Finansinė drausmė yra vienas svarbiausių asmeninio ir verslo biudžeto valdymo elementų, tačiau gyvenime pasitaiko situacijų, kai sąskaitos lieka neapmokėtos laiku. Nesvarbu, ar tai būtų pamiršta komunalinių paslaugų sąskaita, ar vėluojantis atsiskaitymas verslo partneriui, pasekmės dažniausiai būna vienodos - skolos augimas. Viena dažniausių ir nemaloniausių priemonių, skatinančių skolininkus vykdyti savo įsipareigojimus, yra delspinigiai.
Daugelis vartotojų ir verslo atstovų vis dar klaidingai mano, kad vėlavimas atsiskaityti gresia tik priminimo laiškais. Realybė yra kur kas griežtesnė: kreditoriai turi teisinę teisę reikalauti kompensacijos už patirtus nuostolius dėl laiku negautų lėšų.
Baudos ir delspinigiai: esminiai skirtumai
Bauda ir delspinigiai yra dvi skirtingos finansinės sankcijos, skirtos už tam tikrų įsipareigojimų nevykdymą ar taisyklių pažeidimą. Teisine prasme delspinigiai yra viena iš netesybų formų, nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta - šiuo atveju, praleistas mokėjimo terminas. Lietuvoje šią atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.
Svarbu atskirti delspinigius nuo baudų:
- Bauda yra finansinė sankcija, skirta asmeniui ar įmonei už teisės aktų ar taisyklių pažeidimą. Baudos paprastai yra fiksuotos sumos, kurios turi būti sumokėtos kaip bausmė už netinkamą veiklą arba pažeidimą. Ji taikoma vienkartiniu atveju už konkretų pažeidimą, pvz., kelių eismo taisyklių pažeidimą.
- Delspinigiai yra piniginės sankcijos, kurios taikomos, kai asmuo ar įmonė neįvykdo finansinio įsipareigojimo laiku, pavyzdžiui, nesumoka sąskaitos arba skolos iki nustatyto termino. Delspinigiai skaičiuojami kaip procentinė dalis nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Tai yra kintantis dydis, tiesiogiai priklausantis nuo vėlavimo trukmės ir skolos dydžio.
Delspinigių skaičiavimo ir taikymo principai
Daugelis žmonių, gavę raginimą susimokėti su priskaičiuotomis papildomomis sumomis, nežino, kaip patikrinti tų skaičių teisingumą. Delspinigių skaičiavimo mechanizmas yra gana paprastas, tačiau reikalauja atidumo detalėms.
Delspinigių taisyklės
- Susitarimas dėl delspinigių ir jų dydžio turi būti rašytinis, išskyrus atvejus, kai delspinigiai nustatomi teisės akte.
- Delspinigiai skaičiuojami iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių susitarime ar įstatyme nustatytus atvejus, kai delspinigiai skaičiuojami iki visiško prievolės įvykdymo. Jeigu šalių sutartyje nenustatyta, kad netesybos mokamos iki visiško prievolės įvykdymo, tai nuo kreipimosi į teismą dienos delspinigiai nepriteisiami.
- Kartu su delspinigiais galima reikalauti ir kitų sumų (palūkanų, nuostolių). Delspinigiai atlieka civilinės atsakomybės funkciją, lygiai tokią pačią funkciją atlieka ir kompensuojamosios palūkanos (mokamos už prievolės termino pradelsimą). Todėl, jeigu kreditorius reikalautų ir delspinigių, ir kompensuojamųjų palūkanų už tą patį prievolės termino pažeidimą, teismas mažesniąją sumą įskaitytų į didesnę ir priteistų didesnę sumą. Kreditoriui reikalaujant nuostolių ir delspinigių, mažesnė suma taip pat būtų įskaityta į didesnę.
- Delspinigius galima mažinti. Netesybos teismo gali būti mažinamos, jeigu jos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės (netesybos nemažinamos, jeigu jos jau sumokėtos). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog tinkamas netesybų dydis nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į reikšmingas aplinkybes ir taikant teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus.
- Įstatymas gali numatyti konkretų ar maksimaliai leistiną delspinigių dydį.
- Ieškinio senaties terminas delspinigių reikalavimui yra 6 mėnesiai. Skolininkui reikalaujant taikyti šį ieškinio senaties terminą, teismas nepriteistų delspinigių daugiau nei už paskutinius 6 mėnesius iki kreipimosi į teismą dienos, nebent kreditorius įrodytų svarbias aplinkybes, lėmusias tokio ieškinio senaties termino praleidimą, ir teismas atnaujintų ieškinio senaties terminą.
Pavyzdys: Vartotojas vėluoja sumokėti 500 eurų sąskaitą už suteiktas paslaugas. Sutartyje numatyti 0,02 % dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną. Jei vėluojama 30 dienų, delspinigiai sudarytų 3 eurus (500 * 0.0002 * 30).
Viena dažniausių klaidų - manymas, kad delspinigių dydis gali būti bet koks. Jeigu šalys sutartyje nėra aptarusios delspinigių dydžio, taikomos įstatyminės palūkanos. Tačiau jei sutartis egzistuoja, teismų praktikoje dažnai laikomasi nuostatos, kad vartojimo sutartyse neprotingai dideli delspinigiai gali būti pripažinti nesąžiningais. Verslo santykiuose (Business-to-Business) taisyklės yra gerokai griežtesnės. Čia galioja Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas.
Delspinigiai ir papildomos sankcijos verslo santykiuose
- Didesnės palūkanos: Jei sutartyje nenurodyta kitaip, taikomos įstatyminės palūkanos, kurios yra lygios Europos Centrinio Banko (ECB) pagrindinei refinansavimo operacijų palūkanų normai plius 8 procentiniai punktai.
- 40 eurų kompensacija: Kreditorius turi teisę be jokio atskiro įspėjimo reikalauti iš skolininko fiksuotos 40 eurų sumos skolos išieškojimo išlaidoms padengti.
Delspinigiai yra tik ledkalnio viršūnė. Lietuvoje veikia kreditų biurai (pvz., „Creditinfo“), kurie kaupia informaciją apie asmenų ir įmonių finansinius įsipareigojimus. Duomenys apie pradelstus mokėjimus perduodami į šias sistemas. Jei skola perduodama išieškojimo bendrovei arba antstoliams, galutinė mokėtina suma gali išaugti dvigubai ar trigubai.
Kreditorius turi teisę reikalauti delspinigių net ir po to, kai pagrindinė skola padengta. Įstatymai tiesiogiai nedraudžia delspinigiams viršyti skolos sumos, ypač jei vėlavimas tęsiasi labai ilgai, tačiau teismų praktikoje dažnai vadovaujamasi protingumo ir sąžiningumo kriterijais.
Komunalinių paslaugų teikėjai taip pat turi teisę skaičiuoti delspinigius. Jų dydis paprastai nurodomas paslaugų teikimo sutartyje.
Socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų išieškojimas
Jei dirbate savarankiškai, pavyzdžiui, vykdote individualią veiklą, nuo uždirbtų ir deklaruotų pajamų turite sumokėti socialinio draudimo įmokas „Sodrai“. Šios įmokos nėra tik prievolė - jos suteikia svarbias socialines garantijas: teisę į ligos ar motinystės išmokas, pensiją. Svarbu įmokas mokėti laiku. Jei dėl kokių nors priežasčių to padaryti nepavyksta, galima kreiptis į „Sodrą“ ir susitarti dėl įmokų mokėjimo atidėjimo.
Delspinigių skaičiavimas už socialinio draudimo įmokas
Už pavėluotai į Fondą pervestas socialinio draudimo įmokas skaičiuojami delspinigiai. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai socialinio draudimo įmokos turėjo būti sumokėtos, ir baigiami skaičiuoti socialinio draudimo įmokų sumokėjimo dieną įskaitytinai. Delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos.
Kaip apskaičiuoti socialinio draudimo išmokas [3 paprasti žingsniai]
Baudos už neteisingai apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas
Jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir draudėjui skiriama bauda, mutatis mutandis taikant Mokesčių administravimo įstatymo 139 ir 140 straipsniuose nurodytus baudų dydžius ir nustatytą baudų skyrimo tvarką. Šiuo atveju delspinigiai neskaičiuojami.
Jeigu draudėjas pastebėjo, kad priskaičiavo per mažas socialinio draudimo įmokas, bet iki datos, nurodytos pavedime patikrinti draudėją (jeigu pavedimo nėra - iki tikrinimo pradžios), klaidas savanoriškai ištaisė, sumokėjo trūkstamą socialinio draudimo įmokų sumą, pateikė patikslintus socialinio draudimo pranešimus ir informavo apie apdraustųjų asmenų draudžiamąsias pajamas, bauda už padarytą pažeidimą neskiriama. Šiuo atveju delspinigiai skaičiuojami nustatyta tvarka.
Prieš pateikdamas patikslintus duomenis apie apdraustųjų asmenų didesnes pajamas už praėjusį laikotarpį, draudėjas privalo sumokėti į Fondą trūkstamas socialinio draudimo įmokas ir delspinigius už apdraustuosius asmenis pagal tuo laikotarpiu galiojusius dydžius. Jeigu patikslinus duomenis apie apdraustuosius asmenis - jų pajamas ir (ar) kitus duomenis, kuriais remiantis skiriamos ir mokamos socialinio draudimo išmokos ir kitos išmokos, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, susidaro nurodytų išmokų permoka, ji mažinama socialinio draudimo įmokų permokos suma.
Skolos atidėjimas ir išieškojimas
Jei žmogus nesumoka įmokų ir nesikreipia dėl jų atidėjimo, susidaro skola. Tokiu atveju „Sodra“ pirmiausia siunčia priminimus ir raginimus sumokėti, o jeigu į juos nereaguojama - pradedamas skolos išieškojimo procesas.
- Fondo valdyba gali atidėti socialinio draudimo įmokų į Fondą įsiskolinimo mokėjimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą grąžinimo grafiką ne vėliau kaip per 4 metus.
- Savarankiškai dirbantiems asmenims, kai jų bendra įsiskolinimo Fondui suma yra ne mažesnė kaip 125 eurai ir ne didesnė kaip 1 500 eurų, socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo mokėjimas gali būti atidėtas iki vienų metų.
- Pažeidus mokėjimo grafiką, laiku nesumokėjus socialinio draudimo įmokų už einamąjį laikotarpį, Fondo administravimo įstaigos sprendimas atidėti socialinio draudimo įmokų sumokėjimą netenka galios ir socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo išieškojimas vykdomas priverstine tvarka.
Fondo valdyba taip pat gali atidėti delspinigių, priskaičiuotų draudėjams už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, išieškojimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą grąžinimo grafiką ne vėliau kaip per 4 metus.
Fondo administravimo įstaigos gali atidėti baudų išieškojimą iki vienų metų, Fondų biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka nustatydamos baudų sumokėjimo ne ilgiau kaip per 4 metus grafiką.
Į Fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių, palūkanų bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Už laiku nesumokėtų įmokų, delspinigių ir baudų skolos sumokėjimo atidėjimo laikotarpį mokamos palūkanos, kurių dydį nustato finansų ministras Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Teisė priverstinai išieškoti įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas atsiranda nuo kitos dienos, kai socialinio draudimo įmokos, delspinigiai, palūkanos ir baudos turėjo būti sumokėti. Priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti laiku nesumokėtus socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas atsiradimo dienos.
Priverstinio išieškojimo procedūros tęsiamos nepaisant to, kad jų vykdymo metu pasibaigia jų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Jeigu priimamas sprendimas atidėti socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimą, delspinigių ar baudų išieškojimą, priverstinio išieškojimo senaties terminas nutrūksta.
Duomenys apie draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas gali būti tikslinami už ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį nuo draudėjo kreipimosi dienos. Pagal apdraustojo asmens prašymą duomenys apie draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas, draudėjui sumokėjus už apdraustąjį asmenį priklausančias socialinio draudimo įmokas, tikslinami netaikant 5 metų termino.
Mokestinių nepriemokų išieškojimas
Ne visuomet mokesčių mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo) gali įstatymų nustatytais terminais sumokėti mokesčius bei su jais susijusias sumas. Mokesčių mokėtojui mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėjus minėtų sumų, atsiranda mokestinė nepriemoka (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 2 str. 19 d.).
Mokestinės nepriemokos administravimo veiksmai
- Išieškojimo užtikrinimo būdai:
Mokesčių administratorius, siekdamas išieškoti mokestinę nepriemoką, turi teisę taikyti šiuos MAĮ 95 straipsnyje numatytus mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus:
- delspinigiai;
- turto areštas;
- nurodymas kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų);
- hipoteka ar įkeitimas;
- laidavimas ar garantija, įskaitant atvejus, kada laidavimu arba garantija užtikrinamas galinčios atsirasti mokestinės prievolės įvykdymas.
Teisinė informacija: Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 95 straipsnis; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2021 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. VA-93 „Dėl Mokesčių mokėtojo turto arešto taikymo taisyklių patvirtinimo“; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2025 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. VA-60 „Dėl priverstinio išieškojimo ir užtikrinimo priemonių taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
- Pranešimas ir raginimas:
Pagal MAĮ 105 straipsnį įgijus teisę priverstinai išieškoti nepriemoką, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) mokesčių mokėtojui pateikia Pranešimą apie turimą nepriemoką arba Raginimą (forma FR0486).
Pranešimas rengiamas mokesčių mokėtojams, kurie yra laiku nesumokėję nepriemokos, t. y. deklaruoto mokesčio prievolės ir delspinigių, baudų už administracinius nusižengimus, taip pat prievolių, užregistruotų pagal Lietuvos Respublikos išduotus vykdomuosius dokumentus (išskyrus teismo paskirtas baudas, skaičiuojamas už kiekvieną uždelstą reikalavimo nevykdymo dieną) arba užsienio valstybės kompetentingos institucijos prašymus.
Mokesčių mokėtojui, laiku nevykdančiam savo mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įteikia raginimą geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas vienu iš šių atvejų:
- įsiteisėja sprendimas dėl mokesčių mokėtojo skundo mokestiniuose ginčuose, kai mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija savo sprendimu nepatenkina mokesčių mokėtojo skundo;
- priimamas neigiamas sprendimas dėl mokesčių mokėtojo prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą;
- nutraukiama mokestinės paskolos sutartis;
- mokesčių mokėtojas atitinkamo mokesčio įstatymo nustatytu laiku nesumoka nedeklaruojamo mokesčio.
Teisinė informacija: Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 89 straipsnis; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2025 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. VA-60 „Dėl priverstinio išieškojimo ir užtikrinimo priemonių taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
- Teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką:
Pagal MAĮ 105 straipsnį mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų:
- mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime;
- mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu;
- mokesčių mokėtojas MAĮ 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų.
Teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, - kitą dieną po MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos.
Teisę priverstinai išieškoti laiku nesumokėtą baudą už administracinį nusižengimą mokesčių administratorius įgyja kitą dieną po to, kai pasibaigia Administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnyje numatytas baudos sumokėjimo terminas.
Teisinė informacija: Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas; Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas.
- Priverstinio išieškojimo būdai:
Pagal MAĮ 106 str. 1 dalį mokesčių administratorius priverstinai išieško mokestinę nepriemoką:
- duodamas kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų);
- pateikdamas laiduotojui arba garantui reikalavimą įvykdyti mokesčių mokėtojo prievolę;
- duodamas kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš laiduotojo arba garanto sąskaitos (sąskaitų), jeigu laiduotojas arba garantas nevykdo reikalavimo;
- priimdamas sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto (vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka);
- priimdamas sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos, užtikrintos priverstine hipoteka (įkeitimu), išieškojimo iš įkeisto turto (vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka).
Vykdant gautus iš Europos Sąjungos valstybių narių prašymus išieškoti reikalaujamas skolas, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo nuostatomis.
Teisinė informacija: Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas; Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas; Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymas.
- Priverstinio išieškojimo sustabdymas:
Pagal MAĮ 110 straipsnį mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas sustabdomas šiais atvejais:
- Skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą.
- Mokestinės paskolos sutarties sudarymas stabdo mokesčio ir su juo susijusių sumų, kurių mokėjimo terminas yra atidedamas (išdėstomas) priverstinį išieškojimą.
- Mokesčių administratorius, vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais, turi teisę savo iniciatyva nepradėti arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras.
Mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymas nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus, numatytus MAĮ 95 straipsnyje.
Teisinė informacija: Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas; VMI prie LR FM viršininko 2024-10-23 įsakymas VA-83; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymas Nr. VA-144; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2025 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. VA-60.
- Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą atidėjimas arba išdėstymas:
MAĮ numatyta ir galimybė taikyti mokestines lengvatas turinčiam laikinų finansinių sunkumų mokesčių mokėtojui. Mokesčių administratorius gali atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą iki vienų metų ar jį išdėstyti ne daugiau kaip 5 metams nuo prašymo pateikimo mokesčių administratoriui dienos, bet ne anksčiau kaip nuo mokestinės nepriemokos susidarymo dienos (MAĮ 88 straipsnis).
Mokesčių administratorius baudų už administracinį nusižengimą sumokėjimą gali išdėstyti ne daugiau kaip 2 metams nuo Administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalyje numatyto baudos sumokėjimo termino dienos.
Ką daryti, jei susidarė skola „Sodrai“?
Kai savarankiškai dirbantis asmuo laiku nesumoka įmokų, apskaičiuotų pagal deklaruotas pajamas už praėjusius metus, „Sodra“ neišieško skolos be išankstinio įspėjimo. Priminimai ir raginimai sumokėti susidariusią skolą yra siunčiami į asmenines gyventojo arba draudėjo paskyras. Pranešimuose nurodyta skolos suma ir jos sumokėjimo terminas.
Jei į raginimą nereaguojama - pradedamas priverstinis skolos išieškojimas. Tuomet „Sodra“ turi teisę pateikti mokėjimo nurodymą kredito įstaigoms, arba, kalbant paprastai - nurašyti mokėtiną sumą nuo skolininko sąskaitos.
Skolos išieškojimo eiga per PLAIS
Jei savanoriškai skola nepadengiama, „Sodra“ teikia mokėjimo nurodymus per Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą (PLAIS), kurią administruoja Registrų centras. Ši sistema leidžia automatiškai apriboti ir nurašyti skolos sumą iš skolininko sąskaitų, esančių Lietuvos kredito, mokėjimų ar pinigų įstaigose, pavyzdžiui, asmeninės banko sąskaitos, Revolut sąskaitos ir kitų.
Svarbu žinoti, kad apribojimai taikomi visose sąskaitose bendrai skolos sumai, tačiau nurašymas atliekamas tik tol, kol padengiama skola. Likusiose sąskaitose apribojimai nedelsiant panaikinami.
Pavyzdžiui, jei žmogus turi 500 eurų skolą ir naudojasi penkiomis skirtingomis sąskaitomis, pateikus mokėjimo nurodymą per PLAIS, visose sąskaitose atsiras apribojimai 500 eurų sumai. Vis dėlto tai nereiškia, kad apribota suma nurašoma nuo visų sąskaitų. Kai - priklausomai nuo turimų lėšų - skola bus nurašyta nuo vienos ar kelių sąskaitų, kitose sąskaitose apribojimai bus iškart panaikinti. Dažniausiai tai įvyksta per kelias valandas.
Jei skolininkas gyvena užsienyje - Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse, Šveicarijoje ar Jungtinėje Karalystėje - skolos išieškojimo prašymas perduodamas atitinkamos šalies institucijoms, kurios veikia pagal savo teisės aktus.
Neliečiamoji suma ir mokesčiai
Automatiškai pritaikoma suma, kurios negalima nurašyti - vadinamoji neišieškoma suma. 2025 metais ji siekia 450 eurų per mėnesį. Žmogus gali kreiptis į mokėjimo nurodymų teikėją dėl neišieškomos sumos padidinimo, jei pateikia pagrįstus dokumentus. Neišieškoma suma galioja kalendorinį mėnesį ir lieka galioti, kol nenuimami visi apribojimai, nėra pateikta nauja suma ar nepasikeičia nurašymo tvarka.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus skolingas 400 eurų, o jo sąskaitoje yra 650 eurų, bus nurašyta 200 eurų, o 450 eurų palikta kaip neišieškoma suma. Jeigu sąskaitoje yra ne daugiau kaip 450 eurų, ši suma yra neliečiama ir skolininkas ja gali naudotis.
Kredito įstaiga taip pat nurašo mokestį už lėšų pervedimą ir PLAIS palaikymo mokestį, kuris siekia 1,02 euro už vieną nurašymą.
Jei lėšos sąskaitoje jau apribotos, galima kreiptis dėl skolos atidėjimo. Pateikus prašymą ir reikiamus dokumentus dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, pateikti mokėjimo nurodymai yra atšaukiami.
Jei nepavyksta lėšų išieškoti pateikus mokėjimo nurodymą, gali būti taikomos kitos skolos išieškojimo priemonės: areštuojamas asmens turtas, nustatoma skolininko turtui priverstinė hipoteka ar įkeitimas, skolos išieškojimas gali būti perduotas antstoliui ar asmens darbdaviui. Pradėjus išieškojimą jis gali būti tęsiamas, nepaisant to, kad jo metu sueina priverstinio išieškojimo terminas, tad skolos dažniausiai nėra nurašomos.
Prevencija ir proaktyvus bendravimas
Geriausias būdas išvengti delspinigių ir su jais susijusių nuostolių - prevencija ir proaktyvus bendravimas. Pirmasis žingsnis turėtų būti susisiekimas su kreditoriumi dar nepasibaigus mokėjimo terminui. Daugeliu atvejų, ypač jei esate ilgametis klientas, įmonės yra linkusios atidėti mokėjimo terminą arba sudaryti skolos grąžinimo grafiką be papildomų mokesčių. Toks susitarimas turi būti užfiksuotas raštu (pvz., el. laišku).
Taip pat rekomenduojama automatizuoti savo finansus. Periodiniai mokėjimai (e. sąskaitos) užtikrina, kad būtinosios išlaidos būtų padengtos laiku, taip išvengiant žmogiškosios klaidos faktoriaus.
Verslo subjektams itin svarbu atidžiai skaityti sutartis prieš jas pasirašant ir derybų metu siekti, kad delspinigių normos būtų abipusiai sąžiningos bei neviršytų rinkos standartų.
tags: #isieskojus #pirmiausiai #dengiami #baudos #delspinigiai #sankcijos