Transporto priemonių plovimas yra svarbi jų priežiūros dalis, tačiau Lietuvoje galioja griežtos taisyklės ir apribojimai, susiję su transporto priemonių plovimu tiek privačiose teritorijose, tiek statybvietėse. Šių taisyklių tikslas - apsaugoti aplinką nuo taršos kenksmingomis medžiagomis.
Aplinkosauginiai reikalavimai ir teisiniai apribojimai
Plovimo metu nuo transporto priemonių gali nutekėti įvairios kenksmingos medžiagos, tokios kaip naftos produktai, alyva, purvas ir cheminės medžiagos. Šios medžiagos gali užteršti dirvožemį ir patekti į gruntinius vandenis, pakenkti ekosistemoms ir net žmonių sveikatai, didindamos bendrą aplinkos dulkėtumą. Todėl pagal Lietuvos teisės aktus, automobilių plovimas privačioje teritorijoje ir ypač statybvietėse yra apribotas dėl aplinkosaugos reikalavimų.
Aplinkosaugininkų teigimu, automobilį savame kieme plauti galima tik tuo atveju, jei nesukeliama tarša aplinkai. Tai reiškia, kad galima plauti tik kėbulą, bet ne variklį ar kitas galimai tepaluotas ir gamtą teršti galinčias vietas. Be to, negalima naudoti jokių cheminių priemonių, tik gryną vandenį. Plovimą kieme pasiūlyta įsivaizduoti kaip natūralų gamtos procesą - lietų.
Nustatyti tikslų nuotekų poveikį kiekvienu atveju sudėtinga, tačiau specialistai vieningai sutaria: automobilių plovimo nuotekos yra žalingos. Ant automobilio kėbulo kaupiasi ne tik dulkės, bet ir degalų bei tepalų likučiai, stabdžių trinkelių dulkės ir kiti sunkieji metalai, agresyvios cheminės plovimo priemonės. Visos šios medžiagos, plaunant automobilį nepritaikytoje vietoje, patenka tiesiai į gruntą, pasiekia gruntinius vandenis arba nuteka į netoliese esančius vandens telkinius, kenkdami ekosistemoms.
Fiziniai asmenys, atliekantys asmeninio automobilio priežiūrą, privalo užtikrinti, kad jų veikla neterštų aplinkos. Automobilio plovimas teisiškai priskiriamas transporto priemonių techninei priežiūrai.
Vietos parinkimas ir savivaldybių taisyklės
Daugelis klaidingai mano, kad savo kieme automobilį plauti galima be apribojimų. Specialistai pabrėžia: transporto priemonių plovimo tvarką nustato kiekvienos savivaldybės tarybos patvirtintos tvarkymo ir švaros taisyklės. Jei savivaldybė yra numačiusi draudimą plauti transporto priemones tam neskirtose vietose, pažeidimas fiksuojamas net ir plaunant vien tik vandeniu.
Automobilio dažniausiai NEGALIMA plauti:
- gatvėse, pakelėse ir viešojo naudojimo keliuose;
- daugiabučių namų kiemuose ir bendro naudojimo teritorijose;
- automobilių stovėjimo aikštelėse;
- prie upių, ežerų, tvenkinių ar kitų vandens telkinių;
- ant vejos, pievose ar kitose neuždengtose (nehermetiškose) dangose;
- bet kurioje vietoje, jei naudojamos cheminės plovimo priemonės ir nėra užtikrinamas nuotekų surinkimas.
Svarbu pažymėti, kad transporto priemonių plovimo draudimą nustato savivaldybių patvirtintos taisyklės. Pavyzdžiui, Vilniuje ar Klaipėdoje automobilio plauti negalima ne savo namų kieme. Biržų rajono savivaldybės miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklėse tokio draudimo nėra.
Plovimas privačioje teritorijoje: kada leidžiama?
Automobilio plovimas savo kieme paprastai yra draudžiamas dėl aplinkosaugos reikalavimų. Tačiau kai kuriais atvejais, jei teritorijoje yra įrengta atitinkama infrastruktūra, automobilio plovimas privačioje teritorijoje gali būti leidžiamas:
- Vandens nutekėjimo ir filtravimo sistema: Jei teritorijoje yra įrengta speciali drenažo ar vandens surinkimo sistema, kuri neleidžia kenksmingoms medžiagoms patekti į aplinką, galima gauti leidimą plauti automobilį.
- Ekologiškų valiklių naudojimas: Kai kurie ekologiški plovikliai yra sukurti taip, kad nepakenktų aplinkai, todėl jų naudojimas gali būti alternatyva tradiciniams plovimo produktams.
Plaunant automobilį savo nuosavo namo kieme, reikėtų užtikrinti, kad tomis plovimo metu susidariusiomis nuotekomis nebus užterštas gruntas ir gruntinis vanduo.
Kaip plauti automobilį H2AUTO plovykloje?
Vandentiekio sistemos įrengimas privačiame sklype
Jei vis dėlto nusprendėte įsirengti vietą automobiliui plauti savo sklype, svarbu pasirūpinti tinkama įranga ir vandentiekio sistema. Geriamojo vandens tiekimo sistemos gali skirtis, priklausomai nuo to, ar jos įrengiamos privačiame sklype (nuosavame name, sodyboje, vasarnamyje). Skirtumą sudaro vandentiekio įrengimui naudojama įranga ir objekto ypatumai (atstumas nuo vandens, padavimo aukštis, vandens naudojimo dažnumas ir kt.).
Vandentiekio įrengimo etapai:
- Projekto parengimas: Vandentiekio įrengimo, kaip ir visų inžinerinių tinklų įrengimo, darbai prasideda nuo projekto. Specialistai surenka duomenis apie jau įrengtus elektros, dujų, ryšių inžinerinius tinklus. Parengiamas vandentiekio tiesimo projektas, kuriame įvertinamos klojimo metu galinčios kilti problemos.
- Prisijungimas prie centralizuoto vandentiekio tinklo (jei įmanoma): Jeigu netoli sodybos yra centralizuoto vandentiekio vamzdynas ir atstumas iki jo neviršija 50 m - tuomet savininkui geriausia būtų prisijungti prie jo. Taip yra lengviau ir patogiau, kadangi centralizuotu vandentiekiu teka patikrintas išvalytas geriamasis vanduo.
- Gręžinio įrengimas (jei nėra galimybės prisijungti prie centralizuoto tinklo): Savo gręžinį sodyboje bus leista daryti, tik jeigu centralizuota magistralė yra labai nutolusi, ir tik su sąlyga, jeigu vandens kokybė atitinka normas (sudėtyje nėra nitratų, kitų teršalų).
- Siurblio parinkimas: Teisingas siurblio parinkimas vandentiekio įrengimui sodyboje priklauso nuo gręžinio ir jo vandens parametrų: gręžinio našumo ir gylio, vandens kėlimo aukščio, vandens užterštumo laipsnio (kietųjų dalelių frakcijos, skendos), vandens sąnaudų visuose suvartojimo taškuose, atstumo nuo siurblinės iki gręžinio, vandens lygio.
- Hidroforo įrengimas: Reikiamas vandens slėgis sistemoje palaikomas hidroforo pagalba. Tai yra slėginis indas, kuris padeda palaikyti slėgio stabilumą (pvz., išvengti slėgio mažėjimo), priklausomai nuo suvartoto vandens tūrio.
- Vamzdžių klojimas: Klojimui lauke naudojami polietileniniai vandentiekio vamzdžiai. Tai kietas PE100 markės plastikas, atsparus temperatūroms ir agresyvioms cheminėms medžiagoms.
Transporto priemonių švara išvažiuojant iš statybvietės
Prie statomų objektų įsikūrę gyventojai dažnai pastebi, kad iš vykdomų darbų vietų išvažiuojančių transporto priemonių ratai būna nenuvalyti ir teršia kelią. Iš birias medžiagas vežančių transporto priemonių kėbulo krovinys byra ant kelio, o iš po ratų iššokantys akmenys, skalda ir kitos kietosios medžiagos apgadina kitas transporto priemones. Taip gruntu užterštas asfaltas palijus neatitinka sukibimo reikalavimo, tampa slidus.
„Iš statybos aikštelių pajudančios transporto priemonės į kelią turėtų išvažiuoti švariais ratais, o vežamas krovinys, pavyzdžiui, smėlis ar skalda neturėtų byrėti ir sudaryti pavojingų vairavimo sąlygų iš paskos važiuojantiems. Bet kokios vežamos statybinės medžiagos transporto priemonėje turi būti sudėtos, o, prireikus - pritvirtintos ir uždengtos taip, kad nekristų, neterštų kelio ir aplinkos ir nekeltų pavojaus žmonėms ar materialinėms vertybėms, negadintų kelio įrenginių ir techninių eismo reguliavimo priemonių“, - sako Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) vyriausiasis specialistas Vytautas Juškevičius.
Pasak pareigūno, Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta administracinė atsakomybė nuo 300 iki 560 Eur už automobilių kelio dangos užteršimą. Siekiant neteršti kelio dangos, įmonėms rekomenduotina aprūpinti savo vairuotojus papildoma įranga, pavyzdžiui, tentu ar tinklu, kad vairuotojas galėtų krovinį uždengti. Taip pat transporto priemonėje visuomet turėtų būti šluota, kad nuo transporto priemonės vairuotojas galėtų nusivalyti krovinio likučius.
„Iš statybviečių išvažiuojančių transporto priemonių vairuotojai turėtų elgtis atsakingai ir jei jau taip nutiko, kad kelio danga išpurvinta iš statybvietės ant ratų prilipusiu gruntu ar iš transporto byrančiomis statybinėmis medžiagomis, vairuotojas ar statybas vykdanti įmonė turėtų sutvarkyti, kad purvina kelio danga nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui“, - priduria V. Juškevičius. Paskui iš statybvietės išvažiavusią transporto priemonę važiuodami vairuotojai turėtų laikytis saugaus atstumo, kad byrantis krovinys neapgadintų iš paskos važiuojančio automobilio.
Baudos už taisyklių pažeidimus
Už transporto priemonių plovimą tam neskirtose vietose yra numatytos administracinės baudos. Baudų dydžiai ir taikymo tvarka skiriasi priklausomai nuo savivaldybės ir pažeidimo pobūdžio (ar naudojamos cheminės medžiagos, ar tai pirmas pažeidimas).
Baudos už transporto priemonių plovimą neleistinose vietose
Bauda kartais gali būti didesnė nei viso sezono išlaidos plovimui. Pateikiame baudų dydžius kai kuriuose Lietuvos miestuose:
| Miestas | Baudos dydis | Pastabos |
|---|---|---|
| Vilnius | Įspėjimas arba bauda iki 579 Eur | Pirmą kartą dažniausiai skiriamas įspėjimas, o pažeidimą kartojant - bauda. Draudžiama dulkinti, purtyti kilimėlius ar kitaip valyti atskiras transporto priemonės dalis. |
| Kaunas | Nuo 57 iki 115 Eur | Nėra įspėjimo, bauda skiriama iš karto. |
| Klaipėda | Nuo įspėjimo iki 579 Eur | Tokios pat baudos kaip ir Vilniuje. |
| Panevėžys | Įspėjimas arba bauda iki 140 Eur (pirmą kartą), nuo 140 iki 600 Eur (pakartotinai) | Baudos dydis priklauso nuo padarytos žalos gamtai. Per paskutinius dvejus metus tokių nusižengimų fiksuota nebuvo. |
| Marijampolė | Nuo įspėjimo iki 579 Eur | Galima plauti privačiame kieme, jei nenaudojamos aplinkai kenksmingos cheminės medžiagos, nuotekos nesusigeria į gruntą, nepatenka už sklypo ribų ir yra surenkamos į specialius įrenginius. |
Jei automobilis plaunamas naudojant chemines medžiagas (ploviklius), tokiu atveju Aplinkos apsaugos kontrolę vykdantys pareigūnai taiko administracinę atsakomybę. Šis pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 120 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 150 iki 300 eurų. Pakartotinai padarius pažeidimą, užtraukia baudą nuo 550 iki 1200 eurų.
Kaip pranešti apie pažeidimus?
Pastebėję šį pažeidimą gyventojai yra raginami įspėti asmenį, kad plauti mašiną yra draudžiama. Jei pastarasis nereaguoja, tuomet - pranešti atsakingoms tarnyboms.
Anot savivaldybių atstovų, apie šį pažeidimą galima pranešti Viešosios tvarkos skyriui arba bendruoju pagalbos telefonu 112. Taip pat, pastebėjus ar užfiksavus daromą pažeidimą, faktinius duomenis (foto nuotraukas ar vaizdo įrašus) galima pateikti nurodant galimo pažeidimo datą, laiką ir galimai pažeidimą padariusius asmenis per policijos elektroninių paslaugų sistemą ePolicija.lt. Apie kelio dangos užteršimą galima pranešti policijai, LTSA, kelio savininkui ar kelią prižiūrinčiai įmonei.
tags: #is #statybvietes #isvaziuojancios #transporto #priemones #turi