Kur importuojamas benzinas Lietuvoje?

Benzino kainos Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, yra jautrios pasaulinėms naftos rinkos tendencijoms, geopolitiniams įvykiams ir vidaus pasiūlos bei paklausos dinamikai. Tačiau svarbiausia dalis, norint suprasti benzino kainodarą ir prieinamumą, yra jo tiekimo šaltiniai. Lietuva, turėdama naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose, didžiąją dalį benzino pasigamina pati, tačiau dalis degalų yra ir importuojama.

Pagrindiniai benzino šaltiniai Lietuvoje

Lietuvos degalų rinkoje dominuoja vietinė gamyba, kurią papildo importuoti naftos produktai. Tai užtikrina tiekimo stabilumą ir konkurencingas kainas.

„Orlen Lietuva“: vietinis gamybos lyderis

Lietuvoje veikianti Lenkijos koncerno ORLEN valdoma naftos perdirbimo gamykla Mažeikiuose turi pajėgumus patenkinti ne tik mūsų šalies, bet ir Latvijos bei Estijos poreikius, taip pat eksportuoja produktus į kitas šalis. Konkurencijos taryba yra ištyrusi, kad 75-90 proc. mūsų šalies degalinėse parduodamo benzino ir dyzelino yra pagaminta Mažeikiuose.

Žaliavinės naftos tiekimo evoliucija

„Orlen Lietuva“ gamykla Mažeikiuose istoriškai buvo pritaikyta perdirbti tam tikros specifikacijos naftą, daugiausia išgautą Rusijoje. Ankstesniais metais iš Rusijos Primorsko ir Ust Lugos uostų gauta žaliava sudarydavo iki 80 proc. iš maždaug 10 mln. tonų, kuriuos įmonė perdirba per metus. Nors naftos tiekimo sandoriai yra konfidenciali informacija, pats koncernas „PKN Orlen“ dar 2013 m. skelbė apie didžiulės apimties tiekimo sutartį su Rusijos valstybei priklausančia „Rosneft“. Sprendžiant iš 2016 m. pranešimų, į tuometinį „PKN Orlen“ ir „Rosneft“ trimetį susitarimą buvo įtrauktos specialios nuostatos dėl naftos tiekimo Mažeikių gamyklai per Būtingės terminalą. Naujausiuose pranešimuose skelbiama apie lenkų ir rusų bendrovių susitarimus, kuriais tiekiamos žaliavinės naftos apimtys mažinamos.

Vis dėlto, nafta nėra visiškai homogeniškas produktas. Kiekviena naftos gamykla yra sukalibruota konkrečiai naftos rūšiai, priklausomai nuo jos lengvumo ir sieringumo. Mažeikių gamykla buvo pastatyta darbui su sunkia, sieringa nafta, kuri tradiciškai išgaunama Rusijoje. Nors pasaulyje yra alternatyvių tokios naftos šaltinių, ją atgabenti iki Būtingės terminalo gali būti sunkiau ir brangiau. Ekonomistas Nerijus Mačiulis pripažino, kad rusiškai naftai nebūtinai yra lengvai prieinamų alternatyvų. Tai yra svarbu įvertinti, kadangi ne bet kokia nafta tinka „Orlen“ perdirbimo gamyklai.

Importuojamas benzinas ir jo šaltiniai

Nors didžiąją dalį benzino Lietuva pasigamina pati, dalis naftos produktų yra importuojama iš įvairių šalių, atsižvelgiant į rinkos sąlygas, ES reglamentus ir geopolitinę situaciją.

ES embargas ir naftos produktų importo šaltinių diversifikacija

Nuo 2022 m. gegužės mėnesio Lietuva nebeimportuoja benzino ir dyzelino iš Rusijos. Anksčiau šis importas sudarė iki 10-20 proc. viso naftos produktų suvartojimo per metus. 2023 m. vasario 5 dieną įsigaliojo Europos Sąjungos embargas naftos produktams iš Rusijos. Per pasiruošimo embargui laikotarpį, kuris truko beveik metus, buvo pildomos kuro saugyklos Europoje. Analitikai tikisi, kad dėl to tiekimo sutrikimų įmonės ir gyventojai neturėtų pajusti. Prognozuojama, kad didmeninės degalų kainos Europoje trumpuoju laikotarpiu gali augti dėl ilgesnio transportavimo atstumo ir laiko. Pastaruoju metu daugiau naftos produktų importuojama iš JAV, Vidurio rytų ir Azijos regionų.

„Neste Lietuva“ importas

Bendrovė „Neste Lietuva“ tiek dyzeliną, tiek ir 95 markės benziną importuoja iš „Neste Oil Oyj” gamyklos Suomijoje. Tiesiai iš Suomijos į Lietuvą atgabenama apie 20 mln. litrų degalų per mėnesį. „Neste Lietuva“ atstovauja Suomijos korporacijai „Neste Oil Oyj“, kurios veikla apima naftos ir atsinaujinančių energijos šaltinių perdirbimą, didžiausią dėmesį skiriant gamtą tausojančių aukštos kokybės degalų gamybai.

Kiti importo atvejai ir iššūkiai

Anksčiau, po to, kai „Mažeikių nafta“ nutraukė 92 markės benzino gamybą, bendrovė „Lukoil Baltija“, valdanti degalinių tinklą, šį kurą importavo iš Rusijoje esančių „Lukoil“ gamyklų, kadangi paklausa šiai markei nemažėjo. Tačiau tai buvo ikisankcinis laikotarpis. Bendrovės „Lietuva Statoil“ (dabar „Circle K“) Tiekimo ir transporto departamento vadovas Donaldas Adomaitis yra teigęs, kad bendrovė importuodavo dyzeliną ir A 98 markės benziną iš Vakarų valstybių. Importas iš Rytų šalių buvo sąlyginai mažas, lyginant su visa bendrovės realizacija, dėl tiekėjų negalėjimo užtikrinti stabilaus tiekimo ir ne visada atitinkančios kokybės reikalavimų.

Importo ekonomika ir techniniai aspektai

Nors importo sąlygos supaprastėjo po Lietuvos įstojimo į ES (importo muitas šviesiems naftos produktams iš trečiųjų šalių sumažėjo nuo 15 proc. iki 4,7 proc.), importas ne visada yra ekonomiškai naudingas.

Kodėl importas ne visada apsimoka

Verslininkai neslepia, kad įsivežti benzino dažnai yra nenaudinga. „Lukoil Baltija“ generalinio direktoriaus pavaduotojas tiekimui ir logistikai Raimundas Dabravalskis yra sakęs, kad importuotas litras benzino turi didelius mokesčius, o importas apsimoka tik Klaipėdos regionui. „Neste Lietuva“ Mažmeninės prekybos skyriaus vadovas Audrius Miežys taip pat pažymėjo, kad importuoti benzino neapsimoka, nes „Orlen Lietuva“ specialistai moka skaičiuoti ir nustato konkurencingas kainas. Be to, importavus dyzelinį kurą reikia užtikrinti privalomo rezervo saugojimą, o tai reikalauja papildomo organizacinio darbo ir išlaidų. Pagal ES reikalavimus, ekstremaliems atvejams turi būti sukaupta naftos produktų atsargų, kurių pakaktų ne mažiau kaip 90 dienų. Vyriausybė yra patvirtinusi, kad atsargas privalo kaupti įmonės, per metus pagaminančios ir realizuojančios šalyje, importuojančios ir išleidžiančios laisvai cirkuliuoti daugiau nei po 500 tonų naftos produktų.

Naftos rūšių specifikacija ir perdirbimas

Ekonomistas Nerijus Mačiulis pabrėžė esminį skirtumą tarp elektros ir naftos rinkų: elektra visur yra vienoda, o nafta kiekviename regione ir gręžinyje yra skirtinga, tinka tik tam tikroms gamykloms. Mažeikių gamykla yra pritaikyta specifinei naftos rūšiai, todėl tiesiog „nusisukti“ ir įsigyti, pavyzdžiui, Šiaurės jūroje išgaunamą naftą ar iš Artimųjų Rytų, nėra taip lengva. Tai lemia, kad net ir esant alternatyviems naftos šaltiniams, adaptacija prie jų gali būti sudėtinga ir brangi.

Geopolitinė įtaka ir nacionalinis saugumas

Naftos importo šaltiniai turi tiesioginę įtaką šalies energetiniam saugumui ir geopolitiniams santykiams.

ES embargas Rusijos naftos produktams

ES embargas Rusijos naftos produktams, įsigaliojęs 2023 m. vasario 5 d., drastiškai pakeitė Europos naftos produktų rinką. Iki tol Europa iš Rusijos importuodavo apie 0,5 mln. barelių dyzelino per dieną, tačiau Rusijos dalis bendrame importe nuolat mažėjo: 2022 m. lapkritį rusiško dyzelino dalis sudarė 48 proc. viso importo, gruodį - 43 proc., o 2023 m. sausį - 42 proc. viso importuojamo dyzelino. Šis embargas privertė Europą ieškoti naujų tiekimo šaltinių, ypač iš JAV, Vidurio Rytų ir Azijos regionų.

Priklausomybė nuo Rusijos ir saugumo vertinimai

Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos kasmet skelbia grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Nors didelis dėmesys skiriamas Rusijai, konkrečiai Rusijos įtaka dėl naftos importo į Lietuvą vertinimuose neužsimenama. VSD nurodo, kad jų funkcija yra tikrinti investicijas ir sandorius bei teikti informaciją Komisijai prie Ūkio ministerijos. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas yra teigęs, kad nacionalinis saugumas ir ekonominiai santykiai yra labai sudėtinga problema. Jo teigimu, svarbu užsitikrinti, kad parduodanti pusė negalėtų šantažuoti, t. y., kad šalis nebūtų priklausoma nuo vieno tiekėjo. Anot V. Bako, naftos ir dujų atveju Lietuva užsitikrino diversifikaciją, gali pasirinkti šaltinius ir pirkti rinkoje. Problema kyla, kai valstybė tampa priklausoma nuo vieno tiekėjo, kuris gali manipuliuoti kainomis ar daryti politiškai motyvuotus sprendimus.

tags: #is #kur #importuojamas #benzinas