Vandens tiekimo sistemos įrengimas ir eksploatacija

Geriamojo vandens tiekimo sistemos gali skirtis priklausomai nuo to, ar jos įrengiamos privačiame sklype (nuosavame name, sodyboje, vasarnamyje), ar miesto daugiabutyje. Skirtumą sudaro vandentiekio įrengimui naudojama įranga ir objekto ypatumai, tokie kaip atstumas nuo vandens šaltinio, padavimo aukštis ir vandens naudojimo dažnumas.

Vandentiekio įrengimo projektavimas ir būdai

Vandentiekio įrengimo darbai, kaip ir visų inžinerinių tinklų įrengimas, prasideda nuo projekto. Statant naują gyvenamąjį namą naujuose sklypuose problemų yra mažiau - galima iškasti tranšėjas vandentiekio vamzdžiams ir prisijungti prie centrinio vandentiekio tinklų.

Sudėtingesni atvejai ir sprendimai

Tačiau, jei pastatas statomas ar renovuojamas jau urbanizuotoje zonoje, atsiranda gerokai daugiau problemų, kurias išspręsti gali tik specialistai. Dažnai vandentiekio vamzdyną tenka pravesti tarp jau paklotų inžinerinių tinklų. Specialistai surenka duomenis apie jau įrengtus elektros, dujų, ryšių inžinerinius tinklus ir parengia vandentiekio tiesimo projektą, kuriame įvertinamos klojimo metu galinčios kilti problemos.

Be to, privačių namų savininkai dažnai nenori ardyti tranšėjomis aikštelių, gėlynų, sodo ar daržo zonų. Mieste, pajungiant daugiabutį prie vandentiekio tinklų tranšėjiniu būdu, taip pat dažnai reikėtų ardyti kelio ir šaligatvių dangą. Tokiu atveju naudojamas betranšėjinis kryptinis gręžimas. Tai vienas iš sudėtingiausių darbų, kuriam būtinas patyręs gręžimo specialistas ir moderni įranga.

Prisijungimas prie centralizuoto vandentiekio arba individualaus gręžinio

Jeigu netoli sodybos yra centralizuoto vandentiekio vamzdynas ir atstumas iki jo neviršija 50 m, tuomet savininkui geriausia būtų prisijungti prie jo. Tai yra lengviau ir patogiau, kadangi centralizuotu vandentiekiu teka patikrintas, išvalytas geriamasis vanduo. Savo gręžinį sodyboje bus leista daryti, tik jeigu centralizuota magistralė yra labai nutolusi, ir tik su sąlyga, jeigu vandens kokybė atitinka normas (sudėtyje nėra nitratų, kitų teršalų). Savarankiškai gauti leidimą gręžiniui sudėtinga, paprasčiau yra, kai leidimą gauna gręžimo įmonė, kuri atliks ir vandens kokybės tyrimus sklype, ir pasiūlys tinkamą vandentiekio įrangą.

Vandens siurbliai: tipai ir parinkimas

Teisingas siurblio parinkimas vandentiekio įrengimui sodyboje priklauso nuo gręžinio ir jo vandens parametrų: gręžinio našumo ir gylio, vandens kėlimo aukščio, vandens užterštumo laipsnio (kietųjų dalelių frakcijos, skendos), vandens sąnaudų visuose suvartojimo taškuose, atstumo nuo siurblinės iki gręžinio, vandens lygio. Pavyzdžiui, gręžinio našumas (debetas) rodo, kiek kubinių metrų per valandą įmanoma iš jo išpumpuoti.

Sausai statomi vandens siurbliai

Sausai statomi vandens siurbliai naudojami esant vertikaliam vandens įsiurbimo aukščiui iki 8-9 metrų ir montuojami tik antžeminiu būdu, t.y. „sausai", nepanardinant į gręžinio vandenį. Galimybę siurbti vandenį į didesnį aukštį galima organizuoti naudojant savisiurbius siurblius su inžektoriumi, bet tokiu atveju į šulinį reikia nuvesti du vamzdžius. Nuleidus inžektorių į vandenį, su juo sujungiami du minėti vamzdžiai. Po to prie įsiurbimo angos įrengiamas filtras, saugantis nuo pašalinių dalelių, ir atbulinis vožtuvas.

Sausai statomi vandens siurbliai yra jautrūs darbinėms temperatūroms - minimali leidžiama riba yra +4º C, todėl jie paprastai naudojami vasarinio vandentiekio schemose arba įrengiami rūsyje. Žiemai vanduo sistemoje su sausai statomu siurbliu nepaliekamas.

Panardinami siurbliai

Panardinami siurbliai skirti vandens kėlimui iš šulinių ir gręžinių ar rezervuarų nuo 8-9 m iki 50-100 m ir daugiau. Skirtingai nuo sausai statomų išcentrinių siurblių, kurie gali būti įrengiami tik sausoje vietoje, panardinami siurbliai veikia vandenyje. Didelės galios panardinami modeliai tinka kolektyvinėms vandentiekio sistemoms, kur vanduo imamas iš vieno bendro gręžinio/šulinio. Našus panardinamas siurblys leidžia apsieiti be papildomo siurblio įrengimo.

Panardinami siurbliai yra brangesni, bet ilgalaikėje perspektyvoje toks sprendimas daugkart apsipirks, o gręžinys tieks vandenį sodybai be pertraukų bet kuriuo metu. Kita vertus, brangumas priklauso nuo modelio.

Giluminiai siurbliai

Siurbliai gręžiniams (giluminiai siurbliai) naudojami vandens kėlimui iš didesnio gylio į aukštį, siekiantį nuo 10 iki 50 m (gali būti nardinami ir iš 100 ir daugiau metrų), be slėgio praradimo.

Siurbliai šuliniams

Siurbliai šuliniams skirti mažesniam gyliui nei gręžiniuose, bet irgi gali kelti vandenį į aukštį, viršijantį 8-10 m (kai kurių modelių vandens kėlimo aukštis gali siekti 50 m ir daugiau). Skirtingai nuo giluminių, siurbliai šuliniams gali veikti vandenyje su žymiai mažesniu pašalinių kietųjų dalelių (smėlio, kalkių) procentu.

Vandens lygio dinamika ir siurblių apsauga

Atskirai reikia paminėti vandens lygio sąvoką, nes jis gali būti statinis ir dinaminis. Jeigu siurblys kažkiek laiko stovėjo neeksploatuojamas ir savininkas nevartojo gręžinio vandens, tuomet vandens šiame gręžinyje nesumažėjo ir išliko statinis vandens lygis, reiškiantis, kad panardintam siurbliui pakanka vandens. Bet pumpuojant iš gręžinio aktyviai ir kasdien, vandens lygio dinamika nuolat keičiasi, rizikuojama sugadinti panardintą siurblį, kuriam dirbant po vandeniu negalima leisti pakilti pernelyg arti vandens paviršiaus (leistinas tik 1-2 m minimalus atstumas iki paviršiaus).

Siurblių viduje esantys darbiniai ratai kelia ir judina vandenį iš gręžinio. Našumą lemia ratų medžiaga - plieniniai tarnauja ilgiau ir pasižymi didesniu atsparumu susidėvėjimui nuo abrazyvinių medžiagų, kietųjų dalelių ar smėlio. Plastikiniai (iš polimerų) darbiniai ratai gali susidėvėti greičiau.

Vandens grąžinimas į šaltinį

Kai sodyboje gyvenama tik retkarčiais (pvz., tik vasarą), tuomet grąžinti nepanaudotą vandenį atgal iš vandentiekio sistemos į gręžinį/šulinį galima naudojant išleidimo vožtuvus kartu su adapteriu. Tiesiog išjungiamas siurblys, o išleidimo vožtuvai, pastebėję slėgio mažėjimą, sureaguoja į tai ir atsidaro.

Vandens slėgio palaikymas ir reguliavimas

Pastovus slėgis vandens tiekimo sistemoje palaikomas slėgio relės ir hidroforo (klasikinė schema) arba dažnio keitiklių dėka - jie kontroliuoja variklio apsukas.

Hidroforai

Stabilų slėgį ir siurblio veikimą užtikrina slėginis išsiplėtimo indas - hidroforas (pageidautina didesnės talpos). Vieta siurblinės įrengimui priklauso nuo to, ar gręžinys yra kolektyvinis, ar skirtas tik vienam namui. Kolektyviniame variante siurblinė įrengiama virš gręžinio, po žeme (kai atstumas iki požeminio vandens pakankamai didelis). Žemėje įkasami 1 m skersmens betoniniai žiedai, o jų viduje statoma siurblinės įranga.

Reikiamas vandens slėgis sistemoje palaikomas hidroforo pagalba. Tai yra slėginis indas, kuris padeda palaikyti slėgio stabilumą (pvz., išvengti slėgio mažėjimo), priklausomai nuo suvartoto vandens tūrio. Hidroforo veikimas susijęs su pripildymo greičiu - vanduo iš bakelio teka per atidarytą kraną, suveikia slėgio relė, padidinanti slėgį viduje, kas leidžia vandeniui vėl pripildyti bakelį.

Hidroforai pagal technologinį pažangumą ir darbinių dalių medžiagas skirstomi į membraninius ir maišinius. Membraniniame hidrofore vanduo pripildo hidroforo guminę talpą. Pripildymo metu vanduo spaudžia orą talpoje. Pažangios technologijos hidroforai, pavyzdžiui, Global Water Solutions, išsiskiria tuo, kad guminė membrana jų viduje yra įspausta naudojant lanką iš nerūdijančio plieno.

Hidroforo pasirinkimui svarbūs pagrindiniai faktoriai: galia, bakelio dydis ir atsparumas korozijai. Bakelio dydis lemia siurblio susidėvėjimą ir našumą, nes mažesnis bakelis greičiau ištuštėja, o jo naujam pripildymui siurblys įjungiamas dažniau. Dažniau veikdamas siurblys greičiau susidėvi. Našumas irgi proporcingas bakelio dydžiui. Tai matyti skaičiavimo algoritme: pvz., 2 m³ siurblio našumas/val. Hidroforo galia priklauso nuo žmonių kiekio, vandens taškų kiekio ir patalpų ploto. Pavyzdžiui, minimalus suvartojamo vandens kiekis per valandą šeimai iš 2 suaugusiųjų ir 2 vaikų - apie 3 m³. O jeigu žmonių daugiau, o namas dviaukštis - apie 7-8 m³.

Dažnio keitikliai

Pastaruoju metu su hidroforais konkuruoja vandentiekio dažnio keitikliai (ši konkurencija neišstumia hidroforų, o tik suteikia mažesnio tūrio pasirinkimo galimybę). Jų paskirtis - reikiamo vienodo vandens slėgio palaikymas, kai name ar sklype įrengta vandentiekio sistema su mažos talpos hidroforu, taupančiu plotą ir išlaidas. Skirtingai nuo mechaninių hidroforų, dažnio keitikliai yra elektroninė programinė įranga. Tai lemia didesnę keitiklių kainą, bet vartotojai vis dažniau domisi dažnio keitikliais.

Slėgio jutikliai reaguoja į vandens slėgio pokyčius, siunčia signalus į keitiklius, o šie reguliuoja siurblio apsukas taip išlyginant slėgio netolygumus ir padeda sutaupyti elektros energijos. Daugiaaukščiuose viršutiniai butai dažnai susiduria su nepakankamo slėgio problemomis ir virtuvėje, ir vonioje. Būtent tokiais atvejais slėgio sureguliavimui praverstų dažnio keitikliai, įtaisyti įvado pradžioje.

Slėgio relės ir automatika

Vandens slėgiui nukritus iki minimalios nustatytos ribos suveikia slėgio relė, jungdama siurblį. Slėgiui kylant ir pasiekus nustatytą viršutinę išsijungimo ribą, siurblys išsijungia. Slėgio relių būna elektroninių ir mechaninių. Elektroninės relės naudojamos automatiniam slėgio reguliavimui vandentiekio sistemose, atsižvelgdamos į užprogramuotus nustatymus, bei saugo nuo pasitaikančių sausos eigos atvejų.

Slėgio relės, esančios UAB "Vandens siurbliai" įrangos asortimente, parenkamos ir komplektuojamos šios įmonės specialistų, atsižvelgiant į individualias kliento vandentiekio sistemos savybes bei į turimo siurblio, hidroforo parametrus. Padidinti slėgį daugiabučio viršutiniams aukštams galima cirkuliacinių siurblių dėka - pakanka ir mažos galios agregato. Nepakankamas slėgis yra dažna labai senų daugiabučių namų problema, pvz., Senamiesčio kvartaluose.

Automatika įrengiama tais atvejais, kai į pastatą atkeliaujančio vandens slėgis yra nepakankamai didelis arba nestabilus, nuolat svyruojantis. Automatinė sistema praverčia ir ten, kur vandens įsiurbimo aukštis tesiekia tik iki 8 m, o pats vandens šaltinis ne itin dideliu atstumu nuo namo. Trifazis variklis automatinei sistemai reikalingas tuo atveju, kai variklio galia viršija 1,1-1,5 kW arba naudojamas ilgas elektros kabelis. Automatinės vandentiekio sistemos įranga - siurbliai su elektroninėmis slėgio relėmis, manometrais ir hidroforais.

Vandens filtravimas

Vandens filtrai skirti vandens, tiekiamo į gyvenamąjį pastatą, valymui. Mechaniniai filtrai valymo metu užkerta kelią kietųjų dalelių tolesniam patekimui į patalpų vandentiekio sistemą. Tiksliniai valymo filtrai iš vandens pašalina įvairias nepageidaujamas chemines medžiagas, veikiančias geriamojo vandens skonį, kvapą ir užteršiančias vamzdžių vidines sieneles.

Vandens kokybės tyrimai ir filtravimo poreikis

Už centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kokybę atsakingi tiekėjai, o už individualių gręžinių vandenį atsako patys jų savininkai. Įmonės, kurios įrengia požeminius geriamojo vandens gręžinius, privalo savininkams pateikti gręžinio pasą su vandens cheminės analizės duomenimis. Pagal teisės aktus, turi būti nurodyta vandens bendroji cheminė sudėtis: pH, savitasis elektrinis laidis, bendrasis kietumas, permanganato skaičius, chloridai, sulfatai, hidrokarbonatai, nitratai, nitritai, natrio, kalio, kalcio, magnio, amonio jonai ir geležis. Bet tai liečia naujus gręžinius, laikui einant gręžinio vandens sudėtis gali keistis.

Tad tiek naujų, tiek eksploatuojamų gręžinių savininkams naudinga žinoti ne tik pradinius vandens cheminės analizės rodiklius, bet ir pasitikslinti kitus, kurie gali turėti įtakos vandens sudėčiai, spalvai, kvapui, skoniui. „Mes pirmiausia rekomenduojame ištirti cheminę vandens sudėtį ir tik tada spręsti, kokio filtro reikia. Pavyzdžiui, daugelis skundžiasi rudos spalvos vandeniu. Toks gali būti ne tik dėl geležies, nors daugiausia būtent dėl jos, bet ir dėl mangano, permanganato pertekliaus. Nedidelį geležies, mangano perteklių pašalina aeracijos principu veikiantys filtrai su oksidacine talpa, kuriose nenaudojami cheminiai reagentai. „Vandens filtravimas ir filtrai pirmiausia yra rūpinimasis savo ir artimųjų sveikata.

Kai kuriose Lietuvos vietovėse dėl specifinio grunto, gręžinių vandenyje yra padidinti fluorido ar boro kiekiai. Tai jau toksiniai rodikliai, galintys turėti neigiamos įtakos sveikatai. Tokio vandens neturėtų gerti vaikai ir nėščios moterys. Kitose vietovėse vandenyje pasitaiko kitų cheminių elementų, kurie nėra naudingi sveikatai. Todėl manyti, kad filtravimas yra brangus, yra tas pats, kas manyti, jog sveikata nėra brangi. Ar gręžinio vandenyje esančių cheminių elementų kiekiai neviršija ribinių verčių, leistinų pagal higienos normas, galima pasitikrinti HN 24:200 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai" 3-ioje lentelėje. Kitaip tariant, tai vandens savybės ir indikatoriniai cheminiai rodikliai, kurie turi poveikį vandens savybėms ir kokybei. Pavyzdžiui, minėtose normose nurodyta, kad bendrosios geležies kiekis neturėtų viršyti 200 µg/l. Bendroji geležis yra indikatorinis rodiklis, jis nėra pavojingas sveikatai, bet dėl jos pertekliaus vanduo yra gelsvai rudos spalvos, turi nemalonų metalo kvapą, stovinčiame vandenyje atsiranda rudų nuosėdų, drumstas vanduo nepriimtinas maisto gamybai, nekalbant apie jo gėrimą tiesiai iš čiaupo. Vandens nugeležinimo filtrai padeda išspręsti šią problemą.

Vandens kietumą eliminuoja vandens minkštinimo filtrai. Vandens kietumas - tai vandenyje ištirpę kalcio ir magnio jonai, liaudiškai vadinami kalkėmis. Geriamajame vandenyje nei kalcis, nei magnis nėra reglamentuojami, nes...

Vandentiekio sistemos vamzdynai ir armatūra

Viena iš pagrindinių neatsiejamų vandentiekio sistemos dalių yra vamzdžiai - jais vanduo tiekiamas į pastatą.

Lauko vamzdynai

Klojimui lauke naudojami polietileniniai vandentiekio vamzdžiai. Tai kietas PE100 markės plastikas, atsparus temperatūroms ir agresyvioms cheminėms medžiagoms. Lauko vamzdžių skersmens pasirinkimą lemia planuojamos vandens sąnaudos - sodybai arba naujai pastatytam nuosavam namui standartiškai reikia 25-32 mm Ø. Tradicinis klojimo gylis - 1,7 m. Būtina, kad atkarpoje nuo vandens šaltinio iki siurblinės lauko vamzdis būtų absoliučiai vientisas. O jau nuo siurblinės į pastato vidų galima kloti ir tiesti su jungtimis ir atsišakojimais.

Vidaus vamzdynai ir kolektoriai

Vandentiekiui pastato viduje skirti plastikiniai vamzdžiai, dažniausia daugiasluoksniai. Jungti juos tarpusavyje galima įvairiais būdais - supresavimu, sulitavimu, suvirinimu, įsriegimu. Kai planuojama, kad vidaus sistemos vamzdis tieks vandenį didesniam kiekiui vartotojų, normatyvai reikalauja naudoti 25-32 mm Ø.

Vandeniui iš sistemos nukreipti į skirtingas patalpas reikalingi kolektoriai. Kolektoriuose vykdoma individuali suvartoto vandens apskaita, įtaisant šalto ir karšto vandens skaitiklius. Be to, kolektorių pagalba galima atskirti arba kuriam laikui atjungti kai kuriuos mazgus, pvz., laikinai nenaudojamus. Įsirengus kolektorių sodyboje iš jo galima nukreipti po atskirą vamzdį į įvairius skirtingos paskirties vandens taškus ir patalpas. Kolektorius paprastai montuojamas siurblinės patalpoje.

Vandentiekio armatūra

Vandentiekio armatūrą sudaro detalės, skirtos sistemos dalių, vamzdžių sujungimui tarpusavyje ir tolesniam reguliavimui eksploatavimo metu - įvairios sriegiuotos movos, trišakiai ir kt. Nors yra įvairių jungčių sandarinimo būdų, pasak patyrusių santechnikos meistrų, pakulos su sandarinimo pasta yra patikimas variantas vamzdžių jungtims svarbiose vandentiekio atkarpose.

tags: #irenginys #viena #ar #keliomis #kameromis #su