Hidrostatinė transmisija: Kas tai ir kaip ji veikia?

Hidrotransmisija, taip pat žinoma kaip hidrostatinė transmisija arba hidraulinė transmisija, yra perdavimo sistemos tipas, naudojamas įvairiose mašinose, ypač transporto priemonėse ir sunkiojoje įrangoje. Ji remiasi hidrauline galia, perduodant variklio galią į ratus ar kitas įrangos dalis. Hidraulinės transmisijos yra labai efektyvios ir gali sukurti didelį sukimo momentą, todėl idealiai tinka naudoti didelės apkrovos srityse.

Hidrostatinės transmisijos veikimo principai ir komponentai

Hidrostatinė transmisija veikia naudodama hidraulinį siurblį, kad sukurtų skysčio slėgį, kuris naudojamas galiai perduoti. Paprasčiau tariant, ji paverčia variklio galią į hidraulinį slėgį, kad sukurtų sklandų vairavimo patirtį įvairioms transporto priemonėms. Maitinimo šaltinis, dažniausiai variklis, suka siurblį, o tai savo ruožtu sukuria skysčio slėgį. Tada šis slėgis naudojamas varyti hidraulinį variklį, kuris savo ruožtu varo mašinas. Hidrotransmisijose naudojamas skystis, vadinamas hidrauliniu skysčiu, kuris hidrauliniu siurbliu pumpuojamas į sistemą. Tada skystis yra slėgis ir nukreipiamas į hidraulinį variklį, kuris naudoja slėgį mašinoms pasukti. Tada skystis grąžinamas į hidraulinį siurblį, kad būtų užbaigtas ciklas.

Pagrindiniai komponentai:

• Hidraulinis siurblys: Atsakingas už variklio generuojamos mechaninės energijos pavertimą hidrauliniu slėgiu. Jis valdo sistemą ir verčia ją veikti.
• Hidraulinis variklis: Yra šalia varančiojo rato, paverčia hidraulinį slėgį atgal į mechaninę energiją ir skatina rato judėjimą. Jis veikia kartu su siurbliu, kad užbaigtų energijos perdavimo ciklą.
• Valdymo vožtuvas: Padeda reguliuoti hidraulinės alyvos srautą pavarų dėžės sistemoje. Jie nustato transporto priemonės kryptį ir greitį, valdydami į hidraulinį variklį siunčiamo hidraulinio slėgio kiekį.
• Hidraulinis skystis: Būtinas efektyviam hidrostatinės transmisijos veikimui. Skystis padeda sklandžiai judėti hidrauliniams komponentams, išsklaido šilumą ir suteikia sutepimo.

Bepakopės (hidrostatinės-mechaninės) transmisijos

Bepakopė transmisija patogi tuo, kad, skirtingai nuo pakopinių transmisijų, galima pasirinkti bet kokį norimą greitį. Tai ypač svarbu, kai reikia tik truputį padidinti ar sumažinti agregato greitį arba varančiųjų ratų jėgą greičio sąskaita. Traktoriai su bepakopėmis transmisijomis geriau prisitaiko prie darbo sąlygų, t. y. prie apkrovos. Be to, su bepakope transmisija agregatas greičiau įsibėgėja, nereikia keisti variklio sūkių perjungus pavaras, vairuotojas daugiau laiko gali skirti mašinai vairuoti bei technologiniam procesui stebėti. Anksčiau didžiausias hidrostatinės pavaros trūkumas buvo mažas jos naudingumo koeficientas.

Vokietijos kompanijos „Fendt“ konstruktoriai sukonstravo transmisiją, kurioje dalis galios perduodama mechaniškai, o kita dalis - bepakope hidrostatine pavara. Abiem (hidrostatine ir mechanine) pavaromis perduodami sukimo momentai galiausiai sumuojami ir suminis momentas perduodamas varantiesiems tiltams. Traktorius pajuda iš vietos sukimo momentą varantiesiems ratams perduodamas beveik tik hidrostatine pavara. Didinant važiavimo greitį sukimo momento perdavimą vis daugiau lemia mechaninė pavara. Belaipsniškai keičiant hidrostatinės pavaros perdavimo skaičių, transmisija tolygiai perduoda didesnę galios dalį hidrauliniu arba mechaniniu būdu.

Istorija ir tobulinimas

• 1995 metais kompanija „Fendt“ pirmoji pasaulyje įrengė bepakopę Vario transmisiją 260 AG traktoriuose Fendt Favorit 962. Tai buvo didelis žingsnis į priekį, tobulinant traktorių transmisijas. Prasidėjo nauja bepakopių transmisijų kūrimo ir diegimo traktoriuose era.
• 2007 metais iš visų Europos rinkai pristatytų per 500 traktorių modelių, 60 modelių (apie 12 proc.) buvo su bepakopėmis dvisrautėmis (hidrostatinėmis-mechaninėmis) transmisijomis.

Beveik visose traktorių bepakopėse transmisijose variklio sukimo momentas skaidomas į du srautus, kurie perduodami hidrostatine ir mechanine pavaromis. Abiem (hidrostatine ir mechanine) pavaromis perduodami sukimo momentai galiausiai sumuojami ir suminis momentas perduodamas varantiesiems tiltams.

Bepakopių dvisraučių transmisijų vystymo kryptys

Galima išskirti dvi bepakopių dvisraučių (hidrostatinių-mechaninių) transmisijų vystymo kryptis:

1. Hidrostatinės pavaros panaudojimas didesnei galiai be papildomų mechaninių greičio keitimo pakopų visame greičio intervale.
2. Mažesnės galios hidrostatinės pavaros panaudojimas, tačiau su papildomomis mechaninėmis greičio keitimo pakopomis (nuo 2 iki 8 pakopų) numatytame greičio intervale.

Kompanijoje „Fendt“ buvo apsispręsta dėl pirmosios vystymo krypties. Fendt Vario transmisijoje nuo pačio mažiausio važiavimo greičio iki pačio didžiausio greičio perdavimo skaičius keičiamas tik hidrostatine pavara. Be to, buvo sukurtos didelio darbinio tūrio ašinės hidraulinės mašinos (siurblys ir hidraulinis variklis) su dideliu kampu (iki 45°) sulenkiamu korpusu. Tokios bepakopės transmisijos naudingumo koeficientas siekia 0,8-0,85.

Naujos Valtra traktorių bepakopės transmisijos ypatumai

Valtra traktorių kompanijos konstruktoriai pakopinę transmisiją modernizavo į bepakopę. Įprasta Valtra traktorių transmisija sudaryta iš dinaminio reduktoriaus Powershift, reverso reduktoriaus, pavarų dėžės ir varančiųjų tiltų. Bepakopė transmisija gauta, modernizavus pakopinį dinaminį reduktorių į bepakopį.

Bepakopio reduktoriaus konstrukcinis ypatumas

Naujo bepakopio reduktoriaus konstrukcinis ypatumas yra tas, kad jis komplektuojamas su hidrostatiniu variatoriumi (reguliatoriumi). Reduktoriaus pagrindinę dalį sudaro planetinis diferencialinis (krumpliaratinis) reduktorius su dviem hidrauliškai valdomomis daugiadiskėmis sankabomis (C1 - mažesnių ir C2 - didesnių greičių). Hidrostatinis variatorius skirtas planetinio reduktoriaus vedikliui valdyti. Jį sudaro keičiamo darbinio tūrio (0-75 cm³/aps.) ir alyvos srauto krypties siurblys ir pastovaus darbinio tūrio (75 cm³/aps.) ir keičiamos srauto krypties hidraulinis variklis. Komplektuojant dinaminį reduktorių su hidrostatiniu variatoriumi (reguliatoriumi), gaunamas bepakopis dinaminis reduktorius. Bepakopis dinaminis reduktorius komplektuojamas su visiškai paprasta tik greičių (H - greitus; M - vidutinius; LL - labai lėtus) diapazonus turinčia pavarų dėže.

Valtra traktorių bepakopio dinaminio reduktoriaus veikimo principas

Važiavimo pradžia

Daugiadiskė sankaba C1 yra įjungta. Siurblio darbinio tūrio keitimo diskas pakreiptas didžiausiu kampu (darbinis tūris - didžiausias). Traktoriaus variklio išvystomas sukimo momentas perduodamas planetiniam mechanizmui (centriniam krumpliaračiui) ir sukamas hidrosiurblys. Vediklis sukasi priešinga kryptimi (prieš laikrodžio rodyklę) didžiausiu greičiu, kadangi išeinantis velenas turi didesnį pasipriešinimą ir todėl yra nesukamas (traktorius stovi). Besisukantis vediklis suka hidrovariklį (dabar dirbantį siurblio režimu), kuris alyvos srautą nukreipia į hidrosiurblį. Jo darbinis tūris toks pat, o yra sukamas pagal laikrodžio rodyklę. Sumažinus hidrosiurblio disko pakreipimo kampą, sumažinamas siurblio darbinis tūris. Dabar hidrovariklis priverčiamas suktis lėčiau ir pradeda pristabdyti planetinio mechanizmo vediklį. Traktorius pradeda lėtai važiuoti. Hidrostatinėje pavaroje sudarytas slėgis padeda sukti iš dinaminio reduktoriaus išeinantį veleną. Dinaminiame reduktoriuje sukimo momentas perduodamas dviem srautais: mechaniniu ir per hidrostatinę pavarą. Pradiniame etape traktoriaus greitis didinamas, tiesinant hidrosiurblio diską nuo didžiausio pakreipimo kampo iki kampo lygaus 0° (t. y. mažinant siurblio darbinį tūrį nuo maksimalaus iki 0). Sukimo momentas perduodamas tik mechanine pavara. Kai siurblio diskas visiškai ištiesinamas, traktoriaus važiavimo greitis būna apie 5 km/val. M greičių diapazone ir 15 km/val. H greičių diapazone. Ištiesinus siurblį, jo darbinis tūris lygus nuliui ir yra uždaromas hidrovariklio alyvos srautas ir taip visiškai sustabdomas planetinio mechanizmo vediklis. Tada dinaminis (bepakopis) reduktorius visą traktoriaus variklio perduodamą galią perduoda tik mechaniniu būdu (per planetinio mechanizmo krumpliaračius).

Traktoriaus važiavimo greičio didinimas

Toliau kreipiant siurblio diską nuo 0° iki didžiausio pakreipimo kampo (jis svyra į kitą pusę), siurblys alyvos srautą nukreipia taip, kad hidrovariklio sukimosi kryptis sutampa su siurblio kryptimi (sukamas traktoriaus variklio sukimosi kryptimi, t. y. pagal laikrodžio rodyklę). Tada planetinio mechanizmo vediklis ir centrinis krumpliaračiai sukami ta pačia kryptimi, todėl išeinančio veleno sukimosi bei traktoriaus važiavimo greičiai yra didesni. Didinant siurblio disko pakreipimo kampą, didėja planetinio mechanizmo vediklio ir išeinančio veleno sūkiai bei traktoriaus važiavimo greitis. Sukimo momentas perduodamas per mechaninę ir hidrostatinę pavaras. Bepakopio reduktoriaus išeinančiam velenui perduodamas jau susumuotas sukimo momentas. Ta kryptimi visiškai sulenkus siurblio diską traktoriaus greitis padidėja apytikriai iki 9 km/val. M greičių diapazone ir 28 km/val. H greičių diapazone, esant 1 900 min.^-1 variklio sūkiams. Tada planetinio mechanizmo vediklis ir išeinantis velenas sukami vienodais sūkiais. Bepakopės transmisijos dinaminio reduktoriaus sankabų (C1, C2) perjungimas. Kai planetinio mechanizmo vediklis ir išeinantis velenas sukami vienodais sūkiais, įjungiama sankaba C2 ir išjungiama sankaba C1. Perjungimo metu sukimo momentas nenutraukiamas. Įjungus sankabą C2, pasikeičia mechaninės pavaros perdavimo skaičius ir hidrovariklis vėl priverčiamas dirbti siurblio režimu. Jis alyvos srautą nukreipia į hidrosiurblį, kurio darbinis tūris tuo metu toks pat kaip hidrovariklio ir yra sukamas taip pat pagal laikrodžio rodyklę. Hidrosiurblys neleidžia hidrovarikliui ir planetinio mechanizmo vedikliui suktis greičiau ir mažinti traktoriaus greitį. Taip yra pasiekiamas didžiausias šios bepakopės transmisijos darbo efektyvumas. Valtra traktorių bepakopės transmisijos darbo efektyvumas būna didžiausias, kai planetinio mechanizmo išeinantis velenas ir vediklis sukasi vienodais arba artimais sūkiais.

Važiavimo greičio didinimas, įsijungus greitinančiai dinaminio reduktoriaus pavarai C2

Didinant važiavimo greitį (> 9 km/val. M ir 28 km/val. H greičių diapazone) hidrosiurblio diskas lenkiamas (nuo didžiausio posvyrio kampo iki 0°) atgal. Sumažinus hidrosiurblio disko pakreipimo kampą, sumažinamas siurblio darbinis tūris, labiau pristabdomas hidrovariklis ir planetinio mechanizmo vediklis. Traktoriaus greitis didėja. Hidrostatinėje pavaroje sudarytas slėgis pradeda sukti dinaminio reduktoriaus išeinantį veleną. Dinaminiame reduktoriuje sukimo momentas perduodamas mechanine ir hidrostatine pavaromis. Hidrovariklis vėl dirba siurblio režimu. Traktoriaus greitis didinamas tiesinant hidrosiurblio diską (mažinant darbinį tūrį). Sukimo momentas vėl perduodamas tik mechanine pavara. Kai hidrosiurblio diskas visiškai ištiesinamas (kreipiant atgal), traktoriaus važiavimo greitis būna apie 14 km/val. M greičių diapazone ir 43 km/val. H greičių diapazone. Ištiesinus siurblio diską, uždaromas hidrovariklio alyvos srautas ir taip visiškai sustabdomas planetinio mechanizmo vediklis. Tada vėl dinaminis (bepakopis) reduktorius visą traktoriaus variklio perduodamą galią perduoda tik mechaniniu būdu (per planetinio mechanizmo krumpliaračius).

Traktoriaus greičio didinimas iki didžiausio

Toliau atgal kreipiant siurblio diską (nuo 0° iki maksimalaus), siurblys alyvos srautą nukreipia taip, kad hidrovariklio sukimosi kryptis bus priešinga siurblio sukimosi krypčiai (prieš laikrodžio rodyklę). Tada planetinio mechanizmo vediklis ir centrinis krumpliaračiai sukami priešingomis kryptimis. Didinant siurblio disko pakreipimo kampą, didėja planetinio mechanizmo vediklio ir išeinančio veleno sūkiai bei traktoriaus važiavimo greitis. Sukimo momentas perduodamas mechanine ir hidrostatine pavaromis. Bepakopio reduktoriaus išeinančiam velenui perduodamas susumuotas sukimo momentas. Ta kryptimi visiškai sulenkus siurblio diską, gaunamas didžiausias traktoriaus greitis. Važiuojant keliu yra pasiekiamas beveik 20 km/val. greitis M greičių diapazone ir 62 km/val. (teorinis esant vardiniams variklio sūkiams) H greičių diapazone. Naujoje Valtra traktorių bepakopėje transmisijoje galimi trys greičių diapazonai: M - vidutinių (darbinių) greičių 0-18 km/val.; H - didelių (transportinių) greičių 0-50 (60) km/val.; ir L - mažų greičių diapazonas. Valtra bepakopė transmisija gerai tinka dirbti mažesniais variklio sūkiais. Transporto darbams paruoštuose modeliuose greitis 50 km/val. greitis gaunamas, esant 1 550 min.^-1 variklio sūkiams.

Hidraulinė automatinė transmisija

Hidraulinė automatinė pavarų dėžė yra transmisijos tipas, kuris naudoja hidraulinių ir mechaninių sistemų derinį, kad perduotų galią iš variklio į transporto priemonės ratus. Šio tipo transmisijoje vietoj sankabos naudojama skysčio sankaba arba sukimo momento keitiklis, kad būtų lengviau perjungti pavaras, o tai leidžia sklandžiai ir sklandžiai perjungti pavaras. Hidrostatinė transmisija naudojo hidraulinę galią, kad perduotų galią iš variklio į ratus, ir iš pradžių ji buvo naudojama žemės ūkio įrangoje, pavyzdžiui, traktoriuose ir kombainuose. 1939 m. „General Motors“ pristatė pirmąją komerciškai sėkmingą automatinę pavarų dėžę „Hydra-Matic“.

Veikimo principas

Hidraulinės automatinės pavarų dėžės naudoja hidraulinių ir mechaninių sistemų derinį, kad perduotų galią iš variklio į transporto priemonės ratus. Transmisiją sudaro keli komponentai, įskaitant planetinės pavaros komplektą, hidraulinį siurblį ir hidraulinę valdymo sistemą. Hidraulinės automatinės pavarų dėžės pagrindas yra hidraulinis siurblys. Siurblys yra varomas varikliu ir yra atsakingas už hidraulinio slėgio sukūrimą transmisijoje. Šis slėgis naudojamas skirtingoms transmisijos dalims įjungti ir pavarų santykiams valdyti.

Planetinė pavarų dėžė yra dar vienas pagrindinis hidraulinės automatinės pavarų dėžės komponentas. Planetinės pavaros rinkinį sudaro daugybė krumpliaračių, išdėstytų aplink centrinę saulės pavarą. Laikiklis laiko planetines krumpliaračius, kurie yra sujungti ir su saulės pavara, ir su vidine žiedine pavara. Kai reikia perjungti pavarą, hidraulinė valdymo sistema naudoja siurblio sukuriamą hidraulinį slėgį, kad įjungtų hidraulines sankabas ir juostas, kurios užfiksuoja arba atleidžia įvairius planetinės pavaros komponentus, keičia pavarų skaičių ir perduoda pavaros sukimo momentą ratams.

Hidraulinės sankabos ir juostos naudojamos vietoj sankabos, kuri paprastai naudojama mechaninėse pavarų dėžėse. Hidraulinės sankabos ir juostos valdo, kuri planetinio komplekto pavara yra įjungta arba išjungta, o tai savo ruožtu lemia pavaros santykį ir pavaros sukimo momentą.

Sukimo momento keitiklis arba skysčio mova naudojamas varikliui prijungti prie transmisijos hidraulinėje automatinėje pavarų dėžėje. Sukimo momento keitiklis susideda iš turbinos ir sparnuotės, kurios atitinkamai sujungtos su varikliu ir transmisija. Darbaratis naudoja hidraulinį slėgį, kad suka turbiną, kuri vėliau varo transmisiją. Skysčio mova veikia panašiai, tačiau vietoj sparnuotės ir turbinos naudojami du į alyvą panardinti mentelių rinkiniai. Mentės naudoja alyvą variklio galiai perduoti transmisijai.

Privalumai ir trūkumai

Privalumai:

• Naudojimo paprastumas: Vairuotojui tereikia perjungti pavarų perjungiklį, o visa kita padarys transmisija. Tai užtikrina sklandesnį vairavimą, ypač sustojus ir eismui.
• Efektyvumas tam tikrose situacijose: Gali užtikrinti didesnį pagreitį ir paprastai yra lengviau važiuojami stačiose kalvose arba esant intensyviam eismui.

Trūkumai:

• Degalų sąnaudos: Gali sunaudoti daugiau degalų nei mechaninės pavarų dėžės, nes hidraulinis siurblys ir sukimo momento keitiklis generuoja šilumos ir energijos nuostolius.
• Remonto kaina: Remontas gali būti brangesnis.

Daugelis šiuolaikinių hidraulinių automatinių pavarų dėžių taip pat turi elektronines valdymo sistemas, kurios naudoja jutiklius ir mikroprocesorius transmisijai stebėti ir reguliuoti. Šios sistemos gali pagerinti degalų naudojimo efektyvumą, pavarų perjungimo efektyvumą ir bendrą patikimumą.

Hidrostatinės pavaros važiuoklės privalumai

Dauguma esamų žemės ūkio mašinų važiuoklių yra tradicinės mechaninės važiuoklės, kurios paprastai perduoda galią per mechaninius komponentus, tokius kaip krumpliaračiai, diržai, grandinės, pavaros velenai, priekinės ir galinės ašys. Ši važiuoklės transmisija yra patikima ir lengvai pagaminama, tačiau turi trūkumų:

• Naudojamos mechaninės dalys yra sudėtingos ir didelių gabaritų, todėl sunku pasiekti lengvo svorio reikalavimus ir didėja galios praradimas.
• Paprastai bepakopis greičio reguliavimas negali būti pasiektas arba bepakopis greičio reguliavimas yra labai sudėtingas.
• Sunku realizuoti elektroninį valdymą, sudėtingas nuotolinis valdymas ir jis negali patenkinti žemės ūkio mašinų žvalgybos ir automatizavimo poreikių.
• Montavimo padėties keitimo lankstumas yra mažas.

Hidrostatinė pavaros važiuoklė iš esmės turi šias technines charakteristikas:

1. Hidrostatinės pavaros schemoje siurblio ir variklio derinys naudojamas esamoms tarpinėms pavaroms, pvz., pavarų dėžėms, pakeisti. Išdėstymas yra lankstesnis, o važiuoklės svoris yra lengvesnis, todėl jie atitinka lengvumo reikalavimus.
2. Hidrostatinė pavara gali keisti greičio laipsnį, greičio keitimo diapazonas yra platesnis, o galios tankis yra didelis. Hidrostatinei pavarai yra trys greičio reguliavimo režimai: droselio greičio reguliavimas, tūrinis greičio reguliavimas ir tūrio-droselinio greičio reguliavimas. Tūrinis greičio reguliavimas yra pagrįstas hidraulinio siurblio arba hidraulinio variklio kintamuoju, kad būtų pakeistas sistemos srautas, taip įgyvendinant greičio reguliavimo funkciją.
3. Hidraulinis vairavimas gali būti naudojamas pakeisti originalų mechaninį vairavimą, todėl vairas tampa lengvesnis ir manevringesnis. Be to, hidraulinis vairavimas gali lengvai perjungti priekinių ratų vairavimą, galinių ratų vairavimą ir keturių ratų vairavimą, o tai labai pagerina vairavimo lankstumą ir sumažina posūkio spindulį.
4. Pėsčiųjų sistemos hidraulinė grandinė yra uždara. Uždaroje grandinėje dvikryptis kintamo tūrio stūmoklinis siurblys realizuoja dvi funkcijas - reguliuoti srautą ir keisti srauto kryptį, reguliuodamas plovimo plokštės polinkį ir kryptį, kad būtų galima laipsniškai reguliuoti išėjimo veleno greitį ir kryptį. važiavimo variklis, taip keičiant mašinos greitį, kad būtų galima judėti pirmyn ir atgal.
5. Uždara hidraulinė sistema turi stabdymo galimybę, kuri gali išsaugoti tradicinį frikcinį stabdžių įrenginį.

Sodo traktoriukų transmisijų tipai

Vienas iš svarbiausių sodo traktoriuko dalių yra pavara, arba transmisija. Rinkoje yra keturių tipų pavarų transmisijų, kurios skiriasi savo veikimo principu ir tinkamumu skirtingoms užduotims.

Rankinė pavarų dėžė

Vejos traktoriukų rankinė pavarų dėžė yra kiek savotiška. Kadangi vejos traktoriukas neturi atskiros sankabos, su šia pavarų dėže keičiant pavaras, traktoriuką reikia visiškai sustabdyti. Tai yra greičiau jau pasirinktu greičiu judanti galinė ašis nei pavarų dėžė. Jeigu su tokia pavarų dėže pavaras keisite važiuodami (tai tikrai įmanoma), reikia turėti omenyje, kad remonto ilgai laukti neteks. Paprastai sugenda tokių pavarų dėžių perjungimo svirtys, kurių komplektas kainuoja apie 50-60 eurų. Dar reikia įskaičiuoti darbų kainą ir tikėtis, kad nesugedo visa kita.

Bepakopė variatoriaus transmisija

Bepakopė variatoriaus transmisija yra įtaisas, kuris padeda traktoriuko greitį keisti tolygiai ir patogiai. Svarbiausios variatoriaus detalės yra dirželis ir sudvejintas skriemulys su paslankia vidurine dalimi. Ji, vaizdžiai tariant, keičia skriemulių "dydį". Kinta smagračio griovelio gylis - tai reiškia, kad gali būti keičiama vieta, kurioje yra dirželis. Esant mažam greičiui, dirželis varančiajame skriemulyje yra visai griovelio "dugne" (sukasi mažu spinduliu), o pavarų dėžės pusėje - visiškai skriemulio griovelio "paviršiuje" (sukasi dideliu spinduliu). Greitis maksimalus - viskas atvirkščiai: skriemulyje arčiau variklio dirželis išstumiamas į išorinį kraštą ir dėl to arčiau pavarų dėžės esančio smagračio dirželis visiškai įtraukiamas į griovelį. Jei transmisija su valdomu variatoriumi, reikia įjungti priekinę arba galinę pavarą ir spausti pedalą.

Hidraulinė (hidrostatinė) transmisija

Tai trečiasis paplitęs tipas. Kai įrengta tokia pavarų dėžė, dirželis paprastai tiesiai iš variklio eina į ją, kaip ir rankinėje pavarų dėžėje, bet skiriasi dėžės konstrukcija. Pavaros greitis reguliuojamas hidrauliniais siurbliais. Kuo didesnis slėgis, tuo didesnis greitis. Šių pavarų dėžių pranašumas - greitį galima tolygiai keisti pedalu arba svirtimi, o atskiros pavarų perjungimo galimybės nėra. Sodo traktorių su hidrostatine transmisija daug lengviau valdyti nei traktorių su mechanine pavarų dėže. Yra du skirtingi hidrostatinės transmisijos sprendimai. Siekiant užtikrinti maksimalų komfortą, rinkitės traktorių su pedalais valdoma transmisija, kur atskirais pedalais galima kontroliuoti judėjimo pirmyn ir atgal greitį ir kryptį. Kitas variantas yra svirtimi valdoma hidrostatinė transmisija.

Tokių pavarų dėžių problema yra tai, kad su jomis reikia dirbti labai atsargiai - nepatartina vežti sunkesnių nei numatyta daiktų. Taip pat rekomenduojama reguliariai keisti alyvą. Dažnai to atskirai nereikalaujama, bet alyvos keitimas žalos tikrai nedaro. Ne kartą teko matyti sugedusį tokios pavarų dėžės hidraulinio siurblio guolį. Neretai net nėra galimybės įsigyti atsarginių dalių ir tenka keisti visą pavarų dėžę.

Transmatic transmisija

Tai paskutinis pavarų dėžės variantas - savotiškas variatoriaus ir rankinės pavarų dėžės hibridas. Šiuo atveju galima rinktis tarp dviejų sistemų lankstumo. Viena vertus, tai rankinės pavarų dėžės patvarumas ir didesnė maksimali apkrova, kita vertus, naudojant variatoriaus transmisiją kiekviena pavara galima keisti važiavimo greitį. Jeigu įjungsite pirmą rankinės pavarų dėžės pavarą ir pradėsite judėti, traktoriukas visą laiką važiuos vienodu greičiu.

Sunku pasakyti, kuris sprendimas yra geriausias ir kuris prasčiausias. Bendra taisyklė tokia - reikėtų rinktis tą transmisiją, kuri Jums atrodo patogi naudoti. Jeigu pageidaujate patogesnio manevravimo, rinkitės hidraulinę pavarų dėžę, jeigu ieškote nebrangios, patvarios ir galingos transmisijos, rekomenduoju rinktis Transmatic.

Hidrostatinės pavaros taikymai

Hidrotransmisijos naudojamos įvairiose srityse, įskaitant:

• Transporto priemonės: Hidraulinės transmisijos dažniausiai naudojamos transporto priemonėse, ypač tose, kurios naudojamos visureigiuose arba sunkiasvoriams darbams.
• Sunkioji įranga: Hidrotransmisijos naudojamos sunkioje įrangoje, pvz., statybinėje, miško ruošos įrangoje ir žemės ūkio technikoje (kombainuose, ekskavatoriuose).
• Pramoninės mašinos: Hidrotransmisijos naudojamos įvairių tipų pramoninėse mašinose, tokiose kaip siurbliai, kompresoriai ir generatoriai.
• Jūrų ir kėlimo įranga: hidrostatinės pavaros naudojamos pakeliamose gervėse laivams, ekskavatorių varikliuose, rankomis valdomose gervėse, dyzelinėse hidraulinėse gervėse.

tags: #hidrostatine #transmisija #ka #reiskia