Rankinis stabdys ir hidraulinis slėgio reguliatorius: veikimo principai ir svarba

Automobilio saugumui ir efektyviam veikimui būtina suprasti du esminius komponentus: rankinį stabdį ir hidraulinį slėgio reguliatorių. Šie elementai, nors ir atlieka skirtingas funkcijas, yra gyvybiškai svarbūs transporto priemonės patikimumui ir saugumui kelyje. Šiame straipsnyje detaliau panagrinėsime abiejų sistemų veikimo principus, tipus, dažniausiai pasitaikančias problemas ir priežiūros ypatumus.

Rankinis stabdys - saugumo garantas stovint

Rankinis stabdys, dar kitaip vadinamas stovėjimo arba avariniu stabdžiu, yra svarbus automobilio stabdžių sistemos elementas, skirtas saugiam automobilio stovėjimui. Nors dauguma vairuotojų jį prisimena tik prieš techninę apžiūrą, tinkama jo priežiūra ir reguliavimas užtikrina saugumą kelyje ir padeda išvengti brangiai kainuojančių gedimų. Anksčiau automobiliuose dominavo standartinės konfigūracijos stovėjimo stabdžiai, aktyvuojami rankena tarp sėdynių. Šiuolaikinėse transporto priemonėse vis dažniau sutinkamas elektroninis stovėjimo stabdys, valdomas mygtuku, arba elektromechaninis variantas, kai mygtukas aktyvuoja nedidelį elektros varikliuką, traukiantį trosą. Pažangesnės sistemos atsisako trosų visiškai, naudodamos elektros variklius tiesiai stabdžių apkabose.

Rankinio stabdžio veikimo principas ir konstrukcija

Rankinis stabdys (avarinis stabdys) susideda iš trijų pagrindinių elementų. Automobilio salone, dažniausiai centrinėje konsolėje už pavarų svirties, yra rankinio stabdžio svirtis. Jos apatinėje dalyje po gaubtu yra valdymo mechanizmas su reguliavimo varžtu. Ši svirtis, užtraukiama vairuotojo, suaktyvina stabdį. Svarbus elementas yra rankinio stabdžio trosas, veikiantis pagal Bowdeno kabelio principą - tai plieninis trosas, apsuptas plastiko apvalkalu, mažinančiu trintį, ir padengtas lanksčiu išoriniu plastiko sluoksniu. Jo grįžimą į pradinę padėtį užtikrina spyruoklės. Vykdomasis elementas yra rankinio stabdžio mechanizmas, sumontuotas ant galinių ratų apkabų. Automobiliuose su diskiniais stabdžiais trosai prijungiami prie galinių ratų apkabų ir stumia stūmoklį apkaboje, kai svirtis traukiama. Svarbu suprasti, kad rankinio stabdžio užtraukimas nesukelia galinių stabdžių šviesų įsijungimo.

Dažniausios rankinio stabdžio problemos

Viena nemaloniausių žiemos staigmenų - prišalęs rankinis stabdys. Tai dažnai nutinka po šaltesnės nakties, kai automobilis paliekamas su užtrauktu rankiniu stabdžiu po važiavimo šlapiomis gatvėmis. Tokiu atveju automobilis gali sunkiai pajudėti iš vietos, ratas gali suktis su pasipriešinimu. Senesniuose automobiliuose rankinio stabdžio lynai ir suportai dažnai būna pažeisti korozijos. Sutrūkinėjusios judančias detales saugančios apsauginės gumelės praleidžia vandenį, kuris sukelia koroziją ir trukdo sklandžiam dalių judėjimui. Šaltu oru šios dalys gali prišalti. Kitos dažnos problemos yra susijusios su susidėvėjusiomis stabdžių kaladėlėmis arba išsitampiusiu trosu. Jei stabdys "ne laiko" ir reikia jį labai aukštai užtraukti, gali prireikti reguliavimo. Kartais, kad būtų tinkamai sureguliuotas rankinis stabdys, tenka keisti visą trosą.

Ką daryti, jei rankinis stabdys prišalo?

Jei pastebėjote, kad rankinis stabdys prišalo, pirmasis veiksmas - pamėginti automobiliu šiek tiek pavažiuoti atgal. Dažnai tai padeda atšokti prišalusiam trosui. Jei tai nepadeda, galite atsargiai pabandyti padaužyti ratus, tačiau tai darykite itin apdairiai. Jei šie metodai nepadeda, rekomenduojama kreiptis į artimiausią autoservisą. Važinėjimas su "užtemptais" stabdžiais gali sukelti didesnių finansinių problemų. Bandymas važiuoti per jėgą gali perkaitinti stabdžius. Priklausomai nuo automobilio stabdžių sistemos, gali būti pažeistos atskiros stabdžių kaladėlės, skirtos rankiniam stabdžiui, arba bendros visoms stabdžių sistemoms. Perkaitusios stabdžių kaladėlės praranda stabdymo veiksmingumą, o tai gali pareikalauti jų pakeitimo. Taip pat gali tekti keisti ir nudilintas stabdžių trinkeles bei diskus.

Autoservisų meistrai įspėja, kad populiariausi interneto patarimai (pavyzdžiui, pilti šilto, ne karšto, vandens po automobilio apačia ar atsargiai daužyti plaktuku į suportą ar stabdžių diską) gali pakenkti automobiliui. Kad išvengtumėte problemų su rankiniu stabdžiu, ypač artėjant žiemai, svarbu jį profilaktiškai tikrinti ir prižiūrėti. Idealu tai daryti rudenį, keičiant ratus. Galima sutepti ir "pramankštinti" trosus, o jei jie įtrūkę ar pažeisti, pakeisti. Tokius darbus geriausia patikėti profesionaliems autoserviso meistrams. Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas pataria žiemą, esant minusinei temperatūrai, vengti ilgai laikyti užtrauktą rankinį stabdį, ypač jei automobilis buvo važinėjęs šlapiomis gatvėmis. Geriau palikti automobilį su įjungta pavara (mechaninė pavarų dėžė) arba "P" padėtimi (automatinė pavarų dėžė).

Rankinio stabdžio reguliavimas

Jei rankinis stabdys pradeda veikti prasčiau, t. y. reikia jį labai aukštai užtraukti, kad automobilis liktų vietoje, gali prireikti jo reguliavimo. Dažniausiai tai atliekama nustatant reguliavimo varžtą būgne arba disko-būgne, atsakingą už stabdžių kaladėlių išskėtimo laipsnį. Kitas reguliavimo varžtas paprastai yra po gaubtu, prie rankinio stabdžio svirties. Teorija leidžia rankinį stabdį susireguliuoti pačiam, tačiau tam reikia atitinkamų žinių ir įrangos. Dažniausiai lyno reguliavimas atliekamas po automobiliu, todėl reikalinga remonto duobė arba keltuvas. Svarbu žinoti tinkamą trosų įtempimo laipsnį - per didelis įtempimas gali sukelti nuolatinį stabdymą ir stabdžių perkaitimą.

Kai kurių automobilių konstrukcija numato stabdžių tarpo reguliavimo įtaisus. Galima naudoti rankinį arba automatinį reguliavimą. Rankinis reguliavimas gali apimti reguliavimo kumštelio ir atraminio kaiščio su ekscentriniu žurnalu sukimą, reguliavimo veržlės sukimą arba reguliuojamo išstūmimo strypo ilgio reguliavimą. Šie metodai leidžia koreguoti tarpą tarp trinties plokštės ir stabdžių būgno.

Elektroninis stovėjimo stabdys (EPB)

Naujesniuose automobiliuose dažnai naudojamas elektroninis stovėjimo stabdys (EPB). Jis gali būti aktyvuojamas mygtuku centrinėje konsolėje. Nors dauguma sistemų sukurtos taip, kad stabdys įsijungtų automatiškai, kai kuriais atvejais gali prireikti jį įjungti mechaniškai patraukiant jungiklį. Automatinis atleidimas paprastai įvyksta užvedus variklį ir pajudėjus, arba perjungiant pavarų svirtį į "P" padėtį. Saugumo sumetimais, automatinis atleidimas dažnai veikia tik tada, kai vairuotojas prisisegęs saugos diržą.

Elektroninio stovėjimo stabdžio veikimo sutrikimai gali pasireikšti įvairiais pranešimais prietaisų skydelyje, tokiais kaip "Elektros gedimas", "Patikrinkite akumuliatorių" ar "Stabd. Sist. gedimas". Tokiu atveju būtina nedelsiant sustoti ir kreiptis į servisą. Elektroninio stovėjimo stabdžio atleidimas rankiniu būdu taip pat yra numatytas, tačiau reikalauja tam tikrų veiksmų, pavyzdžiui, stabdžių pedalo nuspaudimo ir jungiklio naudojimo. Jei rodomas pranešimas "Stovėjimo stabdys ne visiškai atleistas" arba "Stovėjimo stabdys neįjungtas", tai signalizuoja apie gedimą, kurį reikia nedelsiant pašalinti autoservise. Pakeisti galinius stabdžių antdėklus elektrinio stovėjimo stabdžio sistemoje rekomenduojama atlikti autoservise, pageidautina įgaliotame servise. Žema akumuliatoriaus įtampa gali trukdyti valdyti elektroninį stovėjimo stabdį - nei atleisti, nei įjungti jo nepavyks. Tokiu atveju gali prireikti prijungti pagalbinį akumuliatorių.

Svarbu: Niekada nepalikite automobilio stovėti neįjungę stovėjimo stabdžio ir neišjungę variklio, ypač statydami automobilį įkalnėje ar nuokalnėje. Nepakanka palikti automobilį su įjungta pavara arba "P" padėtimi. Elektrinis stovėjimo stabdys yra labai populiarus įtaisas, kuris šiuo metu jau beveik išstūmė gerai žinomą rankinį stabdį. Jis atsirado apie 2001 metus. Šis sprendimas turi ir šalininkų, ir priešininkų. Elektrinio stovėjimo stabdžio (EPB) naudojimas kartu su elektroninėmis stabilumo sistemomis (ESP) lėmė, kad šio stabdžio funkcija buvo pritaikyta ir avariniam stabdžiui.

Dirbtuvės, keisdamos sistemų su EPB stabdžių trinkeles, šią operaciją privalo atlikti naudodamos tinkamą diagnostinę įrangą, kurią sujungus su valdymo elektronika galima pamatyti tikruosius duomenis. Šių duomenų interpretacija padeda aptikti eksploatacinius pažeidimus, kurie gali sukelti transporto priemonės vartotojui didelių problemų. Integruotas stabdys su EPB funkcija gali užsiblokuoti, ir kelionė baigsis. Negalima pamiršti tokių stabdžių apkabų priežiūros ir patikros - tiek jų hidraulinės dalies, tiek elektrinės - servovariklio. Atliekant patikrą būtina įvertinti integruotų apkabų sandarinimo tarp apkabos ir servovariklio (su elektriniu varikliu ir pavara) būklę. Dėl blogo sandarinimo atsiranda pažeidimų, paties servovariklio, pagaminto iš dirbtinio pluošto, įtrūkimų. Esant įtrūkimų vanduo patenka į apkabos vidų. Nuo pirmųjų EPB sistemų sprendimų pasirodymo daug kas pasikeitė. 2013 metais „Volkswagen“ markės transporto priemonėse buvo pritaikytas tiesioginis elektrinis stovėjimo stabdys, sukurtas įmonėje, atstovaujančioje prekių ženklui „Ate“. Iki šiol šį sprendimą savo automobiliuose naudoja daugelis gamintojų.

Pačioje apkaboje stabdžių stūmoklio prispaudimas, įjungus EPB, atliekamas stūmikliu pasukus veleną. Sujungus šiuos sprendimus gaunamas daug mažesnis EPB mechanikos valdymo pasipriešinimas ir sumažėja sistemoje tekančios srovės vertė. Dėl to reikšmingai sumažėjo įjungimo laikas, be to, padidėjo stabdžių apkabos veikimo tikslumas. Įjungiant EPB stabdį naudojamos srovės sumažinimas leido atsisakyti papildomo EPB valdymo elektroninio bloko. Dėl drėgmės, susikaupusios stabdžių skystyje, ant sąveikaujančių elementų, pvz., ant stūmiklio ir jo guolių, prasideda korozija. Toks pažeidimas taip pat gali atsirasti, jei pažeidžiama guminė stūmoklio apsauga nuo dulkių. Stabdžių trinkeles reikia keisti naudojant diagnostinį įrenginį, prijungtą prie valdymo bloko. Išaktyvinus sistemą, stabdžių stūmoklis įspaudžiamas į stabdžių apkabą. Pakeitus stabdžių trinkeles arba trinkelių ir diskų komplektą, įvyksta elektrinis stūmiklio prispaudimas prie stūmoklio. Tai atliekama kontroliuojant grandinėje tekančią srovę. Naujuose sprendimuose uždarant apkabą, diagnostinis testeris atlieka automatinę adaptaciją. Tačiau, jei reikia dėl valdymo elektronikos, kaip antai „TRW“ įmonės sprendimuose, pakeitus nustatomi pirminiai parametrai. Reikia atminti, kad bent kas antrą kartą keičiant stabdžių trinkeles būtina atsukti servovariklį nuo apkabos ir patikrinti riebokšlį jungties vietoje ir pačią jungtį. Taip pat reikia patikrinti veleno ašies sandarinimą, nes net nedidelis stabdžių skysčio prasisunkimas leis orui patekti į stabdžių sistemą ir dėl to sumažės stabdžių efektyvumas.

Elektroninis stovėjimo stabdys pakeitė anksčiau naudotą įprastą rankinį stabdį ir yra paprastai valdomas jungikliu vidurinėje konsolėje. Jis įjungiamas mygtuko paspaudimu ir veikia galinių ratų stabdžių diskus. Juos veikia du elektriniai varikliai su pavaromis. Stabdžiai automatiškai atleidžiami, kai transporto priemonė pajuda pirmyn, todėl ji nė kiek nerieda atgal. Elektroninis stovėjimo stabdys apima ir „Auto Hold“ funkciją, sukurtą apsaugoti transporto priemonę nuo riedėjimo atgal sustojus prie šviesoforo ar įkalnėse. Todėl tampa gerokai lengviau pradėti judėti įkalnėje.

Elektrinį rankinį stabdį, pirmąkart masinėje gamyboje instaliuotą 2002 metais į 7 klasės BMW limuziną, nemaža dalis vairuotojų iki šiol laiko ne tiek privalumu, kiek nesusipratimu. Modernūs elektriniai rankiniai stabdžiai, veikiantys kartu su automobilio elektronine stabilumo kontrolės (ESP) sistema, pasak gamintojų, garantuoja dar didesnį saugumą. Kita vertus, nemaža dalis apynaujų automobilių vairuotojų, susiduriančių su elektrinio rankinio stabdžio gedimais, baisisi išgirdę, jog vien elektrinio bloko, valdančio šią sistemą, keitimas nauju gali kai kuriais atvejais atsieiti 1000 ar net daugiau eurų. Elektriniu parkavimosi stabdžiu nesižavi ir įgudę vairuotojai, kuriems rankinis stabdys galėtų praversti ekstremaliose situacijose, kai prireikia „užmesti“ automobilio užpakalinę dalį. Tačiau tiems vairuotojams, kuriems naujas automobilis visų pirmiausia asocijuojasi su maksimaliu komfortu, o naujausios elektromechaninės ir elektroninės sistemos - vertingais pagalbininkais, elektra valdomu stabdžiu greičiausiai nesibodės. Be elektrinio rankinio stabdžio nebūtų tokių funkcijų kaip sustojimo įkalnėje pagalbos sistema (angl. hill-hold). Be to, tiesiogiai ant stabdžių apkabos montuojamose sistemose pavyks išvengti tokių nesklandumų kaip žiemą užšalę rankinio stabdžio trosai.

Šiuo metu automobiliuose montuojamos dviejų tipų elektrinio stabdžio sistemos. Pirmosios, kurių pagrindą vis dar sudaro trosu įtempiamas stabdys, tik valdomas ne ranka, o elektros motoru, laikomos ne tokiomis pažangiomis. Dėl troso faktoriaus ar išorėje montuojamo valdymo bloko jos taip pat nėra visiškai apsaugotos nuo karščio ar drėgmės poveikio. Pavyzdžiui, nemažai problemų dėl elektrinio stabdžio kyla nuo 2009 metų gaminamų „Toyota Avensis“ šeimininkams. Išorėje ant užpakalinės ašies montuojamas elektrinio stabdžio valdymo blokas pasirodė esąs nepakankamai atsparus drėgmei. Tiesa, problema nėra tokia masinė, kad gamintojas būtų atšaukęs modelį į servisus. Be to, nuo 2014 metų „Toyota“ tikina išsprendusi šį klausimą, atnaujinusi valdymo bloko dizainą ir papildomai jį izoliavusi nuo drėgmės. Vis daugiau gamintojų kurdami naujus modelius atsisako elektros motoru tampomų trosų sistemos ir keičia ją moderniausia kartu su ESP arba atskirai valdoma integruota elektroninio stabdžio sistema. Šiuo atveju rankinio stabdžio trinkelės stabdžių diskus suspaudžia ne įtemptos trosu, o pasitelkiant elektrinę stabdžių apkabą. Integruotų sistemų elektrinio stabdžio apkabą valdo hidrauliniu būdu paleidžiamas pagrindinis ir elektra valdomas rankinis stabdžiai. Cilindras ir pavara plastikiniame korpuse, kuriam tenka stovėjimo stabdžio funkcija, varžtais yra tvirtinami tiesiogiai prie stabdžių apkabos korpuso. Dar vienas rankinio stabdžio privalumas yra tas, jog iškeitus mechaniniu būdu valdomo stabdžio rankenėlę tiesiog į dar vieną mygtuką sutaupoma erdvės centriniame pulte. Vietoj rankinio stabdžio rankenos atsirado smulkiems daiktams skirtos dėtuvės, vieta mobiliajam telefonui įkrauti.

Tokie stabdžių sistemų gamintojai kaip pasaulyje garsi bendrovė ZF TRW teigia, jog elektrinio stabdžio sistema didina ne tik patogumą, bet ir saugumą. Be to, kad užtikrina stabdžio funkciją, elektrinė sistema sudaro visiškai integruotą stabdžių sistemos dalį, kuri greitai įsijungia, nustato stabdžių trinkelių susidėvėjimą. Pasak gamintojo, tokiai sistemai būdingas ir mažesnis mechaninis susidėvėjimas, palyginti su įprastine sistema. Esant avarinei situacijai, sugedus pagrindinei hidraulinei stabdžių sistemai ir vairuotojui nuspaudus elektrinį rankinio stabdžio jungiklį, užpakaliniai ratai yra stabdomi impulsais, siekiant išvengti jų užsiblokavimo ir su tuo susijusio transporto priemonės kontrolės praradimo. Avariniu atveju toks elektrinis rankinis stabdys, veikdamas trumpais intervalais, savo stabdymo maniera primena stabdžių antiblokavimo sistemą (ABS). Taip pat tokia sistema veikia kaip papildoma apsauga nuo salone žaidžiančių vaikų - elektrinio rankinio stabdžio nepavyks išjungti, jeigu neveikia automobilio variklis. Žvelgiant iš patogumo perspektyvos, elektrinis rankinis stabdys, priklausomai nuo gamintojo sprendimo ir konkretaus modelio, gali būti įjungtas automatiškai, atidarius vairuotojo dureles arba išjungus variklį.

Išlepusių vairuotojų tvirtinimu, pravarčiausia yra būtent sustojimo įkalnėje pagalbos funkcija, kurios užduotis yra išvengti transporto priemonės riedėjimo atgal. Daugelyje naujų automobilių modelių, norint nepariedėti atgal, vis dar tenka stovint įkalnėje laikyti numygus stabdį. Tačiau akivaizdu, jog bėgant laikui bus galutinai atsisakyta šio principo, o padedant elektrinio rankinio stabdžio sistemai automobilis, sustabdytas įkalnėje, tiesiog stovės kaip įbestas, kol vėl spustelėsite akceleratoriaus pedalą. Elektroninis rankinis stabdys mažiau įgudusiems vairuotojams ypač padeda manevruoti sausakimšose daugiaaukštėse stovėjimo aikštelėse. Kai transporto priemonės juda lėtai, o vairuotojas turi sustoti įkalnėje, tolygiai pajudėti iš vietos ne kiekvienam yra paprasta. Tačiau elektrinio rankinio stabdžio sistema išsprendžia šią problemą, automatiškai atleisdama rankinį stabdį varikliui pasiekus pakankamą sukimo momentą, ir taip užtikrina tolygų automobilio pajudėjimą įkalnėje. Taip pat mažai tikėtinu variklio užgesimo atveju, kai automobilis turėtų pradėti judėti atgal, tokia sistema tai nustato ir iškart įjungia rankinį stabdį.

Hidraulinis slėgio reguliatorius (apsauginis vožtuvas) - sistemos apsauga

Hidraulinis slėgio reguliatorius, dažnai vadinamas apsauginiu arba slėgio ribojimo vožtuvu, yra pagrindinis komponentas, naudojamas hidraulinėse sistemose. Jo pagrindinė funkcija yra išleisti perteklinį slėgį, kai slėgis sistemoje viršija iš anksto nustatytą ribą, kad sistema ir jos komponentai nebūtų pažeisti dėl per didelio slėgio. Jis taip pat gali būti naudojamas slėgiui reguliuoti ir palaikyti tam tikrame lygmenyje.

Hidraulinio slėgio mažinimo vožtuvo veikimo principas

Kai slėgis hidraulinėje sistemoje viršija iš anksto nustatytą vertę, slėgio mažinimo vožtuvas greitai įsijungia, atidaro kanalą ir leidžia tekėti skysčio pertekliui, taip sumažindamas slėgį sistemoje. Hidraulinių slėgio mažinimo vožtuvų veikimo principas pagrįstas paprastu, bet efektyviu principu: kai slėgis sistemoje viršija tolerancijos diapazoną, turi būti mechanizmas, kuris išlaisvintų šį papildomą slėgį. Slėgio mažinimo vožtuvai nustato slėgio pokyčius sistemoje naudodami spyruokles, stūmoklius ar kitus mechaninius įtaisus ir atidaromi, kad sumažintų slėgį, kai reikia. Hidraulinėje sistemoje slėgio mažinimo vožtuvo vieta yra kruopščiai suprojektuota, kad būtų užtikrintas efektyvus slėgio reguliavimas ir sistemos apsauga. Geriausia slėgio mažinimo vožtuvo montavimo vieta priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant sistemos dizainą, skysčio srauto dinamiką ir veikimo reikalavimus. Hidrauliniai slėgio vožtuvai paprastai įrengiami pagrindinėse hidraulinės sistemos vietose, pvz., siurblio išleidimo angose arba slėgio linijose.

Hidraulinių slėgio mažinimo vožtuvų tipai ir savybės

Hidraulinius slėgio mažinimo vožtuvus galima suskirstyti į keletą skirtingų tipų:

• Tiesioginio veikimo slėgio mažinimo vožtuvai: šie vožtuvai veikia tiesiogiai reaguodami į slėgio pokyčius sistemoje. Jie pasižymi greitu atsaku ir nedideliu pertekliumi, todėl gali būti naudojami kaip apsauginiai vožtuvai, kurie sumažina smūgį.
• Pilotiniai slėgio mažinimo vožtuvai: šio tipo pagrindiniam vožtuvui reguliuoti naudojama atskira valdymo grandinė arba pilotinis slėgis. Jų slėgio reguliavimo nuokrypis yra nedidelis, o reguliuojamo slėgio tikslumas - didelis, todėl jie naudojami tais atvejais, kai slėgio valdymas yra tikslesnis, nors atsakas gali būti lėtesnis.
• Proporciniai slėgio mažinimo vožtuvai: šie vožtuvai užtikrina tikslesnį slėgio mažinimo valdymą, reguliuodami srautą proporcingai įvesties signalui.

Vožtuvai taip pat klasifikuojami pagal kitus kriterijus:

• Pagal vožtuvo struktūrą:
  • Rutulinis tipas: paprastas ir mažos kainos, tinka mažam srautui.
  • Popieriaus tipas: gali praeiti per didelį srautą, turi mažiau nuotėkio, greitai reaguoja ir ilgiau veikia, plačiai naudojamas.
  • Ritės tipas: gali tekėti didesniu tūriu, bet su mažesniu slėgio intervalo reguliavimu.
• Pagal veiksmų rūšį:
  • Tiesioginio veikimo slėgio reljefas: greitas atsakas, nedidelis perteklius, tinka smūgių mažinimui.
  • Paleidimo slėgio reljefas: didelis tikslumas, lėtesnis atsakas.
  • Minkštas slėgio reljefo tipas: sumažina slėgį, kol slėgis pasiekia iš anksto nustatytą vertę.
• Pagal taikymo vietą grandinėje:
  • Pagrindinis hidraulinis slėgio sumažinimo vožtuvas: sumontuotas toje pačioje krypties vožtuvo pusėje, kaip hidraulinis siurblys.
  • Antrinis hidraulinis presavimo reguliavimo vožtuvas: sumontuotas po kryptinio vožtuvo, vairavimo prietaiso pusėje.
• Pagal funkciją:
  • Normalus tipas.
  • Slėgiui saugus tipas: atidarius, nebus uždarytas, kol įleidimo slėgis nesikeis iki nulio. Netinka grandynams, kuriems reikalingas krovinio laikymas.
  • Su atvirkščiu atbulinio vožtuvo tipu: bendrasis atleidimo vožtuvas neatitinka atvirkštinės krypties.
  • Dvikryptis tipas: hidraulinėse variklio pavaros grandinėse iš abiejų pusių paprastai turėtų būti įrengtas slėgio sumažinimo vožtuvas arba dvipusė atleidimo vožtuvas, kad vienoje pusėje nebūtų per didelio slėgio dėl išorinių apkrovų neutraliomis sąlygomis.
  • Išorinio valdymo tipas: atidarymo slėgis gali būti pakeistas papildomu valdymo įtaisu, tokiu kaip hidraulinis valdymas, oro valdymas, solenoidinis jungiklis arba elektrinis proporcingas valdiklis.

Taip pat yra vadinamasis šiluminės apsaugos slėgio vožtuvas. Tiesą sakant, tai mažas tiesioginio srauto slėgio vožtuvas, naudojamas kaip apsauginis vožtuvas. Jis pradeda palengvinti slėgį, kai temperatūra pakyla, todėl uždarojo skysčio šiluminis išplėtimas apsaugo komponentus (daugiausia hidraulinius cilindrus) nuo aukšto slėgio sugadinimo. Nuo alyvos jungimo taško įprasti tipai yra dvipusis. Trijų ir keturių angų vožtuvai paprastai yra prieinami išorės kontrolei.

Hidraulinių atleidimo vožtuvų funkcijos

Pagrindinės hidraulinės atleidimo vožtuvų funkcijos yra dvejopos:

1. Kaip apsauginis vožtuvas: naudojamas apriboti didžiausią hidraulinės sistemos slėgį. Jis atlieka šiuos vaidmenis:
   • Apsaugo hidraulinę sistemą, komponentus ir vamzdynus nuo aukšto slėgio pažeidimų.
   • Apsaugo hidraulinio maitinimo šaltinį (pvz., elektros, dyzelinius ar benzininius variklius) nuo sustojimo dėl didelių apkrovų.
   • Apsaugo nuo pernelyg didelės jėgos/sukimo momento, kurį sukelia hidraulinis cilindras arba hidraulinis variklis, galinčio sugadinti komponentus.
   • Apsaugo nuo per didelės inercinės jėgos, kai hidraulinis cilindras arba hidraulinis variklis su didele inercine apkrova stabdomas ar keičia sukimo momentą, dėl to gali būti sugadintas.
   Esant tokioms darbo sąlygoms, slėgio ribotuvas paprastai yra uždarytas.
2. Kaip slėgio reguliavimo vožtuvas: hidrauliniai slėgio mažinimo vožtuvai palaiko slėgį visoje hidraulinėje sistemoje arba dalinėje sistemoje tam tikrame lygyje arba diapazone, pavyzdžiui:
   • Atleidžia srautą įleidimo ir išleidimo angos droselio greičio valdymo sistemai, šiuo metu gali būti vadinamas pastovaus slėgio vožtuvu.
   • Sukurkite grįžtamąjį alyvos grįžtamąjį slėgį, kad pagerintumėte judesio stabilumą, kuris dažnai vadinamas priešslėgio vožtuvu.
   • Slėgio išpylimas dvigubo siurblio grandinėje arba akumuliatoriaus grandinėje, kuri dažnai vadinama slėgio iškrovimo vožtuvu.
   Esant tokioms sąlygoms, hidraulinis slėgio ribotuvas paprastai yra atviras.

Slėgio reguliavimas ir priežiūra

Norint išvengti galimos jūsų hidraulinės sistemos žalos, labai svarbu aptikti sugedusį hidraulinį slėgio mažinimo vožtuvą. Hidraulinio apsauginio vožtuvo reguliavimas reikalauja kruopštumo ir dėmesio, kad būtų užtikrintas sistemos veikimas ir saugumas. Reguliuojant būtina surasti apsauginio vožtuvo vietą hidraulinėje sistemoje, o tada, naudojant manometrą ir atitinkamus įrankius, sureguliuoti apsauginio vožtuvo slėgio nustatymą iki norimo lygio. Gamybos procese parenkamos aukštos kokybės medžiagos (pvz., didelio stiprumo aliuminio lydinys, nerūdijantis plienas, žalvaris ir inžinerinis plastikas), kurios užtikrina puikų gaminių patvarumą ir našumą.

tags: #hidraulinis #slegio #reguliatorius #rankinis #stabdis