Greitkelis iš Lietuvos iki Juodosios jūros: „Via Carpatia“ ir kitos iniciatyvos

Transporto jungtys tarp Baltijos, Juodosios ir Egėjo jūrų yra strategiškai svarbios regiono ekonominei plėtrai ir saugumui. Nors kol kas tiesioginio greitkelio iš Lietuvos iki Juodosios jūros nėra, egzistuoja ambicingi projektai, tokie kaip „Via Carpatia“, skirti sujungti šias Europos dalis.

„Via Carpatia“: Strateginė jungtis tarp jūrų

Projektas „Via Carpatia“ yra tarptautinis automobilių greitkelio koridorius, skirtas sujungti Baltijos, Juodosios ir Egėjo jūras. Šis kelias yra strategiškai svarbus transporto koridorius, sujungsiantis Baltijos jūrą su Juodąja bei Egėjo jūromis, todėl tai turėtų tapti neatsiejama transeuropinio transporto tinklo TEN-T dalimi. Įgyvendinus „Via Carpatia“ atsiras galimybės pritraukti didesnius krovinių srautus, paskatins investicijas, aktyvės prekyba bei šalių ekonominis augimas. Gyventojams pagerės susisiekimas tarp Šiaurės Europos, Baltijos jūros ir Pietų Europos šalių.

Pagal „Via Carpatia“ projektą, automobilių greitkelis nuo Klaipėdos per Kauną, Lenkijos Balstogę ir Liubliną, Slovakijos Košicę, Vengrijos Debreceną pasiektų Rumunijos Lugojų, kur atsišakotų į šios šalies Konstancos uostą, Bulgarijos Svilengradą pasienyje su Turkija ir Graikija, taip pat į svarbų Graikijos uostą Salonikuose.

Projekto plėtra ir dalyviai

2019 metais Lietuva kartu su Vidurio ir Pietų Europos šalimis pasirašė deklaraciją dėl tolimesnės tarptautinio kelio „Via Carpatia“ plėtros bei glaudesnio bendradarbiavimo stiprinant transporto sektorių. Projektą „Via Carpatia“ įgyvendina Baltarusija, Bulgarija, Kroatija, Vengrija, Lietuva, Lenkija, Slovakija, Turkija ir Ukraina. 2019 metais prie projekto prisijungė Latvija ir Estija. Sujungus šalių transporto infrastruktūrą į vieningą, šiuolaikinius reikalavimus atitinkančią sistemą, pagerės susisiekimas tarp Šiaurės ir Pietų Europos, Lietuvos bei Lenkijos uostai Baltijos jūroje bus sujungti su uostais Viduržemio ir Juodojoje jūrose.

„Via Carpatia“ įgyvendinimas Lenkijoje

Lenkijos automobilių kelių direkcija pranešė pasirašiusi pirmosios „Via Carpatia“ atkarpos šalyje - nuo Balstogės į pietus - tiesimo sutartį. 13 kilometrų ilgio automagistralės atkarpa už beveik 400 mln. zlotų (89 mln. eurų) bus nutiesta iki 2024 metų. Pasak Lenkijos infrastruktūros viceministro Rafalo Weberio, „Via Carpatia“ turės neabejotinai teigiamos ekonominės įtakos šalies rytiniams regionams bei visos šalies ekonomikos plėtrai. R. Weberis teigė, kad „Via Carpatia“ yra ne tik strateginis transporto maršrutas, bet ir kelias, kuris prisidės prie rytinės šalies dalies ekonominės plėtros, nes ten, kur nutiesti greitkeliai, kuriasi verslas.

Jungtinių Valstijų įsitraukimas į infrastruktūros plėtrą

Rumunijos žurnalistai skelbė, kad Jungtinės Valstijos planuoja finansuoti greitkelio, sujungsiančio Baltijos ir Juodąją jūras, statybą ir skirti tam 7 mlrd. JAV dolerių. Neilgai trukus pasirodė šios, kol kas dar tik įsivaizduojamos infrastruktūros žemėlapiai, optimistiškai brėžiantys potencialius maršrutus, jungiančius Konstancą Rumunijoje su Gdansku Lenkijoje, vieni einantys per Vengriją ir Slovakiją, kiti kertantys Ukrainą. Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, šis optimizmas buvo per ankstyvas. Pakanka vos poros minučių racionalaus apmąstymo, kad suprastum, jog galbūt įvyko nesusipratimas. Niekam ne paslaptis, kad normali infrastruktūra, jungianti Juodąją ir Baltijos jūras, yra labai reikalinga. Visoje Vidurio ir Rytų Europoje juntamas didžiulis skirtumas tarp palyginti gerai išvystytų Rytų-Vakarų ir kur kas prasčiau atrodančių Šiaurės-Pietų jungčių. Rumunijos transporto ministras Lucianas Bode paaiškino, kad JAV nesiūlo tiesioginės dovanos 7 mlrd. dolerių greitkelio statybai.

Faktinis JAV pasiūlymas Rumunijai

L. Bode paaiškino, kad Rumunijai tikrai nebus įteikti 7 mlrd. dolerių. „Tai nėra dovana“, - sakė L. Bode, kuris pasiūlė dalį pinigų panaudoti dviem greitkelio ruožams šalies vakaruose, tarp Arado ir Oradios bei Lugožo ir Kalafato, galinčių tapti dviem žymiai platesnėmis dėlionės, kuri galų gale susietų Konstancą su Gdanskų, dalimis, nestatant, kaip kai kurie bandė įteigti, visiškai naujo greitkelio tarp šių dviejų miestų. Tačiau net ir tokiai plėtrai bus reikalinga politinė valia. Kartu susitarime pabrėžiama strateginės JAV ir Rumunijos partnerystės svarba ir abiejų šalių įsipareigojimas užtikrinti energetinį saugumą regione.

Kelių eismo taisyklės ir sauga kelyje

Nors straipsnio tema susijusi su greitkelių tinklo plėtra, svarbu pabrėžti ir Kelių eismo taisyklių (KET) svarbą, ypač kalbant apie važiavimo greitį ir saugų atstumą, kurie yra pagrindiniai eismo saugumo veiksniai.

Važiavimo greičio apribojimai

Kelių eismo taisyklės nustato konkrečius greičio apribojimus, kurie skiriasi pagal transporto priemones, kelio ar gyvenvietės tipus, net metų sezonus. Šie apribojimai užtikrina saugumą keliuose. KET nustato skirtingus greičio apribojimus lengviesiems automobiliams, krovininėms transporto priemonėms, motociklams ir kitoms transporto priemonėms. Tam tikrose situacijose ir kelio atkarpose gali būti nustatytas ir minimalus važiavimo greitis, tačiau pagal KET, jo galima nesilaikyti, jeigu tai sukeltų pavojų eismo saugumui.

Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Leistinas greitis įvairiose zonose

• Gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.
• Stovėjimo aikštelėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 20 km/h greičiu.
• Ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti:
  • Lengvaisiais automobiliais, krovininiais automobiliais (iki 3,5 t), motociklais ir triračiais:
    • Automagistralėse balandžio-spalio mėnesiais - ne didesniu kaip 130 km/h greičiu, lapkričio-kovo mėnesiais - ne didesniu kaip 110 km/h greičiu.
    • Greitkeliuose balandžio-spalio mėnesiais - ne didesniu kaip 120 km/h greičiu, lapkričio-kovo mėnesiais - ne didesniu kaip 110 km/h greičiu.
    • Keliuose su asfalto ar betono danga - ne didesniu kaip 90 km/h greičiu.
    • Kituose keliuose - ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.
  • Pradedantiesiems vairuotojams, besimokantiems vairuoti ar laikantiems egzaminą (A1, A2, A arba B kategorijos), autobusams:
    • Automagistralėse - ne didesniu kaip 100 km/h greičiu.
    • Greitkeliuose - ne didesniu kaip 90 km/h greičiu.
    • Keliuose su asfalto ar betono danga - ne didesniu kaip 80 km/h greičiu.
    • Kituose keliuose - ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.
  • Krovininiais automobiliais (didesnės kaip 3,5 t), autobusais su priekabomis:
    • Automagistralėse ir greitkeliuose - ne didesniu kaip 90 km/h greičiu.
    • Keliuose su asfalto ar betono danga - ne didesniu kaip 80 km/h greičiu.
    • Kituose keliuose - ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.
  • Lengvaisiais automobiliais ir krovininiais automobiliais (iki 3,5 t) su priekabomis:
    • Automagistralėse, greitkeliuose ir keliuose su asfalto ar betono danga - ne didesniu kaip 90 km/h greičiu.
    • Kituose keliuose - ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.
  • Velkant motorines transporto priemones:
    • Standžia vilktimi - ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.
    • Lanksčia vilktimi - ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.
  • Keturračiais, galingaisiais keturračiais - ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.
  • Traktoriais ir savaeigėmis mašinomis - ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.

Jeigu leistinas greitis keliuose padidintas arba sumažintas atitinkamais kelio ženklais, vairuotojas privalo vadovautis kelio ženklų reikalavimais, tačiau pasirinktas važiavimo greitis gyvenvietėje ir ne gyvenvietėje negali būti didesnis už Taisyklių 131 punkte atitinkamai transporto priemonei arba jos junginiui su priekaba nustatytą maksimalų leistiną greitį. Kelių ruožuose, kur eismo sąlygos leidžia saugiai važiuoti greičiau, kelio savininko sprendimu leistinas greitis gali būti padidintas įrengus atitinkamus kelio ženklus.

Vairuotojui draudžiama

• Viršyti transporto priemonės gamintojo nustatytą maksimalų greitį, nepriklausomai nuo to, kad kelio ženklu gali būti nustatytas didesnis leistinas greitis.
• Viršyti greitį, kuris nurodytas transporto priemonės greičio ribojimo skiriamajame ženkle.
• Važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą.
• Staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui.

Saugus atstumas ir reakcijos laikas

Svarbu laikytis ne tik leistino greičio, bet ir saugaus atstumo. Saugus atstumas apskaičiuojamas taip: spidometro rodmenis pavertus metrais ir padalinus pusiau. Pavyzdžiui, jei judama 50 km/val., rekomenduojamas atstumas yra 25 metrai. Reikėtų nepamiršti, kad greitkeliuose ar automagistralėse dėl didesnio važiavimo greičio šis atstumas turi būti žymiai didesnis nei įprastuose miesto ar užmiesčio keliuose. Pavyzdžiui, važiuojant 110 km/val. greičiu, rekomenduojamas minimalus atstumas yra 55 metrai, o važiuojant 120 km/val. greičiu - 60 metrų. Laikantis per mažo atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės sumažėja matomumas ir reakcijos laikas. Be to, per trumpas atstumas greičiau vargina vairuotoją, nes reikia nuolat sutelkti dėmesį.

Būtina nepamiršti, kad sudėtingomis eismo sąlygomis - kai lyja, kelias yra šlapias, tvyro rūkas ar sninga - reikia laikytis dar didesnio atstumo. Tokiomis sąlygomis stabdymo kelias pailgėja, todėl vairuotojai turėtų būti ypač atidūs. Jei transporto priemonė važiuoja 50 km/val. greičiu ir partrenkia pėsčiąjį, tikimybė išgyventi yra maždaug 50 % (5 iš 10 žmonių išliktų gyvi).

Žemės drebėjimo padariniai Turkijos greitkeliuose

Nuo Juodosios jūros iki sienos su Sirija besitęsiančio greitkelio atkarpa Turkijoje buvo smarkiai apgadinta vasario 6-ąją supurčiusio 7,8 balo žemės drebėjimo. Keliu negalintys pravažiuoti gyventojai užfiksavo žalos mastą. Skirtingos Turkijos žiniasklaidos priemonės praneša, kad didelis skaičius greitkelių šalyje buvo uždaryti dėl stichinės nelaimės žalos. Žmonių, žuvusių per galingus žemės drebėjimus Turkijoje ir Sirijoje skaičius viršijo 11,2 tūkst., o gelbėtojai nuolaužose toliau ieškojo išgyvenusiųjų. Dvi dienas ir naktis po pirmojo, 7,8 balo žemės drebėjimo, spontaniškai susiformavusi gelbėtojų armija keliuose miestuose abipus šalių sienos esant minusinei oro temperatūrai ieškojo po griuvėsiais likusių žmonių. Pareigūnai ir medikai teigė, kad Turkijoje žuvo 8 574 žmonės, o Sirijoje - 2 662, taigi, iš viso žuvo 11 236 žmonės. Žuvusiųjų skaičius dar gali smarkiai išaugti, jei pasitvirtins didžiausi ekspertų nuogąstavimai.

tags: #greitkelis #is #lietuvos #iki #juodosios #juros