Važiuojant autostrada, greitis yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių eismo saugumą ir patogumą. Lietuvoje leidžiamas greitis priklauso nuo sezono - vasarą galima važiuoti greičiau nei žiemą, o taisyklių nesilaikymas gali baigtis ne tik bauda, bet ir pavojumi kelyje.
Leidžiamas Greitis Lietuvos Autostradose: Vasara ir Žiema
Lietuvos Kelių eismo taisyklės (KET) numato skirtingus greičio ribojimus vasaros ir žiemos sezonais.
Vasaros sezonas (nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d.)
- Lengviesiems automobiliams ir motociklams - 130 km/val.
- Automobiliams su priekabomis - 90 km/val.
Nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. autostradose leidžiamas didžiausias greitis yra 130 km/val. Tai yra standartinis greičio limitas, kai oro sąlygos yra palankios, kelio danga sausa, o matomumas geras. Tačiau svarbu prisiminti, kad greičio apribojimai gali būti mažesni tam tikrose kelio atkarpose dėl kelio remonto ar specifinių sąlygų. Esant lietui ar blogam matomumui, nors 130 km/val. greitis yra leidžiamas, rekomenduojama važiuoti lėčiau, atsižvelgiant į saugumą.
Žiemos sezonas (nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d.)
- Lengviesiems automobiliams ir motociklams - 110 km/val.
- Automobiliams su priekabomis - 90 km/val.
Nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. didžiausias leistinas greitis autostradose yra sumažinamas iki 110 km/val. Šis apribojimas taikomas dėl sudėtingesnių vairavimo sąlygų: slidžios dangos, sniego ar blogo matomumo.
Kodėl žiemą ribojamas greitis?
- Saugumas: žemesnis greitis padeda geriau kontroliuoti automobilį esant slidžiai dangai.
- Stabdymo kelias: esant žemai temperatūrai, stabdymo kelias tampa ilgesnis, todėl mažesnis greitis yra būtinas.
- Matomumas: rūkas, snygis ar trumpos dienos gali stipriai apriboti matomumą.
Greičio apribojimai skirtingose kelių kategorijose
Ne visur Lietuvoje galima važiuoti 130 km/val., nes magistraliniai keliai skiriasi:
- Autostrados (A1, A2, A4 ir kt.) - vasarą 130 km/val., žiemą 110 km/val.
- Greitkeliai (su dviem eismo juostomis) - vasarą 120 km/val., žiemą 110 km/val.
- Kiti keliai už miesto ribų - 90 km/val. visus metus.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie greičio apribojimai taikomi lengviesiems automobiliams. Kitų transporto priemonių (pvz., vilkikų ar autobusų) greičio ribojimai gali skirtis. Be to, automobilių vairuotojams, kurie neturi dvejų metų vairavimo patirties, taikomi kitokie greičio apribojimai - nepriklausomai nuo sezono, jie automagistralėse gali važiuoti ne didesniu kaip 100 km/val.
Dinaminis Greičio Režimas
Magistralėje A1 Vilnius-Kaunas ir A5 automagistralėje nuo Garliavos iki Marijampolės laukia naujovė - dinaminis padidinto greičio režimas. „Via Lietuva“ informuoja apie sezoninius Kelių eismo taisyklių pasikeitimus: nuo lapkričio 1 d. prasideda žieminių padangų sezonas, mažėja maksimalus leistinas važiavimo greitis automagistralėse ir greitkeliuose. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pripažino, kad greitis greitkelyje Vilnius-Kaunas greičiausiai bus didinamas, kai bus išspręstas klausimas dėl dviejų sankryžų. Ministras teigė, kad orientuojamasi į greičio padidinimą iki 130 km/h šiltuoju metų laiku visoje atkarpoje Vilnius-Klaipėda, tačiau tam reikia atlikti kai kuriuos techninius darbus.
Kaip veikia dinaminis greičio režimas?
Leistinas greitis būtų dinaminis - jį reguliuos intelektinės transporto sistemos: kelių oro sąlygų stotelės, kintamos informacijos ženklai ir vaizdo kameros. Surinkti duomenys realiu laiku leis automatiškai nustatyti optimalų greitį pagal oro ir kelio būklę. Jeigu sąlygos būtų palankios - kelio danga būtų sausa, o oro temperatūra teigiama - būtų leidžiama važiuoti iki 130 km/val. Tačiau esant blogesnėms oro sąlygoms - jei snigtų, danga taptų slidi ar temperatūra kristų žemiau nulio - greitis būtų mažinamas iki 110 km/val.
Pasak ministro, kalbėti apie greitį, didesnį kaip 130 km/h, važiuojant iš Kauno į Klaipėdą dar kol kas per anksti dėl kai kurių techninių priemonių neįgyvendinimo. Tačiau, atsiradus dinaminiams ženklams, kitoms reikalingoms techninėms priemonėms, panaudojus daugiau IT technologijų, kurios leistų spręsti apie dangos kokybę, apledėjimą ir kitus dalykus, būtų galima galvoti apie dar didesnį greitį.
Saugumo Aspektai Autostradoje Rudenį
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius aiškina, jog žiemą keliuose greitis mažinamas dėl gamtinių sąlygų, kad būtų užtikrintas eismo saugumas. Valstybės įmonės „Automagistralė“ direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai Mindaugas Rinkevičius teigia, kad greitis mažinamas ten, kur yra pavojingų vietų, vyksta žmonių migracija, yra „juodų dėmių“ ar sustojimų. Specialistas, buvęs Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo departamento direktorius Vigilijus Sadauskas atkreipia dėmesį, kad, nustatydamas greitį, kelio savininkas atsižvelgia į tris dalykus: automobilių parko būklę, kelio inžinerinę būklę ir automobilio vairuotoją.
Laukiniai gyvūnai kelyje
Lietuvos draudimo“ duomenimis, po susidūrimų su laukiniais gyvūnais kelyje žaloms padengti išmokėta daugiau nei 2,7 mln. eurų. Į kelią išbėgančius gyvūnus galime vadinti vienu didžiausių pavojų vairuotojams, nes jų elgesys yra neprognozuojamas, o rudenį prasidėjusi ruja paskatina jų migraciją. Gyvūnai aktyviausi būna auštant ir temstant, todėl važiuojant tokiu metu reiktų būti ypač budriems.
Saugaus eismo ekspertas, vairavimo instruktorius Kastytis Povilaitis pabrėžia, kad pastebėjus gyvūną, pirmas žingsnis - susimažinti važiavimo greitį. Važiuojant su artimomis šviesomis saugus greitis yra 50 km/h, o tolimomis - 80 km/h, tada stabdant sustojama toje kelio atkarpoje, kuri yra matoma. Be to, reiktų atkreipti dėmesį, kad gyvūnų elgesys nėra prognozuojamas, jis perbėgęs kelią bet kuriuo metu gali apsisukti ir sugalvoti grįžti. Kai kurie gyvūnai juda grupėmis, tai reiškia, kad po pirmo gyvūno ant kelio gali iššokti dar keli.
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, šiais metais iki spalio 11 dienos užfiksuoti 4 764 susidūrimai su gyvūnais (26 proc. visų eismo įvykių). Iš jų įskaitinių įvykių - 24. Žuvo vienas žmogus, sužeisti 28 žmonės. Tokių įvykių per šešerius metus beveik padvigubėjo.
Nukritę lapai ir provėžos
Rudenį kelio ruožai, padengti nukritusiais ir permirkusiais medžių lapais, kurie prispausti prie asfalto, prilygsta plikledžiui, nes automobilis praranda sukibimą su kelio danga. K. Povilaitis patvirtina, kad tokiu atveju kelias pasidengia purvo plėvele, automobilis praranda sukibimą su keliu ir vairavimo sąlygos yra panašios į važiavimą plikledžiu.
Tam, kad būtų išvengta automobilio slydimo, vairuotojas turėtų neskubėti ir būti dėmesingas. Be to, kad pamačius tokį kelio ruožą reiktų susimažinti greitį, reiktų vengti staigių judesių tiek vairu, tiek pedalais, ypač posūkiuose.
Lietingas metų periodas taip pat pavojingas, nes drėgna kelio danga tampa slidi, automobilį sunkiau sustabdyti, kyla grėsmė, kad jis taps nevaldomas. Iškritęs lietaus vanduo kaupiasi ant kelio, todėl išauga tikimybė patirti akvaplanavimą, kurio metu automobilis praranda sukibimą su kelio danga. Akvaplaningo metu automobilis ima tarsi plaukti vandeniu, nes padangos nespėja išstumti tiek vandens, kiek tuo metu yra ant kelio. Šis reiškinys priklauso nuo daug įvairių veiksnių: automobilio masės, padangų pločio, jų protektoriaus gylio, vandens kiekio ir greičio. Todėl svarbiausia yra susimažinti greitį ir jį sumažinti gana drastiškai.
Lietuvos kelių kokybė nepasižymi itin gera būkle, todėl neretai keliuose sutinkamos automobilių srauto, ypač sunkiasvorio transporto, įspaustos duobės - provėžos, kuriose patirti akvaplanavimą yra didelė tikimybė. Saugaus eismo ekspertas Andrius Bonakeris siūlo vengti tokių vietų, kuriose yra provėžos. Jeigu tuo keliu reikia važiuoti neišvengiamai, reikėtų važiuoti arčiau dešinio krašto ir apžergti provėžas. Nerekomenduojama važiuoti arčiau kairiojo krašto ir bandyti išvengti kairiosios provėžos, nes tokiu atveju kyla tikimybė išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą ir susidurti.
Padangų pasirinkimas ir priežiūra
Nuo lapkričio 1 d. prasideda žieminių padangų sezonas. Netinkamos būklės padangos gali kelti grėsmę eismo saugumui ir būti viena iš eismo įvykio priežasčių. Žiemos sezonui padangas reiktų rinktis atsižvelgiant į tai, kokiais keliais dažniausiai tenka važinėti. Padangos užtikrina tinkamą sukibimą su kelio danga, todėl labai svarbu, kad jos būtų nenudėvėtos, protektoriaus gylis būtų ne mažesnis nei 3 mm.
Dygliuotas padangas rekomenduojama rinktis, jei daugiausia tenka važinėti užmiesčio, sunkiai išvažiuojamais keliais. Naudojant dygliuotas padangas, ant automobilio galo turi būti priklijuotas nustatytas skiriamasis ženklas - baltas lygiakraštis trikampis su raudonu apvadu ir padangos dyglio simboliu viduryje. Dygliuotas padangas galima eksploatuoti nuo lapkričio 1 d.
Vairavimo kultūra ir automobilio būklė
Lenktynininko Deivido Jociaus manymu, kol kas sudėtinga kalbėti apie greičio didinimą magistralėje dėl vairavimo kultūros, daugybės techniškai netvarkingų automobilių ir kelių būklės. D. Jocius teigia, kad daugelis žmonių žiemines ir vasarines padangas perka iš sąvartynų, o dauguma avarijų įvyksta tiesiojoje.
Ralio pilotas atkreipia dėmesį į provėžas pirmojoje juostoje, susidariusias dėl sunkiasvorių automobilių, kurios gali būti pavojingos esant plikledžiui. Taip pat paminima ir prasta vairavimo kultūra, kai vairuotojai skuba, privažiuoja arti kito automobilio, mirksi šviesomis ir liepia trauktis iš kelio, taip trikdydami kitus eismo dalyvius.
Jungtinėje Karalystėje greičio limitas nustatomas pagal nuotolį, kurio reikia, kad automobilis sustotų. Teigiama, kad modernūs automobiliai turi geresnius stabdžius ir sustoja kur kas greičiau. Tačiau D. Jocius tvirtina, jog nesvarbu, ar automobilis yra 30, ar 2 metų senumo, jis niekada nepakeis fizikos dėsnių. Svarbiausia - svoris, sukibimas su keliu ir automobilio amortizacija.
Baudos už Greičio Viršijimą
Greičio viršijimas gali ne tik lemti baudą, bet ir vairuotojo pažymėjimo netekimą. Lietuvoje baudos už greičio viršijimą yra griežtos, ir jų dydis priklauso nuo viršijimo masto:
- Viršijus iki 10 km/val. - įspėjimas arba 12 eurų bauda.
- Viršijus 11-20 km/val. - bauda nuo 12 iki 30 eurų.
- Viršijus 21-30 km/val. - bauda nuo 30 iki 90 eurų.
- Viršijus 31-40 km/val. - bauda nuo 120 iki 170 eurų.
- Viršijus 41-50 km/val. - bauda nuo 170 iki 230 eurų ir galimas teisės vairuoti atėmimas iki 6 mėnesių.
- Viršijus daugiau nei 50 km/val. - bauda nuo 450 iki 550 eurų ir teisės vairuoti atėmimas 1-6 mėnesiams.
tags: #greitis #autostradoje #rudeni