Pastaraisiais metais Lietuvoje vis didesnis dėmesys skiriamas eismo saugumui, o tai atspindi ir nuolatinė greičio matavimo sistemų plėtra bei tobulinimas. Greičio viršijimas išlieka viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių, ypač skaudžiuose incidentuose.
Greičio matuoklių diegimo ir priežiūros pokyčiai
2023 m. II pusmetį - 2024 m. laikotarpiu greičio matuokliai valstybinės reikšmės keliuose buvo įrengiami vadovaujantis anksčiau patvirtinta vietų parinkimo metodika. 2023 m. pabaigoje nauja „Via Lietuva“ vadovybė sustabdė vykstantį naujų greičio matuoklių viešąjį pirkimą (50 vnt. greičio matuoklių) ir savo iniciatyva kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), prašydama pateikti išvadą, ar greičio matuokliai valstybinės reikšmės keliuose iki tol buvo įrengiami tinkamose vietose.
2024 m. „Via Lietuva“ ėmėsi iniciatyvos atnaujinant anksčiau naudotą metodiką. Į šį procesą buvo įtrauktos ir kitos suinteresuotos institucijos, susijusios su eismo saugos užtikrinimu (Lietuvos policija, Lietuvos transporto saugos asociacija (LTSA), VšĮ Transporto kompetencijų agentūra (TKA), Susisiekimo ministerija (SM) ir kt.). Įvertinus negarantinius remontus ir vandalizmo atvejus, visų greičio matuoklių priežiūra per metus kainuoja apie 250-300 tūkst. eurų.
Greičio matuoklių tipai ir veikimo principai
Lietuvos keliuose naudojama įvairių tipų greičio matavimo įranga, skirta eismo saugumui užtikrinti:
Sektoriniai (vidutinio greičio) matuokliai
Sektoriniai/vidutinio greičio matuokliai fotografuoja automobilį įvažiuojant į ruožą bei išvažiuojant iš jo. Jie turi po dvi kameras ir du laikrodžius. Viena kamera atpažįsta valstybinius numerius, o kita fiksuoja bendrą vaizdą. Dėl papildomo apšvietimo, jos puikiai identifikuoja numerius tamsoje. Jeigu vairuotojas viršijo leistiną greitį, tai automatiškai greičio matuoklio apskaičiuotas vidutinis greitis bus didesnis nei leidžiamas toje kelio atkarpoje.
Didžiausias leidžiamas ir tikrasis vidutinis greitis nėra vienodi. Pavyzdžiui, jei yra 4873 metrų atkarpa, kur sistemos stebimame ruože leidžiama važiuoti 90 km/val. greičiu, tai pagal apskaičiavimą, kad nepažeisti Kelių eismo taisyklių, vidutinis greitis šioje dalyje turi būti ne didesnis nei 88 km/val. Tai reiškia, kad šią atkarpą galima įveikti ne greičiau nei per 3 minutes.
Prieš kiekvieną sektorinių/vidutinio greičio matuoklių kelio ruožo pradžią yra įspėjamasis kelio ženklas, kuris praneša vairuotojui apie tai, jog šiame kelio ruože yra matuojamas vidutinis greitis. Šiuo metu Lietuvoje veikia 81 vidutinio greičio matavimo prietaisas.
Momentiniai greičio matuokliai (stacionarūs „inkilai“)
Įprastas stacionarusis greičio matuoklis (dar vadinamas inkilu) fiksuoja momentinį greitį - vienas blykstelėjimas, ir lekiančio automobilio greitis jau nuotraukoje. Pamatyti, kuriose vietose yra stacionarūs greičio matuokliai, galima sudarytame matuoklių žemėlapyje. Lietuvoje yra 212 tokių greičio matuoklių.
2023 m. įdiegus momentinį greičio matuoklį magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, bet neįrengus informacinio kelio ženklo, tik 6 proc. vairuotojų laikėsi leistino greičio. Šis greičio matuoklis, aptinkamas automagistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 87,350 kilometre, netoliese remontuojamo Krunos viaduko, pažeidėjus fiksuoja abejomis kryptimis, yra įrengtas atkarpoje, kur maksimalus leistinas greitis sumažėja iki 50 km/h.
Lietuvos policijos komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė informavo, jog minėta greičio matavimo sistema 2025 m. iki spalio 1 d. užfiksavo 19 652 greičio viršijimo atvejus, o 2024 m. - net 28 052 greičio viršijimo atvejus.
Mobilieji (trikojai) greičio matuokliai
Mobilieji (trikojai) greičio matuokliai „PoliScan FM1“ - tai lazeriniai greičio matavimo prietaisai, kurie naudojami transporto priemonių leistino greičio viršijimui fiksuoti. „Trikojis“ greitį fiksuoja 50 metrų atstumu. Nuo 75 metrų pradeda matuoti automobilio greitį, o nuo 50 metrų - užfiksuoja. „Trikojis“ fiksuoja kelias eismo juostas iš abiejų pusių ir gali užfiksuoti iškart keletą automobilių.
Vietos, kuriose stovi mobilusis greičio „trikojis“ matuoklis, atidžiai parenkamos. Dažniausiai jie statomi avariniuose ruožuose, kur jau yra įvykę avarijų, vietose, kuriose gali būti pažeidimų, tokių kaip greičio viršijimas, taip pat ten, kur dideli automobilių srautai, pagal piliečių skundus, bei kur greičio kontrolė vykdoma prevenciškai. Ne visur mobilūs greičio matuokliai gali būti statomi ten, kur prašo žmonės, mat vieta taip pat turi atitikti tinkamam įrangos darbui reikiamus kriterijus. „Trikojų“ negalima statyti gyvenamosiose zonose, ten, kur yra laikinieji kelio ženklai, ar negalima statyti dėl kelio savybių, pavyzdžiui, toje vietoje yra posūkis ar prastas matomumas, todėl neatitinka atstumo reikalavimų.
Nors neretai žmonės piktinasi, kad matuokliai paslėpti, tačiau taip tikrai nėra. „Trikojai“ būna pastatyti akivaizdžiai, niekur nepaslėpti, tačiau siekiant kuo mažiau blaškyti vairuotojų dėmesį, jie iš tiesų nestatomi prie pat kelio. Dėl to kartais greičio matuoklis pastatomas taip, kad pažeidimus fiksuoja „stebėdamas“ ne atvažiuojantį, o nuvažiuojantį transportą. Tokia taktika naudojama prevenciškai, kad vairuotojai įprastų, jog leistinu greičiu reikia važiuoti ne tik pamačius greičio matuoklį, kurį pravažiavus vėl didinamas greitis, tačiau visą laiką. Policijos pareigūnai su civiliniu automobiliu visada stovi šalia. Reglamento, kokiu atstumu stovėti nėra, tiesiog jie stovi taip, kad matytų aparatą. Taip pat matuoklis yra filmuojamas dėl saugumo. Lietuvoje keliuose naudojami 37 trikojai radarai neturi pastovios tolerancijos ribos - jie gali būti nustatyti su nulinės tolerancijos principu.
Nežymėti policijos automobiliai
Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys pasakojo, kad naujų nežymėtų automobilių nepirks, nes jau juos turi - įsigys tik papildomą įrangą. Dabar nežymėti policijos automobiliai turi vaizdo įrangą, kuri gali fiksuoti chuliganišką vairavimą, naudojimąsi mobiliaisiais įrenginiais, saugos diržų nesegėjimą ir lenkimo taisyklių pažeidimus. Vasaros pabaigoje ketinama papildomai įrengti prietaisus, kurie nežymėtose transporto priemonėse matuos greičio pažeidimus. Automobilis, greitį mėgstantiems vairuotojams, pažeidimus išrašinės ne tik važiuodamas, bet ir stovėdamas vietoje. Greičio matavimo įrangai bus skirta apie 270 tūkst. eurų iš Kelių priežiūros ir plėtros programos. Šiuo metu vyksta įrangos diegimo darbai ir testavimas.
Nauji greičio matavimo prietaisai dirbs panašiai kaip trikojai - pažeidimai iškeliaus automatiniu būdu. Vairuotojai net nebus stabdomi, visi duomenys keliaus į Registrų centrą ir per dieną ateis laiškas apie padarytą pažeidimą. Eismo saugumą pareigūnai užtikrina su 29 policijos skiriamaisiais ženklais nepažymėtais tarnybiniais automobiliais.
Kitos technologijos
Pristatyta nauja technologija, leidžianti nustatyti greičio mėgėjus, kurie prieš greičio matuoklį pristabdo arba vėliau ir vėl spaudžia akceleratoriaus pedalą. Po sėkmingo bandomojo projekto 2020 m. Ispanijoje, Navaros šiaurės rytų regione pradėti naudoti nauji prietaisai, leidžiantys nustatyti, ar vairuotojai pristabdo prieš greičio matuoklį ir vėliau padidina greitį. Šiuo metu nauji prietaisai, naudojami Ispanijoje, statomi maždaug likus kilometrui iki stacionaraus greičio matuoklio. Taip pat naujieji radarai gali būti įrengiami ir pravažiavus greičio matuoklį. Ispanijos vyriausybės atstovai, uždegę žalią šviesą šiai technologijai, tikina, kad tokiu būdu bus nustatomi greičio pažeidėjai, kurie iš tiesų nesilaiko greičio ribojimų, o prie stacionarių matuoklių sulėtina tik tam, kad išvengtų baudos. Ekspertai įspėja, kad jei ši technologija iš tiesų bus laikoma veiksminga, tokie radarai galėtų atsirasti ir Didžiosios Britanijos keliuose.
Greičio matavimas
Greičio viršijimo tolerancija ir baudos
Daugelis Lietuvos vairuotojų vis dar tiki, kad viršijus greitį iki 10 km/val. - nieko nebus. Formaliai ANK 416 straipsnis numato, kad greičio viršijimas iki 10 km/val. užtraukia tik įspėjimą, ne baudą. Tačiau praktikoje daugelis stacionarių greičio matuoklių Lietuvoje nustatyti taip, kad pažeidimus pradėtų fiksuoti nuo maždaug 11 km/val. viršijimo. Tai nereiškia, kad 10 km/val. viršijimas yra „leistinas”. Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys yra viešai pareiškęs, kad policija siekia, jog net už 5 km/val. viršytą greitį būtų taikoma piniginė bauda, ne tik įspėjimas.
Baudos už greičio viršijimą (pagal ANK 416 str.)
- Iki 10 km/val.: įspėjimas.
- Nuo 11 iki 20 km/val.: bauda nuo 12 iki 30 eurų.
- Nuo 21 iki 30 km/val.: bauda nuo 30 iki 90 eurų.
- Nuo 31 iki 40 km/val.: bauda nuo 120 iki 170 eurų + teisės vairuoti atėmimas 3-6 mėn.
- Nuo 41 iki 50 km/val.: bauda nuo 170 iki 230 eurų + teisės vairuoti atėmimas 6-12 mėn.
- Virš 50 km/val.: bauda nuo 450 iki 550 eurų + privalomas teisių atėmimas 1-6 mėn.
Pakartotinių pažeidimų atveju bauda gali siekti iki 1 000 eurų, jei per 12 mėnesių nuo ankstesnės nuobaudos vairuotojas vėl viršija greitį daugiau nei 20 km/val.
Matuoklių tikslumas ir paklaida
Lietuvoje greičio matavimo kameros yra kalibruojamos taip, kad aptiktų net ir nedidelius greičio nukrypimus, tačiau ne kiekvienas užfiksuotas skaičius reiškia baudą. Dauguma Lietuvos policijos naudojamų greičio matavimo prietaisų veikia su apibrėžta technine paklaidos riba. Remiantis oficialiomis specifikacijomis, daugumos stacionarių ir mobilių radarų tikslumo tolerancija yra ±3 km/h matuojant greitį nuo 20 iki 100 km/h, ir ±3 %, kai greitis viršija 100 km/h. Paklaidos riba taikoma techniniam kalibravimui, o ne vairuotojo tolerancijai.
Vairuotojai neturėtų remtis „tolerancija“ kaip pasiteisinimu važiuoti greičiau. Pagal Lietuvos administracinių nusižengimų kodeksą (ANK 416), baudos skiriamos tik už tam tikrus greičio diapazonus. Todėl, nors radaras gali užfiksuoti 5 ar 7 km/h didesnį greitį nei leistina, pagal galiojančius teisės aktus bauda netaikoma.
Daugelis automobilių spidometrų rodo šiek tiek didesnį greitį nei realus - paprastai 3-5 km/val. Praktikoje tai reiškia: jei spidometras rodo 60 km/val. 50 km/val. zonoje, realus greitis greičiausiai yra 55-57 km/val. Su stacionaraus matuoklio 10 km/val. tolerancija tai dar tilptų. Patikimiausia praktika - naudoti GPS greitį (navigacijos programėlėje ar automobilio ekrane), kuris paprastai yra tikslesnis nei spidometras.
Ypatingos zonos
Ypatingas dėmesys skiriamas greičio kontrolei šiose vietose:
- Šalia pėsčiųjų perėjų - ypač jei perėja nereguliuojama ir šalia yra pėsčiųjų.
- Mokyklų ir darželių zonose, kur paprastai taikomas 20-30 km/val. greičio apribojimas.
- Kelio darbų zonose su laikinais ženklais.
Šiose vietose policijos pareigūnai turi diskreciją skirti baudą net už 5 km/val. viršytą greitį.
Informaciniai radarai ir eismo ženklai
Eismo dalyviai jau yra įpratę prie išmaniųjų (dinamiškai valdomų) kelio ženklų automagistralėse ar išmanių pėsčiųjų perėjų, įspėjančių vairuotojus šviesos signalais ar patobulintų 3D išdažymu. Nedaug ką stebina ir įspėjamieji tablo prie pėsčiųjų perėjų, pasitinkantys vairuotojus „žaliais veidukais“ su šypsena arba nepatenkintais „raudonais“ (jei viršijamas greitis).
Tačiau tikrai nedaugelis atkreipė dėmesį į išmaniuosius radarus, kurie iš karto parodo vairuotojui, kiek baudos jis turėtų susimokėti. Baudos dydis rašomas bėgančioje eilutėje po greičio reikšme. Tokius įrenginius vairuotojai užfiksavo Vilniuje. Vilniaus savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas tokius įrenginius vadina švieslentėmis: „Tokios švieslentės mieste yra trys - dvi Viršuliškių gatvėje (abiem kryptimis) ir viena Liepkalnio gatvėje. Šios švieslentės rodo važiavimo greitį ir, jei jis viršijamas, papildomai rodo už viršytą greitį numatytos baudos dydį.“ Pasirodo, šios trys švieslentės Vilniuje įrengtos dar 2018-2019 metais. Įrenginiai, kurie šiuo metu veikia Viršuliškių gatvėje, iki 2024 m. pabaigos buvo naudojami Pašilaičių gatvėje.
„Daugiau tokių švieslenčių mieste įrengti neplanuojama, nes švieslenčių tipai dabar jau yra reglamentuoti Inžinerinių eismo saugumo priemonių įgyvendinimo rekomendacijose, kurios nenumato galimybės rodyti papildomą informaciją, pavyzdžiui, galimos baudos dydį“, - komentavo Gabrielius Grubinskas.
Nuo 2024 m. gruodžio 1 d. pasikeitė Kelių eismo bei Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo įrengimo taisyklės. Atnaujintose taisyklėse patikslinta, kad nuo 2024 m. gruodžio 1 d. kelio ženklas 636 Automatinė eismo kontrolė (Pirmasis kelio ženklas naudojamas kelio ruože, kuriame įrengti stacionarūs (nekilnojami) Taisyklių pažeidimus, išskyrus nustatyto greičio režimo pažeidimus, fiksuojantys automatiniai prietaisai.
Lėšų surinkimas ir paskirtis
Lėšos, surinktos už MGM ir VGM užfiksuotus pažeidimus, keliauja į valstybės biudžetą ir yra naudojamos eismo saugumui užtikrinti. Saugumui keliuose užtikrinti taikomos kompleksinės priemonės: ypatingas dėmesys skiriamas infrastruktūros plėtrai, eismo saugos priemonių diegimui, visuomenės švietimo kampanijoms, nuosekliam darbui su bendruomenėmis keičiant vairavimo kultūrą.
Greičio matavimas
Eismo įvykių statistika ir prevencija
Po greičio matuoklių įrengimo stebimas virš 40 proc. įskaitinių eismo įvykių, apie 50 proc. sužeistųjų ir virš 70 proc. mirties atvejų sumažėjimas. Remiantis Lietuvos kelių policijos duomenimis, trečdalis eismo įvykių, per kuriuos žūsta ar sužalojami žmonės, įvyksta dėl netinkamo greičio pasirinkimo. Draudimo bendrovių duomenimis, 25-30 % Lietuvos vairuotojų prisipažįsta reguliariai viršijantys greitį. Daugiausia baudų skiriama būtent už 11-20 km/val. greičio viršijimą.
Saugiausias ir pigiausias sprendimas lieka tas pats: tiesiog laikytis leistino greičio. Jei tai atrodo per paprasta - prisiminkite, kad 50 km/val. zonoje skirtumas tarp 50 ir 60 km/val. - tai maždaug 7 sekundės per kilometrą. O bauda - nuo 12 eurų.