Ši knyga sudaryta iš Prisikėlimo, Kęstučio ir iš dalies Žemaičių partizanų apygardose veikusių Laisvės kovotojų prisiminimų. Pasakojimus stengiausi pateikti laikantis aprašomų įvykių sekos ir juos koncentruoti pagal atskirus būrius, rinktines, rajonus, valsčius ir kitas partizaninių bei administracinių vienetų teritorijas. Dažnai vienų autorių prisiminimus papildo kitų prisiminimai, kad ne tik paprastiems skaitytojams, bet ir pokario istorijos tyrinėtojams galima būtų lengviau išskirti optimaliausius aprašomų įvykių variantus. Daugelio pasakotojų atmintyje jau išblėsę aprašomuose įvykiuose dalyvavusių žmonių vardai, ne visai tikslios datos, vietos, laikas. Nors šiandien gal šie faktai ir nebėra tokie reikšmingi, bet mano pareiga tai perteikti kuo tiksliau, kuo išsamiau.
Kaip ir anksčiau išleistose knygose „Aukštaitijos partizanų prisiminimai" (toliau - A. P. Knygoje) buvo laikytasi prisiminimų autorių nurodytų vietovių priklausymo anuomet buvusiems administraciniams vienetams. Be abejo, atsiras klaidų, netikslumų, abejotinų teiginių bei nuomonių, tačiau neturėtume pamiršti, kad nuo aprašomų įvykių praėjo daugiau kaip pusė amžiaus, kita vertus, pačių pasakotojų atmintis jau gerokai priblėsusi, pasakojant neišvengta subjektyvumo. Kai kuriuos prisiminimuose užrašyti faktai stipriai užgauna, net įžeidžia, tad tenka vėl ir vėl sugrįžti atgal, vėl tikslinti faktus, aiškintis, taisyti klaidas, o kartais ir atsiprašyti. Daugiausia priekaištų tenka susilaukti iš pačių rezistentų, kurių prisiminimai sudaro knygos pagrindą. Deja, kartais nemotyvuotų, smulkmeniškų…
Nuskaitytų šarvų ir archyvų sėklos
Prisilietus prie archyvų ir dokumentinės medžiagos, manoma, kad Pokario rezistencija Lietuvoje yra opi ir skausminga tema: „miško brolius, jų rėmėjus, ryšininkus dažniausiai išdavinėjo artimiausi jų aplinkos žmonės“. Stribai, enkavedistai buvo tik represijų vykdytojai. Retas kuris stribas buvo užverbuotas ir tapo slaptu MGB agentu. Komunistų partijos nariai irgi nebuvo verbuojami. Deja, ne visi kolaborantai yra žinomi, net ir šiandien jie slepiasi, kiršina pačius rezistentus, rezga intrigas. Dėkoju tiems, kurie supranta, kad prisiminimų užrašymas, leidinių sudarymas reikalauja daug žmogiškų pastangų, pinigų ir laiko.
Doc. dr. Dalis Prisikėlimo apygardos partizanų prisiminimų jau buvo publikuota „Aukštaitijos partizanų prisiminimų" 3-ioje dalyje. Apie Prisikėlimo apygardą gana plačiai aprašyta Aurelijos Malinauskaitės knygoje „Laisvės kovos Prisikėlimo apygardoje" (1999, Vilnius). Kai kurias detales papildė Žaliąją rinktinę tyrinusių leidinių dalys: Elenos Šveistienės „Mūsų jaunystė“ (1997), Vytauto Steponaičio pavardžių sąvados „Laisvės kovų aukos Pietų Žemaitijoje“ (1998), Vytauto Šerno „Daugyvenės kraštas“ (1998).
Reiktų paminėti, kad galbūt daugiausia Prisikėlimo apygardos partizanų archyvinės medžiagos jau po Atgimimo surado ir iš po žemių iškasė kaunietis Česlovas Kišonas. Prisikėlimo apygardoje didelis dėmesys buvo skiriamas partizaninei spaudai: 1948 m. birželio 1 d. pasirodė pirmas laikraščio „Prisikėlimo ugnis“ numeris, vėliau - rinktinės dainų ir eilėraščių rinkiniai, laikraščiai „Kova dėl laisvės“, „Mano gimtinė“ ir kt. Taigi Prisikėlimo apygardos vyrai neapsiribojo vien ginkluota kova, jie su dideliu tikslu rinko laisvės vizijas.
Iš Aurelijos Malinauskaitės pradinio tyrimo pavardės ir teritorijų ribų užuominos iliustruoja, kad ribos žemėlapiuose nėra tikslios: „Žemėlapiuose Prisikėlimo apygardos ribos yra tik menamos. Be to, ir visų kitų partizanų apygardų ribos pateikiamuose žemėlapiuose nėra tikslios, jos dažnai įvairuoja.“
Asmeninės patirtys iš Pasvalio krašto
Gimiau ir gyvenau Pasvalio rajone, Pumpėnų valsčiuje, Moliūnų kaime. Pokario metais pas mus dažnai užeidavo partizanai. Kadangi mūsų teritorija priklausė Povilo Žilio-Klevo būriui, maistą užsakydavo Žilio vyrai. Mus, vaikus, sustato prie sienos, barškina automatus ir reikalauja pasakyt, kada banditai buvo atėję, ką kalbėjo... Dažnai ateidavo stribai, visaip grasindavo, terorizuodavo, ypač kai nebūdavo namuose tėvų. Vaisiai išdavysčių, pavojaus, įtampa grėsmingai sklandė virš kaimo.\"
Apie partizanus pasakojama: „Paskui kartu su juo nuvažiavo į Moliūnų kaimą miškan, gal kokį bunkerį norėjo parodyt. Partizanas Antanas Žitkevičius-Pušela iš Talačkonių kaimo žuvo apie 1952 metus Vadkų miškelyje. Jie ėjo trise iš Januškų kaimo ir nešėsi maisto.“
Nutilusios istorijos ir gana tikslūs įvykiai
Miesteliškių kaime, Daujėnų valsčiaus teritorijoje, 1949 m. kovo mėnesį įvyko partizanų kautynės su rusų NKVD kariuomene. Petro Tamošiūno-Simo būrys susidūrė su sovietų vadovais ir istorijoje liko įrašyta kaip vienas iš dramatiškų periodų. Tuo pat metu girdisi pasakojimai apie Liukpetrisą, kuriam rūpi apsaugoti savo namus: „Liukpetris sunerimo, suprato, kad gali liūdnai baigtis. Po savaitės pas jį užėjo keturi partizanai, tai tris nušovė kieme.“
1950 metų rugsėjo pradžioje iš Klevo būrio užėjo partizanai ir paprašė pakasti bulvių; šeima žadėjo padėti, bet tuo metu jos buvo nuolat sekamos. Tėvelio ginčas su rusais, tardymai, ir politiniai iššūkiai atskleidžia sudėtingą likimą: „Tėvelyje stengėsi, kad tik manęs su seseria nepasodintų. Tėvelis stengėsi, kad viską perimtų ant savęs.“
Be to, įtraukiama ir asmeninė patirtis su MGB/KGB archyvais bei okupacinės valstybės veidais: „Atsiprašau tų Laisvės kovotojų, kuriems nepatiks šioje knygoje pateikiama okupacinės valstybės MGB - KGB archyvinė dokumentinė medžiaga“ ir „tačiau neturėtume pamiršti, kad okupacija buvo ne tik kovų metu, bet ir kasdienėje buities realybėje.“
Blogiausi išgyvenimo metodai, kuriuos kariai naudojo karo metu
Prisikėlimo apygardos spauda ir paveldas
Prisikėlimo apygardos spaudai buvo skiriamas didelis dėmesys: „1948 m. birželio 1 d. pasirodė pirmas laikraščio „Prisikėlimo ugnis“ numeris, 1949 m. - „Kova dėl laisvės“, 1952 m. - „Mano gimtinė“. Taip pat išleisti rinkiniai ir sąvados: „Povilo Lukšio rinktinė“, „Partizano keliu“ ir kt. Taip pat svarbu paminėti, jog žemėlapiuose ribos dažnai keitėsi, jos ne visada atitiko realias teritorijas.
Knygose analizuojama, kad Prisikėlimo apygarda ne tik kovojo ginklais, bet ir kūrė kultūrinę ir ideologinę bazę, kurti patriotizmui ir ateities kovoms. Žemėlapiuose ir istoriniuose aprašymuose ribos yra „menamos“ arba „neatitinkančios realybės“ - tai įspėja tyrėjus apie skaidrių, nuoseklių faktų stoką.
Pasakojimų išlaidų ir jų vertinimo dilemos
Autoriai pripažįsta, kad klaidos ir netikslumai išryškėja laikui bėgant. Pasakotojai dažnai atmintyje išblėsta vardai ir vietos, todėl tekstuose gali atsirasti nežinomybės. Tačiau jų tikslas - perteikti faktus kuo tiksliau, o ne užgriūti skaitytoją tikslumu be konteksto. Šiai temai pridedama lentelė su pastebėtomis klaidomis ir patikslinimais, kurią autoriai įterpia į pabaigą, kad skaitytojai galėtų suprasti, kur ir kodėl atsirado interpretacijos skirtumai.
| Klaida/Netikslumas | Priežastis | Patikslinimas |
|---|---|---|
| Netikslūs ribų žemėlapiai | Skirtingos versijos, ribų kaitaliojimas | Žemėlapių aiškinimo lentelė pateikiama knygos pabaigoje |
| Vardo žinomumas prarastas | Laiko išblukimas, prisiminimų subjektyvumas | Kartais remiamasi kitų prisiminimais |
| Subjektyvumas | Asmeniniai išgyvenimai | Objektyvus faktų tikrinimas, kai galima |
tags: #girtas #vairuotoja #atlantas #statula #2005