Lietuvoje Kelių eismo taisyklės (KET) griežtai reglamentuoja, kada vairuotojai gali naudoti automobilio signalą. Automobilių signalai yra skirti kaip įspėjamieji įtaisai, o ne kaip nekantrumo įrankiai. Neteisingas jo naudojimas gali užtraukti baudas, o tinkamas naudojimas gali padėti išvengti avarijos.
Bendrosios garso signalo naudojimo nuostatos
Pagal Lietuvos kelių eismo taisykles, signalas gali būti naudojamas tik siekiant išvengti pavojaus. Tai reiškia, kad vairuotojai negali naudoti signalo norėdami parodyti nusivylimą, pasisveikinti ar signalizuoti apie ketinimus, pavyzdžiui, persirikiuoti į kitą eismo juostą.
Nors baudos yra gana mažos, palyginti su rimtais kelių eismo taisyklių pažeidimais, pakartotinis netinkamas naudojimas gali užtraukti didesnes sankcijas arba įspėjimus. Administracinių nusižengimų kodeksas numato, jog įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas yra baudžiamas nuo 30 iki 90 eurų. Tai tam tikra apsauga nuo triukšmo, chaoso, nereikalingo emocijų protrūkio.
Ekspertai pabrėžia, kad vairuotojai turėtų naudoti signalą kaip paskutinę išeitį. Jei yra kitų būdų įspėti, pavyzdžiui, mirksėti priekiniais žibintais arba stabdyti, jiems reikėtų teikti pirmenybę.
Garso signalo naudojimas gyvenvietėse
Gyvenvietėse neleidžiama naudoti garso signalų, išskyrus tuos atvejus, kai jie būtini, kad būtų išvengta eismo įvykio. Remiantis KET, garsinį signalą draudžiama naudoti gyvenvietėse, jei jokios grėsmės nėra. Todėl visi vairuotojai, kurie garsiniu signalu nori atkreipti kieno nors dėmesį arba paraginti kitus vairuotojus, pažeidžia kelių eismo taisykles.
Garsinį signalą mieste leidžiama naudoti tais atvejais, kai kyla pavojus saugumui. Nebūtinai tik mūsų saugumui. Sąvoka „grėsmė saugumui“ nėra aiškiai apibrėžta, todėl čia turėtume pasikliauti sveiku protu.
Jei pėsčiasis netikėtai išeina į važiuojamąją kelio dalį, jam ir kitiems vairuotojams įspėti gali būti naudojamas trumpas signalas. Panašiai ir tuo atveju, jei kitoje juostoje važiuojantis automobilis nemato greta važiuojančio automobilio ir rikiuojasi. Arba kai pėsčiasis ne perėjoje nori perbėgti kelią priešais važiuojantį automobilį. Tačiau verta žinoti, kad garsinis signalas tokiose situacijose neturėtų skambėti pernelyg įkyriai, gąsdinančiai - jis turi būti palyginti trumpas.
Jei mieste kažkas užkišo automobilį jums prieš nosį, jau nereikia piktai spausti garso signalo „žiūrėk ką darai!“, kai grėsmės nebeliko - situaciją sušvelninsite pristabdydami, o ne važiuodami kuo arčiau įlindusiojo ir be perstojo pypindami.
Gyvenvietėse garso signalas neturėtų būti naudojamas, siekiant paskubinti uždelsusį vairuotoją prie šviesoforo, nors ir suprantamas nepasitenkinimas, kai vairuotojas, degant žaliam signalui, nepradeda judėti, galbūt, leisdamas laiką išmaniajame telefone. Tačiau Kelių eismo taisyklės aiškiai sako: „Gyvenvietėse neleidžiama naudoti garso signalų, išskyrus tuos atvejus, kai jie būtini, kad būtų išvengta eismo įvykio.“
Garso signalo naudojimas ne gyvenvietėse
Garso signalų naudojimo ne gyvenvietėse taisyklės nėra tokios griežtos, jos ne tik nedraudžia naudoti garsinį signalą, bet kai kuriais atvejais netgi rekomenduoja jį naudoti, tik nereikia tuo piktnaudžiauti.
Norint atkreipti lenkiamos transporto priemonės vairuotojo dėmesį, galima perjunginėti šviesas, o ne gyvenvietėse - naudoti garso signalą.
Kaimo keliuose, lenkiant kitą automobilį, signalas gali būti naudojamas, jei yra rizika, kad kitas vairuotojas nepastebėjo manevro.
Vairuotojai turėtų naudoti garsinį signalą, kai atlieka tam tikrus manevrus blogo matomumo sąlygomis, pavyzdžiui, esant rūkui. Jei esant labai blogam matomumui reikia aplenkti kitą transporto priemonę arba išvengti kliūties kelyje, atlikdami šiuos manevrus turėtume perspėti trumpu garsiniu signalu. Jei matote, kad užmiesčio kelyje situacija gali būti pavojinga, jei apie pavojų kitus galėtumėte perspėti garso signalu - nedvejokite nė sekundės. Jei matote, kad pėsčiasis eina keliu, o ne kelkraščiu, perspėkite jį garso signalu, jei dviratininkas važiuoja kelio viduriu - irgi duokite ženklą, bet iš toliau ir nepiktai.
Kiti įspėjamieji signalai ir jų naudojimas
Kelių eismo taisyklės apibrėžia ir kitus įspėjamuosius signalus. Įspėjamieji signalai yra šie:
- Posūkių, stabdžių šviesos signalų įjungimas (gali būti rodomi ranka);
- Garso signalo įjungimas;
- Žibintų šviesos perjunginėjimas;
- Avarinės šviesos signalizacijos, įspėjamųjų mirksinčių oranžinių šviesų įjungimas;
- Avarinio sustojimo ženklo pastatymas arba pritvirtinimas prie transporto priemonės.
Posūkių ir stabdžių šviesos signalai
Vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, - ranka:
- prieš pradėdamas važiuoti ir prieš sustodamas;
- prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu.
Posūkio į kairę signalą atitinka į šoną ištiesta kairė arba į šoną ištiesta ir per alkūnę statmenai į viršų sulenkta dešinė ranka. Posūkio į dešinę signalą atitinka į šoną ištiesta dešinė arba į šoną ištiesta ir per alkūnę statmenai į viršų sulenkta kairė ranka. Stabdymo signalas rodomas aukštyn iškelta kaire arba dešine ranka.
Įspėjamieji signalai turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą (stabdymą, susijusį su manevru) ir baigti tuojau pat po manevro (signalizuoti ranka galima baigti prieš pat manevrą). Signalą reikia rodyti taip, kad jis neklaidintų kitų eismo dalyvių. Posūkių šviesos signalai nerodomi įvažiuojant į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu.
Signalą rodantis vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisės.
Žibintų šviesos perjunginėjimas
Norint atkreipti lenkiamos transporto priemonės vairuotojo dėmesį, galima perjunginėti šviesas, o ne gyvenvietėse - naudoti garso signalą. Draudžiama kaip įspėjamąjį signalą naudoti tolimąsias šviesas, jeigu jos gali akinti kitus vairuotojus (net ir per užpakalinio vaizdo veidrodį).
Neteisingas ilgųjų šviesų mirksėjimas, siekiant paskubinti priešais važiuojančią transporto priemonę, gali būti traktuojamas kaip chuliganiškas vairavimas, už kurį taip pat gali būti skiriamos baudos, nors konkretus baudos dydis gali skirtis priklausomai nuo aplinkybių.
Avarinės šviesos signalizacijos naudojimas
Avarinė šviesos signalizacija transporto priemonėje, jeigu tokia įrengta, privalo būti įjungta:
- priverstinai sustojus, kur sustoti arba stovėti draudžiama;
- įvykus eismo įvykiui;
- tikrinančiam pareigūnui sustabdžius;
- sustojus neapšviestuose kelių ruožuose tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, o važiuojant tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, jeigu nedega bent viena galinė gabaritinė šviesa;
- kai ji velkama arba vežama jos priekį arba galą užkėlus ant specialaus atraminio įtaiso;
- kai vairuotojas akinamas;
- kai norima perspėti kitus vairuotojus apie kliūtį ar pavojų;
- vaikų įlaipinimo (išlaipinimo) į (iš) transporto priemonę (-ės) su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais metu.
Mirktelėjimas avarinėmis šviesomis yra dar vienas dažnai naudojamas signalas, norint padėkoti ar įspėti kitus vairuotojus. Nors padėkoti ar atsiprašyti avarinių šviesų signalu iš esmės nėra draudžiama, tą daryti reikėtų tinkamai - avarinį signalą įjungti tik trumpam, nenaudoti tuomet, kai jis gali suklaidinti kitus eismo dalyvius.
Ypatingai dažnai vairuotojai šviesomis naudojasi, norėdami sustoti draudžiamose vietose. Avarinės šviesos signalizacijos nereikia jungti, kai automobilis priverstinai sustoja leidžiamoje vietoje (pvz., gatvėje, kur yra parkavimo vietos). Jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, taip pat jeigu priverstinai sustojama ten, kur sustojusią transporto priemonę kiti eismo dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 m, motorinės transporto priemonės (išskyrus mopedą, motociklą be priekabos), traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo nedelsdamas prieš transporto priemonių važiavimo kryptį toje važiuojamosios dalies pusėje pastatyti avarinio sustojimo ženklą: gyvenvietėse - ne arčiau kaip 25 m atstumu, o ne gyvenvietėse - ne arčiau kaip 50 m atstumu nuo sustojusios transporto priemonės. Jei važiuojant tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui sugedo bent viena galinė gabaritinė šviesa ir neveikia avarinė šviesos signalizacija, norint tęsti judėjimą transporto priemonės gale privalo būti pritvirtintas avarinio sustojimo ženklas.
Įspėjamosios mirksinčios oranžinės šviesos
Vairuotojas mokinių įlaipinimo (išlaipinimo) į (iš) mokyklinį (-io) autobusą (-o) metu privalo įjungti įspėjamąsias mirksinčias oranžines šviesas.
Vairavimo kultūra ir KET laikymasis
Neteisingas garso signalo naudojimas yra įprastas, ypač miestuose. Signalo naudojimas ne leistinomis sąlygomis laikomas kelių eismo taisyklių pažeidimu.
Garso signalas - neatsiejama eismo kultūros dalis, jis neturi būti naudojamas emocijoms išlieti, vairuotojams raginti. Skirtingose šalyse garso signalas naudojamas skirtingai ir tai priklauso nuo konkrečios šalies vairuotojų kultūros lygio, vairavimo tradicijų ir įpročių.
Mūsų taisyklėse nerasite punkto, aiškinančio, kad garsiniu signalu galima paprotinti kitus vairuotojus. Jos aiškiai sako, kad gyvenvietėse garso signalą leidžiama naudoti tik tada, kai jis būtinas siekiant išvengti eismo įvykio. Visais kitais kartais Kelių eismo taisyklės kalba apie specialios paskirties automobilių, geležinkelio pervažų ir kt. garsinius signalus.
Taigi garso signalų naudojimas taisyklėse yra aiškiai nusakytas ir gana griežtai apribotas, tačiau kiekvieno automobilio vairą sukinėja tam tikro charakterio asmenybė, tad nenuostabu, jog taisyklių reikalavimai interpretuojami skirtingai.
Svarbu žinoti, kaip teisingai įspėti kitus vairuotojus apie pavojų kelyje. Kelių eismo taisyklės aiškiai apibrėžia šias taisykles, todėl būtina jų laikytis.
Net ir ilgametė vairavimo patirtis neatleidžia nuo Kelių eismo taisyklių laikymosi. Kiekvienas vairuotojas turėtų nuolat prisiminti Kelių eismo taisykles ir stengtis elgtis saugiai, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.