Bet kuris iš būdų išgauti energiją ir ją panaudoti gali būti nesaugus. Jau civilizacijos pradžioje žmogus ugnį naudojo kaip energijos šaltinį, ruošdamas maistą. Šiuo metu egzistuoja daugybė būdų išgauti ir panaudoti energijos šaltinius.
Pavyzdžiui, visi žino, kas yra benzinas, kaip lengvai jis užsiliepsnoja ir koks pavojingas naudojimasis juo, nesilaikant saugumo taisyklių. Tačiau niekas panaudodamas jį nesibaimina. Su dujiniais degalais ta pati padėtis, tiesiog reikia perprasti jų savybes ir liautis bijojus.
Dujų balionai ir jų saugumo ypatumai
Balionas - tai talpa, kurioje aukštame slėgyje laikomos dujos. Kaip ir daugelis aukšto slėgio talpų, jos gaminamos pagal specialią technologiją iš didelio atsparumo plieno tik atitinkamą leidimą turinčiose įmonėse. Kiekvienas balionas išbandomas stebint kontrolieriui. Bandoma hidrauliniu 3.0 MPa būdu vienos minutės laikotarpiu.
Įmonėse gaminamas ganėtinai platus talpų asortimentas. Balionai būna įvairių formų - cilindriniai ir rato formos. Cilindriniai turi įvairų ilgį ir diametrą, gali būti nuo 20 iki 270 litrų talpos. Visi balionai įmontuojami autoservisuose, turinčiuose specialią įrangą ir atitinkamą leidimą šiems darbams. Jie automobilyje gali tarnauti ir kaip savotiška apsauga.
Prisilaikant saugios eksploatacijos normų, dujiniai balionai turi būti užpildyti ne daugiau 80% iki pilno tūrio.
Multivožtuvai ir dujų tiekimo saugikliai
Kai ant baliono montuojami multivožtuvai (jie privalo turėti tarptautinį sertifikatą), slėgis balione niekada nepasiekia išbandomųjų dydžių, nes prie 2.5 MPa multivožtuve suveikia avarinis vožtuvas ir sumažina baliono slėgį per ventiliacinę sistemą. Kai slėgis balione nukrinta, avarinis vožtuvas užsidaro, palaikydamas reikiamą slėgį balione.
Pavyzdžiui, trūkus magistraliniam vamzdeliui (magistralinis vamzdelis sujungia balioną su variklio dujine įranga), multivožtuve įsijungia specialus prietaisas, nutraukiantis dujų tiekimą iš baliono.
Dar vienas iš multivožtuvo elementų, sulaikantis dujų nutekėjimą iš plyšusio dujų užpildymo vamzdelio, išeinančio iš baliono, yra atvirkštinis vožtuvas. Taip pat panašios konstrukcijos vožtuvas įmontuotas išoriniame užpildymo įtaise.
Kitas elementas, tiekiantis dujas iš baliono į variklį, yra magistralinis vožtuvas, nutraukiantis dujų tiekimą į reduktorių, jeigu nedirba variklis. Jei variklis sustoja, dujų išretėjimas išnyksta ir reduktorius nutraukia tiekimą į variklį.
Flashlube vožtuvų apsaugos sistema
„Flashlube“ buvo kurtas tam, kad apsaugotų automobilio vožtuvus ir jų lizdus nuo pažeidimų, kai automobilis dirba dujomis. Norint atsakyti į klausimą, kodėl ši sistema yra būtina, reikia pradėti gilintis į fizikinius kuro skirtumus tarp benzino ir dujų. Jų savybės, degimo temperatūra, kaloringumas ir likutiniai degimo produktai iš esmės skiriasi.
Automobilio varikliui dirbant dujomis, degimo kameroje pakyla temperatūra dėl dujų fizikinių savybių skirtumo. Senesni automobiliai buvo gaminami iš kiek kitokių medžiagų nei naujieji, todėl daugumai variklių, senesnių nei 10 metų, ši sistema nėra būtina, nes praktika rodo, kad vožtuvų lizdai yra padaryti iš kur kas karščiui atsparesnio metalo nei naujesnių automobilių.
Žinoma, darbas dujomis sausina degimo kamerą, kelia temperatūrą ir ilgainiui gali įtakoti vožtuvų darbą bei vožtuvų tarpelių dydžio kitimą, bet ne taip stipriai, kaip jautresniuose automobiliuose, kurių vožtuvų lizdai yra padaryti iš metalo, kuris linkęs labiau į deformaciją. Tokie varikliai kaip „Vtec“, „VVT-i“ turėtų būti montuojami kartu su „Flashlube“ vožtuvų apsaugos sistema.
„Flashlube“ sistemos veikimo principas ir montavimas
„Flashlube“ vožtuvų apsaugos sistema veikia labai primityviu lašelinės principu. Variklio skyriuje yra sumontuojamas rezervuaras, kuriame yra „Flashlube“ skystis, bei reguliatorius. Jo dėka yra sureguliuojamas tinkamas „Flashlube“ skysčio kiekis, o jam pasibaigus skystis tiesiog papildomas.
„Flashlube“ vožtuvų apsaugos skystis nėra brangus, litras jo kainuoja apie 60 litų, o nusipirkti galima praktiškai kiekviename dujų servise ar dujinę įrangą montuojančioje ar parduodančioje kompanijoje. Labai svarbu naudoti tik originalų ir tam skirtą skystį. Nemėginkite sutaupyti naudojant kažkokį kitokį tepalą ir kurti jį patys, tokie eksperimentai gali pasibaigti rimtais variklio gedimais. Originalaus „Flashlube“ skysčio galite įsigyti kiekviename dujas montuojančiame servise ar kompanijoje, kuri prekiauja dujine įranga ir jos komponentais.
Mechaninė vožtuvų apsaugos sistema kainuoja apie 50 €, paprastai komplektą sudaro pats įrenginys, montavimo instrukcijos ir 0.5 l skysčio pirminiam naudojimui.
VTEC solenoid replacement - Honda Accord VII CL 2.0L (K20Z2)
„Flashlube“ sistemos reguliavimas
Kaip pirminis nustatymas, „Flashlube“ yra nustatoma apie 12 lašiukų per minutę varikliui dirbant laisvais apsisukimais. Toliau reikia stebėti, pravažiuoti kaip atskaitos tašką 50 litrų dujų. Per tą laiką „Flashlube“ vožtuvų apsaugos rezervuare turėtų sumažėti 50 ml skysčio. Jei skysčio sumažėjo daugiau - reikėtų sumažinti skysčio padavimą vienu ar dviem lašeliais, nustatant, pavyzdžiui, 10 ar 14 lašų per minutę. Taip per kelis kartus nustatoma, kad „Flashlube“ skysčio 100 ml užtektų 100 litrų dujų.
„Flashlube“ sistemos nauda ir Vakarų šalių praktika
Daugelis Vakarų šalių, montuodami dujinę įrangą, automatiškai į kainą įskaičiuoja ir visiems be išimties stato vožtuvų apsaugos sistemas. Tokia praktika taikoma matyt ne veltui. Iš savo praktikos galime pasakyti, kad sumontavus „Flashlube“ sistemas, vožtuvų tarpelių nuokrypiai tikrai sumažėja, o klientai, kurie su dujine įranga važinėja seniai, ypač su senos kartos ir sena dujine įranga, dažnai reguliuodavo vožtuvų tarpelius, susimontavę vožtuvų apsaugos sistemą tuos darbus atlieka kur kas rečiau arba apskritai pamiršta.
Dujinės įrangos pasirinkimas ir saugus naudojimas
Dujų įranga žmones traukia dėl labai paprastos priežasties. Ji greita, praktiška, naudinga sodyboje, kelionėje, dirbtuvėse ar ten, kur reikia šilumos ir maisto gaminimo be ilgo pasiruošimo. Užtenka vieno pirkinio, kelių judesių, ir atrodo viskas aišku. Kai žmogus perka skubėdamas, jis dažnai žiūri į vieną dalyką - ar veiks. O reikėtų žiūrėti plačiau: ar bus saugu, ar įranga tinkama tam naudojimui, kurį planuojate, ar po kelių savaičių nepaaiškės, kad sutaupyta ten, kur taupyti nereikėjo. Labai daug kas sugadinama jau pirkimo metu.
Žmonės ima pirmą pasitaikiusį variantą, nes atrodo, kad visi balionai, degikliai ar viryklės daugiau ar mažiau vienodi. Iš tolo jie tikrai panašūs. Vienas svarbiausių dalykų yra suderinamumas. Įranga turi tikti viena kitai, be jokių „turėtų sueiti“. Jei balionas, reduktorius, žarna ar pats įrenginys yra parinkti atmestinai, vėliau atsiranda rizika, kurios iš pirmo žvilgsnio net nesimato. Dar viena vieta, kur žmonės įstringa, yra kaina. Fraze „dujų balionas kaina“ labai dažnai tampa pagrindiniu paieškos tašku, bet vien mažiausias skaičius čia nepasako nieko.
Pirmasis įrangos paleidimas ir nuolatinė priežiūra
Kai įranga jau nupirkta, viskas persikelia į namus ar kitą vietą, kur ji bus naudojama. Ir čia svarbiausia neskubėti. Dujų įranga nemėgsta „iš akies“. Ji mėgsta tikslumą. Jei jungiate pirmą kartą, reikia patikrinti viską ramiai: ar tvirtai sujungta, ar niekas nekliba, ar žarna nepažeista, ar balionas stovi stabiliai. Žmonės kartais gėdijasi būti atsargūs. Atrodo, kas čia tokio, prijungsiu ir tiek. Bet su dujomis geriau penkios minutės papildomo tikrinimo, nei vienas neapgalvotas judesys. Jei kažkas atrodo įtartinai, nereikia savęs raminti. Reikia sustoti.
Keistas dalykas tas, kad daug nelaimių ar nemalonių situacijų neįvyksta pirmą dieną. Pirmą dieną žmogus dar atsargus. Jis tikrina, stebi, elgiasi ramiau. Tada balionas paliekamas ne ten, kur reikėtų. Įranga naudojama per arti to, kas neturėtų kaisti. Patalpa nevėdinama, nes „juk trumpam“. O trumpam labai greitai tampa įprasta. Būtent todėl saugus naudojimas yra ne vien taisyklės pradžioje, o drausmė kiekvieną kartą.
Labai svarbu atsakyti sau į vieną klausimą, kur ta įranga bus naudojama iš tikro. Vienas daiktas tinka kelionėms, kitas namams, trečias lauko virtuvei, dar kitas tik trumpam papildomam naudojimui. Jei naudojimas bus dažnas, reikia tvirtesnio, patikimesnio varianto. Jei įranga skirta tik retoms išvykoms, svarbu mobilumas ir paprastumas. Bet abiem atvejais sauga turi likti aukščiau už patogų impulsą. Galų gale geriausias pasirinkimas yra tas, kurį naudodamas nejauti nerimo. Tu žinai, kad viskas sujungta tvarkingai, kad įranga tinkama, kad balionas laikomas ten, kur reikia, ir kad nereikia kas kartą spėlioti, ar čia viskas gerai. Toks jausmas neatsiranda savaime. Su dujomis laimi ne drąsiausi, o tvarkingiausi.
Dujinės įrangos gedimai ir diagnostika
Kartais atsitinka taip, kad užsidega variklio diagnostinė lemputė (užsidega, užgesta, nepriklausomai ką darai). Jei išvažiavus iš serviso, nepersijungia ant dujų - daviklis nereaguoja - t.y., kas gali būti su davikliu? Galbūt kontaktai kažkur nutrūko? „Nuvariau į garažiuką, sako daviklį galim pakeist, bet giliau nesilysim į "olandišką šedevrą"“.
Jei antra karta, tai eko sistema yra privaloma, nes EKo sistema ir yra tas pagrindinis skirtumas tarp 1 ir 2 kartu. Pirmai kartai tai dar labiau viskas aišku. Esant tokiai įrangai, ten tas l. zondas ir pan. giliai neįtakoja dujų įrangos. Ten juk degimą įjungi, atsidaro elektromagnetinis vožtuvas, dujos pradeda eiti įėjimo kolektoriumi į variklį, kibirkštis uždega dujų/oro mišinį, ir variklis veikia. Ir veikia jis tol, kol raktelio pagalba neišjungi variklio. Juk I kartos įrangoje jokių kompiuterių nėra. Ten taip paprasta, kaip dujų viryklė virtuvėje.
Diagnostinės lemputės ir dujų įrangos veikimo sutrikimai
Jei anksčiau nedegė diagnostinė lemputė, o dabar pradėjo degti, tai kažkas ne taip varikliui ir jis persijungia į avarinį režimą. Reikėtų klaidas nuskaityti. Gali pradžiai pabandyti akumuliatorių atjungti pusvalandžiui. Tada kompas susigrąžins gamyklinius parametrus. Variklis kurį laiką gali blogai veikti, kol įvyks adaptacija prie esamų sąlygų.
Pavyzdžiui, su „XM 2.0i“ + II kartos dujos (paprastos, jokių emuliatorių, jokios EKO sistemos) 4 metus variklio diagnostikos lemputė ant dujų degė nuolat, o važiavo be problemų. Dabar kelintus metus važinėju su „Xm V6“ + II kartos dujos, vėlgi jokių emuliatorių, jokios EKO sistemos. Ir vėl ant dujų diagnostika dega net išsišiepus, o auto važiuoja be problemų. Kažkaip paklausiau dujininko vienu metu, kaip čia yra? „Aš kaip suprantu, tai ta diagnostika dega ant dujų todėl, kad yra analizuojama išmetamųjų dujų sudėtis. Gamykloje kompui yra suvesta, kad mašina dirbs ant benzo. Na ir, kai įsidedi dujas, kompas nesupranta, kokia čia velniava darosi su tom išmetamom dujom (ne tokia, kokios jis tikėjosi), tad ir meta diagnostiką, tipo, tu atkreipk dėmesį, kažkas negerai.“
Pas jus, įtartina, meistrai bežiūrėdami tiesiog maitinimą į pultelį kažkur nutraukė, arba dujų įrangos masė (-) atsijungė. Nemanyčiau, kad ir nudvėsęs lambda zondas turės įtakos. Juk dujos pas jus pačios paprasčiausios: dujos pučiamos į variklį, uždegamos ir jos ten sau dega, ir nesvarbu tas lambda zondas ir pan.
AG dujų sistemos problemos
Kai kurie vartotojai susiduria su panašiomis problemomis su „AG“ firmos dujomis. Ant benzino dirba gražiausiai, o dujas gali įjungti tik kartais, nedega jokios lemputės ant jungiklio. O kai užeina, kad gali perjungti ant dujų, tai dega kuro padalos ir užsidega raudona lemputė, kur turėtų degti žalia lemputė, kai persijungia ant dujų. Laidai, viskas tvarkoj, pliusas ateina į jungiklį.