Daugelis vairuotojų susiduria su dilema, kurį benziną rinktis - 95 ar 98 oktaninio skaičiaus, ir ar juos galima maišyti. Šiame straipsnyje išsamiai paaiškinsime esminius skirtumus tarp šių degalų, jų poveikį varikliui, biopriedų svarbą ir kitus aktualius aspektus, remiantis ekspertų nuomone.
Oktaninis skaičius: atsparumas detonacijai ir variklio darbas
Pagrindinis benzino parametras, lemiantis jo tinkamumą konkrečiam varikliui, yra oktaninis skaičius. Jis parodo, kaip benzinas yra atsparus detonacijai. Detonacija - tai nekontroliuojamas savaiminis degalų užsiliepsnojimas variklio cilindre, kurio metu staigiai pakyla slėgis ir temperatūra. Detonacijos atsiranda dėl netinkamo degalų oktaninio skaičiaus arba dėl per didelio variklio suslėgimo laipsnio. Tai gali sukelti variklio pažeidimus, tokius kaip stūmoklių, vožtuvų ar net alkūninio veleno gedimus.
Kuo didesnis oktaninis skaičius, tuo didesnis benzino atsparumas detonacijai. Tai reiškia, kad aukštesnio oktaninio skaičiaus benzinas gali atlaikyti didesnį suspaudimą ir temperatūrą variklio cilindre prieš užsiliepsnodamas savaime. Todėl tam tikri varikliai, turintys didesnį suspaudimo laipsnį, reikalauja aukštesnio oktaninio skaičiaus benzino. Kuo mažesnis variklio suslėgimo laipsnis, tuo mažesnio oktaninio skaičiaus degalai reikalingi ir atvirkščiai.
95 ir 98 benzino maišymas
Patyrę vairuotojai žino, kad A-95 ir A-98 benzinų maišymas nekenkia varikliui. Rezultatas - vidutinio oktaninio skaičiaus skystis (pvz., A-96,5). Dauguma šiuolaikinių jėgos agregatų gali normaliai veikti su tokiu mišiniu. Jei, pavyzdžiui, iš pradžių į baką įpilate pusę 95 benzino ir tada įpilate 98, gaunate oktaninį mišinį kažkur tarp jų. Kadangi variklio valdymo sistema paprastai automatiškai prisitaiko prie degalų atsparumo detonacijai, tai nepakenks variklio veikimui, kai kalbama apie įprastą benzininį automobilį. Automobiliui, skirtam 95 benzinui su tokiu mišiniu, tikrai nieko nenutiks, o 98 skirtas variklis taip pat išgyvens tokį degalų papildymą, jei jis nebus naudojamas maksimalia galia.
Svarbu žinoti:
- Jei automobilio variklis pritaikytas 95 markės benzinui, įpylus 98 markės benzino, varikliui žalos nebus, tačiau reikšmingo efekto nepajusite, o išlaidos degalams didės.
- Atvirkštinis variantas - 95 markės benzino pylimas į variklį, kuriam rekomenduojamas 98 markės benzinas, gali sukelti detonaciją ir sugadinti variklį.
Variklio prisitaikymas ir ekonomija
Dabartiniai benzininiai varikliai yra savaime prisitaikantys. Jie nuolat dirba ties detonacijos riba, reguliuodami uždegimo paskubos kampą, siekdami veikti kuo ekonomiškiau. Kai tik variklis pajunta detonaciją, jis automatiškai pradeda vėlinti uždegimą. Tokiu būdu ir laviruojama ties ta riba. Aukštesnio oktaninio skaičiaus degalai leidžia varikliui ilgiau dirbti ankstesniu uždegimo kampu, taip užtikrinant didesnį ekonomiškumą. Naudojant 98 oktaninio skaičiaus benziną yra ir tam tikra ekonomija - variklis naudoja mažiau degalų, tačiau tie degalai dažniausiai yra brangesni. Vis tik labiau paplitęs 95 oktaninio skaičiaus benzinas.
Nors naudojant aukštesnio oktaninio skaičiaus degalus, variklis išties tampa galingesnis ir santykinai ekonomiškesnis, šie pokyčiai nėra tokie žymūs ar dideli, juos pajusti su kiekvienu automobiliu yra gana sudėtinga. Skirtumą gali pajusti ir eilinis vairuotojas, tačiau palyginti labai sunku - tam reikia identiškų sąlygų bandant vienus ir kitus degalus. Geriausia vertinti ant stendo, tam skirtoje bandymų laboratorijoje, tada bus aišku.
Kokį kurą turėtumėte naudoti savo automobilyje? Kuro oktaninio skaičiaus paaiškinimas | Drive.com.au
Gamintojo rekomendacijos
Pirmiausia reikėtų pasakyti, kad į automobilį reikėtų pilti tik tą benziną, kurį automobilio gamintojas rekomenduoja naudojimo instrukcijose ir yra nurodytas ant degalų įpylimo angos durelių galo. Kai kurie gamintojai leidžia naudoti benziną „95-98“ arba „ne žemesnį kaip 95“. Jei instrukcijoje parašyta, kad varikliui būtinas RON 98, tai nėra premium pasirinkimas - tai techninis reikalavimas. Tokiu atveju taupyti pilant 95 neverta, nes rizikuojate prastesniu darbo režimu, mažesne trauka ir didesniu detonacijos rezervų naudojimu.
Jei automobilio gamintojas leidžia RON 95 ir RON 98, tada klausimas jau ekonominis. Tokiu atveju 98 verta vertinti kaip pasirenkamą produktą, o ne savaime geresnį kurą. Kai gamintojas aiškiai reikalauja 98, lyginti vien tik kainą už litrą yra klaidinga.
Benzinas su priedais: 95 Plius ir kiti
Nors oktaninis skaičius yra svarbiausias benzino parametras, gamintojai dažnai naudoja specialius priedus, siekdami pagerinti degalų savybes ir apsaugoti automobilio variklį. Benzinas 95 Plius (arba kiti panašūs "pagerinti" benzino variantai) dažnai pasižymi būtent tokiais priedais.
Pagrindiniai priedų tipai ir jų nauda
- Detergentai: Šie priedai padeda išlaikyti švarią kuro tiekimo sistemą, apsaugo purkštukus ir degimo kameras nuo nuosėdų sankaupų. Tai užtikrina efektyvesnį degalų įpurškimą ir geresnį degimą.
- Korozijos inhibitoriai: Jie saugo automobilio variklį ir degalų sistemą nuo korozijos, ypač esant drėgmei ar kitoms agresyvioms sąlygoms.
- Trinties modifikatoriai: Padeda sumažinti trintį tarp judančių variklio dalių, taip mažindami dėvėjimąsi ir galimai pagerindami ekonomiškumą.
- Valantys priedai: Padeda išvalyti variklio ir degalų sistemas nuo susikaupusių nešvarumų, nuosėdų ir suodžių.
Tyrimai ir bandymai su automobilio "Mercedes-Benz" varikliu patvirtina, kad benzino su priedais naudojimas gali riboti nuosėdų susidarymą, mažinti variklio gedimų riziką ir padėti tausoti svarbiausius automobilio mechanizmus, lyginant su įprastu benzinu be priedų.
Biopriedai: etanolis benzine
Visame benzine turi būti ne mažiau 5 proc. etanolio. Kai kurie pardavėjai tai pažymi ant degalų pistoletų (pvz., E5 arba E10, kur skaičius rodo maksimalų biodegalų kiekį procentais), kai kurie - ne. Jis privalo būti pagal įstatymą. Bendrai etanolio oktaninis skaičius yra aukštesnis, negu benzino. Tai reiškia, kad bazinį benziną galima pagaminti žemesnio oktaninio skaičiaus ir įpylus etanolio jį padidinti. Tačiau kai kurie automobilių sporto atstovai patys gaminasi variklius, juos perdarinėja ir pritaiko tam, kad išgautų tą galią ir ekonomiškumą. Tačiau į tokį variklį įpilti žemesnio oktaninio skaičiaus negalima.
Etanolis - tai spiritas, tirpiklis. Anksčiau varikliai buvo gaminami su neatspariomis spiritams dalimis, gumomis ar kitomis plastikinėmis detalėmis. Dabar tos dalys yra atsparios ir problemų nekyla. Etanolis yra hidroskopiškas - jis pritraukia drėgmę. Net ir pats gryniausias etanolis iš aplinkos pasiima drėgmę ir jo grynumo procentas krenta. Tad, jei variklis nepritaikytas bioetanoliui, tai gali sukelti tam tikrų detalių koroziją. Siekiant išnaudoti didesnio oktaninio skaičiaus privalumus (ypač su dideliu etanolio kiekiu), variklio suspaudimo laipsnis turėtų būti didinamas.
Benzino pasirinkimas ir ekonomiškumas
Dažnai kyla klausimas, ar verta rinktis brangesnį 98 markės benziną, ar pakanka 95 markės benzino su priedais. Ekspertai sutaria, kad geriausia vadovautis gamintojo rekomendacijomis, nurodytomis automobilio techninėje dokumentacijoje arba ant lipduko prie degalų įpylimo angos.
Kada 98 benzinas apsimoka?
Skaičiavimas labai paprastas: 98 turi sumažinti sąnaudas bent tiek procentų, kiek procentų yra brangesnis už 95. Jei 95 kainuoja 1,72 Eur/l, o 98 - 1,84 Eur/l, kainos skirtumas yra apie 6,5 procento. Vadinasi, automobilis turi sunaudoti bent 6,5 procento mažiau kuro, kad bendra kelionės kaina būtų tokia pati. Dauguma kasdienių atmosferinių ar ramiai eksploatuojamų turbo variklių tokio pagerėjimo nemato.
98 benzinas labiau atsiskleidžia apkrautuose turbo varikliuose, važiuojant magistralėje, tempiant priekabą, kalnuotose trasose ar karštu oru. Tokiais atvejais ECU gali agresyviau valdyti uždegimą ir geriau išnaudoti variklio potencialą. Net ir tada laimėjimas dažniausiai pasireiškia ne stebuklingai mažesnėmis sąnaudomis, o stabilesne trauka bei mažesniu polinkiu koreguoti uždegimą. Praktikoje tai reiškia, kad ekonominė nauda dažnai būna nedidelė. 98 dažniau perka ramybės ar našumo, o ne pigesnio kilometro tikslu.
Kada permoka dažniausiai negrįžta?
Jei važinėjate trumpais maršrutais mieste, ramiai akseleruojate ir automobilio gamintojas leidžia 95, 98 dažniausiai netampa ekonomiškai geresniu pasirinkimu. Tokiu režimu daug svarbesni yra padangų slėgis, šaltų startų skaičius ir vairavimo stilius. Kitaip tariant, 10-15 ct/l kainos skirtumą lengviau sutaupyti vairuojant švelniau, nei tikintis, kad brangesnis benzinas viską kompensuos automatiškai. Jei pilate 50 l ir 98 yra 0,12 Eur/l brangesnis, iš karto sumokate 6 Eur daugiau. Jei automobilis sąnaudas sumažina tik 1-2 proc., ši permoka praktiškai neatsiperka.
Dauguma šiuolaikinių automobilių gamintojų projektuojami variklius, kurie efektyviai veikia su 95 markės benzinu. Tik sportiniai ar specialios paskirties automobiliai, turintys didesnį suspaudimo laipsnį ar turboįpūtimą, gali reikalauti 98 markės benzino, siekiant išvengti detonacijos ir išnaudoti visą variklio potencialą.
Degalai ir žiema: benzinas ir dyzelinas
Kalbant apie skirtingų degalų naudojimą šaltuoju metų laiku, svarbu paminėti, kad oro temperatūra neturi įtakos benzino garavimui, nepriklausomai nuo jo oktaninio skaičiaus. Tačiau bendras kuro sunaudojimas žiemą visada didesnis, nes varikliui reikia daugiau degalų, kol jis pasiekia darbinę temperatūrą, o jo detalės yra susitraukusios ir sukelia didesnę trintį. Tad žiemą degalų reikia daugiau.
Dyzelino ypatumai žiemą
Dyzelinių automobilių savininkams svarbu naudoti žieminį dyzeliną, kuris jau yra su specialiais priedais, neleidžiančiais parafinui kristalizuotis ir užkimšti kuro sistemos. Prasmės pilti benziną ar žibalą į dyzelinių automobilių bakus šiais laikais jau nėra. Pagrindinis dalykas, kodėl taip darydavo - kad suskystėtų dyzelinas. Tai buvo reikalinga, jei dyzelinas būdavo ne arktinis, tad prie minusinės temperatūros jis jau imdavo kristalizuotis ir reikėjo ištirpdyti tą susikristalizavusį parafiną. Pavyzdžiui, jei automobilis senas ir į jį dyzelino buvo įpilta tik vasarą, o žiemą savininkas prisiminė, kad jį reikia užvesti, tada tas įpiltas benzinas ar žibalas gal ir pagelbėtų. Bet jei visur sistemoje yra vasarinis dyzelinas ir tik į baką įpilsime to žibalo, vargu pavyks užvesti automobilį, mat dyzelinas jau bus kristalizavęsis visuose filtruose. O jei jau variklis užsikuria, prasideda cirkuliacija, įkaista ir dyzelinas.
Jei per klaidą į dyzelinį automobilį būtų įpilta benzino, tai gali pakenkti kuro siurbliui, kuris tepamas dyzelinu, o benzinas neturi tokių tepimo savybių. Nedidelis kiekis nėra labai žalingas, tačiau didesnis kiekis reikalaus sistemos valymo - ardymo ir valymo.
Dujų įranga automobilyje
Sumontavus dujų įrangą benzininame automobilyje, sutaupymai gali būti ne visada akivaizdūs, o kartais gali tekti skirti daugiau išlaidų remontui. Lietuvoje naudojamos dvi pagrindinės dujų rūšys: propano-butano (suskystintos naftos dujos) ir gamtinės dujos. Pastarosios dažniau naudojamos miesto autobusuose.
Dujų oktaninis skaičius yra žymiai aukštesnis nei benzino (apie 130), todėl jos gali būti naudojamos varikliuose su didesniu suspaudimo laipsniu ir mažiau linkusios į detonaciją. Nors dujų įranga gali reikalauti šiek tiek didesnės priežiūros nei benzininio variklio, tai nesudaro reikšmingų papildomų išlaidų. Ar jos kenkia varikliui - sudėtinga pasakyti. Etanolis yra hidroskopiškas - jis pritraukia drėgmę. Net ir pats gryniausias etanolis iš aplinkos pasiima drėgmę ir jo grynumo procentas krenta. Tad, jei variklis nepritaikytas bioetanoliui, tai gali sukelti tam tikrų detalių koroziją.
Kuro žymėjimas degalinėse ir istorinių automobilių priežiūra
Nuo 2018 m. visoje Europos Sąjungoje įsigaliojo nauja kuro žymėjimo tvarka. Benzinas žymimas apskritimu su raide E (pvz., E5, E10), o dyzelinas - kvadratu su raide B (pvz., B7, B10, B20, B30).
Šiandieniniai degalai gerokai skiriasi nuo tų, kuriuos pildavome praėjusiame amžiuje. Jie ekologiškesni - norėdami prisitaikyti prie Europos Sąjungos (ES) direktyvų, gamintojai yra priversti maišyti daugiau biodegalų, pačios įmonės yra įpareigotos sparčiai mažinti CO2 emisiją. Nors degalai - tiek benzinas, tiek dyzelinas - yra kitokie nei 1990-aisiais, jie lygiai taip pat tinka ir šiuolaikiniams, ir kiek senesniems automobiliams. Istorinių automobilių savininkai tokius teiginius patvirtina - Lietuvoje žemesnės nei A95 klasės benzino rasti nepavyktų, tad prieš pusšimtį metų ir seniau pagaminti modeliai sėkmingai važiuoja pildomi moderniais degalais. Žurnalistas Valdas Valiukevičius, vairavęs 1978 m. „Datsun 280Z“, teigė, kad Lietuvoje su datsunu nuvažiavo apie 4000 kilometrų ir visada pylė A95 rūšies benziną, neturėdamas jokių problemų.