Po ketvirčio amžiaus nuo Černobylio katastrofos, 2011 metais Japonijoje įvyko kita branduolinė avarija. 9.0 balų žemės drebėjimas ir jo sukeltas cunamis sukėlė pražūtingą sistemos avariją „Fukushima Daiichi“ branduolinėje jėgainėje. Abiejų incidentų metu nutekėjo radiacija; abiejų poveikis toli gražu ne tik lokalus ir yra ilgalaikis.
Kaip iš tikrųjų įvyko Fukušimos katastrofa
Avarijos eiga ir priežastys
Žemės drebėjimas ir cunamis
2011-ųjų kovo 11 dieną Ramiajame vandenyne, rytinėje Japonijos pakrantėje, užfiksuotas 9-9,1 galios žemės drebėjimas. Žemės plutos judėjimas buvo stipriausias per visą šalies istoriją ir sukėlė milžinišką cunamį, kuris faktiškai nuplovė nuo paviršiaus pakrantės gyvenviečių namus ir automobilius. Maksimalus bangos aukštis vietomis siekė 40,5 metrų aukštį. Žuvo arba dingo be žinios daugiau nei 20 tūkst. žmonių.
Atominė elektrinė „Fukušima-1“ buvo pastatyta 1971-1979 metais Okumos mieste ir yra prižiūrima Tokijaus energetinės bendrovės (TEPCO). Atominė elektrinė turi šešis energijos blokus, kurių bendra galia - 4,7 gigavatų.
Sistemos gedimai ir sprogimai
Praktiškai iškart po žemės drebėjimo ir cunamio „Fukušima-1“ įvyko avarija. Reaktoriai buvo išjungti, tačiau po to dingo išorinis elektros tiekimas. Maža to, banga užpylė rezervinius dyzelinius generatorius, sugedo pirmųjų trijų reaktorių šaldymo sistema. Netekus šaldymo reaktoriai pradėjo lydytis. Dėl cirkonio ir vandens garų parazirkonio reakcijos išsiskyrė vandenilis, įvyko sprogimai ir sugriuvo pastatai, kuriuose buvo reaktoriai. Penktasis ir šeštasis reaktoriai nenukentėjo, nes ten pavyko išsaugoti dyzelinį generatorių, kuris užtikrino tiek reaktorių, tiek ir branduolinio kuro baseinų šaldymą.
Kovo 17 dieną, Japonijos Fukušimos branduolinėje jėgainėje nugriaudėjo dar vienas sprogimas. Tuo pat metu Tokijuje buvo fiksuojamas išaugęs radiacijos lygis. Japonijos atsakingosios institucijos pranešė, kad dozės galia „Fukushima Daiichi“ atominės elektrinės visoje aikštelėje nėra tokia didelė, kaip pranešta anksčiau, tačiau žymiai padidėjusi jonizuojančios spinduliuotės dozės galia buvo užfiksuota tarp trečiojo ir ketvirtojo atominės elektrinės blokų. Branduolinės jėgainės „Fukushima-1“ avarija pagal tarptautinę branduolinių incidentų vertinimo skalę, patvirtintą TATENA, iš pradžių buvo vertinama 6 balais iš 7 galimų, vėliau jai buvo priskirtas aukščiausias, septintasis, lygis. Tai reiškė, kad ši avarija yra kur kas rimtesnė, nei 1979 metais incidentas atominėje elektrinėje „Trijų mylių sala“.
BBC pranešė, kad radiacijos lygis aplink atominę elektrinę pašoko staigiai, jis viršijo metinę normą 400 kartų. Radiacijos lygio viršijimas buvo užfiksuotas daugelyje prefektūrų ir Tokijuje, tačiau sostinėje jis nebuvo toks didelis. Valdžiai teko imtis kraštutinių priemonių ir pripažinti, kad Fukušimos AE rajone radiacija pradėjo neigiamai veikti žmonių sveikatą.
„Fukišimos“ branduolinėje jėgainėje penktajame ir šeštajame reaktoriuose buvo pastebimas temperatūros augimas, nurodant į aušinimo sistemos veikimo sutrikimus. Ketvirtajame reaktoriuje kilęs gaisras jau buvo užgesintas.
Pasak eksperto Hirose Takaši, norint ataušinti reaktorių su vandeniu, reikalinga pastovi vandens cirkuliacija pačiame reaktoriaus viduje, nes kitaip ataušinti nėra įmanoma. Vienintelis sprendimas buvo vėl pajungti elektrą jėgainėje. Tačiau, jis teigė, kad reaktoriaus konstrukcija yra itin sudėtinga, sudaryta iš daugybės jungiklių, laidų ir vamzdžių. Ilgai pilant jūros vandenį ant garinimo krosnies, susidaro druska, kuri pateks į vožtuvus ir juos sustingdys, taip apsunkindama vandens cirkuliaciją net atstačius elektros tiekimą. Anot jo, reikėjo 1300 tonų vandens, kad pripildyti panaudoto branduolinio kuro baseinus 3-me ir 4-me reaktoriuose, o karinių pajėgų pastangos įpilti po 30 tonų iš penkių mašinų buvo nepakankamos. Ekspertas išreiškė susirūpinimą dėl elektrinėje likusių 50 darbuotojų, kurie, jo manymu, buvo paveikti labai didelių radiacijos kiekių.
Avarijos likvidavimo metu Japonijos valdžia intensyviai kišosi į procesą. 2012-ais paviešintoje nepriklausomos komisijos ataskaitoje buvo teigiama, kad valdžia veikė neefektyviai ir teikdavo bereikalingus nurodymus, taip trikdydama gelbėjimo darbus.
Radioaktyviųjų medžiagų išskyrimas ir poveikis
Išskirtos medžiagos ir jų ilgalaikė grėsmė
Dėl šios avarijos į atmosferą ir vandenyną pateko radioaktyvios medžiagos, įskaitant radioaktyvųjį jodą-131 ir cezį-137. Elektrinės teritorijoje taip pat buvo aptiktas nežymus plutonio kiekis. Abiem atvejais didžiausią grėsmę kėlė radiaktyvus jodas-131, bet jo skilimo pusperiodis - 8 dienos, todėl jo poveikis išsisklaidė greitai. Abiem atvejais didžiausią ilgalaikę grėsmę kelia radioaktyvūs izotopai - stroncis-90 ir cezis-137, kurių skilimo pusperiodis - apie 30 metų.
E. Lymano, branduolinio saugumo projekto direktoriaus ir vyr. mokslininko iš „Susirūpinusių mokslininkų sąjungos“, teigimu, iš trijų pažeistų Fukušimos reaktorių išsiskyrė apie 25 petabekerelius (PBq) cezio-137. Bendras radionuklidų teršalų kiekis po Fukušimos avarijos siekė 20 proc. visų teršalų kiekio po Černobylio avarijos. Bekerelis (Bq) - tai SI sistemos radioaktyvumo matavimo vienetas, reiškiantis vieną radioaktyvaus branduolio skilimą per sekundę. Petabekerelis reiškia tūkstantį trilijonų radioaktyvių branduolių skilimų per sekundę.
Radiacijos lygis ir stebėsena
Japonijos valdžia pripažino, kad Fukušimos AE rajone radiacija pradėjo neigiamai veikti žmonių sveikatą. Radiacinis fonas aplink elektrinę tapo pavojingas žmogaus sveikatai. Prie Fukušimos Daiči elektrinės matavimai parodė, kad radiacijos lygis siekia 400 milisivertų per valandą. Generalinis Japonijos vyriausybės sekretorius Edano pirmą kartą pripažino, kad tokio lygio radiacija kelia rimtą pavojų sveikatai. Toks lygis 3,5 milijono kartų viršija metinį vidutinį foną, kuris yra maždaug vienas milisivertas per metus.
Svarbu atskirti radiacijos poveikį iš išorės nuo radioaktyviųjų dalelių patekimo į organizmą. Didžiausias pavojus slypi tame, kad kai šios dalelės pradeda patekti į organizmą, jos pradeda švitinti kūną iš vidaus. Didžiausias pavojus kyla moterims, ypač besilaukiančioms, ir jų kūdikiams.
Kritikai, tokie kaip Hirose Takaši, tvirtino, kad Japonijos žiniasklaida skleidžia melus, bandydama nuraminti visuomenę ir išvengti panikos, situacijai pasiekus tokią stadiją, kai pavojus yra tikrai didžiulis. Jis pabrėžė, kad TEPCO net nesugeba tinkamai vykdyti paprasto monitoringo. Turi būti vykdomi nuolatiniai matavimai, nustatant, kokios medžiagos sklinda iš elektrinės ir kokie jų kiekiai, tačiau tam reikia labai ištobulintų matavimo prietaisų, kurių įprastos monitoringo stotys neturi.
Ekspertas įspėjo apie visų šešių reaktorių neatstatomo gedimo pavojų, kurio tikimybė yra labai didelė. Jei per Japoniją prasiaustų taifūnas, net ir esant nedideliam vėjo greičiui, per penkias dienas radiacija galėtų pasklisti po visą Japoniją, pasiekdama Tokiją ir Osaką.
Evakuacija ir draudžiamosios zonos
Evakuojami elektrinės darbuotojai. Japonijos valdžia apie Fukušimą sukūrė 20 kilometrų draudžiamąją zoną, pažeisti reaktoriai buvo uždaryti visam laikui. Gyventojų evakuacija 20 km spinduliu aplink atominę elektrinę buvo vykdoma. Japonijos atsakingosios institucijos prašė gyventojų, esančių 30 km spinduliu aplink atominę elektrinę, slėptis patalpose, uždaryti langus ir nesinaudoti kondicionieriais. 150 žmonių, gyvenančių aplink atominę elektrinę, buvo atlikta radiacijos lygio stebėsena. 23 iš jų buvo atliktas dezaktyvavimas.
Šiuo metu tiesioginės grėsmės Lietuvos gyventojams nėra. VATESI specialistai stebi situaciją.
Pasekmės ir padarinių likvidavimas
Poveikis sveikatai
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Fukušimoje nebuvo mirčių ar radiacijos ligos atvejų, tiesiogiai susijusių su incidentu. Tačiau agresyvus Japonijos atsakas į nelaimę, perkeliant 100 000 žmonių iš jų namų netoli Fukušimos, manoma, netiesiogiai sukėlė apie 1 000 mirčių - daugiausiai vyresniems nei 66 metų amžiaus žmonėms, pranešė „World Nuclear Association“.
Poveikis aplinkai
Fukušimos poveikio aplinkai mastas ligšiol nežinomas - nors jau esama ženklų, kad atominės elektrinės apylinkėse daugėja genetinių mutacijų, pažeidžiančių ten gyvenančių drugelių sparnus, kojeles ir akis. Iš Fukušimos nutekėjęs užterštas vanduo JAV vakarinę pakrantę pasiekė 2014 metais - bet, ekspertų teigimu, tarša buvo per maža, kad keltų grėsmę žmonių sveikatai. O 2018 metais tyrėjai pranešė, kad Kalifornijoje po Fukušimos avarijos pagamintuose vynuose buvo daugiau radioaktyvaus cezio-137 - tačiau Kalifornijos Visuomenės sveikatos departamentas paskelbė, kad tokių vynų vartojimas didesnio pavojaus nekelia.
Radioaktyvios medžiagos buvo aptiktos geriamajame vandenyje ir maisto produktuose ne tik Fukušimos prefektūroje, tačiau ir kituose Japonijos regionuose. Daugelis šalių tuomet buvo uždraudę maisto produktų ir „apšvitintų radiacija“ mašinų importą iš Japonijos. Užterštos žemės kiekis sudaro 3 proc. Japonijos teritorijos.
Kaip iš tikrųjų įvyko Fukušimos katastrofa
Saugumo pažeidimai ir atsakingumas
Kaip paaiškėjo vėliau, statant AE ir vėliau ją eksploatuojant, saugumui teiktas nepakankamas dėmesys. 1967-aisiais TEPCO nukasė pakrantę ir elektrinės pamatus išklojo 10 metrų aukštyje virš jūros lygio, vietoje numatytų 30-ies. Taip buvo padaryta siekiant palengvinti reikalingų medžiagų transportavimą. 2000-aisiais TEPCO atliktas vidinis tyrimas parodė, kad reiktų imtis priemonių dėl galimo cunamio. Bendrovės mokslininkai rekomendavo įtvirtinti konstrukcijas, tačiau vadovybė nusprendė, kad „mokslinio tyrimo technologinis patikimumas negali būti patikrintas“. 2008-aisiais buvo atmesta dar viena vidinė ataskaita, kurioje užsiminta apie didesnių nei 10,2 metro bangų galimą žalą reaktoriams. Vadovybės teigimu, „rizika nėra pagrįsta“.
Valymo darbai ir finansinės sąnaudos
Japonijos valdžios patvirtintas planas skelbia, kad visiškas avarijos „Fukušima-1“ AE padarinių likvidavimas gali būti įgyvendintas per 30-40 metų. Šiuo metu elektrinės veikla yra visiškai sustabdyta. Aplink Fukušimą 20 kilometrų spinduliu yra įrengta draudžiama zona, o pačioje elektrinėje pamažu vykdomi pažeistų reaktorių valymo darbai.
Fukushimos atominė elektrinė nebeveikia; tačiau nerimas dėl uždarymo ir išvalymo saugumo tebelieka. „Tokyo Electric Power Company“ (TEPCO) neseniai paskelbė, kad ji nesinaudos neseniai palengvintomis imigracijos taisyklėmis ir nesamdys į Japoniją atvykstančių užsieniečių; TEPCO atstovai išreiškė susirūpinimą, kad darbuotojai, kuriems japonų kalba nėra gimtoji, gali nesugebėti laikytis itin detalių jėgainės saugumo instrukcijų, pranešė „Japan Times“.
Bendra TEPCO mokėtina kompensacijos suma, kurios buvo siekiama per teismus, - 7 trilijonai jenų (daugiau nei 50 mlrd. eurų). Manoma, kad avarijos nuostoliams padengti Japonijos mokesčių mokėtojams kainuos 12 trilijonų jenų (daugiau nei 95 mlrd. eurų). 2016 m. gruodžio mėn. Japonija apskaičiavo, kad nukenksminimo, kompensavimo, eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų laikymo išlaidos sieks 21,5 trln. jenų (166 mlrd. eurų).
Pamokos ir ateities perspektyvos
Pirmą sykį po Černobylio avarijos atominei energetikai buvo suduotas smūgis. Pasaulinė bendruomenė ir vėl susimąstė dėl to, ar atominė energetika gali būti saugi iš principo. Daugelis šalių tuomet įšaldė savo vystomus projektus šia kryptimi, o Vokietija pareiškė, kad iki 2022-ųjų išjungs paskutinę savo AE ir vystys alternatyvius energijos šaltinius.
Bendrinant, abi avarijos pasauliui pateikė svarbias branduolinės energijos keliamų pavojų pamokas, pabrėžia E. Lymanas. „Niekas neturėtų nuvertinti iššūkių, kylančių užtikrinant pakankamą branduolinės energetikos saugumą“, - sakė jis.