Nuo pat automobilių atsiradimo XX amžiuje, jie tapo modernybės simboliu, žadinančiu inžinierių, menininkų ir kūrėjų vaizduotę. Greitis, judėjimas ir lėkimas - automobiliai, kaip ir lėktuvai, buvo suvokiami kaip futuristiniai naujosios eros valdovai. Automobilių pramonė tapo neatsiejama XX amžiaus dalimi.
Ford automobilių pramonės raida
„Ford Motor Company“ yra pasaulinis automobilių pramonės lyderis, įsikūręs Dyrborno mieste Mičigano valstijoje, JAV. Bendrovė gamina ir parduoda automobilius 6 kontinentuose, o jos koncernyje dirba 166 tūkstančiai žmonių, veikia 70 gamyklų. Koncernas gamina „Ford“ ir „Lincoln“ automobilius, o finansines paslaugas klientams teikia „Ford Motor Credit Company“.
„Ford“ istorija prasidėjo 1903 m. Detroite, kai H. Fordas įsteigė automobilių gamybos kompaniją. 1908 m. pradėta masinė „Ford Model T“ modelio gamyba. Šis automobilis išsiskyrė prieinama kaina, o 1913 m. „Ford“ paleido pirmąjį pasaulyje automobilių surinkimo konvejerį, kuris revoliucionizavo automobilių gamybą. Per 19 metų buvo parduota 15 milijonų „Model T“ automobilių.
Antroji XX a. pusė „Ford“ istorijoje nužymėta giliai į atmintį įstrigusiais modeliais: „Fiesta“, „Sierra“, „Taurus“, „Scorpio“, „Mondeo“, „Escort“ ir daugybe kitų. Vienas ryškiausių pavyzdžių - kompaktiškasis hečbekas „Ford Fiesta“, kuriam sukurti kompanija skyrė didžiausią biudžetą „Ford“ istorijoje. Šiandien „Ford“ Europai skirtų lengvųjų automobilių modelių gama yra platesnė nei bet kada.
Šiuolaikinė „Ford“ žvaigždė - komerciniai automobiliai. Europoje, kur smulkaus bei vidutinio verslo plėtra ir populiarėjanti internetinė prekyba didina komercinių automobilių paklausą, „Ford“ jau ilgą laiką yra šio segmento lyderis. Pernai „Ford“ čia pardavė daugiau nei 352 tūkstančius komercinių automobilių. Lyderio vardą kompanijai pirmiausiai pelnė furgonas „Ford Transit“, kurio pavadinimas kai kuriose šalyse tapo bendriniu bet kurį lengvąjį krovininį automobilį apibūdinančiu žodžiu.
„Ford“ atidarė Kelno elektrinių transporto priemonių centrą - aukštųjų technologijų gamyklą, kurioje bus gaminami naujos kartos „Ford“ elektromobiliai. Ši 2 milijardų JAV dolerių investicija rodo didelį pasitikėjimą Vokietijos gamintojų kvalifikacija bei kompetencijomis ir automobilių gamybos ateitimi Europoje. Kelno elektromobilių centras taps pirmąja neutralia anglies išmetimo atžvilgiu „Ford“ surinkimo gamykla pasaulyje, patvirtinančia bendrovės įsipareigojimą iki 2035 m. pasiekti anglies dioksido poveikio neutralumą visoje Europoje.
Ford automobilių plėtra Europoje ir pasaulyje
Pavyzdiniai „Fordo“ fabrikai Detroite (JAV) turėjo įtakos ne tik pramonės šakos modernizacijai, bet ir pramonės architektūros pokyčiams. Beveik visi Europos automobilių gamintojai lankėsi JAV ir „Ford“ gamyklose, sparčiai diegė naujuosius metodus savo įmonėse. Tačiau ir „Fordas“ neapleido Europos - vykdė pasaulinę ekspansiją ir steigė fabrikus arčiau pageidaujamų rinkų.
Pirmasis „Fordo“ automobilių surinkimo fabrikas Europoje buvo pastatytas Mančesteryje, antrasis - 1919 m. Kopenhagoje. Šis Kopenhagos filialas tapo svarbus mezgant „Fordo“ ryšius su Lietuva. Pietų Europos rinkai skirti fabrikai buvo pastatyti Kadise Ispanijoje, Trieste (1922 m.), Paryžiaus priemiestyje Asnières-sur-Seine (1925 m.).
Didžiulį populiarumą „Fordas“ pasiekė ir bolševikinėje Rusijoje - skirtinga ideologija netrukdė sovietams pasinaudoti efektyvia amerikiečių sukurta pramonine sistema. 1920 m. į rusų kalbą buvo išversta Henry Fordo autobiografija „Mano gyvenimas ir darbai“, sovietų inžinieriai ėmė lankytis „Fordo“ gamyklose Amerikoje. 1928-1932 m. Rusijoje pagal „Fordo“ modelį buvo pradėta statyti daugiau kaip 500 traktorių fabrikų.
Ford automobilių istorija Lietuvoje
1932 m. simboliška, kad kompanijos „Ford“ atstovai Lietuvoje ir automobilių gamybos pradininkai buvo Amerikos lietuviai - Amerikos lietuvių akcinė prekybos bendrovė (Amlit), 1919 m. įsteigta Bostone, savo veiklą Kaune pradėjusi 1920 m. Šiauliuose bendrovė įsteigė savo skyrių, kuris taip pat iš pradžių rūpinosi autotransporto plėtra.
1921 m. gruodį „Amlit“ Kaune įsigijo sklypą Maironio ir Kęstučio gatvių sankryžoje, kuriame pasistatydino garažą ir degalinę. 1923 m. pastatyta automobilių remonto dirbtuvė su parduotuve. Žymus to meto architektas Vladimiras Dubeneckis 1920-1923 m. dirbo bendrovės statybos skyriuje - jis ir suprojektavo originalų remonto dirbtuvių pastatą - modernią gelžbetoninio rėmo halės konstrukciją su giliu rūsiu. Dubeneckio architektūriniai ieškojimai atsispindi keliuose fasado variantuose. Šiame pastate įsikūrė bendrovės kontora, vyko automobilių „Ford“ ir „Lincoln“, traktorių „Fordson“, automobilių detalių prekyba.
1929 m. dirbtuvė buvo praplėsta, ten jau ne tik remontavo automobilius ir traktorius, bet ir ant „Ford“ važiuoklės gamino medinius autobusų korpusus (žymieji lietuviški autobusai „Amlit“), o nuo 1928 m. gamino dviračius „Amlit“, pritaikytus Lietuvos provincijos keliams.
Tolesnė bendrovės statybų plėtra vyko sklypo ribose - 1929 m. gautas leidimas teritorijoje pastatyti dviejų aukštų gelžbetoninės konstrukcijos garažą pagal architekto Arnas Funkas projektą. Šis garažas buvo didžiausias Kaune, užėmė 1000 kv. m. plotą, jame tilpo 80 automobilių. Funką, neseniai baigusį architektūros mokslus Berlyne, galima laikyti funkcionalizmo pradininku Lietuvoje.
Ketvirto dešimtmečio pradžioje dirbtuvėje nuolat dirbo 95 darbuotojai, buvo planuojama priimti daugiau, o atlyginimai buvo vieni geriausių mieste. „Amlit“ nebuvo vienintelė automobilių gamybos vieta - ant naujų automobilių „Ford T“ važiuoklių autobusų kėbulus Kaune gamino automobilių remonto dirbtuvė „Baltika“ ir A.Vainausko kėbulų dirbtuvės, Alytuje - K. Baliukevičiaus baldų ir statybos dirbtuvės, Juodupėje - Oskaro Trėjaus dirbtuvės ir kt. Tačiau „Amlit“ buvo didžiausia ir laikoma moderniausia.
Idėją steigti stambų automobilių fabriką ketvirtame dešimtmetyje atgaivino „Amlit“, nutarusi užsiimti būtent Ford automobilių surinkimu Lietuvoje. Patirtį planuota perimti iš „Fordo“ fabriko Kopenhagoje, su kuriuo bendrovė palaikė ryšius. Su Kopenhagos specialistais dirbo ir architektas Landsbergis, kuriam 1939 m. patikėta parengti „Ford“ automobilių montavimo halės projektą. Vieta įmonei numatyta Vilijampolėje, Varnių gatvėje prie Neries. Fabriko statybą planuota pradėti 1939 m. gegužės 15 d. Tačiau, kadangi nėra užfiksuota faktų apie tokio fabriko veikimą Kaune, aiškėja, kad šis progresyvus projektas nebuvo įgyvendintas.
Iš dviejų Landsbergio archyve likusių susirašinėjimo su p. Th. Rosthoffu iš Kopenhagos „Ford Motor Company“ laiškų galima spręsti, kad „Amlit“ vilkino sprendimą dėl statybos. Projekto eiga buvo nepatenkintas ir pats architektas. Galiausiai sprendimas buvo neigiamas.
Žvelgiant į bendrovės „Amlit“ pastatų kompleksus, matome ištisą prieškario moderniosios architektūros ir konstrukcinių sprendimų raidą.
Inchcape atstovybė Lietuvoje
„Inchcape“ yra vienintelis įgaliotasis koncerno „Ford“ atstovas Lietuvoje. Viena didžiausių pasaulyje automobilių prekybos bendrovių Lietuvoje veikia nuo 2007 metų, kai kartu su partnere bendrove „Vitvela“ Vilniuje įsteigė UAB „Inchcape Motors“. Šiandien „Inchcape Motors“ yra didžiausia automobilių prekybos bendrovė, atstovaujanti automobilių „Ford“, „Hyundai“, „Jaguar“, „Land Rover“, „Range Rover“, „Mazda“ ir „Mitsubishi“ gamintojus.
170 metų sėkmingai veikianti „Inchcape“ 26 pasaulio valstybėse verčiasi naujų ir naudotų automobilių prekyba, prekyba atsarginėmis dalimis, techniniu aptarnavimu, finansavimu ir draudimu. „Inchcape“ siekia tapti labiausiai į klientą orientuota automobilių prekybos kompanija. „Inchcape“ akcijomis prekiaujama Londono akcijų biržoje nuo 1958 metų.
Lietuvoje „Inchcape“ prekiauja šešių prekės ženklų („Jaguar“, „Land Rover“, „Ford“, „Mitsubishi“, „Hyundai“ ir „Mazda“) produkcija. Neseniai „Inchcape“ pareiškė sieksianti tapti geidžiamiausiu automobilių bei jų dalių pardavimo partneriu pasaulyje.
„Inchcape“ atstovybė Lietuvoje šiemet švenčia dešimties metų veiklos sukaktį ir ruošiasi svarbioms permainoms: netrukus duris atvers atnaujintas automobilių „Land Rover“ ir „Jaguar“ salonas. Planuojama ir daugiau naujovių.
Ford automobilių populiarumas ir pardavimai
2015 metais JAV automobilių rinkoje populiariausiu automobiliu ir vėl tapo „Ford“ F serijos pikapas. 34 metus iš eilės besikartojanti istorija amerikiečiams, panašu, visai nepabosta. Antroji ir trečioji vieta populiariausių sąraše taip pat nesikeitė. Likusias dešimtuko vietas užėmė Japonijos gamintojų automobiliai. „Toyota Camry“ liko ketvirta, „Corolla“ - penkta. Iš viso 2015 metais Jungtinėse Valstijose buvo parduota 17,5 mln. automobilių, 5,7 proc. daugiau nei 2014-aisiais.
Lietuviai labiausiai mėgsta „Fiesta“ ir „Focus“ - šie modeliai ilgą laiką yra perkamiausių sąrašo lyderiai.