Vilniaus miesto savivaldybei buvo skirta bauda už tai, kad be konkurso perdavė Fabijoniškių baseiną valdyti savo viešajai įstaigai „Sveikas miestas“. Tai sukėlė diskusijas dėl konkurencijos sąlygų, savivaldybės teisių perduoti turtą savo įstaigoms ir viešųjų bei komercinių paslaugų teikimo balanso.
Konkurencijos tarybos nutarimas ir bauda
Konkurencijos taryba (KT) nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybė, nusprendusi perduoti Fabijoniškėse pastatytą baseiną patikėjimo teise valdyti ir naudoti savo viešajai įstaigai „Sveikas miestas“, privilegijavo ją kitų ūkio subjektų atžvilgiu ir sudarė rinkoje skirtingas konkurencijos sąlygas. Tyrimas buvo pradėtas dėl to, kad VšĮ „Sveikas miestas“ Fabijoniškių baseine ne tik teikia neformaliojo švietimo paslaugas (moksleiviai mokomi plaukti), bet taip pat užsiima komercine veikla - gyventojams siūlo mokamas baseino ir sporto klubo paslaugas, kurios turi būti teikiamos nepažeidžiant konkurencijos reikalavimų.
KT nustatė, kad savivaldybės taryba 2018 m. gegužės 9 d. patvirtino jos lėšomis sostinės S. Nėries gatvėje pastatytame Fabijoniškių baseine teikiamų paslaugų - baseino, pirties, nardymo, treniruoklių salės, mokymo plaukti - įkainius, o liepos 4 d. sprendimu pavedė 20 metų patikėjimo teise baseiną valdyti ir naudoti VšĮ „Sveikas miestas“.
Kadangi Vilniaus savivaldybė neorganizavo konkurso ar kitos konkurencingos procedūros baseino valdytojui ir paslaugų teikėjui parinkti, ji tokiu sprendimu privilegijavo savo įstaigą, diskriminavo kitus ūkio subjektus, kurie, kaip teigia įsitikinusi KT, būtų galėję ir norėję varžytis dėl baseino infrastruktūros valdymo ir susijusių paslaugų teikimo. Šalies įstatymai savivaldybes įpareigoja sudaryti vienodas galimybes visiems ūkio subjektams varžytis dėl komercinių paslaugų teikimo. Įvertinusi pažeidimo pobūdį bei trukmę, KT už Konkurencijos įstatymo pažeidimą Vilniaus miesto savivaldybei skyrė 31 500 eurų baudą, taip pat įpareigojo ją per artimiausius 6 mėnesius nutraukti pažeidimą ir suorganizuoti konkurencingą procedūrą paslaugos teikėjui atrinkti. Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Teismų sprendimai ir savivaldybės pozicija
Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT)
Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) atmetė Vilniaus savivaldybės skundą ir pripažino, kad Konkurencijos taryba baudą skyrė pagrįstai. VAAT pritarė Konkurencijos tarybos išvadai, kad „Sveikas miestas“ Fabijoniškių baseine ne tik moko moksleivius plaukti, bet ir užsiima komercine veikla - siūlo mokamas baseino ir sporto klubo paslaugas, kurios turi būti teikiamos nepažeidžiant konkurencijos.
Teismas pažymėjo, kad „baseino valdymo ir sporto klubo valdymo paslaugų didelė dalis yra ūkinė veikla (dėl to nėra ginčo). Todėl savivaldybė turi pareigą užtikrinti, kad organizuojant tokią veiklą nebūtų diskriminuojami kiti ūkio subjektai ir nebūtų iškraipoma konkurencija“.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT)
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pripažino, kad Konkurencijos taryba pagrįstai skyrė baudą už Konkurencijos įstatymo pažeidimą Vilniaus miesto savivaldybei. Abu teismai pritarė, kad VšĮ „Sveikas miestas“ Fabijoniškių baseine ne tik teikia neformaliojo švietimo paslaugas, bet taip pat užsiima komercine veikla.
Vis dėlto teismas konstatavo, kad nuo 2019 m. gruodžio 31 d. pasikeitus Vietos savivaldos įstatymui, savivaldybės gali pavesti savo valdomam ūkio subjektui teikti viešąsias paslaugas sau priklausančiose patalpose, todėl panaikino Konkurencijos tarybos 2019 m. birželio 4 d. sprendimą, kuris įpareigojo savivaldybę nutraukti pažeidimą ir suorganizuoti konkurencingą procedūrą paslaugos teikėjui atrinkti.
Vilniaus miesto savivaldybės pozicija
Vilniaus miesto savivaldybė nesutinka su Konkurencijos tarybos nutarimu bei argumentais dėl Fabijoniškių baseino perdavimo operuoti VšĮ „Sveikas miestas“. Savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis teigė, kad „KT iš esmės neteisingai interpretavo Vietos savivaldos įstatymą - mes jokių naujų veiklų baseine nekuriame, pagrindinis tikslas to objekto yra mokymas ir ugdymo veiklos savivaldybės vaikams, antrokų mokymas plaukti. Visi Vilniaus antrokai turi išmokti plaukti ir tai yra pagrindinė šio baseino užduotis. Visos kitos teikiamos paslaugos padeda objektą išlaikyti“.
Savivaldybė pabrėžia, kad baseinas veikia kaip viena iš savivaldybės mokymo įstaigų - t.y. plaukimo bazė visiems Vilniaus moksleiviams. Anot savivaldybės, priimant nutarimą buvo netinkamai įvertintas LR vietos savivaldos įstatymo ir kitų teisės aktų reglamentavimas. Vilniaus savivaldybė vykdys Konkurencijos tarybos nutarimą, tačiau dėl galutinio jo teisėtumo patikros, skųs teismo sprendimą apeliacine tvarka. Savivaldybė turi rimtų ir teisiškai reikšmingų argumentų dėl galimybės perduoti turtą savo įstaigoms, todėl jos netenkina situacija, kai Konkurencijos taryba vienpusiškai ir galimai neobjektyviai vertina susiklosčiusią situaciją dėl Fabijoniškių baseino. Be to, Lietuvos savivaldybių asociacija palaiko savivaldybių poziciją savo nuožiūra spręsti dėl turto perdavimo kontroliuojamoms įstaigoms ir kreipėsi į Vyriausybę dėl teisinės bazės pakeitimų.
Konkurencijos skatinimas ir paslaugų prieinamumas
Viešo ir privataus sektorių partnerystės asociacijos vadovo Andriaus Šiaudinio teigimu, KT sprendimas reiškia, kad formuojama geroji praktika, kaip Lietuvoje bus vykdomas sportinių ar kultūros infrastruktūrinių centrų valdymas. Iki šiol savivaldybės neretai norėjo tokius objektus valdyti savarankiškai, tačiau Lietuva renkasi pasaulinę praktiką, kai tokioms erdvėms valdyti turės būti vykdomas konkursas ir ieškomas partneris - privatus investuotojas-valdytojas.
A. Šiaudinis pabrėžė, kad savivaldybės ne visuomet turi patirties ar resursų valdyti tokius objektus, o komercinių veiklų vykdymas nėra savivaldybių tiesioginė funkcija. Jei sudaroma konkurencija, sudaromos prielaidos efektyvumui ir kokybei gerinti, o esant konkurencijai visada laimi vartotojas.
Asociacijos vadovo nuomone, toks sprendimas padės Lietuvai pradėti daugiau kalbėti ir apie tai, kaip didinti vartotojams teikiamų sportinių paslaugų kokybę, prieinamumą bei mažinti baseinų paslaugų kainas Lietuvoje. Norint sumažinti tokių paslaugų įkainius, pirmiausia, šioms ir panašioms sportinėms erdvėms valdyti reikės skelbti konkursus, t.y. didinant ir skatinant konkurenciją suteikti galimybę privatiems subjektams valdyti minimą infrastruktūrą. Konkuruodami privatūs valdytojai pasiūlytų ir geriausią valdymą, ir konkurencingas kainas.
A. Šiaudinis taip pat siūlo pradėti kalbėti apie subsidijas ar kitokias finansines injekcijas, skatinančias sveikatinimo paslaugas. Vakarų Europoje sporto erdvės yra subsidijuojamos, o žmogus gali paslaugas pirkti už gerą kainą, pavyzdžiui, baseino paslaugą už 2-3 Eur. Bendradarbiaujant valstybei, savivaldybėms ir privatiems investuotojams tai būtų įmanoma pasiekti. Jis priminė, jog valstybė ir savivalda turi koncentruotis į paslaugų prieinamumo užtikrinimą, o ne ūkinių komercinių veiklų vykdymą ir perduoti privatiems subjektams valdyti arenas, koncertų sales. Kauno savivaldybės pavyzdys, pasirinkus baseinui valdyti privatų investuotoją, rodo, kad toks modelis gali lemti vieną iš geriausiai ir efektyviausiai Lietuvoje veikiančių baseinų.
tags: #fabijoniskiu #baseinas #pamestas #raktas #bauda