Transporto sektorius yra Europos Sąjungos pagrindas, jungiantis žmones, paslaugas ir prekes, kuriančias vienybę ir sanglaudą. Komisija siekia, kad Europos transportas taptų konkurencingesnis, tvaresnis ir atsparesnis būsimiems iššūkiams. 2024 metais Europos Sąjungos keliais važiavo 6,2 mln. vidutinių ir sunkiųjų komercinių transporto priemonių - tai 0,9 proc. daugiau nei 2023 m.
Sunkvežimių parko modernizavimas ir tendencijos
Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA) pateikė duomenis apie sunkesnių nei 16 t bendrosios masės sunkvežimių rinką, kurie rodo, kad Europos sunkvežimių rinka praėjusiais metais išgyveno sudėtingą laikotarpį, traukdamasi 5 proc. Tačiau Lietuva pademonstravo fenomenalų, 60 proc. siekiantį registruotų naujų sunkvežimių skaičiaus augimą ir įsitvirtino tarp šešių didžiausių ES rinkų. Kol daugumoje rinkų pardavimas mažėjo, Lietuvoje buvo užregistruoti 10 929 nauji sunkvežimiai. Tai 59,5 proc. augimas, lyginant su ankstesniais metais (6 852 vnt.).
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas teigia, kad naujų vilkikų registravimo nereikia tiesiogiai sieti su sektoriaus augimu, ir primena, jog tarptautinių krovinių apyvarta nežymiai traukėsi 2025 m., o 2024 m. fiksuotas 4,5 proc. susitraukimas. Beveik 60 proc. naujų vilkikų registravimo augimas 2025 m. neatrodys taip įspūdingai, jeigu įvertinsime tai, kad 2024 m. fiksuotas 35 proc. susitraukimas. Be to, statistiką gali iškreipti ir praėjusiais metais viešai skelbti keli stambūs didelių įmonių įsigijimai. Kadangi tarptautinio transporto sektoriaus įmonės išgyvena sudėtingą laikotarpį, registravimo augimas didžiąja dalimi sietinas su autoparko atnaujinimu.
Pagrindinės priežastys, lėmusios šį augimą, yra parko atnaujinimas, kadangi dalis anksčiausiai pirktų „Euro 6“ sunkvežimių jau nusidėvėję, bei palankesnė kaina, kadangi vilkikai atpigę. Kita svarbi dalis - ne vienerius metus Lenkijoje vilkikus registravę vežėjai grįžta į Lietuvą. Lenkai pakeitė mokestinę sistemą, padidėjo darbo jėgos mokesčiai ir išlaidos vairuotojams, todėl dabar registruoti ten vilkikus darosi brangu ir šalis praranda patrauklumą. Jei kalbėsime apie vežėjų nuosavybę, parko dydis reikšmingai nesikeitė, pasikeitė tik valstybiniai numeriai ant jų.
Lietuvos sunkvežimių parkas kiek didėja, ir šiemet didės, įmonės atsargiai, bet kalba apie plėtrą. Tą daro ir maži, ir vidutiniai, ir dideli vežėjai. Tam yra argumentų - rinkoje nėra vilkikų pertekliaus. Iš kitos pusės, pasiūla ir Europos ekonomika neauga taip, kaip norėtųsi. Ryškesnio pasiūlos augimo nėra, tad augimas bus nedidelis. Situacija galėjo būti geresnė, nes vien tik parko atnaujinimas savaime negarantuoja rezultato.
Vairuotojų trūkumas ir investicijos į efektyvumą
Šiuo metu Europoje trūksta apie 500 tūkst. vairuotojų. ES valstybių narių vidaus darbo rinkų rezervai išsemti. Vienintelė likusi išeitis - trečiųjų šalių vairuotojai. Nuolat didėjantis vairuotojų trūkumas diktuoja, kad vien tik Lietuvos įmonių investicijų konkurencingumui išlaikyti nepakanka. ACEA pateikė ir daugiau duomenų, rodančių tokių investicijų svarbą.
Vidutinis sunkvežimis ES yra 14-os metų. Pietų ir Rytų Europoje situacija prastesnė: Italijoje (19,8 m.), Ispanijoje (15,1 m.), Rumunijoje (16,5 m.), Vengrijoje (13,2 m.), Lenkijoje (13,3 m.). Lietuva, kur šis rodiklis siekia 9,6 metų, yra tarp pirmaujančių valstybių. Nuolatinis Lietuvos įmonių investavimas į naujas transporto priemones ne tik pakilimo, bet ir sudėtingais laikotarpiais nestebina.
Vairuotojų trūkumo ir mažų maržų sąlygomis investicijos į efektyvius vilkikus tampa vienu svarbiausių konkurencingumo veiksnių. Tai investicija į geresnes vairuotojų darbo sąlygas, ergonomiką, jų pritraukimą, esamų darbo vietų išlaikymą. Tai kartu ir išlaidų keliams, degalams, transporto priemonės eksploatacijai ir kt. optimizavimas. Ne visose šalyse kelių mokesčiai auga vienodai, tačiau taršiam transportui jie dažniausiai didėja, skatindami vežėjus rinktis „Euro 6“, dujinius ar elektrinius vilkikus. Tai papildomas spaudimas atnaujinti parką ir investuoti į tvaresnę techniką.
Naujų sunkvežimių įsigijimas gali padėti ir taupyti. Jei vilkikas per metus Vokietijoje nuvažiuoja apie 120 tūkst. kilometrų, tai reikštų maždaug 1 200-3 600 eurų sutaupymą vienam sunkvežimiui. Dirbti Vakarų Europoje su „Euro 6“ standarto neatitinkančiais vilkikais labai brangu, iš esmės nekonkurencinga dėl taikomų kelių mokesčių. Įvairiose šalyse skirtingi kelių mokesčių administratoriai, skirtingos sąlygos. DKV platformoje galima planuoti savo maršrutus, nurodžius sunkvežimio emisijos klasę, skaičiuoti, kiek kainuos, ar apsimoka. Naudojantis degalų ir paslaugų kortele mėnesio gale atkeliauja viena sąskaita, galimas PVM ir akcizo susigrąžinimas - mažinama administracinė našta. Toks veiklos optimizavimas leidžia vežėjams turėti apyvartinių lėšų tų pačių naujų vilkikų įsigijimui.
Kol kitų šalių vežėjai yra gerokai apriboję naujų vilkikų pirkimą ir laukia ES rinkos pakilimo, Lietuvos verslas nedelsia - demonstruoja atsparumą ir geba prisiimti riziką.
ES politika ir parama transporto sektoriui
Europos Komisija siekia, kad Europos transportas taptų konkurencingesnis, tvaresnis ir atsparesnis būsimiems iššūkiams. Tam skiriama 25,8 mlrd. EUR vertės parama investicijoms į transporto infrastruktūrą pagal 2021-2027 m. Tvaraus ir novatoriško automobilių sektoriaus veiksmų planą - strateginį planą, kuriuo siekiama užtikrinti tvirtą ir tvarią automobilių pramonę, kartu išnaudojant visą jos inovacijų potencialą.
Transeuropinis transporto tinklas (TEN-T) padės padidinti traukinių greitį ir sutrumpins kelionės laiką. Iki 2040 m. keleivinėse geležinkelio linijose pagrindiniuose TEN-T maršrutuose turi kursuoti traukiniai, važiuojantys 160 km/h arba greičiau. ES ir Ukrainos solidarumo koridoriai - tai nauji transporto maršrutai geležinkeliais, keliais ir vidaus vandenų keliais, kad būtų užtikrintas Ukrainos importo ir eksporto judėjimas.
ES yra įsipareigojusi iki 2050 m. pasiekti, kad žūčių keliuose skaičius būtų lygus nuliui (vizija „Visiškai saugaus eismo“). Neseniai priimtos priemonės apima griežtesnes taisykles pradedantiesiems vairuotojams ir tarpvalstybinį vykdymo užtikrinimą, kad pavojingi vairuotojai negalėtų išvengti sankcijų. Nuo 2025 m. sausio mėn. užsakant skrydžius internetu bus rodomas naujas ES skrydžių CO2 ženklas, nurodantis su skrydžiais susijusį išmetamo CO2 kiekį.
Lietuvos indėlis į ES transporto parko atnaujinimą
ACEA parengta ataskaita „Vehicles on European Roads“ piešia aiškų vaizdą: rinka auga kiekybiškai, tačiau kokybiškai nespėja paskui Briuselio klimato ir reguliacines ambicijas. Nors komercinių transporto priemonių parkas Europos Sąjungoje plečiasi, jo modernizavimo tempas išlieka nepakankamas. Tai ypač akivaizdu sunkvežimių segmente, kuris vis dar beveik visiškai priklausomas nuo dyzelinių variklių.
Lietuvos transporto parką sudaro 82 178 sunkvežimiai, kurių masė viršija 3,5 tonos (0,8 proc. daugiau nei 2023 m.), ir 61 327 mikroautobusai (furgonai), kurių masė neviršija 3,2 tonos (2,8 proc. daugiau nei 2023 m.). Vidutinis mūsų šalies sunkvežimių virš 3,5 t amžius yra 9,6 metų, o furgonų iki 3,5 t - 13,3 metų. Europos vidurkis yra 14 metų sunkvežimiams ir 12,9 metų furgonams. Skirtumai tarp valstybių itin ryškūs. Seniausią parką turi Graikija, kur vidutinis sunkvežimių amžius siekia net 22,9 metų. Ekonomiškai stipresnės ir stabilesnės transporto rinkos šalys greičiau investuoja į naujas transporto priemones.
Pagal pavarų tipus vaizdas išlieka vienareikšmis. Net 96,3 proc. Europos Sąjungos sunkvežimių varomi dyzelinu. Benzininės transporto priemonės sudaro vos 0,5 proc. Skirtingai nei lengvųjų automobilių ar autobusų segmente, sunkiojo transporto elektrifikacija kol kas beveik nejuda iš vietos. Tai rodo iššūkio mastą, susijusį su ES klimato ir reguliacinėmis ambicijomis.
Viešojo transporto parko atnaujinimas Lietuvoje
Kvietimas pagal 9.1 poveiklę „Viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas (ERPF)“ ir 9.2 poveiklę „Viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas (SaF)“ yra skirtas juridiniams asmenims, su kuriais sudarytos viešųjų paslaugų teikimo sutartys vykdyti keleivių vežimo veiklą savivaldybėse. Pagal aprašą finansuojama veikla - miesto ir priemiestinio viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas, skatinant naudoti visai netaršias transporto priemones.
Projektų atranka atliekama konkurso būdu, vadovaujantis prioritetiniais projektų atrankos kriterijais. Projektams įgyvendinti skiriama iki 50 000 000 eurų lėšų. Finansavimas yra valstybės pagalba. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų dalis, kurios nepadengia projektui skiriamo finansavimo lėšos, ir netinkamos finansuoti projekto išlaidos turi būti finansuojamos iš pareiškėjo lėšų.
Vienas pareiškėjas gali teikti tik vieną PĮP pagal 2022-2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos susisiekimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 10-001-06-01-01 „Skatinti alternatyviųjų degalų naudojimą transporto sektoriuje“ 9 veiklos „Viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas“ kvietimus. Planuojama projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga ne vėlesnė kaip 2029 m. rugsėjo 1 d.
Projektas turi prisidėti prie Nacionalinio pažangos plano 5 tikslo „Gerinti transporto, energetinį ir skaitmeninį vidinį ir išorinį junglumą“, 6 tikslo „Užtikrinti gerą aplinkos kokybę ir gamtos išteklių naudojimo darną, saugoti biologinę įvairovę, švelninti Lietuvos poveikį klimato kaitai ir didinti atsparumą jos poveikiui“ ir Susisiekimo plėtros programos tikslų.
Projekto vykdytojas privalo užtikrinti, kad visi su projekto įgyvendinimu susiję pirkimai būtų vykdomi vadovaujantis pirkimų vykdymo ir vertinimo tvarka, nustatyta Projektų taisyklių 7 priede, bei Energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimų, taikomų įsigyjant kelių transporto priemones, nustatymo ir atvejų, kada juos privaloma taikyti, tvarkos aprašu. Projekto vykdytojas po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos per projekto tęstinumo laikotarpį turi pasiekti rezultatą: išmetamų ŠESD kiekio sumažinimas, tenkantis vienai įsigytai transporto priemonei, per projekto vertinamąjį laikotarpį (5 metus) turi būti ne mažesnis kaip 21 CO2ekv.
Vilniaus miesto viešojo transporto atnaujinimas
Pastaraisiais metais Vilniaus miesto gyventojų ir į miestą atvykstančių „dienos gyventojų“ skaičius nuolat augo, kas sąlygojo vis intensyvesnius individualių transporto priemonių miesto gatvėse srautus, transporto spūsčių didėjimą, oro užterštumą, ilgesnį kelionės laiką. Šias problemas bent iš dalies padėtų sumažinti intensyvesnis naudojimasis miesto viešuoju transportu, tačiau šiuo metu viešojo transporto paslaugos neretai neatitinka vartotojų lūkesčių, netenkina jų poreikių, kas skatina naudotis automobiliu, o ne viešuoju transportu.
Nors troleibusų maršrutų tinklas, ypač centrinėje miesto dalyje, yra labai gerai išvystytas, tačiau eksploatuojamas transporto priemonių parkas didžiąja dalimi nusidėvėjęs, troleibusai techniškai ir moraliai pasenę, menkas jų eksploatacinis greitis, prastos keleivių kelionės komforto sąlygos. Per paskutinįjį dešimtmetį troleibusų parkas visai nebuvo atnaujinamas, todėl šiuo metu vidutinis troleibusų amžius siekia virš 22 metų, o apie 57 proc. viso parko sudaro 20-25 metų troleibusai. Didžioji dalis troleibusų nepritaikyti neįgaliesiems arba žmonėms su specialiaisiais poreikiais, kas didina jų socialinę atskirtį. 2016 m. Vilniaus mieste troleibusais buvo pervežta beveik 55 tūkst. keleivių.
Siekiant pagerinti Vilniaus miesto viešojo transporto paslaugų kokybę ir keleivių aptarnavimą, paskatinti miesto gyventojus labiau naudotis viešuoju transportu, būtina atnaujinti pasenusias ir nusidėvėjusias transporto priemones. Įgyvendindama projektą, Vilniaus miesto savivaldybės administracija planuoja įsigyti 41 vnt. naujų žemagrindžių troleibusų, kuriais pakeis tiek pat senesnių nei 20 metų šiuo metu eksploatuojamų troleibusų.