Automobilis užtikrina mūsų judėjimo poreikius, tačiau kiekvienas nuvažiuotas kilometras lemia teršalų kiekį mūsų plaučiams ir atmosferai. Neekonomiški automobiliai sukuria perteklinę taršą, už kurią sumokame kaip visuomenė gydydami oro teršalų sukeltas ligas ir prarasdami ekonominę vertę dėl darbingumo netekimo. Nuo 2021 m. Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, yra įsipareigojusi mažinti poveikį klimato kaitai. Iki 2030 m. transporto srityje suvartojamų degalų kiekį turime sumažinti 42 proc., lyginant su dabartiniu. Viršijus kasmet mažėjančias nacionalines kvotas, Lietuvai gresia apie 0,5 mlrd. EUR sankcijos, kurias turės padengti visi mokesčių mokėtojai iš valstybės biudžeto.
Automobilių taršos mokesčio poreikis ir tikslai
Automobilio mokestis yra plačiai taikoma priemonė transporto sukeliamai taršai mažinti, nes skatina vairuotojus atidžiau įvertinti automobilių techninius taršos parametrus, tačiau neriboja gyventojų judėjimo ir keliavimo laisvės. Aplinkos ministerijos vertinimu, automobilių taršos mokestis yra instrumentas, kuris, sukūrus stipresnes paskatas rinktis mažiau taršias ir geresnės kuro ekonomijos transporto priemones ar kitas judumo alternatyvas, gali efektyviau spręsti oro taršos problemą.
Pagrindiniai mokesčio įvedimo tikslai:
- Pakviesti vairuotojus rinktis bent trečdaliu taupesnius automobilius. Toks individualus pasirinkimas sumažintų ne tik taršą, bet ir namų ūkių išlaidas transportui.
- Užtikrinti pakankamą finansavimą viešojo transporto plėtrai tiek miestuose, tiek regionuose. Visos automobilių taršos mokesčio įplaukos bus pervedamos į Darnaus judumo fondą.
- Užtikrinti geresnę oro kokybę bei mažinti visuomenės sveikatos sąnaudas dėl oro taršos. Dyzeliniai automobiliai - nesvarbu, seni ar naujausio Euro 6 standarto - išmeta iki 10 kartų daugiau oro teršalų: kietųjų dalelių, azoto suboksidų ir kitų teršalų.
Numatomi mokesčio rezultatai iki 2027 m.:
- Pirmą kartą Lietuvoje registruojamų dyzelinių automobilių dalį sumažinti nuo 55 proc.
- Nulinės CO2 taršos lengvųjų automobilių dalį išauginti iki 10 proc.
- Vidutinį automobilių parko amžių sumažinti iki 12 metų (dabar 15,5 m.).
- 2026 m. metinį transporto sektoriuje išmetamą CO2 kiekį sustabdyti ties 4864 kilotonų CO2 riba, kartu 30 proc. sumažinant azoto oksidų ir 70 proc. kietųjų dalelių emisijų.
Automobilių parko situacija Lietuvoje ir taršos mastas
Lietuvoje, kitaip nei daugumoje kitų Europos valstybių, didžiausias teršėjas yra būtent transporto sektorius: jis sukuria 31 proc. šiltnamio dujų taršos, tai yra beveik dvigubai daugiau nei pramonė (16,7 proc.). Daugiau kaip pusę transporto taršos sukuria lengvieji keleiviniai automobiliai - 54 proc. Be to, tik transporto sektoriuje tarša nuo 2005 m. augo ypač stipriai - 50 proc.
Šiuo metu Lietuvoje naudojama 1,69 mln. transporto priemonių, iš kurių du trečdaliai varomi dyzelinu. Dyzelinu varoma 90 proc. šalies autobusų ir 96 proc. sunkvežimių. Netgi daugelis valstybės institucijų automobilių yra dyzeliniai. Dyzelinių automobilių dalis Lietuvos automobilių parke šiuo metu siekia net 69 proc. ir yra didžiausia lyginant su kitomis ES šalimis.
Remiantis paskutiniais „Eurostat“ duomenimis, net 64 proc. visų Lietuvos keliais važinėjančių automobilių amžius siekia nuo 10 iki 20 metų. Net penktadalis Lietuvoje registruotų lengvųjų automobilių yra senesni nei 20 metų. Lietuviai taip pat rikiuojasi ES penketuke pagal dyzelio suvartojimą vienam žmogui.
Europos Komisijos spaudimas ir sankcijos
Europos Komisija (EK) yra apskundusi Lietuvą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, kaip nevykdančią oro taršos mažinimo įsipareigojimo. Lietuvai gresia nuo 100 tūkstančių iki galbūt net milijono eurų bauda per dieną, jei teismas pripažins, kad Lietuva pažeidė įsipareigojimus.
Lietuva nevykdo įsipareigojimų mažinti dviejų pavojingų teršalų - azoto oksidų (NOx) ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių. Apie 60 procentų azoto oksidų išskiria transportas, daugiausia - taršūs dyzeliniai automobiliai. Naftos, automobilių, statybos, dažų pramonė ir tirpiklių, buitinės chemijos naudojimas namų ūkiuose prisideda prie nemetaninių lakiųjų organinių junginių normos viršijimo.
Klimato kaitos tikslai ir finansinės pasekmės
Kovodama su klimato krize, Lietuva yra nusibrėžusi nacionalinius tikslus ir įsipareigojusi Europos Sąjungai iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažinti bent 30 proc. Pagal dabartinį ES reguliavimą, nesumažinus dėl iškastinio kuro naudojimo didėjančių šiltnamio dujų emisijų, ateityje mūsų šaliai šių dujų metinių kvotų trūkumą tektų padengti iš valstybės biudžeto rinkoje įsigyjant trūkstamą kvotų kiekį. Šis trūkumas gali sudaryti net 8,9 mln. t CO2 ekvivalento kvotos vienetų, o jam padengti prireiktų 444,25 mln. eurų per ateinančius 8 metus.
Automobilių apmokestinimo principai ir pasaulinė patirtis
Automobilių taršos mokesčiai galioja beveik visose ES šalyse, įskaitant panašaus ar mažesnio pragyvenimo lygio šalis (Latvijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje). Lietuva yra viena iš keturių šalių Europos Sąjungoje (kartu su Estija, Slovėnija ir Lenkija), kurioje automobiliams nėra taikomas nuosavybės mokestis.
Pasaulyje jau egzistuoja įvairios priemonės, skirtos mažinti automobilių taršą. Pavyzdžiui, Danijoje registracijos mokestis gali siekti nuo 25 iki 150 proc. automobilio vertės. Estijos patirtis rodo, kad nuo 2025 m. įsigaliojusi nauja tvarka, kurioje mokesčiai apskaičiuojami pagal kompleksinę formulę (svoris, galia, CO2 emisija ir kiti parametrai), turėjo neigiamų pasekmių automobilių rinkai: naujų automobilių pardavimai smuko 48,6 proc., o biudžetas nepasiekė prognozuojamų pajamų. Tai parodo, kad ekologinės ambicijos, nesuderintos su ekonomine realybe, gali sukelti rimtų problemų.
Lietuvos planuojamos priemonės ir lengvatos
Lietuvoje svarstoma grįžti prie automobilių transporto apmokestinimo temos, ieškant kompleksinių sprendimų, derinant juos su miestų judrumo planais, galbūt reglamentuojant atskiras miestų zonas (centrus, senamiesčius). Planuojama, kad mokestis įsigalios 2023 m. sausio 1 d., o už pirmus metus jį sumokėti reikės iki 2024 m. sausio 1 d.
Siūlomos priemonės:
- Taršos apmokestinimas bus taikomas tik į Lietuvą įvežamiems automobiliams ir jų pirmai registracijai, panaikinant transakcijos mokestį.
- Bus įvedamas kasmetinis naudotojo mokestis, kurio dydis priklausys nuo automobilio metų, variklio, jo taršos, CO2 emisijų ir oro taršos koeficiento (EURO standarto).
- Siūloma suvienodinti dyzelino ir benzino akcizus, kas reikštų dyzelino brangimą apie 8%.
- Svarstoma neleisti taršių dyzelinių automobilių į miestų centrus.
- Griežtesnės mokesčių ir išmetamųjų teršalų taisyklės paspartins senesnių dyzelinių automobilių mažėjimą.
- Nuo 2023 m. įsigalios naujas apmokestinimas sunkiasvorėms transporto priemonėms už važinėjimą pagrindinėmis automagistralėmis - bus mokama už nuvažiuotą kilometrą.
Numatomos lengvatos ir paskatos:
- Vertinant pagal 2021 m. automobilių parko sudėtį, didžiausia tikimybė, kad automobilio savininko išlaidos šiam mokesčiui nesieks nė 8 EUR per mėnesį. Didesnį mokestį mokės daugiau nei vidutiniškai taršių automobilių savininkai, kuriuos valstybė skatina dar iki mokesčio įsigaliojimo dienos pakeisti savo transporto priemonę mažiau taršia.
- Socialinę paramą gaunantiems gyventojams, sunaikinusiems savo seną ir įsigijusiems mažataršį automobilį, Aplinkos ministerija siūlo pasinaudoti nauja paramos priemone - 2 tūkst. eurų kompensacijomis. Visi kiti gyventojai gali gauti 1 tūkst. eurų kompensacijas.
- Lengvatos taip pat numatytos daugiavaikėms šeimoms, vyresniems nei 65 metų vairuotojams ir piniginės socialinės paramos gavėjams (50% nuolaida).
- Hibridinių automobilių taršos mokestis yra mažesnis.
- 100% elektriniai automobiliai (EV) yra visiškai atleisti nuo taršos mokesčio.
- Vairuotojams, naudojantiems automobilį sezoniškai arba tam tikromis progomis, paliekama galimybė taršos mokesčio mokėti tik už tą metų dalį, kai transporto priemonė dalyvauja eisme (turi galiojančią techninę apžiūrą ir privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą).
Darnaus judumo fondas
Atnaujinus automobilių taršos mokestį, planuojama iki 2030 m. sukaupti 1 mlrd. eurų Darnaus judumo fonde. Šios lėšos bus skirtos:
- Savivaldybėse autobusų ir dviračių judumui plėtoti.
- Viešojo transporto gerinimui.
- Dviračių ir pėsčiųjų takų plėtrai.
- Elektromobilių infrastruktūros plėtrai.
- Žmogui patogiai pritaikytų miesto erdvių plėtrai.
- Savivaldybių darnaus judumo priemonėms.
Iššūkiai ir perspektyvos
Aplinkos ministerija su kitomis institucijomis išsamiai apsvarstė galimybes taikyti mokestį pagal nuvažiuotus kilometrus. Tačiau didžiausią smūgį Estijos rinkai sudavė registracijos mokestis, kuris daugeliui gyventojų tapo neįkandamas. Tai paskatino estus rinktis ilgiau važinėti senais automobiliais ir ieškoti būdų, kaip apeiti sistemą. Ši patirtis gali būti pamoka Lietuvai.
Nors akcizas degalams didėjo, transporto kuro vartojimas ir CO2 emisijos išaugo 1,5 karto ir tebeauga po 5 proc., o tai rodo, kad vien akcizas, kaip signalas visuomenei paskatinti tvaresnį pasirinkimą, neveikia. Tai pabrėžia kompleksinių priemonių, įskaitant taršos mokestį ir paskatas, svarbą.
Europos Komisija baigia konsultacijas dėl savo „Švarios įmonių transporto priemonės“ plano, kuriuo siekiama sparčiau dekarbonizuoti įmonių automobilių parkus. Įmonių automobiliai sudaro apie 60 % visų naujų transporto priemonių registracijų ES. Griežtesnės mokesčių ir išmetamųjų teršalų taisyklės paspartins senesnių dyzelinių automobilių mažėjimą, o po 2030 m. į rinką pateks daug platesnė naudotų elektromobilių pasiūla, kas darys spaudimą mažinti kainas.
tags: #europos #komisija #dyzeliniu #automobiliu #apmokestinimas