Lietuva, tapusi Europos Sąjungos (ES) nare 2004 metais, įsipareigojo per tam tikrą laikotarpį įgyvendinti ES direktyvų reikalavimus, vienas iš kurių yra kokybiška vandenvala. Šie įsipareigojimai perkelti į nacionalines strategijas ir programas, pavyzdžiui, Vandenų srities plėtros 2017-2023 m. programą. Pagrindinis šios programos tikslas - apsaugoti aplinką nuo išleidžiamų nuotekų žalingo poveikio ir užtikrinti, kad nuotekos būtų išvalytos pagal nustatytus reikalavimus.
Europos Komisijos reikalavimai ir Lietuvos situacija
Vienas svarbiausių Europos Komisijos (EK) kriterijų, kurį Lietuvai įgyvendinti sekasi gana sunkiai, yra reikalavimas, kad ne mažiau kaip 98 proc. aglomeracijose susidarančių nuotekų (aglomeracijas sudaro centrinis miestas ir aplink jį susitelkę mažesni miestai, tampantys šio didžiojo miesto priemiesčiais) būtų surenkamos centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis. Likę 2 proc. nuotekų gali būti valomi individualiuose nuotekų valymo įrenginiuose, kurie privalo atitikti aplinkosauginius reikalavimus. Aglomeracijos, kuriose gyvena daugiau kaip 2000 gyventojų ekvivalento, privalo užtikrinti beveik 100 proc. centralizuotą vandentvarkos sistemą.
Pasak Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės patarėjo Irmanto Valūno, Lietuvoje jau yra šį kriterijų atitinkančių regionų. Iš 54 aglomeracijų 14 (Molėtai, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Ukmergė, Kėdainiai, Jonava, Telšiai, Druskininkai, Kaišiadorys, Marijampolė, Naujoji Akmenė, Palanga ir Utena) atitinka EK nurodytą kriterijų. 2017 metų duomenimis, stebimas pajungimų prie centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų didėjimas aglomeracijose, ir prie jų buvo prisijungę 74 proc. Lietuvos gyventojų.
Nepaisant progreso, 2017 metų vasario 16 dieną Lietuva gavo oficialų Europos Komisijos pranešimą dėl ES teisės pažeidimo procedūros, susijusios su netinkamu Miestų nuotekų direktyvos įgyvendinimu. EK nurodė, kad Lietuva neužtikrino, jog Kėdainių aglomeracijos nuotekos būtų išvalomos iki nustatytų reikalavimų (neišvalomas azotas). 2019 metų sausio 25 dieną Lietuva gavo dar vieną EK pranešimą, kuriame nurodoma, kad 54 aglomeracijose, naudojant individualias ar kitokias sistemas, neužtikrinamas toks pat aplinkos apsaugos lygis, kaip surenkant ir valant nuotekas pagal Direktyvos 91/271/EEB punktus.
2017 metų pavasarį Europos Komisija paskelbė, jog Lietuva neužtikrino, kad 58 aglomeracijose (geriamojo vandens tiekimo teritorijose) ne mažiau kaip 98 proc. nuotekų būtų tvarkoma centralizuotai. Dėl šios priežasties teks grąžinti dalį pinigų (16,1 mln. eurų), kurie jau sumokėti už nutiestus vamzdynus ir kitokią infrastruktūrą. Aplinkos ministro Kęstučio Navicko įsakymu nuspręsta išieškoti žalą iš 18 vandentvarkos bendrovių, 2 komunalinių paslaugų įmonių ir 3 savivaldybių. Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius pabrėžė, kad 2017 metais paaiškėjo, jog pinigai naudoti nesaikingai ir infrastruktūra nebuvo sutvarkyta miestuose ir priemiesčiuose, kuriuose plyti tankiai apgyvendintos sodininkų bendrijos.
Tyli katastrofa: kaip nevalytos nuotekos niokoja Baltijos jūrą – faktai iš realių objektų
Individualus nuotekų tvarkymas ir jo iššūkiai
Nors dalis gyventojų turi įsirengę individualius nuotekų tvarkymo įrenginius, nemažai žmonių vis dar naudojasi lauko tualetais. Pavyzdžiui, vilnietis Algirdas, vasaras leidžiantis sodyboje Vilniaus rajone, naudojasi lauko tualetu ir teigia, kad nuotekas tvarko nepriekaištingai, užkasdamas jas ir nepildamas į vandens telkinius. Tačiau tose vietose, kur nėra vandenvalos sistemų, nuotekos dažniausiai išpilamos į nesandarias nuotekų duobes, kurios pasiekia gruntinius vandenis ir gali užteršti šulinius. Dar blogiau, kai nuotekos pilamos į upes, teršdamos ne tik vandenį, bet ir žuvis.
Gamtosaugininkų atliekami tyrimai rodo, kad šiuolaikinių nuotekų sudėtyje yra ne tik azoto junginių (nitratų, nitritų), bet ir daug buityje naudojamos chemijos, pavyzdžiui, skalbiklių su fosforu ir paviršiaus aktyviomis medžiagomis, dezinfekavimo priemonių, baliklių. Šios medžiagos, patekusios į gruntinius vandenis ir dirvožemį, turi daug platesnį poveikį nei prieš 30 ar 50 metų, kai žmonės naudojo mažiau buitinės chemijos. Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyresnioji patarėja Agnė Kniežaitė-Gofmanė pabrėžė, kad individualių valymo sistemų savininkams keliami tokie pat reikalavimai - būtina užtikrinti, kad teršalai nepatektų į aplinką ir būtų išvalomi iki nustatytų reikalavimų.
Priemonės problemai spręsti ir numatomos sankcijos
Siekdama paskatinti ir spartinti gyventojų prijungimą prie centralizuotų nuotekų surinkimo sistemų aglomeracijose, didesnėse kaip 2000 gyventojų, Aplinkos ministerija 2017 ir 2018 metais skyrė savivaldybėms 2,35 mln. eurų gyventojų prijungimui. Taip pat 1,92 mln. eurų buvo skirta atskirų aglomeracijose esančių kvartalų prijungimui prie aglomeracijos nuotekų surinkimo sistemų. Prognozuojama, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. prie centralizuotos infrastruktūros bus prijungti 2880 gyventojų.
2019 m. sausio 31 d. buvo pasirašyta trišalė sutartis, įsteigianti Vandentvarkos fondą, kuris teiks paskolas geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo tinklų plėtrai iki 20 metų. Derinant finansinės priemonės lėšas su grąžinamąja subsidija, planuojama prie centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų prijungti apie 30 000 gyventojų. Ypač svarbi priemonė yra 2018 m. gruodžio 20 d. priimtas Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymas. Juo įtvirtinama, kad miestelių, kurių populiacija yra ne mažiau kaip 2000 gyventojų, gyventojai privalo prisijungti prie esamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Asmenims, individualiai tvarkantiems nuotekas, numatoma pareiga per 9 mėnesius sudaryti sąlygas prijungti savo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo tinklų, jeigu jų individualus nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. gegužės 2 d., o tai reiškia, kad gyventojai turės 9 mėnesius prisijungti prie centralizuotų tinklų.
Nuo 2019 m. gegužės mėnesio įsigaliosianti tvarka numato įspėjimus ir baudas gyventojams, kurie vengs prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų. Iš pradžių būtų skiriamas įspėjimas, o pakartotinai prasižengus - bauda nuo 70 iki 100 eurų. Tačiau šios baudos bus skiriamos tik nuo 2030 metų. Aplinkos apsaugos pareigūnai jau dabar vykdo patikrinimus ir skiria baudas gyventojams, pavyzdžiui, Pasvalio rajono Ustukių kaime, kur buvo nustatyti pažeidimai dėl nevalytų nuotekų išleidimo į aplinką ar nesandarių kaupimo rezervuarų.
Lietuvos Teisingumo Teismas skiria sankcijas ES valstybėms narėms, o jų dydis priklauso nuo daugelio aplinkybių, tokių kaip pažeidimo trukmė, sunkumas, šalies BVP. Tikimasi, kad pažeidimas bus ištaisytas iki 2023 metų. Iki šiol į vandentvarkos sektorių buvo investuota daugiau nei 1 milijardas eurų. Europos Komisijai pakartotinai įspėjus Lietuvą dėl neįvykdytų įsipareigojimų, šaliai gresia milijoninės sankcijos, jei iki 2023 metų nebus pasiekta 98 proc. nuotekų surinkimo centralizuotai. Liuksemburgo pavyzdys rodo, kad už dviejų aglomeracijų nuotekų valymo reikalavimų nesilaikymą buvo skirta 2 mln. eurų vienkartinė bauda ir 2,8 tūkst. eurų bauda už kiekvieną dieną, kol bus pašalintas pažeidimas.
Tyli katastrofa: kaip nevalytos nuotekos niokoja Baltijos jūrą – faktai iš realių objektų
Vandentvarkos sektoriaus pertvarka ir ateities perspektyvos
Vandentvarkos sektorius reikalauja pertvarkos. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) atliktas tyrimas parodė, kad net 7 veikiančių įmonių finansiniai rodikliai yra labai prasti, todėl joms gresia netekti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijų. Aplinkos ministerija ieško būdų, kaip padidinti vandentvarkos sektoriaus finansinį savarankiškumą, pavyzdžiui, per specialų subsidijų ir paskolų fondą.
Kita opi problema - individualių nuotekų tvarkymo sistemų kontrolės trūkumas. Daugelis gyventojų klaidingai mano, kad individualus nuotekų tvarkymas yra pigesnis, tačiau dažnai tai pasiekiama nesilaikant reikalavimų ir išpilant nuotekas neteisėtai arba naudojant techniškai netvarkingus įrenginius. Tai kelia grėsmę ne tik gamtai, bet ir žmonių sveikatai, nes nuotekos patenka į geriamojo vandens šulinius, gruntinį vandenį, upes ar ežerus. Šiuo metu pradedama inventorizuoti individualias nuotekų valymo sistemas ir kuriama duomenų bazė, kuri padės geriau planuoti kontrolės veiksmus ir išvengti piktnaudžiavimo.
Dėl nepakankamai išvystytos infrastruktūros kai kurių vietovių gyventojai neturi galimybės prisijungti prie centralizuoto tinklo. Savivaldybių įmonės ir vandens tiekėjai turi inicijuoti plėtrą. Prieš tiesiant tinklus, nuspręsta atlikti apklausas ir ištirti bendruomenių poreikius. Aplinkos ministerija vykdo įvairias finansavimo programas, siekdama palengvinti prisijungimo prie centralizuotos sistemos kainą, kuri priklauso nuo atstumo iki tinklų ir kitų veiksnių. Svarbu suprasti, kad neišvalytos nuotekos kelia didžiulę grėsmę vandens telkiniams, sukeldamos eutrofikacijos (žydėjimo) procesus ir mažindamos biologinių rūšių įvairovę.
tags: #europos #komisija #bauda #del #vandentvarkos