Problemų dėl automobilio salono šildymo kyla nemažai, ypač žiemą, kai užvedus variklį norisi kuo greičiau sušilti. Nepakankamas aušinimo skysčio kiekis, blogai veikiantis termostatas ar neveikiantis salono šildymo radiatorius yra pagrindinės priežastys, dėl kurių automobilio salono nepasiekia šiluma.
Šildymo sistemos veikimo principas
Paleidus variklį, aušinimo skystis cirkuliuoja aplink variklio vidines detales. Variklis generuoja karštį, kurį aušinimo skystis absorbuoja, kad variklis neperkaistų. Šylantis skystis cirkuliuoja tarp variklio ir salono šildymo radiatoriaus. Ventiliatorius šiltą orą pučia pro radiatorių į automobilio saloną.
Už automobilio salono jaukumą žiemą yra atsakingas šildytuvas. Tai į radiatorių panašus elementas su daugybe plonų vamzdelių, kuriais teka aušinimo skystis. Šildytuvas įkaista iki 90-100 °C temperatūros, dėl ko pakyla oro, kurį ventiliatorius pučia į saloną, temperatūra.
Dažniausios salono šildymo gedimų priežastys
Aušinimo skysčio lygis ir kokybė
Patikrinkite aušinimo skysčio lygį, kai variklis yra šaltas. Atidarykite skysčio rezervuarą ir žvilgtelėkite, galbūt jis tuščias. Įpilkite aušinimo skysčio iki normos, kuri dažniausiai yra parodyta ant pačio bakelio arba bakelio kamščio. Kadangi aušinimo skystis yra pagrindinis šilumos šaltinis, palaikantis šildymo sistemą, jo trūkumas neleis pasiekti šilumos kiekio, reikalingo karštam orui pūsti.
Pavažiuokite, leiskite varikliui sušilti ir stebėkite, ar pradėjo pūsti šiltesnį orą. Varikliui atvėsus patikrinkite aušinimo skysčio lygį, galbūt yra nuotėkis, dėl kurio jis palaipsniui mažėja. Dažniausia prasto šildymo priežastis yra senas arba užterštas aušinimo skystis. Aušinimo skystis ne tik apsaugo variklį nuo perkaitimo, bet ir perduoda šilumą salono šildytuvo šerdiai. Kai jis užsiteršia arba praranda savo antikorozines savybes (paprastai po dvejų metų), jis gali užkimšti arba sugadinti sistemą. Aušinimo sistemos skystį patartina keisti bent jau kas dvejus metus. Aušinimo sistemos lygį reikėtų stebėti ir pasitikrinti prieš kiekvieną ilgesnę kelionę. Paprastai aušinimo sistemos lygis yra matuojamas išsiplėtimo bakelyje, jame turėtumėte rasti MIN ir MAX žymes. Patartina, kad aušinimo skysčio būtų ties MAX žyma.
Termostato gedimas
Termostatas leidžia varikliui greičiau pasiekti darbinę temperatūrą ir ją palaikyti, kad variklis neperkaistų. Cirkuliuodamas tik aplink variklį ir salono šildymo radiatorių, skystis greičiau šyla, ir tai mes pajaučiame automobilio viduje.
Sugedus termostatui, jis užsiblokuoja atidarytoje arba uždarytoje padėtyje:
- Jei termostatas užstringa atviroje padėtyje, variklis niekada nepasiekia optimalios darbinės temperatūros, o tai reiškia, kad salone nėra šilumos. Tuomet dar neįkaitęs skystis vis tiek patenka į radiatorių, todėl variklis nepasiekia reikiamos darbinės temperatūros ir į šildytuvą patenka per šaltas aušinimo skystis. Šį termostato gedimą paprastai rodo krentantis variklio temperatūros rodmuo važiuojant.
- Jeigu termostatas yra užstrigęs ir neatsidaro, variklio temperatūra pradės labai greitai kilti, kol galiausiai variklis tiesiog perkais. Uždaras termostatas neleidžia skysčiui pasiekti aušinimo radiatoriaus, kur būtų atvėsintas.
Palietus radiatoriaus viršutinę ir apatinę žarnas (šaltą variklį paleidus), jei jos abi šyla vienu metu ir vienodai, tai gali reikšti, kad termostatas užstrigo atviroje padėtyje. Jei viršutinė žarna šyla greičiau nei apatinė, tai gali rodyti uždarytą termostatą.
Salono šildymo radiatoriaus problemos
Dar viena priežastis, kodėl salono nepasiekia šiluma, - tai užsikimšęs salono šildymo radiatorius. Jeigu radiatorius yra užsikimšęs dėl viduje susidariusių nuosėdų, galima bandyti jį išplauti. Prakiuręs salono šildymo radiatorius netenka reikalingos šilumos, kuri pasiektų automobilio vidų. Tikriausiai jausite tik šiek tiek šiltą arba šaltą orą, pučiantį pro angas. Pagrindiniai požymiai - tai rasojantys automobilio langai, saldus aušinimo skysčio kvapas automobilio salone ir nuolatinis aušinimo skysčio trūkumas. Jeigu variklio temperatūros rodyklė pasiekia optimalią temperatūrą, tačiau šilumos salone vis tiek nejaučiate, - tai dar vienas galimas požymis.
Ššildytuvo šerdis yra tarsi mažas radiatorius jūsų prietaisų skydelyje. Per ją teka karštas aušinimo skystis, perduodamas šilumą orui prieš jam pasiekiant saloną. Laikui bėgant, šildytuvo šerdis gali užsikimšti arba pradėti leisti, ypač senesnėse transporto priemonėse.
Ventiliatoriaus ir elektros sistemos gedimai
Ventiliatorius reguliuoja oro srauto stiprumą, kuris yra pučiamas arba pro šylantį radiatorių, arba iš lauko. Sugedus ventiliatoriui, automobilio salone nejausite nei šalto, nei šilto oro, negirdėsite jokio garso, nepriklausomai nuo to, į kokią padėtį nustatytumėte pučiamo vėjo stiprumą.
Retesniais atvejais problema gali būti ne pačiame ventiliatoriuje, tačiau gali kilti dėl elektros gedimo. Pavyzdžiui, jei iš ventiliacijos angų visiškai neišeina oras, net kai variklis karštas, problema gali būti pūtiklio variklis arba perdegęs saugiklis. Variklis, kuris stumia šiltą orą per ventiliacijos angas, laikui bėgant gali užstrigti arba perdegti. Patikrinkite saugiklių dėžutę (tiksli saugiklio vieta nurodyta jūsų automobilio vadove).
Vartotojas susidūrė su problema, kai visiškai dingo salono šildymas, neveikė nei ant vieno greičio, plius dingo galinio lango šildymas. Patikrinus visus saugiklius, reles ir pakeitus tranzistorių, problema išliko. Negana to, net tie didiodiniai lempukai, kurie turėtų šviesti ant mygtukų įjungus tam tikrą prietaisą (pvz., galinio lango šildymą), nereagavo. Pati ventiliatoriaus patikra parodė, kad jis veikia kuo puikiausiai. Netoli tranzistoriaus yra metalinė relė (termo relė), kuri galėjo atsisakyti dirbti.
Kitas vartotojas nurodo panašią bėdą: iš pradžių ventiliatorius veikė ant dviejų didžiausių greičių, o po to visai užgeso. Matuojant įtampą ant variklio kontrolės blokelio (tranzo) raudono-juodo laido, testeris rodė 0,01-0,02 nepriklausomai nuo padėties. Tai gali reikšti, kad klimos bloką teks keisti.
Valdymo blokas ir sklendės
Automobilio pečiuje yra sumontuotos sklendės, pro kurias oras patenka į automobilio vidų. Sklendes valdo reguliatoriai - tai maži varikliukai, keičiantys sklendžių padėtį priklausomai nuo to, kokią temperatūrą ar pučiamo oro stiprumą nustatome automobilio viduje. Reguliatorių dažnai būna keletas ir kiekvienas jų atsakingas už tam tikrą oro srauto kryptį ir stiprumą. Gedimo priežastimi tampa arba potenciometras, esantis reguliatoriaus viduje, arba susidėvėję sklendžių atsidarymo dantračiai, kurie laikui bėgant sudyla. Reguliatoriaus gedimo požymius gali išduoti skleidžiami garsai reguliuojant šilumą, oro srautą ar klimato zoną. Nustatykite oro srautą ant maksimalios padėties ir pridėkite ranką prie angų, pro kurias pučia orą. Įsitikinkite, kad sklendės automobilio viduje visiškai atidarytos.
Sunku nusakyti požymį, pagal kurį galima tiksliai atpažinti valdymo bloko gedimą, tačiau vienas iš galimų, kai temperatūros ar vėjo padėtis nekinta, kad ir kiek bandote reguliuoti. Kai kuriuose automobiliuose valdymo blokai turi atskirus jungiklius, kuriuos galima išimti ir pakeisti.
Kitos galimos priežastys
Problemas gali iššaukti ir sugedęs aušinimo skysčio siurblys arba už jį atsakinga pavaros sistema. Taip pat gali būti, kad sugedo vienas iš jutiklių, prižiūrinčių šildytuvo arba termostato veikimą. Taip pat verta patikrinti, ar tinkamai veikia pūstuvas (įskaitant komponentus, atsakingus už oro srauto stiprumą) ir skylių, pro kurias oras patenka į transporto priemonę, patvarumą.
Kartais aušinimo sistemoje įstrigęs oras neleidžia tinkamai tekėti aušinimo skysčiui. Pakeitus aušinimo skystį arba atlikus didelį remontą, sistemą reikia tinkamai „išleisti orą“, kad būtų pašalinti oro burbuliukai. Jei tai nebus padaryta teisingai, šildytuvas neveiks taip, kaip numatyta.
Žemame degalų lygyje šildytuvo paleisti neįmanoma. Taip yra todėl, kad būtų lengviau užvesti variklį ir įveikti apie 50 km atstumą.
Dūmų generatorius už 89 € – greita nesandarumų diagnostika automobiliui
Pagalba ir diagnostika
Nors kai kuriuos paprastus patikrinimus, pavyzdžiui, aušinimo skysčio papildymą ar saugiklių patikrą, galima atlikti namuose, gilesnėms šildymo problemoms diagnozuoti reikia profesionalių įrankių. Kvalifikuotas mechanikas gali išmatuoti sistemos slėgį, patikrinti, ar nėra nuotėkių, ir išbandyti termostato reakciją. Jei pastebite nuolatinį šaltą orą, aušinimo skysčio kvapą arba rasojančius langus, neignoruokite to.
Jeigu kyla abejonių, neskubėkite pirkti detalių ir jas keisti, pasikonsultuokite su specialistais, kurie išmano automobilio aušinimo-šildymo sistemą.