Europos Komisijai (EK) pagrasinus Lietuvai sankcijomis dėl prasto nuotekų tvarkymo, Lietuvos aplinkosaugininkai ėmėsi patikrų ir jau skyrė baudų gyventojams. Nors aplinkos apsaugos pareigūnai kol kas neskiria dėmesio lauko tualetams kaimo vietovėse, gyvenamosios vietovės, turinčios daugiau kaip 2 000 gyventojų, neišvengiamai patenka į patikrinimų akiratį.
Pagrindinės vandentvarkos problemos ir EK reikalavimai
Vienu didžiausių galvos skausmų kaimo žmonėms tampa gamtiniai reikalai. Daugelis juokauja, kad juos atlikti darosi prabanga, nes europietiškai tvarkyti nuotekas dažnam gyventojui ne pagal kišenę. Nerimas apima tiek tuos, kurie naudojasi lauko tualetais, tiek tuos, kurie yra įsirengę „civilizuotus patogumus“, tačiau nėra prisijungę prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos. Tokių gyventojų yra bemaž 30 proc., ir jie atsiduria aplinkos apsaugos pareigūnų taikinyje.
EK yra pradėjusi pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, nes šalis neįgyvendino direktyvos, įpareigojančios miestiečius ir daugiau kaip 2 000 gyventojų turinčių gyvenviečių žmones prisijungti prie centralizuotos vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemos. Lietuva turėjo užtikrinti, kad šia centralizuota infrastruktūra pasinaudotų 100 proc. minėtų vietovių gyventojų. Nuo 2000-ųjų į vandentvarką buvo investuota apie 1 mlrd. eurų, tačiau įsipareigoti rodikliai nebuvo pasiekti.
- 2015 m. geriamasis vanduo centralizuotai buvo tiekiamas 80 proc. gyventojų.
- Centralizuota nuotekų surinkimo sistema naudojosi tik 72 proc. gyventojų.
- Nuo 2004 m. iki 2015-ųjų balandžio nuotekų surinkimo tinklų naudotojų padaugėjo vos 5,7 proc., o geriamojo vandens tiekimo tinklų naudotojų - tik 4 proc.
Į šalies regionus plaukiant europinės paramos lėšoms, kuriomis buvo atnaujinama ir kuriama nauja vandentvarkos infrastruktūra, gyventojai judėjo priešinga kryptimi - krovėsi lagaminus ir traukė į užsienį.
August AT-8 / nviservisas.lt
Pažeidimų šalinimas ir pasiekta pažanga
Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė atskleidė, kaip Lietuvai pavyko tvarkytis su Europos Komisijos pripažintu pažeidimu. Ji paminėjo, kad nors pažeidimo šalinimas yra labai imlus laikui ir ne viską pavyko padaryti, pažanga yra didžiulė. Visų pirma, rekonstruota Kėdainių valykla, ir jau 3 metus nuotekos yra valomos iki nustatytų rodiklių, o šis aspektas pažeidime buvo pažymėtas kaip vienas esminių. Taip pat, buvo peržiūrėta visa teisinė aplinka ir šiandien iš 58, Europos Komisijos pažeidime įvardintų aglomeracijų, kuriose neteisingai susitvarkoma, problemos išliko šešiose. Viceministrė patvirtino, kad net ir likusiose keliose savivaldybėse pokyčiai jau yra planuojami ir projektai vyksta. Kai kur yra likę tik prijungimo gyventojų būstų prie tinklų klausimas, todėl tikimasi, kad visą šitą pažangą komisija įvertins tinkamai. Tikimasi, kad 200 milijonų eurų siekiančios baudos Lietuvai pavyks išvengti, nes atsilikimas yra santykinai mažas ir esminiai elementai yra išpildyti.
Nevienalytė situacija regionuose
Situacija, imant Lietuvos mastu, yra nevienalytė. Infastruktūros plėtros poreikis didžiausias stebimas Vilniaus regione. Taip pat klausimų kyla ir kai kurioms savivaldybėms kituose regionuose, tokiuose kaip Šiauliai, Kaunas ir Panevėžys. Pasak R. Radavičienės, savivaldybėms yra labai svarbu turėti infrastruktūros plėtros planus, ir nedžiugina tai, kad Vilnius tebeišlieka viena iš savivaldybių, kurios vėluoja pasitvirtinti tokius planus. Būtent tame plane ir turėtų būti visi atsakymai - kokiais tempais ir kokia eiga bus siekiama tų tikslų ir kaip bus vystoma plėtra. Taigi, aplinkos viceministrės teigimu, pasistengti dar reikėtų Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir kai kuriems Šiaulių regionams.
Baudos ir gyventojų nerimas
Dabar prasidėjo „raganų medžioklė“ - Briuselis grūmoja valdininkams, o šie baudomis auklėja mūsų gyventojus. Įbauginti kaimiečiai vajų dėl nuotekų tvarkymo vadina privalomu pasturgalio mokesčiu ir gąsdina aplinkos sergėtojų reidus. „Jau net pamiškėje darosi baisu nusišlapinti, nes gali sulaukti sankcijų“, - sakė neseniai baudą dėl netinkamo nuotekų tvarkymo gavęs Pasvalio rajono gyventojas.
Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento atstovai neseniai pasigyrė, kad Pasvalio rajono Ustukių kaime bus daugiau namų ūkių, prisijungusių prie centralizuotai tvarkomų nuotekų tinklų. Aplinkosaugininkai tikisi, kad po jų reido, kai buvo nustatyti trys pažeidėjai, gyventojai skubės jungtis prie dalyje gyvenvietės nutiestų nuotekų surinkimo tinklų.
„Nustatėme du atvejus, kai nevalytos nuotekos buvo leidžiamos į aplinką. Tose vietose yra galimybė prisijungti prie nuotekų surinkimo tinklų, bet jos išleidžiamos į drenažą. Dar vieno gyventojo valdoje aptikome nesandarų nuotekų kaupimo rezervuarą. Jis išvežė turinį, tačiau fiksavome pažeidimą ir jam, kaip ir kitų dviejų valdų savininkams, skyrėme baudą“, - sakė Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Pasvalio rajono agentūros vadovė Apolonija Lindienė. Ji teigė, kad į aplinkos apsaugos inspektorių akiratį pateko gyvenvietės, kuriose yra įrengtos centralizuotos vandentiekio ir nuotekų surinkimo trasos, bet ne visi gyventojai prie jų yra prisijungę, ir gyvenvietės, kuriose yra vandentiekis, tačiau nėra centralizuotų nuotekų tvarkymo tinklų. Tikrinama ir tai, ar gyventojai jungiasi prie centralizuotų tinklų ten, kur į nuotekų valymo sistemą buvo investuotos europinės lėšos.
Anot A. Lindienės, reidas į Ustukių kaimą nebuvo planuotas. Aplinkos apsaugos inspektorių čia atvedė skundas, esą galbūt nuotekomis teršiamas melioracijos griovys. Aplinkosaugininkai perspėjo, kad ramybėje nepaliks ir tų valdų savininkų, kurių nerado namuose. Jiems bus siunčiami raštai su reikalavimu pasiaiškinti, kaip tvarkomos buityje susidarančios nuotekos.
Gyventojų patirtys ir finansiniai iššūkiai
Aplinkos apsaugos inspektorių nubaustas Ustukių gyventojas Osvaldas Kiznis sakė dar tą pačią dieną sumokėjęs 30 eurų baudą. „Jei būčiau delsęs, būtų tekę mokėti dvigubai daugiau“, - kalbėjo pensinio amžiaus vyras. Sumokėjus baudą vyrui ramiau netapo. Netrukus jam teks aiškintis, kaip toliau tvarkys nuotekas, kad jos atitiktų europinius reikalavimus. „Sako, kad nuotekos sunkiasi į drenažą. Pritarčiau, jeigu čia būtų smėlis, betgi pas mus molis, pro kurį jos praktiškai neprasisunkia. Taip pat aplinkosaugininkai konstatavo, kad per mažai nuotekų susidaro, nes esą vandens sunaudojama daugiau, bet, matyt, neįvertino, kad vandenį naudojame ūkyje“, - nepelnytai nubaustas jaučiasi O. Kiznis.
Vyras baiminasi, kad gali būti sunku paklusti raginimui jungtis prie nuotekų trasos. „Tam reikia projekto ir nemažai santaupų. Pastaruoju metu iš pensijų vos išgyvename. Prašiau, kad įspėjimą skirtų, bet kur tau - iškart baudą išrašė. Apskritai pas mus dabar toks baudimo vajus, visi ieško būdų, kad tik nubausti žmogų. Policija vaikosi kaime dviratininkus, dabar aplinkosaugininkai išrašinės baudą po baudos. Matyt, paleis mus elgetomis“, - guodėsi Ustukių kaimo gyventojas.
Specialistai yra apskaičiavę, kad, priklausomai nuo atstumo iki tinklų ir kitų ypatumų, prisijungti prie centralizuotų tinklų gali kainuoti nuo 500 iki 2 000 eurų - tiek, kiek per metus gauna dažnas pensininkas. Tokia investicija ne pagal kišenę ir menkas pajamas gaunantiems darbingo amžiaus žmonėms. Nuskurdintoje šalyje minėtos sumos gana didelės, bet „žaliosios“ manijos apimti aplinkos sergėtojai realijų neįvertina ir dažnai kartoja, kad nuotekų tvarkymas - principo ir mentaliteto klausimas.
Institucijų atsakymai ir pagalbos perspektyvos
Ustukių bendruomenės pirmininkas Antanas Liubinas sakė girdėjęs, kad Liepų gatvėje lankęsi aplinkos apsaugos inspektoriai gyventojams skyrė baudų. „Toje gatvėje dar tarybiniais metais buvo nutiesti tinklai, bet ne visi namai prisijungė prie jų. Per pastaruosius dešimtmečius nieko naujo nenutiesta, dabar reikalauja jungtis prie senos trasos. Kitoje gyvenvietės dalyje tinklų nėra, žmonės yra įsirengę savo rezervuarus, iš kurių periodiškai išvežamos nuotekos. Kai kurie naudojasi lauko tualetais. Čia kol kas reido nebuvo“, - aiškino pašnekovas.
A. Lindienė ramino, kad baimintis neturėtų tie gyventojai, kurie vandenį semia iš šulinių ir naudojasi lauko tualetais. Į juos esą kol kas bus žiūrima žmogiškai. „Truks tol, kol gausime pavedimą juos tikrinti“, - sakė Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Pasvalio rajono agentūros vadovė. Aplinkosaugininkai priminė, kad už nuotekų tvarkymo pažeidimus taikoma administracinė nuobauda siekia iki 300 eurų, o už pakartotinai padarytą nusižengimą - iki 1 150 eurų.
Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Užuotas pripažino, kad kartais teisės aktai menkina mūsų gyventojų orumą, tačiau jų reikia paisyti. „Kai kuriuos reikalavimus stengiamės sušvelninti ir atsižvelgti į realijas. Jeigu Ustukių kaimo gyventojai kreipsis, svarstysime, kaip jiems pagelbėti“, - žadėjo jis. R. Užuotas vylėsi, kad savivaldybė netrukus turės daugiau galimybių padėti prie centralizuotų tinklų jungtis spaudžiamiems gyventojams. Aplinkos ministerija tokioms reikmėms iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos numatė skirti 1 mln. eurų. Paraiškas pateikusios savivaldybės gali tikėtis gauti iki 100 tūkst. eurų dotaciją, jeigu pridės dalį savo lėšų.
„Mes jau parengėme projektą ir dalyvausime konkurse, bet jeigu ir gausime paramą, ji bus menka. Vienam būstui prisijungti prie nuotekų tinklų gali būti skirta iki 1 000 eurų. Taigi galėsime paremti ne tiek daug gyventojų. Viso rajono nuotekų sistemai sutvarkyti reikėtų gerokai daugiau lėšų“, - skaičiavo R. Užuotas. Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktorius užsiminė, kad ir anksčiau kai kurie gyventojai, kurie norėjo, bet neišgalėjo prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, nebuvo atstumti. „Jiems padėdavo tokius projektus įgyvendinanti savivaldybės valdoma bendrovė „Pasvalio vandenys“. Ji dirba pelningai, tad rasdavome išeitį“, - atskleidė R. Užuotas ir iškart patikslino, kad tokie atvejai - išimtiniai.
Teisiniai įpareigojimai ir išimtys
Irmantas Valūnas, Aplinkos ministerijos Vandenų politikos skyriaus vedėjas, teigė: „Norėtume, kad ta kontrolė būtų intensyvesnė. EK yra nurodžiusi trūkumus dėl Miestų nuotekų tvarkymo direktyvos įgyvendinimo, todėl tam skiriama daugiau dėmesio. Jo nestigs ir kai kurioms gyvenvietėms, kurios nurodytos aplinkos ir žemės ūkio ministrų patvirtintoje Vandenų srities plėtros 2017-2023 m. programoje. Yra nustatyti vandens telkiniai, kuriems riziką kelia galbūt netinkamai tvarkomos nuotekos.“
Ar teisės aktai įpareigoja gyventojus privalomai jungtis prie centralizuotų tinklų? „Įpareigoja esant keturioms sąlygoms:
- Turi būti išplėtota infrastruktūra, priklausanti vandens tiekimo įmonei arba savivaldybei.
- Prie gyventojo sklypo ribos turi būti sudarytos techninės galimybės prisijungti.
- Aplinkos apsaugos pareigūnai užfiksuoja, kad gyventojas netinkamai tvarko nuotekas.
- Gyventojas per nurodytą terminą nepašalina nustatytų pažeidimų.
Tuomet skiriamas 12 mėnesių laikotarpis, per kurį privaloma prisijungti. Tokia tvarka įsigaliojo nuo 2014-ųjų lapkričio 1 d. Kitas dalykas - pagal ES teisę miestuose ir vietovėse, kur gyvena daugiau kaip 2 000 gyventojų, turi būti beveik 100 proc. centralizuotas vandentiekio ir nuotekų tvarkymas. Čia neturime didelės veiksmų laisvės. Tai įpareigoja Miesto nuotekų direktyva, todėl EK nurodytus trūkumus privalome ištaisyti. Išimtys gali būti taikomos dėl ekonominių priežasčių“, - aiškino I. Valūnas.
Kokių išimčių gali būti? „Pavyzdžiui, išimtis gali būti taikoma, jeigu teritorija yra retai apgyvendinta ar yra netinkama būsto vidaus infrastruktūra. Ar uždrausime naudotis lauko tualetais provincijoje? Rečiau apgyvendintose teritorijose, vienkiemiuose tai nebus draudžiama. Vis dėlto pagrindinis reikalavimas išlieka - nuotekos turi būti tvarkomos pagal aplinkosauginius normatyvus, jos negali nevalytos patekti į aplinką. To turės būti laikomasi bet kuriuo atveju. Tad bus tikrinama, ar lauko tualetai yra sandarūs, ar nėra pavojaus aplinkai“, - patikino jis.
Filosofinis požiūris į baudų sistemą
Filosofas Vytautas Rubavičius svarstė: „Ar dažnai piliečiai baudžiami tikslingai? Baudos - gana veiksminga auklėjimo priemonė. Daugelis sutiks, kad už pažeidimus, gamtos apsaugos taip pat, reikia bausti. Kitas klausimas, ar žmonės jaučiasi teisingai nubausti ir ar tomis baudomis kažkas nesinaudoja. Problema ta, kad pas mus dažnai kyla baudų vajai, kertama staiga ir netikėtai. Žmonės mato geležinę valdžios ranką, kuri lyg iš niekur nusileidžia ir baudžia. Piliečiai sutrinka ir mano, kad su baudomis yra perlenkiama. Gamtos apsaugos reikalų per vieną dieną neišspręsime. Turi būti ilgas paruošiamasis darbas, telkiant bendruomenes, aiškinant ir šviečiant. Paskui piktybiškus pažeidėjus galima bausti. Bet Lietuvoje viskas vyksta kitaip. Žmonės jaučia, kad įvairūs reikalavimai dažnai grindžiami tik savanaudišku valdžios tikslu - pasipelnyti, surasti dar kokį būdą, kaip iš gyventojų nusunkti pinigų.“
Europos Komisijos įspėjimas ir gresiančios sankcijos
Lietuva yra gavusi įspėjimą iš Europos Komisijos dėl neįvykdytų įsipareigojimų - ne mažiau kaip 98 proc. nuotekų surinkti centralizuotai 2 tūkst. ir daugiau gyventojų turinčiose gyvenvietėse (aglomeracijose). Tai apima ir šalyje vis dar pakankamai paplitusius lauko tualetus, kurių galima rasti didesniuose ar mažesniuose miestuose. Jeigu iki 2023 metų to nepasieksime - Lietuvai gresia milijoninės sankcijos. Skaičiuojama, kad prie nuotekų tinklų neprijungtų žmonių aglomeracijose vis dar yra apie 30 tūkst.
Pasak savivaldybių, kita problema, kuri aktuali ne tik savivaldai, bet ir visai valstybei - tai vandentvarkos įmonių esama finansinė padėtis. Šiuo metu savivaldybių vandentvarkos įmonės išgyvena sunkų finansinį laikotarpį. Tais metais, kuomet šalyje vyravo finansinė krizė, savivaldybės neįkalbėjo pakankamai gyventojų jungtis prie nuotekų tinklų. „Savivaldybės pasigenda aktyvios politikos formuotojo - Aplinkos ministerijos pozicijos ir pagalbos sprendžiant esamas problemas. Vietoj to Aplinkos ministerija jau šį rudenį ketina pristatyti vandentvarkos įmonių stambinimo, jas sujungiant, projektą.
Vanduo yra labai svarbus išteklius ne tik visuomenės sveikatai, aplinkai ir jos ekosistemoms, bet ir energijos gamybai, žemės ūkiui ir apsirūpinimui maistu. Vanduo nėra begalinis išteklius, todėl jį reikia saugoti nuo taršos ir pernelyg intensyvaus naudojimo.
August AT-8 / nviservisas.lt
Vandens trūkumo iššūkiai Europoje
EP Aplinkos komitetas pranešime dėl Europos vandenų atsparumo strategijos pateikė plataus užmojo pasiūlymų, kaip sušvelninti iššūkius dėl vandens. Tikimasi, kad dėl pranešimo bus balsuojama plenarinėje sesijoje 2025 m. Vandens išteklių trūkumas yra viena opiausių problemų, su kuriomis susiduria Europa. 2022 m. net 34 proc. ES gyventojų ir 40 proc. jos teritorijos susidūrė su sezoniniu vandens trūkumu. Pietų Europoje vasaros mėnesiais vandens trūkumą patiria iki 70 proc. Vandens naudojimo indeksas plius (WEI+) matuoja vandens suvartojimą kaip atsinaujinančių gėlo vandens išteklių procentinę dalį tam tikroje teritorijoje ir tam tikru laikotarpiu. 2022 m., iš visų ES šalių, Kipras patyrė daugiausia vandens prieinamumo problemų, po jo sekė Malta ir Rumunija. Tačiau metiniai vandens naudojimo indekso skaičiavimai nacionaliniu lygmeniu neatspindi fakto, kad kai kuriuose regionuose tam tikrais metų laikais vandens išteklių gali pritrūkti.
Jungtinių Tautų duomenimis, šalis patiria „vandens trūkumą“, kai jos metiniai vandens ištekliai yra mažesni nei 1 700 m³ vienam gyventojui. Europiečių kiekvienais metais patiria problemas, susijusias su vandeniu. Europos aplinkos agentūros (EAA) duomenimis, kasmet apie 20 proc. Europos teritorijos ir 30 proc. gyventojų patiria vandens trūkumą.
Vandens kokybės problemos ir siūlomi sprendimai
Europos Parlamento nariai ragina nustatyti privalomus efektyvaus vandens naudojimo tikslus, apimančius visas vandens naudojimo sritis, įskaitant pramonę, žemės ūkį ir namų ūkius. ES vandens problemos susijusios ne tik su kiekiu, bet ir su kokybe. EAA duomenimis, 2021 m. tik 37 proc. Europos paviršinių vandenų ekologinė būklė buvo „gera“ arba „aukšta“, o „gerą“ cheminę būklę atitiko tik 29 proc. Gera ekologinė ir cheminė būklė rodo, kad žmogaus veikla neturėjo didelio poveikio paviršinio vandens telkiniui.
Pagrindiniai vandens teršalai yra pramoninės cheminės medžiagos, įskaitant sunkiuosius metalus ir patvarias kenksmingas medžiagas, vadinamas „amžinosiomis cheminėmis medžiagomis“, žemės ūkyje naudojamos cheminės medžiagos, kurios patenka į upes, ežerus ir kitus vandenis, ir naujai atsirandantys teršalai, pavyzdžiui, mikroplastikas.
Europos Parlamento nariai pabrėžia, kad reikia geriau įgyvendinti ir vykdyti galiojančius ES teisės aktus, skirtus vandens taršai mažinti (pavyzdžiui, Direktyvą dėl veiksmų vandens politikos srityje ir Geriamojo vandens direktyvą). Dėl klimato kaitos vandens problemos Europoje tampa dar opesnės. EP nariai siūlo imtis skubių priemonių sausrų poveikiui sušvelninti, pavyzdžiui, taupyti vandenį pastatų ir pramonės sektoriuose ir efektyviau naudoti vandenį žemės ūkyje. Daugelis Europos upių ir ežerų yra bendri kelioms šalims, todėl tarpvalstybinė vandens priežiūra yra labai svarbi.
EP nariai pabrėžia, kad vandens atsparumas turi būti bendras Europos darbas, o Komisija turėtų užtikrinti regioninį ir tarptautinį solidarumą koordinuodama vandens politiką ir palengvindama ES šalių bendradarbiavimą. Investicijos į vandens infrastruktūrą ir išmaniąsias stebėsenos sistemas yra būtinos, kad būtų galima realiuoju laiku stebėti vandens kokybę ir naudojimą. Todėl EP nariai siūlo ES ilgalaikiame biudžete nuo 2028 m.
Finansinės sankcijos vandentvarkos įmonėms
Dar 2017-ųjų pavasarį Europos Komisija paskelbė, jog Lietuva neužtikrino, kad 58 aglomeracijose - geriamojo vandens tiekimo teritorijose - ne mažiau kaip 98 proc. nuotekų būtų tvarkoma centralizuotai. Todėl teks grąžinti dalį pinigų, kurie jau sumokėti už nutiestus vamzdynus ir kitokią infrastruktūrą. Aplinkos ministro Kęstučio Navicko įsakymu nuspręsta išieškoti žalą iš 18 vandentvarkos bendrovių, 2 komunalinių paslaugų įmonių ir 3 savivaldybių. Bendra suma - 16,1 mln. eurų. Vandentvarkininkai dėl to niršta. Jie įžvelgė spragų ir siūlomose pataisose, pagal kurias bus privaloma vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklus nutiesti ne iki privataus sklypo ribos, kaip yra dabar, bet iki pat namo pamato.
Grąžinamos lėšos ir priežastys
„Turėsime grąžinti dalį ES paramos dėl to, kad dalis Panevėžio aglomeracijos gyventojų neprisijungė prie mūsų nutiestų tinklų. Gaila, kad niekas nepasidomi, kodėl jie to nepadarė“, - pasakojo vandentvarkos įmonės „Aukštaitijos vandenys“ vadovas Saulius Venckus. Jis paminėjo, kad vieni vandenį semia iš kieme esančio šulinio, o nuotekas pila į atmatų duobę. Kiti nenori mokėti už prisijungimą, nes mano, kad tai brangu. Treti tam neturi pinigų, o namuose - net ir klozeto. „Yra ir tokių žmonių, kuriems apskritai nieko nereikia. Taigi numatant tą 98 proc. reikalavimą nebuvo apskaičiuotas poreikis, kiek gyventojų gali neprisijungti ir kodėl. Nėra net nustatytų aglomeracijos - geriamojo vandens tiekimo teritorijos ribų. Todėl pačiame Panevėžio mieste tuos 98 proc. tikrai esame pasiekę, bet ne priemiestyje“, - aiškino S. Venckus.
Patirtis Šiauliuose ir programos nesėkmės
Pasak įmonės „Šiaulių vandenys“ vadovo Jono Matkevičiaus, Šiauliuose apie 80 proc. individualių namų gyventojų prisijungė prie nutiestos infrastruktūros. Tad sankcijų pavyko išvengti, tačiau nerimo - ne. „Teko padirbėti su miestiečiais - aiškinti, kodėl būtina prisijungti. Buvo ir tokių, kuriems išsimokėtinai klojome vamzdynus. Vieni emigravo ir paliko tuščius namus, kitur - tušti sklypai, trečiuose nebeliko šeimininkų. Ketvirti tiesiog nesileido į kalbas, esą ir taip vanduo šulinyje geras. O baudos už netvarkomas nuotekas jų negąsdina“, - kalbėjo J. Matkevičius.
Kai kurios vandentvarkos įmonės gavo pinigų iš savivaldos, kad prie centralizuotų tinklų prijungtų socialiai remtinų žmonių būstus. Tačiau visoje Lietuvoje pagal šią schemą prijungta vos pora dešimčių būstų. „Tai buvo Aplinkos ministerijos sumanymas, kuriam buvo skirtas milijonas eurų. Savivaldybės skelbė konkursus kanalizacijos išvadui nuo namo iki sklypo ribos nuvesti. Šiauliuose tai buvo daryta dusyk, tačiau abu kartus konkursas žlugo. Būta apie 100 socialiai remtinų asmenų, tačiau pinigų poreikis buvo 5-6 kartus didesnis, nei jų buvo skirta. Todėl viskas sustojo. Tokie projektai pakibo ir Vilniuje, ir Klaipėdoje, tik Kaune tai pavyko“, - kalbėjo J. Matkevičius. Pasak S. Venckaus, Panevėžio savivaldybė išvis neteikė paraiškos, nes buvo akivaizdu, kad pinigų tam buvo skirta labai mažai.
Nauji teisės aktai ir jų pasekmės
Pernai atsirado ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisų projektas, numatantis naujų prievolių vandens tiekėjams. Svarbiausias - nutiesti vamzdžius iki pat individualaus namo sienos. Šį projektą imsis lukštenti Seimas, o vandentvarkininkai jau dabar skaičiuoja jo skyles.
Įdomiausia, kad privačiame sklype atsidurs savivaldybės įmonių turtas. Mat nei elektros kabelių, nei dujų vamzdynų valstybės įmonės už savo lėšas nekloja privačiose valdose - tiktai valstybės žemėje. Jei būtų priimtas toks įstatymas, vandentvarkininkams tektų pakloti vamzdžius privačiame sklype ir dar padovanoti juos savininkui. „Kaip jaustis gyventojams, kurie už savo lėšas privedė vandentiekį nuo sklypo ribos, o kitiems tai bus padaryta veltui? Be to, ar bus naudos? Galima nutiesti vamzdį iki namo pamato, tačiau ką daryti, jei žmogus neturi pinigų net klozetui pasistatyti?“ - svarstė „Aukštaitijos vandenų“ vadovas S. Venckus.
Pasak pašnekovų, infrastruktūros kaina priklauso nuo daugybės veiksnių, pavyzdžiui, kokią dangą reikia ardyti ir atkurti. Taigi metras vamzdynų gali atsieiti ir kelias dešimtis, ir net kelis šimtus eurų.
Skatinimo priemonės ir gyventojų pareigos
Dar pradėjus rengti įstatymo pataisas tuometė Aplinkos ministerijos Vandenų departamento direktorė Agnė Kniežaitė-Gofmanė yra sakiusi, kad galvojama apie įvairius žmonių skatinimo būdus, pavyzdžiui, nemokamą prisijungimo projektą, galimybę už prijungimą išsimokėti, galvojama ir apie investicijų kompensavimo mechanizmas. Numatomas pareigas ir patiems gyventojams. Jie bus įpareigoti jungtis prie infrastruktūros, o to nepadariusiems per nustatytą laikotarpį grės sankcijos. Taip pat numatyta, kad būsto savininkai bus įpareigoti jungtis prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos, jeigu tik ji bus nutiesta. O tam, kad kontrolė būtų geresnė, bus sukurtas individualių nuotekų tvarkymo sistemų registras.
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidento patarimai
Bronius Miežutavičius, Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas, patarė pirmiausia gerai suskaičiuoti: „Lietuvoje dar 2006 metais priimant Geriamojo vandens įstatymą buvo užsimota iki 2015 metų net 95 proc. visų šalies gyventojų aprūpinti centralizuotai tiekiamu vandeniu. Tada valstybė davė komandą savivaldybėms - buvo parengti plėtros planai, gauta lėšų investicijoms. Niekas neaiškino, kad pirmenybė turi būti skirta miestams. Tačiau kol infrastruktūra buvo plečiama, kaimai ir miesteliai ištuštėjo. O 2017 metais paaiškėjo, kad pinigai naudoti nesaikingai.“
„Jau tada reikėjo sutvarkyti infrastruktūrą miestuose ir priemiesčiuose, kuriuose plyti tankiai apgyvendintos sodininkų bendrijos. Bet to nebuvo padaryta. Dabar būtų prasminga nustatyti problemos dydį - tiksliai nustatyti aglomeracijų ribas ir taip susiaurinti plėtros planus. Taip pat suskaičiuoti, kiek tose teritorijose yra individualių namų, kiek jų neturi centralizuoto vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo, o kiek tiesiog negali prisijungti, nes neturi pinigų. Laikas išsiaiškinti, kiek yra aplinkos teršėjų, kurie teturi nuotekų išgriebimo duobes arba technologiškai netinkamus valymo įrenginius. Tuomet bus galima skaičiuoti lėšas. Vamzdynams nuo sklypo ribos iki namo atvesti reikės milijonų eurų, tačiau vandens tiekėjai jų neturi. Pagal ES finansuojamus projektus dengiama 50 proc. išlaidų, visa kita turi skirti įmonės.“
tags: #europiniai #projektai #baudos #vandens #tiekejams