Gamta turi nuostabią savybę - atsigauti. Tačiau kai žmonių veiksmai peržengia ribas, net stipriausia ekosistema ima braškėti. Per istoriją pasaulis patyrė daugybę ekologinių katastrofų - nuo naftos išsiliejimų iki branduolinių sprogimų, nuo pramoninių nelaimių iki sisteminio gamtos alinimo. Šios tragedijos ne tik sunaikino aplinką - jos tapo žmogaus abejingumo ir pažangos kainos simboliais.
Naftos išsiliejimas Meksikos įlankoje: „British Petroleum“ krizė
2010 m. balandžio 20 d. kompanijai „British Petroleum“ (BP) priklausančioje naftos gavybos platformoje „Deepwater Horizon“ įvyko sprogimas, kurį veikiausiai sukėlė metano nuotėkis. Per incidentą žuvo 11 darbuotojų, o po kelių dienų į Meksikos įlanką pradėjo nevaldomai tekėti nafta. Tai tapo tikra ekologine katastrofa, kurios metu į jūrą išsiliejo apie 4,9 mln. barelių naftos (maždaug 780 mln. litrų).
Avarijai likviduoti buvo sutelktos didžiulės pajėgos: gelbėtojai, JAV pakrančių apsaugos tarnyba, nacionalinės gvardijos kariai ir pakrančių gyventojai - iš viso per 85 tūkst. žmonių ir 270 laivų. Naftos dėmė uždengė dešimtis tūkstančių kvadratinių kilometrų jūros paviršiaus, pasiekė pakrantes, mangroves ir pelkes. Naftos produktus bandyta rinkti nuo paviršiaus, neutralizuoti chemikalais ir net deginti, tačiau kova buvo itin sunki dėl pusantro kilometro gylio, kuriame veržėsi nafta.
Manoma, kad ši avarija padarė nepataisomą žalą šiaurinės Meksikos įlankos ekosistemai: žuvo šimtai tūkstančių paukščių, delfinų ir jūrinių vėžlių, sutriko žuvų veisimosi ciklai. Kompanija BP prisiėmė visą atsakomybę, tačiau tuo pat metu bandė gelbėti savo reputaciją pirkdama raktinius žodžius („naftos išsiliejimas“, „BP katastrofa“) paieškos sistemose „Google“, „Yahoo“ ir „Bing“, kad vartotojai pirmiausia matytų jų informaciją. Iš viso gelbėjimo darbai, baudos ir kompensacijos BP kainavo apie 65 mlrd. JAV dolerių.
Tragedija Rusijos anglies gavybos sektoriuje: „Raspadskaja“ šachta
Rusijos Kemerovo srities šachtoje „Raspadskaja“ įvykusi nelaimė - viena didžiausių šioje šalyje per pastaruosius dešimtmečius. 2010 m. gegužės 8 d. vakare didžiausioje šalies anglies kasykloje įvyko du sprogimai. Po žeme buvo įkalinti 359 žmonės, o antrasis sprogimas pasiglemžė ir gelbėtojų gyvybes. Iš viso žuvo 32 šachtininkai ir 19 gelbėtojų.
Tyrimas atskleidė šiurpių faktų apie saugumo reikalavimų ignoravimą. Nors kasykloje buvo sumontuotos modernios sistemos, metano koncentracija ore nuolat viršydavo leistiną 2 proc. ribą. Angliakasiai pasakojo, kad jei matuoklis pradėdavo cypti, jie tiesiog užmesdavo ant jo šlapį skudurą ir dirbdavo toliau, nes bijojo likti be uždarbio. „Raspadskaja“ kasykla yra itin sudėtinga - jos požeminiai tuneliai driekiasi daugiau nei 360 kilometrų.
Kodėl anglies kasyklos metano dujos pražudė 239 kalnakasius | Dokumentinis filmas apie katastrofą
Branduolinės katastrofos ir radiacinis užterštumas
Nors Fukušimos įvykiai paskatino kalbas apie radiacijos pavojų, daugelis iki šiol nesuvokia viso masto. Radionuklidai yra viena pavojingiausių medžiagų, o jų sankaupų vietos pasaulyje kelia nuolatinę grėsmę.
Černobylio atominė elektrinė (Ukraina)
1986 m. balandžio 26-osios naktį vykdant eksperimentą įvyko sprogimas ketvirtajame reaktoriuje. Į atmosferą pateko 400 kartų daugiau radioaktyviųjų medžiagų nei po Hirošimos bombardavimo. Tarša palietė didžiąją dalį Europos, o artimiausias miestas Pripetė tapo miestu vaiduokliu. Prognozuojama, kad nuo radiacijos poveikio iš viso mirė arba mirs iki 93 tūkstančių žmonių. 2016 m. virš reaktoriaus buvo įrengtas milžiniškas apsauginis sarkofagas.
Fukušima (Japonija)
2011 m. kovo 11 d. po milžiniško žemės drebėjimo ir cunamio Fukušimos elektrinėje įvyko avarija. Radioaktyvaus cezio Cs-137 kiekis 168 kartus viršijo pasklidusį per Hirošimos bombardavimą. Iš rezervuarų ištekėjo daug tonų užteršto vandens, o radiacija viršijo normas tūkstančius kartų.
Kitos pavojingos zonos
- Hanfordo kompleksas (JAV): Čia saugomi du trečdaliai visų šalies radiacinių atliekų.
- Majak kompleksas (Rusija): 1957 m. įvyko sprogimas, po kurio žmonėms nuo kūno tiesiog nirdavo oda. 1967 m. išdžiūvęs Karatajaus ežeras dulkių pavidalu paskleidė radiaciją 25 000 kv. km teritorijoje.
- Semipalatinsko poligonas (Kazachstanas): Per 40 metų čia atlikti 456 branduoliniai bandymai, pakenkę 200 000 žmonių sveikatai.
- Sellafield (Didžioji Britanija): Kasdien į jūrą išpilama apie 8 mln. litrų radiacinių atliekų, todėl Airijos jūra laikoma radioaktyviausia pasaulyje.
- Vandenynų tarša: Spėjama, kad italų mafija Viduržemio jūroje nuskandino apie 40 laivų su toksinėmis atliekomis, o Somalio vandenyse buvo skandinamos branduolinės medžiagos.
Lietuvos pajūrio ekologinė drama: tanklaivis „Globe Assimi“
1981 m. Klaipėdoje įvyko didžiausia ekologinė katastrofa Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų. Gibraltaro tanklaivis „Globe Assimi“ per uraganą lūžo į tris dalis, išliedamas beveik 17 tūkst. tonų mazuto. Teršalai padengė 140 tūkst. metrų pakrantės plotą 20-30 cm storio sluoksniu.
Dalis mazuto kartu su nukastu gruntu buvo palaidota Kretingos rajone, Kalgraužių miške esančiame žvyro karjere. Ši vieta ilgam buvo pamiršta, kol 2011 m. ir 2018 m. mazutas vėl pradėjo sunktis į paviršių. Tyrimai parodė, kad tarša gruntiniuose vandenyse normas viršijo iki 44 kartų. Šiuo metu nėra pigios technologijos tokiam grunto kiekiui išvalyti, todėl teritorija tik stebima, o vietiniai gyventojai juokauja apie „turizmo atrakciją“ su mazuto kvapu.
Pasaulinės pramonės ir gamtos niokojimo pasekmės
Bopalo katastrofa (Indija, 1984 m.)
Iš pesticidų gamyklos nutekėjus 40 tonų ypač toksiškų dujų, iškart žuvo apie 3000 žmonių, o bendras aukų skaičius siekia 20 tūkst. Tai laikoma viena baisiausių pramoninių avarijų istorijoje.
Didysis Kinijos potvynis (1931 m.)
Dėl melioracijos, miškų kirtimo ir gausių kritulių patvinusios upės pražudė iki 4 mln. žmonių. Tai didžiausias aukų skaičius iš visų ekologinių katastrofų.
Amazonės miškų naikinimas
Amazonės atogrąžų miškai, sugeriantys apie 2 mlrd. tonų CO₂ per metus, sparčiai nyksta dėl ganyklų plėtros ir kasybos. Kai kuriose vietose miškas jau išskiria daugiau anglies dvideginio, nei jo sugeria, o tai tiesiogiai spartina klimato kaitą.
Peru pakrantės tarša (2022 m.)
Dėl Tongos ugnikalnio išsiveržimo sukeltų bangų laivui kraunant naftą įvyko avarija. Nafta nuklojo daugiau nei du kilometrus auksinių paplūdimių, pražudydama visą pakrantės gyvūniją.
Daugelis šių nelaimių parodė, kad technologijos be griežtos kontrolės ir atsakomybės gali tapti pražūtingos. Kol pasaulio valstybės ieško metodų, kaip susitvarkyti su praeities klaidomis, nauji iššūkiai ir toliau bando gamtos atsparumą.