Vairuotojo apibrėžimas ir pareigos Kelių eismo taisyklėse

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtino Kelių eismo taisykles, kurios nustato eismo tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios taisyklės įsigaliojo nuo 2003 m. balandžio 1 d. ir pakeitė ankstesnius Vyriausybės nutarimus.

Kiti įstatymų lydimieji aktai, nustatantys eismą keliuose, specialiųjų krovinių vežimą, transporto priemonių naudojimą ir priežiūrą bei važiavimą uždaroje teritorijoje, negali prieštarauti šioms taisyklėms.

Pagrindinės sąvokos, susijusios su vairuotoju ir eismu

Kelių eismo taisyklėse (KET) yra apibrėžiamos įvairios sąvokos, svarbios eismo dalyviams:

• Eismo dalyvis - asmuo, dalyvaujantis kelių eisme (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis).
• Vairuotojas - asmuo, kuris vairuoja ar moko vairuoti transporto priemonę, varo keliu gyvulius ar paukščius, taip pat raitelis, vadeliotojas.
• Transporto priemonės valdytojas - asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę. Fizinis asmuo, kuris vairuoja valdytojo transporto priemonę, nelaikomas transporto priemonės valdytoju.
• Automobilis - bet kokia motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti keliu ir vežti krovinius ir (ar) keleivius arba vilkti kitas transporto priemones. Automobiliams priskiriami ir troleibusai, tačiau nepriskiriami motociklai, traktoriai ir savaeigės mašinos.
• Mopedas - dviratė arba triratė transporto priemonė, kurios variklio cilindro darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ ir maksimalus konstrukcinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h.
• Motociklas - dviratė motorinė transporto priemonė (su šonine priekaba arba be jos), kurios vidaus degimo variklio cilindro (cilindrų) darbinis tūris didesnis kaip 50 cm³ ir (arba) maksimalus konstrukcinis greitis didesnis kaip 45 km/h. Ši sąvoka apima ir trirates motorines transporto priemones, kurių masė be krovinio ne didesnė kaip 400 kg.
• Motorinė transporto priemonė - variklį turinti transporto priemonė, išskyrus bėgines transporto priemones ir mopedus.
• Transporto priemonė - įrenginys, skirtas žmonėms ir (arba) kroviniams vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius ir savaeiges mašinas.
• Duoti kelią (nekliudyti) - eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.
• Eismo įvykis - kelyje, viešose arba privačiose teritorijose įvykis, kurio metu, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.
• Reguliuotojas - asmuo, įgaliotas reguliuoti eismą ir dėvintis uniformą arba (ir) turintis skiriamąjį ženklą (raištį ant rankovės, reguliuotojo lazdelę, skritulį su raudonu atšvaitu arba ryškiaspalvę vėliavėlę).

Kitos svarbios sąvokos

Siekiant išsamiai suprasti KET, svarbu žinoti ir kitas sąvokas:

• Aptarnaujantysis transportas - transporto priemonės, priklausančios draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtoje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims arba atvežančios į tą zoną krovinius ar atvykstančios jų paimti, įskaitant lengvuosius automobilius taksi.
• Asmuo, dirbantis kelyje - asmuo, taisantis ar prižiūrintis kelią, technines eismo reguliavimo priemones, reguliuojantis ir kontroliuojantis eismą, dėvintis specialią uniformą.
• Automagistralė - kelias, pažymėtas ženklu „Automagistralė“.
• Blogas matomumas - meteorologinių ar kitų reiškinių sąlygojamas kelio matomumas mažesniu kaip 300 m atstumu.
• Dviratis - ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė su pedalais ir be variklio.
• Dviračių takas - ženklu „Dviračių takas“ pažymėta, dviračių ir mopedų eismui skirta kelio dalis arba takas, kuriuose draudžiamas motorinių transporto priemonių eismas.
• Eismo juosta - išilginė važiuojamosios dalies juosta, kurios pločio pakanka automobiliams važiuoti viena eile.
• Geležinkelio pervaža - kelio susikirtimas su geležinkeliu viename lygyje.
• Gyvenamoji zona - kelias ar teritorija, kurių pradžia pažymėta ženklu „Gyvenamoji zona“, o pabaiga - „Gyvenamosios zonos pabaiga“.
• Gyvenvietė - namų pristatyta teritorija, kurios pradžioje keliai pažymėti ženklais „Gyvenvietės pradžia“, o pabaigoje - „Gyvenvietės pabaiga“.
• Kelias - eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas.
• Kelio ženklai - nurodyti ženklai, nustatantys eismo tvarką, įspėjantys eismo dalyvius arba suteikiantys jiems informacijos.
• Kelkraštis - šalia važiuojamosios dalies esantis kelio elementas, dengtas tokia pat danga kaip važiuojamoji dalis ar kitokia.
• Lenkimas - vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių pralenkimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.
• Leidžiama maksimali masė - visiškai sukomplektuotos transporto priemonės (ar transporto priemonių junginio) masė, kurią gamykla arba valstybės kompetentingos institucijos nustatė kaip maksimaliai leistiną.
• Maršrutinė transporto priemonė - reguliariais reisais nustatytu maršrutu važiuojanti transporto priemonė (autobusas, mokyklinis autobusas, troleibusas, maršrutinis taksi).
• Masė be krovinio - transporto priemonės masė be vairuotojo, keleivių ir krovinio, tačiau su visa degalų atsarga ir įrankių komplektu.
• Masė su kroviniu - faktinė transporto priemonės masė su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu.
• Mokyklinis autobusas - geltonai dažytas, skiriamaisiais ženklais paženklintas autobusas, vežantis vaikus (mokinius) specialiais reisais.
• Organizuota dviratininkų grupė - dviratininkų grupė, dalyvaujanti suplanuotame renginyje, lydima motorinės transporto priemonės (-ių) su įjungtu (-ais) oranžiniu (-iais) švyturėliu (-iais) ar policijos transporto priemonių.
• Organizuota pėsčiųjų grupė - suplanuotu maršrutu keliu judančių pėsčiųjų grupė su lydinčiais asmenimis.
• Pagrindinis kelias - kelias, pažymėtas atitinkamais ženklais arba kelias su kietąja danga kito kelio atžvilgiu.
• Pėsčiasis - asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dviratį, mopedą, motociklą, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį. Pėsčiuoju nelaikomas asmuo, dirbantis kelyje.
• Pėsčiųjų perėja - važiuojamojoje dalyje esanti perėjimo per kelią vieta, pažymėta ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir (arba) ženklinimo linijomis.
• Pėsčiųjų takas - pėstiesiems skirta kelio dalis arba takas, pažymėti ženklais „Pėsčiųjų takas“ arba „Pėsčiųjų ir dviračių takas“.
• Priverstinis sustojimas - transporto priemonės sustabdymas (sustojimas), kai toliau važiuoti neįmanoma arba pavojinga.
• Priekaba - transporto priemonė, skirta tempti motorine transporto priemone. Priekabomis laikomos ir puspriekabės.
• Puspriekabė - su motorine transporto priemone sukabinta priekaba taip, kad jos dalis remiasi į motorinę transporto priemonę.
• Sankryža - kelių kirtimosi, jungimosi viename lygyje vieta.
• Skiriamoji juosta - konstrukcinis kelio elementas, skiriantis gretimas važiuojamąsias dalis ir nenumatytas transporto priemonėms važiuoti arba sustoti (stovėti).
• Specialiosios transporto priemonės - operatyvinių tarnybų ir kitos transporto priemonės su specialiais šviesos ir garso signalais.
• Stovėjimas - iš anksto numatytas transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.
• Sustojimas - iš anksto numatytas transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.
• Šaligatvis - pėstiesiems skirta kelio dalis, esanti prie važiuojamosios dalies arba atskirta nuo jos.
• Tamsus paros metas - laiko tarpas nuo saulėlydžio iki saulėtekio.
• Važiuojamoji dalis - kelio dalis, skirta važiuoti transporto priemonėms.
• Važiuojamųjų dalių sankirta - plotas, kurį riboja linijos, įsivaizduojamos pratęsus susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus.

Bendrosios eismo dalyvių pareigos

Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Kiekvienas eismo dalyvis privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Eismą keliuose gali apriboti tik kelio ženklai, kelių ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai.

Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių.

Draudžiama savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančias technines priemones, užtverti kelią, palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui. Eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti - pranešti policijai, kelio savininkui ar kelią prižiūrinčiai įmonei, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir įspėti apie tai kitus eismo dalyvius.

Draudžiama išmesti iš transporto priemonės kokius nors daiktus, šiukšles, pilti tepalus ne specialiai skirtose vietose ar kitaip teršti aplinką.

Eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms. Kelyje, kuriame viena kryptimi yra viena eismo juosta, vairuotojai privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje. Kelyje, kuriame viena kryptimi yra dvi ar daugiau eismo juostų, kraštinėje kairėje eismo juostoje judančių transporto priemonių vairuotojai privalo pasitraukti kuo kairiau ir sustoti, o kitose eismo juostose - pasitraukti kuo dešiniau ir sustoti. Kelyje su skiriamąja juosta šiuos reikalavimus privalo vykdyti tik ta pačia kryptimi judančių transporto priemonių vairuotojai.

Bendrosios vairuotojų pareigos

Vairuotojams draudžiama vairuoti transporto priemonę neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems ar nepasinaudojusiems privalomu kasdieniu poilsiu. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Draudžiama eksploatuoti techniškai netvarkingą, techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, ar joje yra pirmosios pagalbos, gaisrinės saugos, avarinio sustojimo vietos ženklinimo ir kitos privalomos priemonės.

Motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir duoti policijos pareigūnui patikrinti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo ir valstybinės techninės apžiūros dokumentus, draudimo dokumentą ir krovinio vežimo dokumentus (jei aktualu).

Uniformuoto policijos pareigūno (reguliuotojo) stabdomas, transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Sustabdęs transporto priemonę, vairuotojas dokumentus policijos pareigūnui privalo paduoti neišlipdamas iš jos. Vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam policijos pareigūnui leidus.

Policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo išlipti iš transporto priemonės, leisti patikrinti transporto priemonės techninę būklę ir leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, kol jie bus pašalinti.

Mopedą, motociklą, triratį, taip pat lengvąjį keturratį, keturratį, galingąjį keturratį, sunkųjį keturratį ir T3b kategorijos ratinį traktorių, kuris pagamintas keturračio konstrukcijos pagrindu ir neturi kėbulo (kabinos), privalu vairuoti abiem rankomis (išskyrus tuos atvejus, kai ranka rodomas signalas).

Transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme, vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą. Vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.

Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo mokėti suteikti pirmąją pagalbą per eismo įvykį nukentėjusiems asmenims. Sustojęs tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje arba esant blogam matomumui, išskyrus stovėti skirtas vietas, išlipęs iš (nulipęs nuo) transporto priemonės, privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.

Vairuotojams draudžiama vairuoti transporto priemones neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse. Vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių, jeigu kelyje yra vaikų arba asmenų su negalia.

Dalyvaudami viešajame eisme, vairuotojai privalo pasirūpinti, kad ant transporto priemonės įrengta darbo ar kita įranga neuždengtų išorinių šviesos prietaisų, šviesos atšvaitų, valstybinio numerio, skiriamųjų ženklų ir duodamų signalų, o papildomos šviesos, skirtos darbo vietai šalia transporto priemonės apšviesti, būtų išjungtos.

Vairuotojo etika kelyje

Saugus ir tvarkingas eismas keliuose priklauso ne tik nuo Kelių eismo taisyklių išmanymo, bet ir nuo vairuotojų pareigų ir vairavimo etikos. Vairuotojo elgesio etika reiškia moralinių normų rinkinį kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Vairuotojai yra tie eismo dalyviai, kurie geriausiai išmano Kelių eismo taisykles ir savo pareigas, tačiau žinias verta nuolat atnaujinti.

Pavyzdžiui, jei sankryžoje sukate į kairę, tačiau tuo metu jus lenkia automobilis, turite jį praleisti (nors jis ir pažeidžia taisykles), kad išvengtumėte eismo įvykio. Tą pačią taisyklę galima pritaikyti, pavyzdžiui, išbėgus vaikui į gatvę. Todėl dažnai, nors tai ir nenumatyta KET, kelyje nebijokite pasielgti taip, kad išvengtumėte eismo įvykio ir apsaugotumėte save ir kitus eismo dalyvius.

Didelė ir pastebima dalis nepagarbos kelyje yra rodoma pažeidžiamiausioms vairuotojų grupėms. Važiuodami keliu ir pamatę mokyklinį automobilį neskubėkime nervuotis, juk ir patys buvome mokiniai. Tie patys patarimai galioja ir su naujais vairuotojais, dar vadinamais „klevais“. Supraskime ir juos, jie ką tik išsilaikė teises ir pradėjo važinėti be šalia sėdinčio instruktoriaus.

Dar viena dažna nepagarbos forma būna pamačius prie vairo pagyvenusį žmogų. Negalime galvoti, kad vyresnio amžiaus vairuotojai, dalyvaudami viešajame eisme, kelia didžiausią rūpestį ir pavojų eismo saugumui. Vyresni žmonės dažniau vairuoja rečiau, retai juos pamatysi piko valandomis. Daug jų apskritai važiuoja tik tais pačiais maršrutais, pavyzdžiui: iki parduotuvės, turgaus, kaimo, sodybos, anūkų ar pan. Neskubinkite priekyje važiuojančios transporto priemonės vairuotojo pyptelėjimu, jei jis laiku nepradėjo važiuoti užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui. Nedarykite kliūčių, jei kas nors jus lenkia ar jūs kažką lenkiate.

Jei greitkelyje ar automagistralėje pasivysite priešais esantį automobilį, mandagus priekinio automobilio vairuotojas tikrai pasuks į dešinę, sukurdamas patogiausias lenkimo sąlygas. Jei statote automobilį aikštelėje, kurioje nėra pakankamai laisvų vietų, pastatykite automobilį kompaktiškai, kad neužimtų dviejų vietų vienu metu. Pagelbėkite į bėdą patekusiam kolegai, pavyzdžiui: padėkite užvesti automobilį, pasiskolinkite siurblį ar domkratą, nepagailėkite kelių litrų benzino. Prisiminkite atsakomybę už šalia sėdinčius keleivius, niekada nerizikuokite. Vairuotojo reakcija į pagalbos paiešką yra etiška. Neturėtumėte reaguoti į agresyvių vairuotojų elgesį, vis tiek jų nepermokysite, tik švaistysite savo nervus.

Vietos, kuriose draudžiama sustoti ir stovėti

Kelių eismo taisyklėse aiškiai nurodomos vietos, kuriose transporto priemonėms draudžiama sustoti ir stovėti:

• Geležinkelių pervažose ir arčiau kaip 50 m atstumu nuo jų.
• Skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose.
• Ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai, taip pat tuneliuose.
• Pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjų.
• Ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.
• Ant pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako, dviračių juostos, taip pat arčiau kaip 5 m atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar (ir) dviračių taku, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako.
• Ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, bortelio, kai jo nėra, - važiuojamosios dalies krašto mažesnis kaip 3 m atstumas.
• Sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.
• Maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra, - arčiau kaip 15 m atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“), jeigu tai kliudytų maršrutinio transporto eismui; draudžiama kitoms transporto priemonėms stovėti lengvųjų automobilių taksi stovėjimo vietoje.
• Ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
• Ne gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 100 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais Nr. 113-118.
• Gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 50 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais Nr. 113-118.
• Ant užbrūkšniuotų plotų, žyminčių nukreipimo saleles.
• Kitoms transporto priemonėms maršrutiniam transportui skirtoje eismo juostoje.
• Kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os)), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.

tags: #eismo #taisykles #kas #yra #vairuotojas