Eismo įvykių statistika pagal vairuotojų amžių Lietuvoje

Eismo saugumas yra nuolatinis iššūkis visame pasaulyje, o Lietuva siekia įgyvendinti „Vizija 0“ tikslus, mažinant žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičių keliuose. Šiame straipsnyje analizuojama eismo įvykių statistika Lietuvoje, ypatingą dėmesį skiriant vairuotojų amžiaus įtakai, remiantis 2020-2023 metų duomenimis.

Eismo saugumo programos ir tikslai

Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, siekiama įgyvendinti „Vizija 0“ tikslus - iki 2030 m. 50 % sumažinti žuvusiųjų skaičių keliuose (lyginant su 2020 m.), o iki 2050 m. - pasiekti, kad eisme nebūtų nė vieno žuvusio eismo dalyvio.

Anksčiau galiojusi valstybinė eismo saugumo programa „Vizija - nulis“ numatė, kad iki 2020 m. žuvusiųjų Lietuvos keliuose 1 mln. gyventojų skaičius neturėtų viršyti 50. Nors 2019-2022 m. Lietuva demonstravo teigiamą tendenciją (kasmet mažėjantis žuvusiųjų skaičius), 2023 m. užfiksuoti neigiami pokyčiai - žuvusių eismo dalyvių skaičius per metus padidėjo net trečdaliu. 2023 m. šis rodiklis siekė 55,4 žuvusiųjų / 1 mln. gyventojų.

Siekdama įgyvendinti „Vizija 0“ tikslus, VšĮ Transporto kompetencijų agentūra (TKA) vykdo įvairias veiklas, kurios prisideda prie eismo saugumo gerinimo šalyje. Tai reguliarūs kelių saugumo patikrinimai, eismo saugos tyrimai, valstybinės reikšmės kelių juodųjų dėmių nustatymas ir tyrimas bei eismo įvykių duomenų teikimas tarptautinėms organizacijoms.

Bendroji eismo įvykių statistika ir tendencijos

Eismo įvykių statistika šiame leidinyje sudaroma remiantis 2020-2023 m. eismo įvykių, kurių metu žuvo ar buvo sužaloti asmenys, duomenimis. Svarbu pažymėti, kad tyrimai apie įvykusius eismo įvykius gali užtrukti kelis mėnesius, o policijos pareigūnai tikslina ir atnaujina duomenis tik priėmus tyrimų išvadas.

Lietuvos kelių policijos tarnybos statistika rodo, kad bendras eismo įvykių, kuriuose buvo nukentėjusių, skaičius kasmet mažėja. Jei 2014 m. jų buvo fiksuota 3255, tai 2023 m. - 2865, t. y. 390 mažiau. Mažėjant avarijų skaičiui, mažėjo ir keliuose žuvusių asmenų. 2014 m. per metus eismo įvykiuose žuvo 267 žmonės, o 2022 m. buvo fiksuotas mažiausias per Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį per metus keliuose žuvusiųjų skaičius - 122. Tiesa, pernai žuvusiųjų Lietuvos keliuose vėl padaugėjo iki 157. Iš jų tamsiu paros metu žuvo 53 žmonės.

Sužeistų per eismo įvykius skaičius taip pat per 10 metų mažėjo: nuo 3785 sužeistųjų 2014 m. iki 3288 2023 m. Nors bendras sužeistųjų keliuose skaičius mažėjo, dviratininkų kasmet sužeidžiama daugiau.

Eismo įvykių priežastis gali lemti keli veiksniai: eismo dalyvių veiksmai, kelių infrastruktūros trūkumai, aplinkos sąlygos bei transporto priemonių būklė. Pagrindinės eismo įvykių priežastys 2023 m., kai buvo sužeisti 3349 žmonės, buvo šios:

• Reikalavimo duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei nepaisymas, manevravimo taisyklių pažeidimas - 21 proc.
• Saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ar leistino greičio viršijimas - 16 proc.
• Saugaus atstumo nesilaikymas - 14 proc.
• Pėsčiųjų nepraleidimas pėsčiųjų perėjoje.

Sunkiausias nusižengimas yra kelių eismo įvykis, kai kaltininkas yra neblaivus arba apsvaigęs. Kelių policijos statistika rodo, kad išgėrusių ar apsvaigusių eismo įvykių kaltininkų mažėja: nuo 324 neblaivių eismo dalyvių sukeltų avarijų 2014 m. iki 156 tokių įvykių 2023 m. Tačiau dėl neblaivių vairuotojų kaltės 2023 m. žuvo 14 žmonių, o sužeista - 186.

Vairuotojų amžiaus įtaka avaringumui

Apibendrinta ketverių metų „Lietuvos draudimo“ privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo statistika atskleidžia, kad didžiausias avarijų dažnio rodiklis stebimas tarp neseniai vairuotojo pažymėjimą įgijusių ir kelerių metų vairavimo patirties nespėjusių sukaupti jaunuolių.

Jauni vairuotojai (iki 25 metų)

• „Lietuvos draudimas“ pastebi, jog dažniausiai avarijas sukelia jaunuoliai iki 25-erių metų.
• Skaičiuojama, kad vienas atvejis iš penkių - tai jauno žmogaus (sulaukusio 18-20 metų) sukeltas eismo įvykis. Tai reiškia, jog apie 20 proc. iš 100 eismo įvykių - yra neseniai teisę vairuoti įgiję vairuotojai.
• Tarp 18-20 m. amžiaus vairuotojų avarijų dažnis siekia 18-19 proc.
• Eismo įvykių tikimybė sumažėja sulaukus maždaug 25-erių. Palyginti su dvidešimties metų amžiaus neturinčiais vairuotojais, šiame amžiuje eismo įvykių tikimybė sumažėja du kartus.
• Nors aštuoniolikos sulaukęs žmogus jau laikomas suaugusiu, jo nervų sistema formuojasi bent iki dvidešimt penkerių. Nesubrendęs jaunuolis yra linkęs labiau pasiduoti emocijoms, jį lengviau išprovokuoti, jis gali lengvai sutrikti stresinėse situacijose.
• Jauniems vairuotojams trūksta patirties valdant savo emocijas, analizuojant stresines situacijas. Dėl to jie vairuoja agresyviau, kelyje elgiasi drąsiau, rečiau pasveria pasekmes, todėl avaringumas, lyginant su kitomis vairuotojų amžiaus grupėmis, - didesnis.
• Vidutinė patiriama žala jauniems vairuotojams yra maždaug 10-20 proc. didesnė.
• Vairavimo mokytoja Edita Vasaitienė pastebi, kad 18-19 metų jaunimą sunku edukuoti apie greičio pavojų.
• Jaunesni ir vidutinio amžiaus vairuotojai daugiau eismo įvykių padaro.

Vidutinio amžiaus vairuotojai (nuo 25 iki 60 metų)

• Statistiškai saugiausiai vairuoja 40-60 m. amžiaus vairuotojai.
• „Lietuvos draudimo“ konsultantė psichologė Eglė Masalskienė, remdamasi draudimo bendrovės statistika, teigia, jog rečiausiai avarijų kaltininkais pripažįstami 35-76 metų vairuotojai.
• 2023 m. daugiausia avarijų sukėlė 36-45 m. amžiaus vairuotojai.

Vyresnio amžiaus vairuotojai (virš 60 metų)

• BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis teigia, kad vairuojantys senjorai dažniausiai neskuba, retai viršija greitį ar pažeidžia Kelių eismo taisykles.
• Lietuvoje nėra nustatyta viršutinė amžiaus riba vairuotojams.
• Su amžiumi vyresnių vairuotojų keliama rizika keliuose vis tik išauga. Vyresni nei 75 metų senjorai sudaro vos 3 proc. civilinės atsakomybės automobilio draudimus turinčių žmonių, tačiau jų avaringumas beveik toks pats, kaip 18-25 metų jaunuolių.
• „Glumina tai, kad toks nedidelis skaičius vyresnio amžiaus vairuotojų statistiškai sukelia 13,5 proc. eismo įvykių. Saugumas kelyje su amžiumi akivaizdžiai mažėja, nes vyresnių nei 80 m. kelyje jau tėra vos 1 proc., o jie tampa 7 proc. eismo įvykių kaltininkais.“
• Nors brandaus amžiaus vairuotojai nuo 86 metų padaro nedaug eismo įvykių, tačiau vidutinė žala, tenkanti vienam eismo įvykiui, išsiskiria iš bendro konteksto kaip labai didelė. Daroma prielaida, kad tokio amžiaus vairuotojai važiuoja atsargiai, turi patirtį, bet, jei įvyksta nelaimė, žala būna didesnė nei vidutinė.
• Didelis vairavimo stažas ne visuomet apsaugo nuo nemalonumų. Draudikai pažymi, kad vyresni žmonės žino ne visas Kelių eismo taisyklių naujoves, nepastebi pasikeitusio eismo reguliavimo įprastuose maršrutuose, jiems jau sunkoka teisingai užpildyti eismo įvykio deklaraciją.
• Lėtėja reakcija, trinka orientacija, silpniau matoma sutemus. Artimieji turėtų atkreipti dėmesį, jei žmogus nepastebi kelio ženklų, pamiršta detales, neatkreipia dėmesio į aiškiai matomus eismo reguliavimo pakeitimus.
• Abejotina, ar žmogus gali saugiai vairuoti, reiktų pasistengti jį nuo to atkalbėti. Patys senjorai neretai ryžtasi atsisakyti vairavimo tik po to, kai fiziškai nebepajėgia ar po rimto eismo įvykio.
• Patekę į eismo įvykį, patys senjorai gali tapti nesąžiningumo aukomis, nes pasitaiko, kai nesąžiningi vairuotojai pasinaudoja silpniau matančiu senjoru, deklaraciją užpildydami savo naudai.
• Vyresni vairuotojai dažniau vairuoja senesnius automobilius, kuriems techninė apžiūra atliekama kas dvejus metus. Tačiau senesniam automobiliui toks laikotarpis gali būti per ilgas.
• Policijos pareigūnai negali nuspręsti, kada asmuo neturėtų sėsti prie vairo, jei turi medikų pažymą. Europos Komisija pabrėžia, kad vairavimas yra aktyvus dalyvavimas socialiniame gyvenime, kuris prailgina senolių aktyvumą ir skatina juos dalyvauti eisme.
• Galėtų atsirasti specialieji trumpi mokymai, kur brandesnio amžiaus asmenys atnaujintų savo įgūdžius ir pasimokytų, kaip saugiai dalyvauti eisme, kai reakcija yra šiek tiek kitokia.

Kiti eismo dalyviai ir eismo įvykiai

Eismo įvykius gali lemti ne tik vairuotojų veiksmai, bet ir kitų eismo dalyvių elgesys. 2023 m. 43 % visų žuvusiųjų sudarė pažeidžiami eismo dalyviai (pėstieji, dviratininkai, paspirtukininkai).

Pėstieji

• Kiekvienas žmogus eisme dalyvauja pirmiausia kaip pėsčiasis.
• 2020-2023 m. 40 % visų eismo įvykiuose žuvusių pėsčiųjų sudarė vyresni nei 65 m.
• Keliuose žuvusių pėsčiųjų per dešimt metų sumažėjo nuo 108 2014 m. iki 33 2023 m. Didžioji dalis pėsčiųjų (21) žuvo tamsiuoju paros metu.
• 2023 m. gyvenvietėse buvo sužalota net 88 % visų eismo įvykiuose dalyvavusių pėsčiųjų.
• 2020-2023 m. neblaivūs pėstieji buvo atsakingi už 113 sukeltų eismo įvykių.
• Dažniausi KET pažeidimai, kuriuos sukėlė pėstieji 2020-2023 m.

Dviratininkai ir paspirtukininkai

• 2023 m. keliuose žuvo 11 dviratininkų (2014 m. - 19).
• 2023 m. užfiksuoti 48 susidūrimai tarp pėsčiųjų ir dviratininkų, kurių metu nukentėjo 44 pėstieji ir 7 dviratininkai (2022 m. - 58 susidūrimai, 56 pėstieji ir 5 dviratininkai).
• 2023 m. užfiksuoti 49 susidūrimai tarp pėsčiųjų ir paspirtukininkų, kurių metu nukentėjo 46 pėstieji ir 4 paspirtukininkai (2022 m. - 50 susidūrimų, 46 pėstieji ir 4 paspirtukininkai).
• Nors bendras sužeistųjų keliuose skaičius mažėjo, dviratininkų kasmet sužeidžiama daugiau. 2014 m. buvo sužeisti 309 dviratininkai, o 2023 m. - 373.

Eismo įvykių pobūdis ir aplinkybės

• 2023 m. didžiausia rizika žūti ar būti sužeistam pagal eismo įvykių pobūdį ir aplinkybes - nuvažiavimai nuo kelio atsitrenkiant į medį. Praėjusiais metais 100-ui tokio pobūdžio eismo įvykiams teko 27,6 žuvusieji (2020-2022 m. - 15,2) ir 136,2 sužeistieji (2020-2022 m. - 119,9).
• Jau kelerius metus vienos skaudžiausių eismo įvykių pasekmių - atsitrenkiant į pakelėse augančius medžius. TKA, vykdydama valstybinės reikšmės kelių reguliarius kelių saugumo patikrinimus, žymi, kuriose vietose medžiai patenka į laisvą nuo kliūčių zoną.
• 2023 m. nuostoliai Lietuvos ekonomikai dėl 1 eismo įvykyje žuvusio žmogaus buvo 544 798 €, dėl sunkiai sužeisto žmogaus - 77 994 €, o dėl lengvai sužeisto žmogaus - 5 243 €. Įvertinus žuvusių ir sužeistų eismo dalyvių skaičių, nustatyta, kad 2023 m. Lietuva patyrė 139,89 € mln. nuostolių.

Viešasis transportas

Nors skatinamas darnus judumas miestuose ir gyventojai skatinami kelionėms rinktis viešąjį transportą, pastebima, kad autobusų ir troleibusų vairuotojams bei keleiviams trūksta atidumo ir kasmet nukenčia vis daugiau šių transporto priemonių keleivių.

• 2023 m. 34 % visų eismo įvykių, kurių rūšis yra „Kiti eismo įvykiai“, buvo įvykiai su viešojo transporto keleiviais (151 eismo įvykis iš 446).
• Pagrindinės šių eismo įvykių aplinkybės - staigus vairuotojų stabdymas ar pradėjimas važiuoti.
• Palyginus didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybėse įvykusius šiuos eismo įvykius, nustatyta, kad 2023 m. 10 000-ui gyventojų daugiausia įvykių ir sužeistųjų teko Klaipėdos m. sav. (atitinkamai 1,3 eismo įvykio ir 1,5 eismo dalyvio). Taip pat išsiskyrė ir Kauno m. savivaldybė, kurioje 10 000-ui gyventojų 2023 m. eismo įvykių skaičius ir sužeistųjų skaičius buvo didesnis nei šalies vidurkis.

Automobilių parkas ir transporto priemonių būklė

2023 m. registruojamų motorinių transporto priemonių parkas Lietuvoje išaugo 3,7 %, lyginant su 2022 m. Atsižvelgus į gyventojų skaičių šalyje, nustatyta, kad 1 tūkst. gyventojų teko didesnis automobilių skaičius. Nors 2023 m. dažniausiai eismo įvykiuose iš transporto priemonių dalyvaudavo lengvieji automobiliai (75 %), jų naudotojai (vairuotojai ir keleiviai) sudarė mažesnę dalį visų nukentėjusių eismo dalyvių nei pėstieji.

Pasak draudikų, vyresni vairuotojai dažniau vairuoja senesnius automobilius, kuriems techninė apžiūra atliekama kas dvejus metus. Tačiau senesniam automobiliui toks laikotarpis gali būti per ilgas, ypač jei važiuojama rečiau: gumos sensta, kietėja, metalines dalis veikia korozija, genda vairo mechanizmas, stabdžiai, pakaba bei nutinka situacijos, kad „rankinį stabdį užtraukiau, o automobilis vis tiek nuriedėjo".

Statistika pagal savivaldybes

Nustatyta, kad 2023 m. daugiausia eismo įvykių ir nukentėjusiųjų 10 000-ui gyventojų teko Panevėžio miesto savivaldybei (atitinkamai 17,0 eismo įvykių ir 18,3 eismo dalyvių). Praėjusiais metais pėstieji, dviratininkai ir paspirtukininkai sudarė 46 % visų nukentėjusių eismo dalyvių Panevėžyje (75 iš 164 eismo dalyvių). Tačiau galima pasidžiaugti, kad Šiaulių miesto savivaldybėje 2023 m. eismo įvykių skaičius ir nukentėjusiųjų skaičius 10 000-ui gyventojų sumažėjo.

tags: #eismo #ivykiai #pagal #vairuotoju #amziu