Kas yra EDS sistema automobilyje

Nors akronimas EDS dažnai siejamas su Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) elektroninio deklaravimo sistema, automobilių pramonėje jis reiškia visai kitą dalyką - Elektroninį Diferencialo Blokavimą (Elektronische Differentialsperre). Ši sistema yra svarbi šiuolaikinių automobilių saugumo ir traukos kontrolės dalis, dažnai papildanti kitas pažangias elektronines sistemas.

automobilio diferencialo schema su EDS sistema

Elektroninio Diferencialo Blokavimo (EDS) sistema

EDS, arba elektroninis diferencialo blokavimas, yra ABS funkcijos papildymas, skirtas pagerinti automobilio traukos jėgos charakteristikas, ypač važiuojant blogu keliu, palengvinti pajudėjimą iš vietos ir važiavimą įkalnėse. Ši sistema padidina automobilio saugumą ir užtikrina saugesnį jo eksploatavimą esant nepalankioms gamtos sąlygoms.

Veikimo principas

Sistemos veikimo principas yra gana paprastas. Posūkyje vienos ašies automobilio ratai nueina skirtingą kelią, todėl jų kampiniai greičiai turi skirtis. Šį greičių skirtumą kompensuoja diferencialas, kuris yra jungiamoji grandis tarp dešiniojo ir kairiojo automobilio varomosios ašies ratų. Tačiau diferencialo konstrukcija yra tokia, kad jis, nepriklausomai nuo judėjimo sąlygų, sukimo momentą vienodai paskirsto kiekvienam ratui.

Kai važiuojama tiesiu keliu ir automobilio sukibimas su danga yra vienodas, tai neturi įtakos jo valdymui. Tačiau, kai varomieji automobilio ratai patenka į ruožą, kur sukibimas su danga yra skirtingas (pvz., vienas ratas ant ledo, kitas ant asfalto), ratas, judantis ta kelio dalimi, kur sukibimas yra mažesnis, pradeda buksuoti. Dėl sukimosi momentų vienodumo, kurį užtikrina diferencialas, buksuojantis ratas sumažina kito rato traukos jėgą.

Diferencialo blokavimas, kai dešinysis ir kairysis ratai yra ant skirtingos dangos, panaikina šį vienodą skirstymą. Gaunant iš ABS daviklių signalus apie sukimosi dažnį, EDS nustato varomųjų ratų kampinius greičius ir nuolat juos lygina. Jei kampiniai greičiai nesutampa, pavyzdžiui, dėl vieno rato buksavimo, jis pristabdomas tol, kol jo sukimosi dažnis sutaps su kito rato dažniu. Dėl tokio reguliavimo atsiranda reaktyvinis momentas, kuris prireikus sukuria mechaninio diferencialo blokavimo efektą.

Susijusios automobilio saugumo sistemos

EDS sistema dažnai veikia kartu su kitomis svarbiomis automobilio elektroninėmis sistemomis, kurios prisideda prie bendro saugumo ir valdymo stabilumo.

Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS)

Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS) neleidžia ratams stabdymo metu užsiblokuoti, t. y. visiškai nesisukti, kol automobilis nėra visiškai sustabdytas. Ši sistema apsaugo ratus nuo užsiblokavimo, padeda optimaliai sustabdyti automobilį ant bet kokios kelio dangos ir užtikrina, kad mašina išlaikytų kursą ir liktų valdoma. Ji buvo sukurta 1978 metais, o lengvuosiuose automobiliuose pradėta naudoti maždaug po dešimtmečio.

Jei automobilyje sumontuota ABS sistema, vairuotojui nereikia nuolat kontroliuoti stabdymo stiprumo, vengiant užsiblokavimo, kuris sumažina stabdymo efektyvumą. Šiuo uždaviniu rūpinasi elektroninis ABS blokas, analizuojantis iš ratų sukimosi greičio daviklių gaunamus signalus ir per hidromoduliatorių darantis įtaką automobilio stabdymo mechanizmų darbui. Paprastai ABS sistema susideda iš centrinio valdymo modulio, keturių rato sukimosi greičio sensorių ir dviejų arba daugiau hidraulinių vožtuvų stabdžių sistemoje.

ABS veikimo principas: centrinis modulis „seka“ ratų sukimosi greitį. Kai nustatoma, kad ratas ar keli jų nesisuka arba sukasi gerokai mažesniu greičiu nei kiti, būtent tiems ratams vožtuvais sumažinamas stabdžių skysčio spaudimas ir stabdymo jėga sumažėja. Kai centrinis modulis aptinka, kad kai kurie ratai sukasi pernelyg greitai, stabdžių skysčio slėgis padidinamas. Šis procesas kartojamas net iki 20 kartų per sekundę, todėl stabdymo metu, veikiant ABS, jaučiamas stabdžių pedalo virpėjimas.

Norint maksimaliai išnaudoti ABS galimybes ant geros sukibimo dangos, rekomenduojama smarkiai spausti stabdžių pedalą. Tačiau važiuojant žvyru arba sniegu, ABS sistema gali net pailginti stabdymo kelią, nes tokiomis sąlygomis užsiblokavę ratai rausia vėžes, o tai padeda automobiliui sustoti greičiau, o ABS šį efektą panaikina.

Elektroninė stabdymo galios paskirstymo sistema (EBD)

EBD (Electronic Brake-force Distribution) sistema automatiškai sureguliuoja į priekinius ir galinius bei dešinės ir kairės pusės ratus paduodamą stabdymo jėgą. Tai užtikrina maksimalų stabdymo galios išnaudojimą, sumažina stabdymo kelią ir išlaiko automobilio stabilumą stabdant ar atliekant intensyvius posūkių manevrus.

Dinamiško stabdymo kontrolės sistema

Šios sistemos pagrindinė užduotis - nuolat kontroliuoti stabdžių paspaudimo reagavimo greitį. Jei būtina staiga stabdyti, ši sistema automatiškai sukuria maksimalų spaudimą stabdžių prievade, kad suveiktų ABS. Jei stabdžių pedalas nuspaudžiamas staiga, dinamiško stabdymo kontrolės sistema per sekundės dalį sukuria maksimalų spaudimą, taip sutrumpindama automobilio stabdymo kelią.

Traukos kontrolės sistema (ASR)

ASR (Antriebs-Schlupf-Regelung) - tai sistema, neleidžianti mašinai buksuoti. Ji kontroliuoja varančiųjų ratų buksavimą, neleidžia jiems slysti įsibėgėjant. Kai per didelis sukimo momentas prasuka vieną arba abu varančiuosius ratus, ASR paveikia variklio valdymo sistemas ir sumažina jo sukimo momentą.

Gaunant iš ABS daviklių informaciją apie varančiųjų ir varomųjų ratų sukimosi dažnumą, ASR valdymo blokas sulygina duomenis. Jei tarp varančiųjų ir varomųjų ratų sukimosi dažnio yra skirtumas, valdymo blokas pradeda veikti jėgos agregatą ir mažina jo galingumą. Pirmiausia ASR vėlina darbinio mišinio degimą variklio cilindruose. Jei ši priemonė neduoda laukiamo efekto, pradeda veikti degalų padavimo sistema. Priklausomai nuo ryšio tarp akceleratoriaus pedalo ir degalų padavimo įrenginio (mechaninis ar elektroninis), šis veikimo būdas arba išjungia vieną iš degalų purkštukų, arba pakeičia droselio dangtelio atvėrimo kampą. Tokiu atveju ratų sukimosi momentas sumažėja iki optimalaus dydžio ir automobilis pajuda iš vietos arba pradeda greitėti ir nebuksuoja.

Elektroninė stabilizavimo sistema (ESP)

Elektroninė stabilizavimo sistema (ESP - Electronic Stability Program) palengvina automobilio valdymą, jei patenkama į ekstremalias situacijas. Tuomet į pagalbą pasitelkiamos sistemos, saugančios ratus nuo blokavimo, stabdžių jėgos paskirstymo, diferencialo blokavimo ir traukos kontrolės elektroninės sistemos. Be to, jos neleidžia mašinai slysti, kai kelyje ji tampa nestabili.

Automobilis su ESP sistema klausys vairo manevro metu, apvažiuojant netikėtai atsiradusią kliūtį, staigiuose posūkiuose, keliuose su bloga danga. Naujausios kartos ESP programose atsirado funkcija, nusausinanti stabdžių diskus, kai ant jų patenka vandens. Esant drėgnam orui, sistema reguliariai pati naudoja stabdžius diskams nusausinti taip, kad vairuotojas to net nepastebi. Ši funkcija naudojama daugelyje naujų automobilių. Nuo 2011 metų lapkričio ESP sistema bus privaloma visuose naujuose automobiliuose, gaminamuose Europos Sąjungos (ES) šalyse.

ESP sistemą rekomenduojama išjungti, kai norima „išsiūbuoti“ automobilį, užstrigusį giliame sniege arba biriame grunte, važiuojant su grandinėmis, tikrinant automobilį ant dinamometrinio stendo. Ši sistema išjungiama nuspaudus mygtuką su užrašu ESP prietaisų skydelyje, o įjungiama dar kartą paspaudus tą patį mygtuką. Paleidžiant variklį ESP sistema aktyvuojama automatiškai.

tags: #eds #sistema #automobilyje