Automobilių klasės ir tendencijos Lietuvos rinkoje

Šiuolaikinėje automobilių rinkoje gausu įvairių transporto priemonių tipų, todėl pasirinkimas gali būti sudėtingas. Automobiliai pirmiausia klasifikuojami pagal kėbulo tipą, kuris nurodo jų formą ir išvaizdą. Tačiau kėbulo tipas apima ne tik dizainą, bet ir funkcionalumą: kiekvienas tipas turi savų privalumų ir trūkumų. Šių skirtumų supratimas yra svarbus tiek perkant, tiek parduodant automobilį, nes tai padeda įvertinti, kiek transporto priemonė atitinka individualius poreikius, ir geriau suprasti rinkos kainas.

Automobilių kėbulo tipai ir jų savybės

Sedanas yra vidutinio dydžio automobilis su keturiomis durimis ir atskira bagažine. Šiandien sedanai yra populiarus pasirinkimas šeimoms ir kasdienėms kelionėms dėl savo patogaus dydžio, ekonomiško degalų naudojimo ir saugumo savybių.

Visureigis yra didesnė transporto priemonė, pagaminta ant sunkvežimio važiuoklės. Tradiciškai visureigiai yra varomi keturiais ratais ir sunaudoja daugiau degalų nei sedanai, tačiau šiuolaikinėje rinkoje atsiranda ir dviejų ratų pavaros visureigių, kurie padeda taupyti degalus.

Hečbekas pasižymi bagažine, kuri atsidaro kartu su galiniu stiklu, leidžiančiu padidinti bendrą bagažinės talpą. Trumpa galinė automobilio dalis suteikia privalumų manevruojant ir statant automobilį. Hečbekai yra mažesni už visureigius ir pasižymi geresnėmis degalų sąnaudomis.

Mikroautobusas yra didesnė transporto priemonė, skirta keleiviams ir kroviniams vežti. Paprastai mikroautobusai turi stumdomas duris, kurios palengvina įlipimą ir išlipimą.

Kabrioletas - tai automobilis su nuleidžiamu stogu, leidžiantis mėgautis unikalia vairavimo patirtimi. Kabrioletai gali būti dviviečiai, triviečiai ar keturviečiai, priklausomai nuo modelio.

Universalas yra automobilis, kurio kėbulas labai panašus į sedano, tačiau pagrindinis skirtumas - didesnė bagažinės erdvė. Universalai, turintys keturias duris ir daug vietos kroviniams, puikiai tinka, jei kelionėse reikia gabenti didesnius daiktus.

Sportinis automobilis yra nedidelė, greita transporto priemonė su galingesniu varikliu, leidžiančiu greičiau įsibėgėti ir pasiekti didesnį greitį. Sportinių automobilių kėbulo tipas taip pat užtikrina didesnį manevringumą. Jie paprastai turi dvi sėdimas vietas ir gali turėti arba neturėti sulankstomo stogo.

Kupė yra dviejų durų automobilis su fiksuotu stogu. Kupė paprastai yra mažesni už sedanus ir turi mažiau vietos kroviniams.

Krosoveris - tai automobilis, kuriame derinamos geriausios sedano ir visureigio savybės. Krosoveriai paprastai turi keturias duris ir didesnę prošvaisą nei sedanai, todėl yra tinkamas pasirinkimas važiuoti žvyrkeliu ar kitais neasfaltuotais keliais.

Limuzinas - tai didelis automobilis, dažniausiai naudojamas ypatingoms progoms. Limuzinai paprastai turi keturias duris ir ilgą bazę.

Automobilių klasifikavimas ir kodavimas Lietuvoje

Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimai nustato pagrindinius kelių transporto priemonių kėbulų tipus, jų kodavimo ir klasifikavimo reikalavimus Lietuvoje. Šie reikalavimai parengti vadovaujantis 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatančia motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus.

Reikalavimai taikomi Lietuvos Respublikoje gaminamoms vienetinės ir smulkiaserijinės gamybos, šalyje eksploatuojamoms, perdirbtoms ir perdirbamoms, taip pat iš užsienio įvežamoms transporto priemonėms.

Pagrindiniai terminai ir kategorijos

• M - paruoštos eksploatuoti transporto priemonės masė (kg), įskaitant aušinimo skysčio, alyvos, 90 proc. kuro, 100 proc. kitų skysčių, instrumentų komplekto, atsarginio rato ir vairuotojo (75 kg) mases.
• N - sėdimų vietų skaičius, neskaitant vairuotojo.
• N3 klasė - transporto priemonė kroviniams vežti, kurios techniškai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė didesnė kaip 12 t (sunkusis krovininis automobilis).

Kategorija G - padidinto važumo transporto priemonės (visureigiai)

Visureigiais vadinamos M ir N kategorijos transporto priemonės, kurios atitinka tam tikrus reikalavimus, nurodytus Reikalavimų 1 priede. Šių reikalavimų kontrolei sąlygos nurodytos JT EEK dokumente TRANS/SCl/WP29/78/Amend.3, išleistame 1991 m. Reikalaujama, kad tokios transporto priemonės turėtų bent vieną diferencialą blokuojantį mechanizmą arba analogišką įtaisą ir galėtų įveikti 30 proc. įkalnę.

Kėbulo tipų kodavimas

Kėbulo tipai yra koduojami, remiantis ISO standarto 3833-1977 apibrėžimais. Pavyzdžiui:

• AA - sedanas.
• AC - mikroautobusas.
• AD - dvivietis.
• AE - su nudengiamu viršumi (kabrioletas).
• AG - limuzinas (bendrasis ilgis nuo 6 iki 12 metrų).

Transporto priemonė, kurios kėbulo tipas AF, nepriklauso M1 klasei. Limuzinams, pirmą kartą įregistruotiems po 2006 m., taikomi specialūs reikalavimai. M2 ir M3 klasių transporto priemonių kėbulų tipų kodavimas yra detalesnis ir apima įvairius autobuso tipus, atsižvelgiant į jų paskirtį ir konstrukcines savybes.

Priekabų ir puspriekabių klasifikavimas

Priekabų ir puspriekabių kėbulai pagal savo paskirtį koduojami analogiškai kaip ir sunkvežimių BA kėbulų tipų kodai (išskyrus L kategorijos transporto priemonės priekabas). Paskirtis koduojama trečiu žymeniu, pvz.:

• DAK - puspriekabė-šaldytuvas.
• DCG - centrinės ašies priekaba-konteinervežis.
• DBB - priekaba-furgonas.

DC - centrinės ašies priekaba - tai priekaba, kurios grąžulas standžiai sujungtas su pačia priekaba ir kurios ašis (-ys) yra kiek galima arčiau pakrautos transporto priemonės svorio centro, todėl nedidelė statinės vertikaliosios apkrovos dalis, ne didesnė kaip 10 proc.

Specialiosios paskirties transporto priemonės

SA - gyvenamasis automobilis - tai specialiosios paskirties M kategorijos transporto priemonė, kurioje įrengta gyvenamoji patalpa su sėdimomis vietomis, stalu, miegamomis vietomis, virtuvės ir maisto saugojimo įranga. SE - gyvenamoji priekaba.

SS - valymo automobilis - transporto priemonė su specialia įranga keliams ir šaligatviams valyti bei ledui šalinti.

Kodo struktūra

Kodo struktūra susideda iš trijų dalių: pirmosios dvi kodo dalys susideda iš ne daugiau kaip trijų žymenų, paskutinė - iš dviejų.

1. Pirmosios kodo dalies du žymenys nurodo transporto priemonės kategoriją ir klasę. Jei transporto priemonė suprojektuota ir pagaminta kaip didesnio važumo (visureigis), tai šios kodo dalies paskutinis žymuo visada bus „G“. Jei transporto priemonės pagal savo konstrukciją negalima priskirti prie visureigio, trečiasis žymuo iš viso nerašomas.
2. Antrojoje kodo dalyje nurodomi tam tikri kėbulo tipo žymenys. Jie gali susidėti iš dviejų ar trijų žymenų. Trys žymenys naudojami aprašant N kategorijos sunkvežimių, O ir nekomercinės paskirties M2 ir M3 klasės transporto priemonių kėbulų tipus bei nurodant jų paskirtį.
3. Trečioji kodo dalis susideda iš dviejų simbolių ir pildoma tik specialios paskirties transporto priemonėms.

Naudotų elektromobilių rinka: kainų tendencijos ir pasirinkimo ypatumai

Nors naujų elektromobilių kainos pamažu artėja prie analogų su vidaus degimo varikliais, įsigyti naują elektromobilį vis dar yra brangu. Tačiau nedaug naudoti elektromobiliai dažnai būna gerokai pigesni. Už naujo mažo miesto elektromobilio kainą galima įsigyti vos kelerių metų senumo didelį, prabangų „premium“ klasės elektromobilį.

Lietuvos naujų automobilių rinkoje populiarėja nedideli miesto elektromobiliai už patrauklią kainą, tokie kaip „Citroën ë-C3“, „Hyundai Inster“ ar „Renault 5“, kurių kainos prasideda nuo maždaug 25 tūkst. eurų. Tačiau naudotų automobilių skelbimų portaluose galima rasti vos kelerių metų senumo prabangių elektrinių „premium“ SUV, tokių kaip „Audi e-Tron“ ir „Jaguar I-Pace“, už tą pačią kainą. Pavyzdžiui, vietoj naujo „Volkswagen ID.7“, kurio kaina prasideda nuo daugiau nei 60 tūkst. eurų, iki 50 tūkst. eurų galima įsigyti „Mercedes-Benz EQE“ sedaną, kuris pasižymi geresniu nuvažiuojamu atstumu magistralėse, 98 kWh baterija, aerodinamišku kėbulu ir geba įveikti iki 600 km viena įkrova.

Elektromobilių nuvertėjimas ir jo priežastys

Dauguma tokių pasiūlymų atrodo patraukliai, tačiau tai atspindi didelį elektromobilių nuvertėjimą. Elektromobilių ekspertas Dainius Jakas, aiškindamas kainų kritimo priežastis, skirsto elektromobilius į dvi dalis. Anot jo, visi šie „premium“ modeliai yra geri automobiliai, bet ne visi - geri elektromobiliai. Pavyzdžiui, „Audi e-Tron“ yra puikus automobilis, bet kaip elektromobilis - gana prastas. Tie, kurie pirko juos pirmieji, nesuprato, ką perka, o antrinis klientas jau pasidomi ir nenori į jį kišti pinigų, todėl jo vertė smarkiai krenta. Panaši situacija ir su „Jaguar I-Pace“, kuris naujas kainavo 100 tūkst. eurų, bet turėjo daug problemų, todėl dabar už naudotą retai kas nori duoti daugiau nei 20 tūkst. eurų.

Pirmieji prabangūs elektromobiliai nebuvo itin gerai padaryti: jie buvo nenašūs, nuvažiuodavo nedidelį atstumą viena įkrova, turėjo sparčiai degraduojančias baterijas ir kitų bėdų. Dėl to antrinėje rinkoje jie nėra norimi ir gerokai nuvertėjo.

Kita kategorija - tai geri automobiliai ir visai neblogi elektromobiliai, tokie kaip „Mercedes-Benz EQE“, EQS modeliai, „Porsche Taycan“. Jų nuvertėjimas panašus į analogiškų automobilių su vidaus degimo varikliais: per pirmuosius 3 metus jų kaina standartiškai nukrenta 50 proc., nes visi prabangūs modeliai smarkiausiai nuvertėja pirmaisiais metais.

Racionalus pasirinkimas ir garantijos

Nors naudoto transporto rinkoje vos kelerių metų senumo „premium“ klasės automobiliai atrodo patraukliai, jie tokie pigūs ne veltui - šie ratuočiai gali kelti brangių problemų ateityje. Tačiau, automobilių žurnalisto Vitoldo Miliaus teigimu, vertesni dėmesio yra garantiniai naudoti elektromobiliai, parduodami oficialiųjų atstovų. Pavyzdžiui, oficialioje atstovybėje Lietuvoje galima rasti naudotų „Mercedes-Benz EQE“ elektromobilių, dalis jų kainuoja iki 50 tūkst. eurų. Perkančioms įmonėms galioja PVM atskaita ir Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) teikiama 2,5 tūkst. eurų subsidija naudotiems automobiliams, o fiziniams asmenims - taip pat 2,5 tūkst. eurų subsidija. Šių elektromobilių rida dažnai nesiekia nė 30 tūkst. km.

Automobilių rinkos pokyčiai per pastaruosius 15 metų pranoko drąsiausias prognozes. Masinės gamybos elektromobiliai iš nišinių naujovių virto įprasta kasdienybe. „Premium“ segmento elektromobiliai, tokie kaip „Tesla Model S“, „Audi e-tron“ ar „Jaguar I-Pace“, pirmieji pasiūlė pažangias baterijas, efektyvias šilumos valdymo sistemas ir daugybę kitų išmaniųjų technologijų. „Mercedes-Benz“ su EQS ir EQE sedanais pakėlė komforto kartelę elektriniuose modeliuose.

Technologinė lyderystė leido „premium“ klasės elektromobiliams užsitikrinti tokias charakteristikas, kurios net naudotų automobilių rinkoje šiandien išlieka konkurencingos. „Battery University“ ir „Geotab“ tyrimai rodo, kad nemažos dalies elektromobilių baterijos gali išlaikyti iki 90 proc. pradinės talpos net ir po 160 tūkst. km ridos. Naudotų automobilių rinkos ekspertas Vytenis Kudarauskas atkreipia dėmesį, kad 3-5 metų „premium“ klasės elektromobiliai, kurių rida neviršija 100 tūkst. km, yra racionalus pasirinkimas norintiems komforto, tačiau nenorintiems mokėti naujų automobilių kainų. Rinkoje netrūksta pavyzdžių, kai nedaug naudoti prabangūs elektromobiliai kainuoja 40-50 tūkst. eurų.

Baterijai dažnai suteikiama garantija iki aštuonerių metų arba iki 160 tūkst. km. Kai kurie gamintojai suteikia ir papildomas garantijas: BMW visų elektromobilių baterijoms suteikia minimalią Europos Sąjungoje numatytą 8 metų ir 160 tūkst. km garantiją. „Tesla Model S“ ir „Model X“ modeliams taikoma 8 metų ir 240 tūkst. km garantija, o „Mercedes-Benz“ EQE ir EQS sedanams bei SUV - 10 metų ir 250 tūkst. km.

Automobilių duomenų bendrovės „Autovista Group“ informacija rodo, kad elektromobiliai per pirmuosius trejus metus vidutiniškai nuvertėja apie 55 proc. Palyginimui, benzinu varomi modeliai praranda apie 46 proc., o dyzelinu - apie 49 proc. Tokia situacija yra labai naudinga naudotų elektromobilių pirkėjams.

Finansinės subsidijos Lietuvoje taikomos ne tik naujiems, bet ir iki ketverių metų senumo naudotiems elektromobiliams. Juos įsigyjantys fiziniai asmenys gali susigrąžinti iki 2 500 eurų. Įmonės taip pat gali atskaityti PVM, jei perkamo elektromobilio kaina neviršija 50 tūkst. eurų.

Svarstant apie naudoto elektromobilio patikimumą, V. Kudarauskas pabrėžia, kad jis mažiau priklauso nuo amžiaus, o labiau nuo konkretaus modelio ir gamintojo. Apibendrintos tyrimų bendrovės „Consumer Reports“ ir Vokietijos automobilininkų draugijos ADAC išvados rodo, kad elektromobilių priežiūros išlaidos yra iki 50 proc. mažesnės. „Premium“ segmento modelių privalumas yra tas, jog 3-5 metų senumo elektromobilis vis dar nebus technologiškai atsilikęs ir, tikėtina, galės pasiekti bent 150 kW įkrovos galingumą ir turės didelės talpos bateriją, leidžiančią viena įkrova įveikti solidų atstumą. Taip yra todėl, kad naujausios technologijos pirmiausia įdiegiamos brangesniuose, aukštos klasės modeliuose.

Automobilių rinkos tendencijos Lietuvoje ir mažų elektromobilių filosofija

Lietuvoje didelis dėmesys skiriamas automobilio dydžiui. Baltijos šalyse maži automobiliai nėra itin populiarūs, o paklausiausi yra vidutinio dydžio krosoveriai, nes lietuviai nori didelių, universalių automobilių, net jeigu važinėja tik mieste. Vairuotojų įsivaizdavimas, esą maži automobiliai pigūs visomis prasmėmis, taigi prasčiau įrengti, pasižymintys prastesnėmis važiavimo savybėmis, daro įtaką šiam pasirinkimui. „Volkswagen Polo“, „Opel Corsa“, „Peugeot 208“ ar „Renault Clio“ neretai laikomi ekonominės klasės automobiliais.

„Lietuvoje automobilio dydis yra svarbu. Žmonės dydį priima kaip svarbų kriterijų, nes yra ir tokių prabangių mažų modelių, kurių kainos nesiskiria nuo didesnių. Pas mus žmogus pirks „Audi Q7“, nors jam Q3 užtenka visiems gyvenimo atvejams, bet jam reikia didelio agregato. Europoje automobilius įprastai renkasi pagal dydį, kokio reikia vairuotojui“, - komentuoja žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius.

Senuosiuose Vakarų ar Pietų Europos didmiesčiuose, kur siaurutės gatvelės ir ribotos parkavimo galimybės, ar kalnuose, kur siauri keliai, žmonės renkasi mažas mašinas, nes su jomis tiesiog patogiau gyventi. Tai nereiškia, kad tenka susitaikyti su faktu, jog teks vairuoti, liaudiškai tariant, „kibirą“. BMW koncernas, atgaivinęs „Mini“ prekių ženklą, parodė, kad ir maži automobiliukai gali būti prabangūs. Jie taip pat pristatė ir 1-osios serijos hečbeką. „Mercedes-Benz“ turi A klasę, kurią galima ypač prabangiai sukomplektuoti, o „Audi“ nužengė dar toliau: A1 buvo mažiausias „premium“ klasės atstovas visoje rinkoje.

Elektriniai mažyliai - protinga filosofija

Elektrifikacija įpūtė naujų vėjų į automobilių rinką ir iš dalies pakeitė suvokimą apie prabangos pojūtį. Nors kol kas dauguma žmonių į elektromobilį žiūri kaip į miestui skirtą mobilumo priemonę, gamintojai stengiasi sukurti atitinkamo lygio komfortą ir atmosferą, kad pateisintų kainą. Elektrinis „Mini Cooper“ yra „premium“ automobilis, taip pat ir „Honda e“. Naują „ë-C3“ pristačiusi bendrovė „Citroën“ orientuojasi į paprastumą, o netrukus pasirodysiantis „Hyundai Inster“ gali nustebinti technologijų gausa ir erdve mažiausių automobilių segmente.

„Maži elektromobiliai, mano matymu, yra vieni prasmingiausių daiktų, nes dauguma žmonių elektromobilius renkasi miesto išvykoms. O kam išleisti maišą pinigų perkant didelį, brangų SUV su didžiule, sunkia baterija tam, kad suktum ratus po Vilniaus senamiestį ir per dieną nuvažiuotum keliolika kilometrų? Geras nedidelis elektromobilis miestui yra logiškiausias sprendimas“, - mintimis dalijasi V. Milius.

Dydis nebūtinai atitinka klasę

Retas kuris ginčysis, kad maži automobiliai yra patogūs miestuose. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad jie turi būti ankšti viduje. Pavyzdžiui, vos 3,825 metro ilgio „Hyundai Inster“ pasižymi erdviu salonu dėl ilgos, 2,58 metro siekiančios ratų bazės. Gale įmontuotos dvi sėdynės slankioja pirmyn atgal, priekyje - taip pat sočiai vietos ir daug protingai išdėstytų daiktadėžių, dailios ir ekologiškos apdailos medžiagos.

Šio mažylio išskirtinumas - technologijos: jų sąrašas gali nustebinti net ir didesnių transporto priemonių savininkus. Automobilyje yra du 10,25 colio ekranai (prietaisų skydelis vairuotojui ir multimedija su navigacija bei belaide telefono jungtimi). Automobiliukas turi ne tik būtinas saugumo sistemas, bet ir pažangias priekinio bei atbulinio šoninio avarinio stabdymo prieš kliūtį sistemas, išmaniąją greičio palaikymo sistemą ir daug kitų funkcijų.

Kasdieniam važinėjimui mieste didelių baterijų nereikia, nes didelės talpos baterijos daug sveria, todėl kenčia dinamika ir ekonomija. Dėl to dauguma miesto elektromobilių apsiriboja 30-40 kWh baterijų talpa. „Hyundai“ į „Inster“ montuoja 42 arba 49 kWh talpos bateriją. Galingoji versija viena įkrova leidžia įveikti maždaug 350 km, o tai europiečiams yra maždaug savaitės važinėjimo vidurkis. V2L technologija suteikia galimybę automobilio bateriją naudoti kaip energijos kaupyklą išoriniams įrenginiams maitinti. Dėl 120 kW sparčiojo įkrovimo galios prie stotelės nereikės laukti ilgiau nei pusvalandį.

Europoje net ir brangesni už vidurkį maži miesto elektromobiliai sulaukia didelio populiarumo dėl jų patogumo mieste ir gerų važiavimo savybių. Nors japonų bendrovei „Honda“ nepasisekė su „e“ modeliu dėl nenašios elektros pavaros, „Mini Cooper E“, „Fiat 500e“, netgi „Dacia Spring“ susilaukė sėkmės. Vienų gamintojai siūlė stilių ir prabangą kompaktiškoje pakuotėje, o kitų - tiesiog pigiausio įmanomo žmonių transportavimo filosofiją.

Mažiems elektromobiliams populiarėjant, su naujomis idėjomis ateina ir kiti gamintojai: „Renault“ elektromobilio pavidalu atgaivina klasikinį 5 modelį, „Hyundai“ pristatė pažangų, įmantraus dizaino modelį „Inster“. Europoje neabejojama, kad jie susilauks dėmesio. Beliks išsiaiškinti, ar tokie elektromobiliai įtikins lietuvius, kad maži automobiliai nebūtinai turi priklausyti ekonominei klasei.

Naujų automobilių rinkos analizė Lietuvoje (Liepos mėnesio duomenys)

Liepos mėnesį asmeninių automobilių (M1) registravimas Lietuvoje sumažėjo 2,7 proc. iki 3 271 vnt., tuo tarpu lengvųjų komercinių transporto priemonių (N1) apimtis padidėjo 1,8 proc. iki 227 vnt. Pagrindinės šio nuosmukio priežastys yra dvi: smukusi reeksporto paklausa ir labai išaugusios registravimo eilės.

Greitojo reeksporto mastai praeitą mėnesį išliko nedideli: tik 201 įregistruotas naujas automobilis (iš jų - 145 „Fiat“ ir 40 „Seat“) buvo išregistruotas iki mėnesio pabaigos, dar 18 bus išregistruoti artimiausiu metu. Kalbant apie atskiras darbo dienas, pati sėkmingiausia buvo liepos 12 d., kuomet įregistruoti 236 automobiliai, o prasčiausia buvo liepos 5 d, kuomet įregistruoti 73 automobiliai.

Praeitą mėnesį Lietuvos naujų automobilių rinkoje pirmavo „Toyota“ markė (719 vnt.), antroje vietoje liko „Volkswagen“ (466), trečiąją vietą užėmė „Fiat“ (435), ketvirtą - „Škoda“ (268), penktą - „Peugeot“ (227). Tarp prestižinių markių pirmavo BMW (71).

Liepą tarp asmeninės paskirties (M1) automobilių pirmavo „Fiat 500“ (342 vnt.), „Toyota Corolla“ (260), „Toyota RAV4“ (216), „Volkswagen T-Cross“ (142) ir „Škoda Fabia“ (100). Tarp lengvųjų komercinių automobilių (N1) populiariausi buvo „Renault Master“ (36 vnt.) ir „Renault Trafic“ (20).

Praeitą mėnesį įregistruoti 75 tikrieji elektromobiliai (EV), tai yra net 23,0 proc. daugiau nei prieš metus (2020 m. liepą buvo įregistruotas 61 elektromobilis). Populiariausias modelis - „Volkswagen ID.3“ (18 vnt.). Nuo metų pradžios Lietuvoje iš viso įregistruoti 24 189 nauji lengvieji automobiliai, t.y. 9,6 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais (22 075).

Liepos mėnesį Lietuvos rinkoje debiutavo „Audi“ elektrinis vidutinio dydžio visureigis Q4 ir mažas „Hyundai“ visureigis „Bayon“, netiesiogiai pakeitęs „i20 Active“ modelį.

tags: #ecco #klases #automobiliai