Dygliuotų padangų ženklo klijavimas: svarba ir reikalavimai

Dygliuotos žieminės padangos Lietuvoje yra pakankamai populiarios. Dauguma vairuotojų yra įsitikinę, kad dygliuotos padangos užtikrina geriausią sukibimą su slidžia kelio danga. Tačiau svarbu nepamiršti, kad žiemą dygliuotas padangas naudojantys automobiliai privalo būti pažymėti apie tai perspėjančiu lipduku. Šiame straipsnyje aptarsime dygliuotų padangų naudojimo taisykles Lietuvoje ir kitose šalyse, taip pat atkreipsime dėmesį į lipduko, žyminčio transporto priemonę su dygliuotomis padangomis, svarbą.

Kam reikalingas dygliuotų padangų lipdukas?

Lietuva yra šiaurinėje Europos pusėje, kur eismo sąlygos šaltuoju metų laiku gali būti prastos. Dygliuotos padangos stipriai pagerina automobilio galimybes saugiai važiuoti ant kietos slidžios dangos - ledo ar suspausto sniego. Apie dygliuotas padangas perspėjantis lipdukas nėra Lietuvos Kelių eismo taisyklių kūrėjų fantazijos vaisius - jis privalomas ir kai kuriose kitose šalyse.

Apie dygliuotas padangas informuojantis lipdukas perspėja iš paskos važiuojančius vairuotojus, kad taip pažymėtas automobilis ant labai slidžios dangos gali elgtis kitaip. Tai yra, jis gali staigiau stabdyti ir greičiau įveikti posūkį, net jei kelias yra padengtas ledu. Sekant automobilį su dygliuotomis padangomis, tai labai svarbu įvertinti - jo galimybės gali būti visiškai kitokios nei jūsų. Kelyje automobiliai dažnai seka vienas kitą, išlaikydami deramą atstumą. Savo vairavimo stilių ir greitį jūs natūraliai derinate prie priešais važiuojančio automobilio - tai vyksta kone pasąmoningai. Žiemą slidžiame kelyje tai gali būti pavojinga, ypač jei priešais jus važiuojantis automobilis turi daugiau sukibimo. Tas lipdukas - tiesiog informacija apie tai, kad nereikėtų aklai sekti to automobilio, nes ant labai slidžios dangos jis galbūt turi pranašumą.

Nors nedidelis lipdukas dažnai kitų vairuotojų yra tiesiog ignoruojamas, jo funkcijomis galima pagrįstai abejoti. Visgi, policija primena, kad jeigu transporto priemonė neeksploatuojama su dygliuotomis padangomis, užklijuotą lipduką vertėtų nuimti tam, kad nebūtų klaidinami kiti vairuotojai.

Stabdymo kelio skirtumai

1995 metais Aliaskos universiteto Ankoridže mokslininkai palygino dygliuotų ir nedygliuotų padangų stabdymo kelią ant įvairių dangų. 40,3 km/val. greičiu važiavęs Ford Crown Victoria, turintis ABS sistemą, ant ledo pasiekė 26,4 metrų stabdymo kelią. Kai tas pats automobilis buvo apautas nedygliuotomis žieminėmis padangomis ir įsibėgėjo iki tų pačių 40,3 km/val., jam sustoti prireikė jau 30,5 metrų. Senas tyrimas, bet ir naujesni testai įrodo tą patį. Aišku, skirtumas nedidelis, tačiau kelyje tai tikrai būtų jaučiama. Automobilis su dygliuotomis padangomis prieš posūkį galėtų stabdyti šiek tiek vėliau ir agresyviau, net jei kelio danga būtų lengvai padengta ledu. Tas pats automobilis su nedygliuotomis žieminėmis padangomis negalėtų palaikyti to paties tempo ir vairavimo stiliaus - pabandęs greičiausiai atsidurtų griovyje.

Dygliuotų padangų naudojimo taisyklės Lietuvoje

Pagal Kelių eismo taisykles (KET), visos lengvosios transporto priemonės privalo būti aprūpintos žieminėmis padangomis nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. Vairuotojai privalo iki lapkričio 10 d. pakeisti padangas, pažymėtas M+S arba 3PMSF (trijų viršūnių kalno snaigė) simboliais. Vasarinių padangų naudojimas žiemą Lietuvoje laikomas rimtu kelių eismo taisyklių pažeidimu, todėl policija turi teisę skirti baudas nuo 50 iki 100 eurų.

Dygliuotos padangos Lietuvoje leidžiamos tik oficialiu žiemos laikotarpiu, t.y. nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 10 d. Važiavimas su dygliuotomis padangomis ne šiuo laikotarpiu taip pat gali užtraukti baudas.

Lipduko klijavimo reikalavimai

Lietuvoje dygliuotas padangas dėvintis automobilis turi būti pažymėtas apie tai perspėjančiu lipduku - dygliu trikampyje su raudonu rėmeliu. Dyglio lipdukas turi būti priklijuotas automobilio gale, kai automobilis nešioja dygliuotas padangas. Pavasarį, kai padangos keičiamos, tą lipduką reikia pašalinti.

Automobilio su dygliuotomis padangomis gale turi būti priklijuotas skiriamasis ženklas - baltas lygiakraštis trikampis su raudonu apvadu ir padangos dyglio simboliu viduryje. Trikampio kraštinės ilgis - 200-300 mm, apvado plotis - 1/10 kraštinės ilgio.

Baudos už reikalavimų nesilaikymą

Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Renatas Siaurusaitis ragina nepamiršti svarbaus reikalavimo. Vairuotojai, naudodami dygliuotas padangas Lietuvoje, privalo ant savo transporto priemonės užklijuoti specialų lipduką. R. Siaurusaitis pastebi, kad jeigu tokio reikalavimo nesilaikoma, vairuotojai gali sulaukti ir baudos. „Už tokį KET pažeidimą vairuotojams gresia bauda nuo 10 iki 12 eurų“, - teigė policijos atstovas.

Galimos problemos įvykus eismo įvykiui

Pašnekovas A. Žiukelis paaiškina, kad specialaus lipduko vairuotojams pamiršti nevalia ne tik dėl galimos baudos, kurią skirtų policija. Pasak pašnekovo, jeigu lipdukas, žymintis dygliuotas padangas, nebuvo užklijuotas, gali kilti keblumų ir įvykus eismo įvykiui, mat draudimo išmoka vairuotojui būtų nesuteikiama. Taip pat, galima būtų kelti klausimą ir dėl įvykio kaltininko - pavyzdžiui, esant plikledžiui, jei kažkas atsitrenktų į priekyje važiavusią transporto priemonę su dygliuotomis padangomis, kuri nebuvo tinkamai pažymėta. Tuomet galėtų būti keliamas atsakomybės klausimas. Na ir tai galėtų būti keblumas, mokant išmoką.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius paaiškina, kad kiekvieno eismo įvykio aplinkybės tikslinamos individualiai. Tokiu atveju gali būti atliekama ekspertizė ir kaltė dėl eismo įvykio gali būti paskirstyta tarp eismo dalyvių. Tačiau būtų atsižvelgiama į visas sąlygas. Tuo metu ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pasakoja, kad lipduko užklijavimas neturi reikšmės išmokos gavimui. „Draudimo išmokai įtakos neturi tai, ar ant į eismo įvykį patekusio automobilio yra užklijuotas informacinis ženklas apie dygliuotas padangas, ar nėra užklijuotas“, - teigė jis.

Dygliuotų padangų privalumai ir trūkumai

Dygliuotos padangos žymiai efektyviau „dirba“ ant ledo ir suplūkto sniego, stipriai pagerindamos automobilio galimybes saugiai važiuoti ant kietos slidžios dangos. Jei gyvenate toli nuo miesto ir kasdien kelis kilometrus tenka įveikti žvyrkeliu, geresnio pasirinkimo šaltajam sezonui už dygliuotas padangas nerasite - juk žiemą tas žvyrkelis apledija.

Tačiau dygliuotos padangos reikalauja kompromisų: automobilis yra ne toks stabilus ant sauso asfalto, per lietų, šlapdribą. Važiuojant jos skleidžia papildomo triukšmo, kuris girdėti daugelio automobilių salonuose. Jei dažniausiai važinėjama švariai nuvalytais asfaltuotais keliais, jos praranda savo pranašumą - dygliai kelia daugiau triukšmo, ilgiau slysta stabdant, 4-8 proc. Dygliuotos padangos dažniausiai yra brangesnės už to paties gamintojo nedygliuotas.

Žieminių padangų pasirinkimas ir priežiūra

Žieminių padangų svarba neabejotinai susijusi su šalčiu, sniegu ir šlapiais keliais. Šios padangos yra specialiai sukuriamos tam, kad gerai veiktų esant žemai temperatūrai ir sudėtingomis oro sąlygomis. Pagrindinis žieminių padangų skirtumas nuo vasarinių yra jų protektoriaus gylis ir speciali šalčiui atspari guma. Šie žieminių padangų ypatumai suteikia vairuotojui daugiau saugumo ir kontrolės žiemos metu. Tai ypač svarbu, kai kelio sąlygos tampa nepalankios.

Protektoriaus gylis ir padangų amžius

Lengvųjų automobilių padangų rašto protektoriaus gylis žiemą negali būti mažesnis nei 3 mm. Padangų protektoriaus gylį galima patikrinti specialiu matuokliu, slankmačiu arba tiesiog liniuote. Svarbu reguliariai tikrinti padangų slėgį ir protektoriaus gylį. Oro slėgį padangose tiksliausiai galima pamatuoti, kai padangos yra šaltos.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į padangų amžių. Jei padangos naudojamos 5 ar net 10 metų, jų guma gali būti visiškai sukietėjusi ir praradusi reikiamas savybes. Padangų pagaminimo datą galima rasti ant padangos šono esančiuose keturiuose skaičiuose. Pavyzdžiui, skaičius 3112 reiškia, kad ji pagaminta 2012 m. Jeigu padangos tokios senos, kad buvo pagamintos iki 2000-ųjų, jos bus pažymėtos tik trimis skaičiais: pirmi du nurodys savaitę, kada padanga pagaminta, paskutinis - metus.

Padangų ženklinimas

• M+S (Mud+Snow) - žymimos padidinto pravažumo padangos. Dažnai šis žymėjimas klaidingai vertinamas kaip universalių padangų požymis.
• SNAIGĖS KALNO FONE LOGOTIPU 3PMSF (Three Peak Mountain Snow Flake) - papildomas žymėjimas, kuriuo žymimos tikros žieminės padangos. Vairuotojai privalo iki lapkričio 10 d. pakeisti padangas, pažymėtas M+S arba 3PMSF simboliais.

Ką rinktis: "Nordic" ar Europinio mišinio padangas?

Patikimoje naujų padangų parduotuvėje dirbantys specialistai gali tikslingai pakonsultuoti šia tema, tačiau pirkėjui rekomenduojama turėti ir savo nuomonę. Tai yra pagrindinis kriterijus sprendžiant, kokias padangas pasirinkti. Kitais atvejais optimalus variantas Baltijos šalių klimatui yra „Nordic“ mišinio padangos, pavyzdžiui, „Goodyear UltraGrip Ice 2“. Jos pasižymi labai geromis savybėmis ant sauso ar šlapio asfalto, lyjant lietui, krentant šlapdribai ir dygliuotoms nusileidžia tik važiuojant plikledžiu. Vidurio Europos šalims skirtos žieminės padangos kaip „UltraGrip Performance“ automobilio „apavu“ galėtų tapti nebent jei važinėjate ganėtinai nedaug ir dienos metu, kai keliai jau būna nuvalyti.

Renkant automobilio apavą artėjančiam sezonui pravartu peržiūrėti naujausius padangų testus. Europoje yra kelios nepriklausomos organizacijos, atliekančios kompetentingus bandymus įvairiomis sąlygomis - tai vokiečių ADAC, „Auto Bild“, švedų „Vi Bilagare“ ir kitos.

Dygliuotų padangų naudojimas kitose šalyse

Dygliuoti žieminių padangų naudojimas yra draudžiamas daugelyje Europos Sąjungos valstybių. Šalyse, kuriose retai sninga ir dar rečiau susidaro plikledis, dygliuotas žiemines padangas naudoti draudžiama. Remiantis portalo „The Scandinavian Tire & Rim Organization“ duomenimis, pagrindinės valstybės, kurios draudžia dygliuotų padangų eksploatavimą, yra šios:

• Bulgarija
• Vengrija
• Vokietija
• Olandija
• Lenkija
• Portugalija
• Rumunija
• Kroatija
• Čekija
• Austrija

Visgi draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas A. Žiukelis vairuotojams savo ruožtu, prieš išvykstant į keliones, pataria pasidomėti, ar toje valstybėje iš tiesų galima naudoti dygliuotas padangas.

Žieminių padangų naudojimo ypatumai skirtingose šalyse

Kiekvienoje šalyje netrūksta savų kelių eismo taisyklių ypatumų ir interpretacijų:

• Italija: Žieminių padangų naudojimas Italijoje nėra privalomas, tačiau kiekvienas regionas gali nustatyti savo reikalavimus žieminėms padangoms arba grandinėms. Aostos slėnyje automobiliai turi būti su žieminėmis padangomis ir turėti grandines nuo spalio 1 iki balandžio 15 d., Bolzano regiono Pietų Tirolio provincijoje - nuo lapkričio 15 iki kovo 31 d.
• Latvija: Žieminės padangos privalomos nuo gruodžio 1 iki kovo 1 dienos. Dygliuotas padangas galima naudoti nuo spalio 1 iki gegužės 1 dienos. Minimalus protektoriaus gylis - 4 milimetrai. Nuo šių metų draudžiama žiemos metu važinėti demisezoninėmis padangomis, kurios pažymėtos tik M+S simboliu.
• Estija: Žieminės padangos privalomos nuo gruodžio 1 d. iki kovo 1 d. Padangų protektoriaus gylis turi būti didesnis nei 3 mm. Dygliuotas padangas galima naudoti nuo spalio 15 iki kovo 31 dienos (išimties tvarka - iki balandžio 30 d., esant žiemos sąlygoms). Nuo 2022 metų gruodžio Estijoje taip pat nebegalima naudoti demisezoninių padangų žiemą, nebent jos yra pažymėtos kalno ir snaigės simboliu.

Kiti transporto priemonių ženklai

Be dygliuotų padangų lipduko, Kelių eismo taisyklės numato ir kitus privalomus ar rekomenduojamus ženklus, skirtus įspėti kitus eismo dalyvius apie specifines transporto priemonės savybes ar vežamą krovinį:

• Lietuvos Respublikos skiriamasis ženklas: Jeigu trumpinio „LT“ nėra valstybinio numerio ženkle, Lietuvos Respublikoje įregistruotos ir į kitas valstybes išvykstančios motorinės transporto priemonės galas ir jos priekabos galas turi būti paženklinti Lietuvos Respublikos skiriamuoju ženklu. Tai baltas elipsės formos ženklas su juodomis raidėmis „LT“ viduryje.
• Užsienio valstybės skiriamasis ženklas: Iš kitos valstybės į Lietuvos Respubliką atvykusi transporto priemonė turi būti paženklinta tos valstybės, kurioje ji įregistruota, skiriamuoju ženklu, jeigu šio ženklo nėra valstybinio numerio ženkle.
• Vaikus vežančių autobusų ženklas: Vežančio vaikų grupes autobuso priekis ir galas turi būti pažymėti kvadratiniais šviesą atspindinčio geltono fono skiriamaisiais ženklais su raudonu apvadu ir juodu kelio ženklo „Vaikai“ simboliu.
• Mokyklinio autobuso ženklas: Mokyklinio autobuso priekis ir galas turi būti pažymėti kvadratiniais šviesą atspindinčio geltono fono skiriamaisiais ženklais su raudonu apvadu ir juodu kelio ženklo „Vaikai“ simboliu. Ant abiejų autobuso šonų turi būti užrašas „MOKYKLINIS“.
• Kurčiųjų vairuojamų automobilių ženklas: Priekis ir galas turi būti pažymėti skritulio formos 160 mm skersmens skiriamuoju ženklu su trimis 40 mm skersmens juodais skrituliukais, išdėstytais įsivaizduojamo lygiakraščio trikampio, nukreipto smaigaliu žemyn, kampuose.
• Asmenų su negalia ženklas: Transporto priemonės, kurią vairuoja teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ turintys asmenys su negalia arba juos vežantys asmenys, priekis ir galas gali būti pažymėti kvadratiniais mėlynais skiriamaisiais ženklais „Asmuo su negalia“ su baltu apvadu ir baltu kelio ženklo „Asmenys su negalia“ simboliu.
• Mokomųjų transporto priemonių ženklas: Motorinių transporto priemonių ir jų junginių su priekabomis, kuriomis mokoma vairuoti, priekis ir galas turi būti pažymėti baltu lygiakraščio trikampio formos skiriamuoju ženklu su raudonu apvadu ir juoda raide „M“ viduryje.
• Avarinio sustojimo ženklas: Motorinėse transporto priemonėse, išskyrus mopedus ir motociklus be priekabos, turi būti avarinio sustojimo ženklas - lygiakraštis trikampis, kurio 450-500 mm ilgio kraštinės pagamintos iš 50 mm pločio šviesą atspindinčios medžiagos.
• Pradedančiųjų vairuotojų ženklas: Pradedantiesiems vairuotojams privaloma automobilio galinės dalies kairėje pusėje turėti baltą kvadrato formos skiriamąjį ženklą su žaliu apvadu ir žaliu klevo lapu viduryje.

tags: #dygliuotu #padangu #zenklo #klijavimas