Dygliuotų padangų naudojimas Lietuvoje: taisyklės, ženklai ir atsakomybė

Artėjant žiemai, vairuotojams kyla klausimų dėl tinkamo pasiruošimo šaltajam sezonui, o vienas iš svarbiausių aspektų yra žieminės padangos. Šiame straipsnyje aptarsime dygliuotų padangų naudojimo taisykles Lietuvoje ir kitose šalyse, taip pat atkreipsime dėmesį į specialaus lipduko, žyminčio transporto priemonę su dygliuotomis padangomis, svarbą, galimas baudas ir kitus susijusius reikalavimus.

Žieminių padangų pasirinkimas ir ženklinimas

Kaskart vis žvarbesnės rudens dienos automobilininkams primena apie artėjantį žiemos sezoną. Liko šiek tiek daugiau nei mėnuo iki lapkričio 10 d., kuomet įsigalioja draudimas eksploatuoti lengvuosius automobilius su vasarinėmis padangomis (iki kovo 31 d.). Specialistai vasarines padangas vertina gana skeptiškai ir vadina netinkamomis nė vienam metų laikui.

Padangų žinovai vieningai sutaria, kad naudotos ar restauruotos padangos, nors ir keleriopai pigesnės, tačiau yra nepatikimos ir netgi pavojingos. Rinkoje kasmet pasirodo naujienų, todėl svarbu atkreipti dėmesį į padangų protektoriaus raštą, kuris užtikrina saugų, tylų ir patogų važiavimą.

Dažnas automobilininkas vis dar gerokai apsigauna manydamas, kad raidžių deriniu „M+S” paženklintos padangos yra vadinamosios demisezoninės ir niekam tikusios. Taip žymimos ir žiemiškiems keliams skirtos minkšto arba kieto gumos mišinio padangos. Kad įsitikintumėte, jog prieš jūsų akis išties šaltajam metų laikui skirtas gaminys, įdėmiau apžiūrėkite greta „M+S” simbolių esančius įspaudus ant padangos šono. Vairuotojai privalo iki lapkričio 10 d. pakeisti padangas, pažymėtas M+S arba 3PMSF (trijų viršūnių kalno snaigė) simboliais.

Žieminių padangų techniniai reikalavimai Lietuvoje

• Minimalus protektoriaus gylis lengviesiems automobiliams ir lengvosioms priekaboms iki 3,5 tonos yra 3,0 mm.
• Net jei jūsų padangos atitinka minimalų protektoriaus gylį, protinga jas pakeisti sezono pradžioje. Staigus temperatūros kritimas arba snygis gali sukelti pavojingas sąlygas per naktį.

Padangų ženklinimas:

• M+S (Mud+Snow) - žymimos padidinto pravažumo padangos. Dažnai šis žymėjimas klaidingai vertinamas kaip universalių padangų požymis.
• SNAIGĖS KALNO FONE LOGOTIPU 3PMSF (Three Peak Mountain Snow Flake) - papildomas žymėjimas, kuriuo žymimos tikros žieminės padangos.

Dygliuotos padangos: privalumai, trūkumai ir naudojimo taisyklės Lietuvoje

Dygliuotos padangos stipriai pagerina automobilio galimybes saugiai važiuoti ant kietos slidžios dangos - ledo ar suspausto sniego. Jos žymiai efektyviau „dirba“ ant ledo ir suplūkto sniego. Tačiau, jei dažniausiai važinėjama švariai nuvalytais asfaltuotais keliais, jos praranda savo pranašumą - dygliai kelia daugiau triukšmo, ilgiau slysta stabdant, 4-8 proc. padidėja kuro sąnaudos.

Lietuvos klimatas pasižymi permainingumu, todėl tinkamas padangų pasirinkimas yra itin svarbus saugumui kelyje užtikrinti. Lietuvos kelių eismo taisyklėse (KET) nustatyta, kad nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. transporto priemonės privalo būti aprūpintos žieminėmis padangomis. Tai reiškia, kad šiuo laikotarpiu draudžiama naudoti vasarines padangas. Žieminėmis padangomis laikomos žieminės, universalios arba dygliuotos padangos.

Dygliuotas padangas Lietuvoje leidžiama naudoti tik nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 10 d. Šis apribojimas yra įvestas dėl to, kad dygliuotų padangų metaliniai dygliai gadina asfalto dangą, gali iškristi ir pažeisti kitas transporto priemones.

Lipduko svarba ir baudos už jo nebuvimą

Automobiliai, naudojantys dygliuotas padangas, privalo būti pažymėti specialiu lipduku - baltu lygiakraščiu trikampiu su raudonu apvadu ir padangos dyglio simboliu viduryje. Trikampio kraštinės ilgis - 200-300 mm, apvado plotis - 1/10 kraštinės ilgio.

Apie dygliuotas padangas informuojantis lipdukas perspėja iš paskos važiuojančius vairuotojus, kad taip pažymėtas automobilis ant labai slidžios dangos gali elgtis kitaip: jis gali staigiau stabdyti ir greičiau įveikti posūkį, net jei kelias yra padengtas ledu. Sekant automobilį su dygliuotomis padangomis, tai labai svarbu įvertinti - jo galimybės gali būti visiškai kitokios nei jūsų. Tas lipdukas - tiesiog informacija apie tai, kad nereikėtų aklai sekti to automobilio, nes ant labai slidžios dangos jis galbūt turi pranašumą.

Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Renatas Siaurusaitis ragina nepamiršti šio svarbaus reikalavimo. Jeigu tokio reikalavimo nesilaikoma, vairuotojai gali sulaukti ir baudos. Už KET pažeidimą vairuotojams gresia bauda nuo 10 iki 12 eurų. Taip pat, policijos pareigūnai, nustatę, kad automobilis eksploatuojamas su dygliuotomis padangomis po balandžio 10 d. arba be tinkamo ženklo, turi teisę vietoje panaikinti techninės apžiūros galiojimą. Tai reiškia, kad tęsti kelionės negalima - automobilį teks gabenti tralu arba keisti padangas vietoje ir iš naujo atlikti TA.

Galimos problemos įvykus eismo įvykiui

Specialaus lipduko vairuotojams pamiršti nevalia ne tik dėl galimos baudos. Draudimo bendrovės „Gjensidige“ ekspertas Arvydas Gučius perspėja, kad, jei po balandžio 10 d. su dygliuotomis padangomis pateksite į eismo įvykį, automobilis bus laikomas techniškai netvarkingu. Tokiu atveju draudimo bendrovė gali atlyginti nuostolius nukentėjusiajam, bet vėliau šią sumą išsireikalaus iš jūsų - tai vadinama regresu.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius paaiškina, kad kiekvieno eismo įvykio aplinkybės tikslinamos individualiai. Tokiu atveju gali būti atliekama ekspertizė ir kaltė dėl eismo įvykio gali būti paskirstyta tarp eismo dalyvių. Tačiau ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pasakoja, kad lipduko užklijavimas neturi reikšmės išmokos gavimui. „Draudimo išmokai įtakos neturi tai, ar ant į eismo įvykį patekusio automobilio yra užklijuotas informacinis ženklas apie dygliuotas padangas, ar nėra užklijuotas“, - teigė jis.

Policija primena, kad jeigu transporto priemonė neeksploatuojama su dygliuotomis padangomis, užklijuotą lipduką vertėtų nuimti tam, kad nebūtų klaidinami kiti vairuotojai.

Dygliuotų padangų naudojimas kitose šalyse

Vairuotojai turėtų prisiminti, kad su dygliuotomis padangomis daugelyje Europos valstybių negalėsite važiuoti. Šalyse, kuriose retai sninga ir dar rečiau susidaro plikledis, dygliuotas žiemines padangas naudoti draudžiama. BTA Ekspertizių skyriaus vadovas A. Žiukelis vairuotojams, prieš išvykstant į keliones, pataria pasidomėti, ar toje valstybėje iš tiesų galima naudoti dygliuotas padangas.

Pagrindinės valstybės, kurios draudžia dygliuotų padangų eksploatavimą:

• Bulgarija
• Vengrija
• Vokietija
• Olandija
• Lenkija
• Portugalija
• Rumunija
• Kroatija
• Austrija
• Čekija

Žieminių padangų naudojimo ypatumai skirtingose šalyse

Kiti transporto priemonių ženklinimo reikalavimai Lietuvoje

Kelių eismo taisyklėse (KET) yra nustatyti ir kiti transporto priemonių ženklinimo reikalavimai, kuriuos svarbu žinoti:

1. Valstybinio numerio ženklus draudžiama uždengti apsauginėmis medžiagomis, lankstyti ar kitaip keisti jų formą, jie neturi būti apgadinti, užteršti ar surūdiję. Valstybės įmonės „Regitra“ išduodama lentelė su valstybiniu numeriu turi būti pritvirtinta gerai matomoje vietoje motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos gale, vežant prie motorinės transporto priemonės, priekabos galinės dalies pritvirtintą dviratį (dviračius), kuris (kurie) uždengia valstybinio numerio ženklą.
2. Lietuvos Respublikoje įregistruotos ir į kitas valstybes išvykstančios motorinės transporto priemonės galas ir jos priekabos galas turi būti paženklinti Lietuvos Respublikos skiriamuoju ženklu, jeigu trumpinio „LT“ nėra valstybinio numerio ženkle. Tai baltas elipsės formos ženklas su juodomis raidėmis „LT“ viduryje. Ženklo horizontalioji ašis turi būti ne trumpesnė kaip 175 mm, vertikalioji - ne trumpesnė kaip 115 mm, raidės - ne mažiau kaip 80 mm aukščio ir ne mažiau kaip 10 mm storio.
3. Iš kitos valstybės į Lietuvos Respubliką atvykusi transporto priemonė turi būti paženklinta tos valstybės, kurioje ji įregistruota, skiriamuoju ženklu, jeigu šio ženklo nėra valstybinio numerio ženkle. Į Lietuvos Respubliką atvykstančių užsienyje registruotų transporto priemonių skiriamieji ženklai nustatomi tarptautinėmis sutartimis.
4. Draudžiama Lietuvos Respublikoje įregistruotą transporto priemonę eksploatuoti su kitos valstybės skiriamuoju ženklu.
5. Vežančio vaikų grupes autobuso priekis ir galas turi būti pažymėti kvadratiniais šviesą atspindinčio geltono fono skiriamaisiais ženklais su raudonu apvadu ir juodu kelio ženklo „Vaikai“ simboliu. Kvadrato kraštinės ilgis - 400 mm, apvado plotis - 40 mm. Autobuso priekyje gali būti naudojamas mažesnis skiriamasis ženklas, kurio kvadrato kraštinės ilgis - 300 mm, apvado plotis - 30 mm.
6. Mokyklinio autobuso priekis ir galas turi būti pažymėti kvadratiniais šviesą atspindinčio geltono fono skiriamaisiais ženklais su raudonu apvadu ir juodu kelio ženklo „Vaikai“ simboliu. Kvadrato kraštinės ilgis - 300 mm, apvado plotis - 30 mm. Ant abiejų autobuso šonų turi būti užrašas „MOKYKLINIS“, raidžių aukštis - ne mažesnis kaip 200 mm. Mokyklinis autobusas ženklinamas išryškinančiu autobuso gabaritus linijiniu žymėjimu iš šviesą atspindinčios 50 mm pločio juostos: priekyje - balta, ant abiejų šonų - geltona, gale - raudona juosta. Ant transporto priemonės stogo keturiuose kampuose turi būti įrengtos papildomos įspėjamosios mirksinčios oranžinės šviesos, kurios įjungiamos tik mokinių įlaipinimo (išlaipinimo) metu ir mirkčioja paeiliui kairiajame ir dešiniajame transporto priemonės šonuose.
7. Kurčiųjų vairuojamų automobilių priekis ir galas turi būti pažymėti skritulio formos 160 mm skersmens skiriamuoju ženklu su trimis 40 mm skersmens juodais skrituliukais, išdėstytais įsivaizduojamo lygiakraščio trikampio, nukreipto smaigaliu žemyn, kampuose.
8. Transporto priemonės, kurią vairuoja teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ turintys asmenys su negalia arba juos vežantys asmenys, priekis ir galas gali būti pažymėti kvadratiniais mėlynais skiriamaisiais ženklais „Asmuo su negalia“ su baltu apvadu ir baltu kelio ženklo „Asmenys su negalia“ simboliu. Kvadrato kraštinės ilgis - 100 mm, apvado plotis - 10 mm. Teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ turintys asmenys turi turėti tai patvirtinantį (-ius) dokumentą (-us).
9. Motorinių transporto priemonių ir jų junginių su priekabomis, kuriomis mokoma vairuoti, priekis ir galas turi būti pažymėti baltu lygiakraščio trikampio formos skiriamuoju ženklu su raudonu apvadu ir juoda raide „M“ viduryje. Trikampio kraštinės ilgis - 200-300 mm, apvado plotis - 1/10 kraštinės ilgio.
10. Motorinių transporto priemonių ir jų junginių su priekabomis, kurių matmenys (su kroviniu ar be jo) yra didesni už Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nustatytuosius, taip pat motorinių transporto priemonių, kurių maksimalus greitis pagal techninę charakteristiką mažesnis už maksimalų greitį, leidžiamą Taisyklėse toms transporto priemonėms, gale, kairėje pusėje, gali būti skiriamasis greičio ribojimo ženklas - spalvotas ženklas „Ribotas greitis“, kuriame nurodytas greitis, kuriuo gali važiuoti transporto priemonė. Ženklo skersmuo - 160-250 mm, apvado plotis - 1/10 ženklo skersmens.
11. Priekyje arba gale už transporto priemonės gabaritų daugiau kaip 1 m išsikišantys arba bent kiek į šoną išsikišantys tolimiausi krovinio arba platesnių kaip 2,6 m transporto priemonių kraštiniai taškai turi būti pažymėti skiriamaisiais ženklais - 400 mm ilgio kraštinės kvadratais su pakaitomis einančiomis šviesą atspindinčiomis įstrižomis baltomis ir raudonomis 50 mm pločio juostomis. Šie ženklai ant transporto priemonės turi būti pritvirtinti ne žemiau kaip 0,4 m ir ne aukščiau kaip 1,6 m nuo žemės paviršiaus. Tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nurodytose transporto priemonės vietose turi degti žibintai - balti iš priekio, oranžiniai - iš šonų ir raudoni - iš galo.
12. Pavojinguosius krovinius vežančios transporto priemonės turi būti paženklintos ir pažymėtos Europos sutartyje dėl pavojingų krovinių vežimo keliais (ADR) ir jos A ir B techniniuose prieduose nustatyta tvarka.
13. Ilgesnės kaip 18,75 m transporto priemonės su priekaba (išskyrus lankstaus rėmo autobusus ir troleibusus) gale, 250-2 100 mm aukštyje nuo žemės paviršiaus, turi būti įrengtas vienas (horizontalus), du (horizontalūs arba vertikalūs) arba keturi (du vertikalūs ir du horizontalūs) simetriškai transporto priemonės ašiai išdėstyti stačiakampio formos skiriamieji ženklai, padengti geltona medžiaga, atspindinčia šviesą, ir turintys raudoną 40 mm pločio fluorescencinį apvadą. Bendras šių skiriamųjų ženklų ilgis turi būti nuo 1 130 mm iki 2 300 mm, skiriamojo ženklo plotis - nuo 195 mm iki 230 mm.
14. Motorinėse transporto priemonėse, išskyrus mopedus ir motociklus be priekabos, turi būti avarinio sustojimo ženklas - lygiakraštis trikampis, kurio 450-500 mm ilgio kraštinės pagamintos iš 50 mm pločio šviesą atspindinčios medžiagos.
15. Autobusuose, kuriuose įrengti saugos diržai, priešais kiekvieną sėdynę arba ant autobuso sėdynės ar šalia jos matomoje vietoje turi būti pavaizduotas informacinis ženklas „Užsisek saugos diržą“. Ženklas yra mėlynos ir baltos spalvos, jo apskritimo skersmuo - 60 mm, o balto apvado plotis - 3 mm.
16. Pradedantiesiems vairuotojams privaloma automobilio galinės dalies kairėje pusėje turėti baltą kvadrato formos skiriamąjį ženklą su žaliu apvadu ir žaliu klevo lapu viduryje.

Padangų priežiūra ir keitimas pasibaigus sezonui

Nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. dygliuotos padangos griežtai draudžiamos. Piniginis baudos dydis - 50-100 eurų - gali atrodyti nedidelis, tačiau svarbu nepamiršti, kad po balandžio 10 d. policijos pareigūnai, nustatę, kad automobilis eksploatuojamas su dygliuotomis padangomis, turi teisę vietoje panaikinti techninės apžiūros galiojimą.

Nuo balandžio 10 d. iki lapkričio 10 d. leidžiama važiuoti tik vasarinėmis, universaliomis arba žieminėmis padangomis (be dyglių). Žieminės padangos pagamintos iš minkštesnio gumos mišinio, kuris greičiau dyla važiuojant šiltu asfaltu. Važiuojant įkaitusia kelio danga su žieminėmis padangomis, padidėja pasipriešinimas riedėjimui, todėl padidėja kuro sąnaudos, sumažėja stabilumas kelyje ir pailgėja stabdymo kelias.

Svarbu reguliariai tikrinti padangų slėgį ir protektoriaus gylį. Oro slėgį padangose tiksliausiai galima pamatuoti, kai padangos yra šaltos. Gylį galima patikrinti specialiu matuokliu, slankmačiu arba liniuote. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į padangų amžių. Jei padangos naudojamos 5 ar net 10 metų, jų guma gali būti visiškai sukietėjusi ir praradusi reikiamas savybes.

„Gjensidige“ ekspertas Arvydas Gučius rekomenduoja neskubėti: „Skubėti keisti žieminių padangų vos prasidėjus balandžiui nėra privaloma. Kas nusprendžia tiesiog palikti žiemines padangas ir vasarą - taupyti tik atrodo. Žieminės padangos, eksploatuojamos šiltuoju metu, nusidėvi iki 60 proc. greičiau. Jų minkštesnė guma ant karšto asfalto „plaukia” - stabdymo kelias pailgėja, o akvaplanavimo rizika didėja.“

Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo griežtesnės baudos už padangų išmetimą į aplinką - nuo 200 iki 500 eurų už kiekvieną padangą. Senų padangų šalinimas yra paprastas: keičiant padangas autoservise, senas galima palikti nemokamai - tiek, kiek keičiama. Taip pat galima priduoti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse.

Kaip primena ReidasOfficial.lt ekspertai: „Svarbu ne tik išvengti baudų - svarbu išlikti gyvam. Lietuva yra šiaurinėje Europos pusėje, kur eismo sąlygos šaltuoju metų laiku gali būti prastos - jūs tai puikiai žinote.“

tags: #dygliuotu #padangu #zenklas #bauda