Dvylikapirštės žarnos opaligė: išsamus gydymas ir prevencija

Opaligė, dar vadinama skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa, yra virškinamojo trakto gleivinės pažeidimas, kai susidaro atviros žaizdos skrandžio ar dvylikapirštės žarnos sienelėje. Šios opos sukelia skausmą, deginimo pojūtį ar kitus virškinimo sutrikimus. Nors visuomenėje vis dar gajūs mitai, jog opas sukelia vien tik stresas ar aštrus maistas, gydytojai gastroenterologai pabrėžia, kad tikrosios priežastys dažniausiai slypi infekcijose ir netinkamame vaistų vartojime.

Ši būklė gali paveikti bet kokio amžiaus žmones, tačiau dažniau pasitaiko suaugusiems, ypač 30-50 metų amžiaus grupėje. Dvylikapirštės žarnos opos neretai diagnozuojamos jauniems ir darbingo amžiaus žmonėms, o vyrai šia liga serga dažniau nei moterys. Vyrams dvylikapirštės žarnos opos išsivysto 3-4 kartus dažniau nei moterims. Moterims opaligės tikimybė labai padidėja po menopauzės.

Kas yra opaligė ir dvylikapirštės žarnos opa?

Opaligė - tai lėtinė recidyvuojanti liga, kuriai paūmėjus ir sutrikus nerviniams bei hormoniniams virškinimo sistemos reguliacijos mechanizmams, atsiveria virškinamojo trakto (skrandžio ir dvylikapirštės žarnos) gleivinės opos. Peptinės opos - tai vidinio paviršiaus (gleivinės) žaizdos, atsirandančios viršutinėje virškinamojo trakto dalyje.

Opa - tai ne tiesiog paviršinis įbrėžimas, o gilus gleivinės defektas, kuris prasiskverbia per apsauginį sluoksnį ir pasiekia gilesnius audinius. Erozija yra paviršinis gleivinės pažeidimas, kuris užgyja nepalikdamas rando. Opa yra gilesnis defektas, kuris pažeidžia ir pogleivį ar net raumeninį sluoksnį.

Dvylikapirštės žarnos opa - tai opa, esanti dvylikapirštėje žarnoje, kuri yra pradinė plonosios žarnos dalis, einanti iškart po skrandžio. Dvylikapirštės žarnos opos sudaro beveik 80% visų opų, o sergamumas ja maždaug 4 kartus viršija sergamumą skrandžio opalige. Manoma, jog šia liga serga maždaug 7% pasaulio gyventojų.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Opaligė išsivysto, kai sutrinka pusiausvyra tarp apsauginių skrandžio gleivinės veiksnių (pvz., gleivių) ir agresyvių veiksnių (pvz., skrandžio rūgšties ar bakterijų). Skrandis gamina rūgštines medžiagas, kurios svarbios maisto virškinimo procese. Šios medžiagos yra korozinės, galinčios pažeisti skrandžio bei dvylikapirštės žarnos vidinę sienelę, todėl normaliai yra sekretuojami įvairūs virškinimo organų gleivinę apsaugantys veiksniai, pavyzdžiui, gleivės. Opos atsiranda, kai šis apsauginis sluoksnis pažeidžiamas ir virškinimo sultys su jose esančiomis rūgštimis pasiekia ir pažeidžia skrandžio gleivinę.

Pagrindinės priežastys

• Helicobacter pylori (H. pylori) infekcija: Tai pati dažniausia priežastis, kurią skrandyje turi net pusė pasaulio gyventojų, tačiau tik dešimtadalis jų nuo šios bakterijos suserga. H. pylori yra spiralės formos bakterija, kuri geba išgyventi rūgščioje skrandžio terpėje, išskirdama fermentus, neutralizuojančius rūgštį aplink save. Ši bakterija net 95% atvejų „kalta" dėl dvylikapirštės žarnos opaligės ir 60-80% atvejų - dėl skrandžio opaligės. H. pylori infekcija yra plačiai paplitusi visame pasaulyje, kai kuriuose regionuose sergamumas siekia net 70%.
• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU): Antroji pagal dažnumą priežastis - besaikis arba ilgalaikis vaistų nuo skausmo ir uždegimo vartojimas (pvz., aspirinas, ibuprofenas, diklofenakas, ketoprofenas). Šių vaistų dažnai vartoja vyresnio amžiaus žmonės, sergantys sąnarių ar širdies ligomis. NVNU dirgina virškinamojo trakto gleivinę ir sąlygoja jos uždegimą, slopindami prostaglandinų, būtinų gleivių, saugančių žarnyno sieneles nuo rūgšties, išsiskyrimą.

Kiti rizikos veiksniai

• Stresas: Įtakos opaligei atsirasti gali turėti ir stresas. „Kūno stresą" dažnai patiria žmonės, sergantys sunkiomis ligomis arba patyrę sudėtingas, ilgai trunkančias operacijas. Tokiais atvejais sutrinka skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinės kraujotaka ir atsiranda opų. Emocinis stresas gali turėti įtakos skrandžio ir žarnyno veiklai, paveikdamas jautriausią žmogaus vietą.
• Rūkymas: Rūkantys žmonės yra 2 kartus labiau linkę sirgti opomis, o jų gijimas sulėtėja. Rūkymas, ypač infekuotiems H. pylori, didina riziką.
• Alkoholio vartojimas: Nors alkoholis tiesiogiai nepadaro opų, didelis jo vartojimas gali dirginti gleivinę ir prisidėti prie opaligės išsivystymo.
• Genetika: Šeimos istorija, susijusi su opalige ar H. pylori infekcija, didina riziką. Tam tikra kraujo grupė (O(I)) taip pat gali būti rizikos veiksnys.
• Kiti vaistai: Esant H. pylori infekcijai, kartu vartojant NVNU arba kortikosteroidus, didėja opų atsiradimo rizika.
• Retos priežastys: Gastrinoma (Zollinger-Ellisono sindromas), idiopatinė HCl hipersekrecija, Krono liga, spindulinė chemoterapija, pirminė ir antrinė hiperparatirozė. Idiopatinės opos - tai opos, kurių kilmė nėra žinoma.

Simptomai ir jų atpažinimas

Pagrindinis simptomas, verčiantis skubėti pas gydytoją - skausmas, kuris sergant opalige paprastai juntamas viršutinėje pilvo dalyje, po krūtinkauliu (epigastriumas). Šis skausmas yra deginantis ar graužiantis. Tačiau toks skausmas gali būti ne tik opaligės, bet ir tulžies pūslės akmenligės, onkologinės skrandžio, kasos ligos ar žarnyno funkcijų sutrikimo požymis.

Dvylikapirštės žarnos opos skausmo ypatumai:

• Laikas po valgio: Skausmas dažniausiai pasireiškia praėjus 1,5-3 valandoms po valgio, kai skrandis jau ištuštėja ir rūgštus turinys patenka į dvylikapirštę žarną.
• Naktinis skausmas: Dėl padidėjusios rūgšties sekrecijos nakties metu, pacientai dažnai pabunda nuo skausmo apie 2-3 valandą nakties.
• Skausmo palengvėjimas valgant: Sergant dvylikapirštės žarnos opa, suvalgius net nedidelį kiekį maisto ar išgėrus stiklinę pieno, skausmas dažniausiai nurimsta. Maistas „suriša” rūgšties perteklių, ir dirginimas laikinai liaujasi.
• „Alkio skausmai“: Būdingas skausmas tuoj po krūtinkauliu, dažniausiai nevalgius (dėl alkio metu pasigaminusių skrandžio rūgščių patekimo į plonąjį žarnyną).

Kiti lydintys simptomai:

• Gali pūsti pilvą, graužti rėmuo.
• Užkietėti viduriai.
• Jaučiamas nemalonus sunkumas skrandžio plote.
• Kai kuriais atvejais opos gali pasireikšti labai lengvais arba visai nepastebimais simptomais („nebyliosios opos“), todėl diagnozė nustatoma pavėluotai.

Diagnozavimo metodai

Jei jaučiate virškinamojo trakto negalavimus, reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins jūsų būklę ir, jei reikės, paskirs vizitą pas gastroenterologą. Nors simptomai gali būti labai iškalbingi, tiksliai diagnozei nustatyti būtini tyrimai.

• Endoskopija (gastroskopija): Tai vienas svarbiausių ir pagrindinis dvylikapirštės žarnos opaligę patvirtinantis diagnostikos metodas. Jo metu gydytojas per burną įveda lankstų vamzdelį su kamera ir apžiūri stemplę, skrandį bei dvylikapirštę žarną. Tai leidžia ne tik pamatyti opą, įvertinti jos dydį bei gylį, bet ir paimti biopsiją (mažus audinių gabalėlius) tikslesniam, mikroskopiniam tyrimui (pvz., vėžinio susirgimo paneigimui). Tyrimo metu taip pat patikrinama, ar pacientas neužsikrėtęs H. pylori infekcija, atliekamos nedidelės operacijos (pašalinami polipai, sustabdomas kraujavimas). Šiuolaikinės technologijos leidžia tiriamiems pacientams trumpam užmigdyti, kad nejautų jokių nemalonių simptomų.
• Helicobacter pylori nustatymas: Labai svarbu nustatyti, ar žmogus infekuotas H. pylori. Tai galima padaryti keliais būdais:
  • Šlapalo kvėpavimo mėginys.
  • Antigenų (Ag) nustatymas išmatose.
  • Polimerazės grandinės reakcijos (PGR) nustatymas.
  • Kraujo tyrimas (aptinka antikūnus prieš H. pylori).
• Rentgeno tyrimas: Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos gali būti nustatomos ir rentgeniniu tyrimu, nors gastroskopija yra tikslesnis metodas.

Opaligės gydymas

Opaligės gydymas orientuotas į simptomų mažinimą, opos gijimo skatinimą ir priežasties pašalinimą. Daugumoje opaligės atvejų gydymas pradedamas nuo medikamentinio, siekiant sumažinti skrandžio rūgšties kiekį, apsaugoti virškinamojo trakto gleivinę gijimo metu ir sunaikinti bet kokią infekciją.

Medikamentinis gydymas

• Eradikacinė terapija: Jei randama H. pylori bakterija, skiriamas kompleksinis gydymas, susidedantis iš dviejų skirtingų antibiotikų (dažniausiai amoksicilinas, klaritromicinas, metronidazolas) ir rūgštingumą mažinančių vaistų. Šis gydymas veiksmingas - opa užgyja ir paprastai nebeatsinaujina. Jeigu antibiotikai nevartojami, užgydytos bakterijų sukeltos opos dažniausiai po poros metų vėl atsinaujina.
• Protonų siurblio inhibitoriai (PSI): Tai vaistai (pvz., omeprazolis, esomeprazolis), kurie blokuoja rūgšties gamybą skrandyje ir skatina gijimą. Jie yra esminė gydymo dalis.
• Antacidiniai vaistai: Šie vaistai neutralizuoja skrandžio rūgštį ir gali greitai numalšinti skausmą. Jie padeda nedelsiant palengvinti simptomus, tačiau paprastai nenaudojami kaip pagrindinis gydymo būdas.

Labai svarbu kruopščiai laikytis gydytojo paskirto gydymo režimo ir vartoti vaistus tiek laiko, kiek paskirta, net jei būklė greitai pagerėja. Ankstyvas gydymo nutraukimas gali sulėtinti gijimą ir didina pakartotinių opų atsiradimo riziką.

Gyvenimo būdo ir mitybos korekcija

Gydant opaligę labai svarbus vaidmuo tenka gyvenimo būdo ir mitybos pokyčiams.

• Dieta: Maitinkitės kas 3-4 valandas, valgykite įvairų maistą nedidelėmis porcijomis, gerai sukramtykite. Rinkitės lengvai virškinamą, minkštą, virtą ar troškintą maistą. Valgymas dažniau, bet mažesnėmis porcijomis, neleidžia skrandžiui būti tuščiam ir rūgščiai tiesiogiai veikti pažeistos gleivinės.
• Vengti dirgiklių: Ribokite riebaus, aštraus ir rūgštaus maisto vartojimą. Venkite maisto produktų ir gėrimų, kurie sukelia simptomus (pvz., kofeinas, alkoholis, gazuoti gėrimai).
• Rūkymo ir alkoholio atsisakymas: Tai yra vienas esminių žingsnių sėkmingam gydymui ir opų gijimui.
• Pienas ir soda: Jei ėda rėmuo, galima išgerti pieno arba linų sėmenų nuoviro. Tačiau atminkite, kad išgėrus pieno, skausmas nors ir laikinai atlėgsta, vėliau piene esantis kalcis ir baltymai kaip tik paskatina dar didesnį skrandžio rūgšties išsiskyrimą. Jokiu būdu nesugalvokite gerti „bobučių vaisto“ - sodos, nes jos išgėrus savijauta trumpam gal ir pagerės, bet netrukus skrandis vėl ims degti, nes pasigamins dar daugiau rūgšties.
• Fizinis aktyvumas: Būkite fiziškai aktyvūs (vaikščiojimas, plaukiojimas, bėgiojimas, mankšta), tai pagerina bendrą viso organizmo sveikatą.
• Streso valdymas: Nors emocinis stresas nėra tiesioginė priežastis, jis gali pabloginti simptomus, todėl svarbu rasti būdų jam valdyti.

Chirurginis gydymas

Sunkiais atvejais, kai vaistai nepadeda arba atsiranda komplikacijų, gali prireikti chirurginės intervencijos:

• Kraujavimo stabdymas: Fibrogastroduodenoskopija ir kraujavimo stabdymas naudojant lazerį, elektrokoaguliaciją, skleroterapiją arba adrenalino injekciją atliekamas įtariant kraujavimą iš virškinamojo trakto.
• Perforacijos atveju: Operacija (laparoskopija arba laparotomija) atliekama esant skrandžio arba dvylikapirštės žarnos perforacijai (prakiurimui).

Galimos komplikacijos

Opaligės komplikacijų šiais laikais pasitaiko vis rečiau, tačiau negydoma liga vis dar gali komplikuotis. Laiku atpažinus šiuos simptomus ir kreipusis į medikus, galima išvengti sudėtingų operacijų ir išgelbėti gyvybę.

• Kraujavimas iš virškinamojo trakto: Kraujavimas gali būti lėtas, kai kraujo netenkama palaipsniui ir per ilgesnį laiką. Per kelias savaites ar mėnesius išryškėja mažakraujystė (anemija) bei su ja susiję simptomai: nuovargis, silpnumas, galvos svaigimas. Retesniais atvejais, kai opos dugne rūgštis pragraužia stambesnę kraujagyslę, pasireiškia stiprus ir gausus kraujavimas, žmogus gali netekti sąmonės, atsiranda vėmimas su šviežiu ar apvirškintu (kavos tirščių pavidalo) krauju, viduriavimas juodomis išmatomis.
• Perforacija (prakiurimas): Negydant opos, ji didėja ir gilėja, kartais pragrauždama visus skrandžio ar plonosios žarnos sluoksnius ir tokiu būdu sąlygodama vieną pavojingiausių komplikacijų - pilvo ertmės uždegimą (peritonitą). Jei prakiurusio skrandžio turinys išsilieja į pilvaplėvės ertmę ir sukelia uždegimą, žmogus jaučia stiprų tarsi peilio dūris skausmą. Tokiais atvejais jau neišvengiama skubi operacija.
• Uždegiminis randinis susiaurėjimas (nepraeinamumas): Negydoma arba netinkamai gydoma opaligė gali išprovokuoti skrandžio arba dvylikapirštės žarnos uždegiminį randinį susiaurėjimą. Tada suvalgytas maistas nebegali sklandžiai nuslinkti pro skrandį ar dvylikapirštę žarną toliau į žarnyną - jis tiesiog užstringa. Iš karto po valgio ima pūsti pilvą, jaučiamas nemalonus „stovinčio" maisto jausmas, kuris palengvėja tik išsivėmus. Žmogus pradeda liesėti, nes organizmas nepasisavina maisto.
• Vėžys: Dvylikapirštės žarnos opaligė su vėžiu paprastai nėra susijusi. Tačiau netinkamai gydoma skrandžio opaligė yra linkusi suvėžėti.

Prevencija

Norint išvengti opaligės, reikia laikytis sveiko gyvenimo būdo ir mitybos režimo, rūpintis sveikata ir laiku apsilankyti pas gydytoją.

• Apsaugokite save nuo Helicobacter pylori infekcijos: H. pylori yra bakterinė užkrečiama liga, kurią žmogus perduoda kitam asmeniui (oraliniu-oraliniu bei oraliniu-fekaliniu būdu). Didžiausia užsikrėtimo tikimybė yra vaikystėje dėl prastesnių higienos įpročių. Todėl dažnas rankų plovimas naudojant muilą ir termiškai tinkamai apdoroto maisto valgymas sumažina riziką užsikrėsti H. pylori. Jei jums diagnozuota H. pylori infekcija ir turite nusiskundimų, verta pasikonsultuoti su gydytoju gastroenterologu.
• Atsargiai ir atsakingai naudokite NVNU: Jei nėra galimybės šių vaistų išvengti, NVNU vartokite su maistu. Atminkite, kad NVNU ne tik mažina uždegimą, tačiau slopina ir skausmą, todėl gali maskuoti opaligės pagrindinį simptomą - skausmą.
• Atsisakykite rūkymo ir ribokite alkoholio vartojimą.
• Valdykite stresą: Stresas gali paveikti virškinimo sistemos veiklą, todėl svarbu rasti efektyvių būdų jam suvaldyti.
• Reguliarūs sveikatos patikrinimai: Anksti aptikti H. pylori infekciją ir kitus rizikos veiksnius yra svarbu.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jeigu jau kurį laiką skundžiatės virškinamojo trakto negalavimais, reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins jūsų būklę, ir, jei reikės, paskirs vizitą pas gastroenterologą. Ypatingai svarbu nedelsiant kreiptis, jei pastebite:

• Stiprų, aštrų, tarsi peilio dūris, pilvo skausmą.
• Vėmimą krauju ar kavos tirščių pavidalo turiniu.
• Juodas, dervos pavidalo išmatas.
• Staigų svorio kritimą, nuolatinį pilvo pūtimą po valgio.
• Bendrą silpnumą, nuovargį, galvos svaigimą (galimi kraujavimo požymiai).

Venkite savarankiško vaistų, ypač NVNU ar antibiotikų, vartojimo, maisto papildų ar alternatyvių metodų taikymo be specialisto rekomendacijos, nes tai gali būti pavojinga. Svarbu bendradarbiauti su gastroenterologu, reguliariai tikrintis ir aktyviai rūpintis savo virškinimo sistema.

tags: #dvilikapirstes #opeliu #gydymas