Automobilio variklio tipas yra svarbus dėl daugybės priežasčių. Pavyzdžiui, nuo to, kokį kurą naudosite, tiesiogiai priklausys jūsų automobilio eksploatavimo išlaidos. Automobiliams naudojami dviejų pagrindinių rūšių degalai - benzinas ir dyzelinas. Transporto priemonės, naudojančios šiuos degalus, turi vidaus degimo variklius. Nesvarbu, kokio automobilio ieškote, tiek benzininiai, tiek dyzeliniai modeliai turi privalumų ir trūkumų.
Dyzelinių ir benzininių automobilių eksploatacinės savybės ir palyginimas
Nors tarp dyzelinių ir benzininių automobilių vairuotojų vyksta nuolatinis karas, kuris automobilio tipas geresnis, tačiau fakto, kad dyzelinis automobilis yra kur kas ekonomiškiau naudoja kurą, nenuneigia net ir benzininių automobilių vairuotojai. Dyzelinių automobilių priežiūra paprastai yra brangesnė nei benzininių, nes dyzeliniams varikliams reikia specialių degalų ir alyvos priedų, kurie gali būti brangūs. Be to, dyzelinių automobilių dalys dažnai yra aukštesnės kokybės, todėl vėliau gali tekti mokėti daugiau už remontą ir keitimą. Visgi, dyzelinių automobilių varikliai yra patvaresni, tačiau jų sistemoje dėl aplinkosaugos ir kitų veiksnių yra įdiegtą daugiau įvairių sistemų, kurios bėgant metams gali pareikalauti daugiau dėmesio. Tai -
Kuro sąnaudos ir ekonomija
Kol kas pas mus dyzelis populiarus, nes žmonės prastai skaičiuoja - jie primeta, kad dyzelinis automobilis ryja truputį mažiau, truputi pigesnių degalų, ir atrodo, kad ekonomija aiški. Apskaičiuota, jog dyzelinis automobilis vidutiniškai sudegina 15-20 proc. mažiau kuro nei analogiško darbinio tūrio benzininis automobilis. Kuro sąnaudos išnuomotu automobiliu, važiuojant taip, kad ratai prasisuktų, siekė apie 5l/100km. Pavyzdžiui, BMW F10 su 2.0l 130kW varikliu, važinėjant mišriai, ima 5.8l dyzelio. Didelis dyzelinis visureigis miesto ir greitkelio režimu, net ir taupant degalus, sunaudos 8-10 litrų šimtui kilometrų. Tai reiškia apie 18,4-23 eurų išlaidų kiekvienam 100 km atstumo. Taigi, dyzeliniai automobiliai paprastai taupiau naudoja degalus nei benzininiai automobiliai.
Aptarnavimo ir remonto kaštai
Jei paskaičiuotų, kiek kainuotų kuro siurblys ar jo remontas, purkštukai, užtektų vieno iš šių gedimų dyzeliniame automobilyje, kad sutaupyti pinigai ant kuro pavirstų gerokai didesne suma nei važinėjant panašaus galingumo benzininiu automobiliu. Taip pat didžiausia suma perkant naują automobilį, kad dyzelio periodiniai aptarnavimai gerokai brangesni, kas lemia, kad dyzelius perka tik daug važinėjantys. Tačiau kadangi asmeniniam naudojimui perkami 5+ metų automobiliai, tas atkrenta. Kalbant apie naujus automobilius, benzininio automobilio aptarnavimas ne būtinai yra pigesnis. Galima surasti įvairių variantų, tačiau žiūrint konkrečiai į „Nissan QQ“, perkant naują auto, gamintojas siūlo serviso sutartį, pagal kurią fiksuota kaina su nuolaida galima nusipirkti 3, 4 ar 5 techninius aptarnavimus. Bet kuriuo atveju benzininio varianto vienas aptarnavimas kainuoja pigiau. Tačiau benzininiam automobiliui aptarnavimas priklauso kas 20 tūkst. km, dyzeliniam - kas 30 tūkst. km, ką išvertus į kainą per tą patį kilometrų skaičių, benzininio aptarnavimas jau gaunasi brangesnis.
Trauka ir dinamika
Be mažesnių kuro sąnaudų ir pigesnio kuro, dyzeliui dar pridedamas geresnis dinamiškumas važinėjant miesto sąlygomis ir didesnis variklio resursas. Tai lemia, kad bent jau kol kas dyzelis yra pakankamai patrauklus pasirinkimas. Dyzeliniai automobiliai paprastai turi didesnį sukimo momentą nei benzininiai automobiliai, o tai reiškia, kad jie greičiau įsibėgėja iš mažo greičio. Norint pasiekti didesnę galią, dyzelinio automobilio nereikia daug sukti. Todėl važinėjant variklio apsukų nekeliant iki red linijos, o pavaras mėtant ties 3500 aps./min. (benzinas) arba 2500 aps./min. (dyzelis), atrodo, kad dyzelinių automobilių trauka daug didesnė. Geresnė dyzelinio automobilio dinamika yra labai svarbi važiuojant mieste. Net benzininiai automobiliai su turbina šioje vietoje atsilieka nuo dyzelinių. Dyzelis + automatas yra pats patogiausias derinys važiuojant tokiame mieste kaip Vilnius. Jei maksimali trauka ties 1.7-2.5, tai mieste benzinas yra greitesnis ir dinamiškesnis.
Pritaikymas trumpiems ir ilgiems atstumams
Dyzeliai nelabai tinkami trumpiems atstumams. Jei automobilis reikalingas įveikti trumpus atstumus, tuomet benzininė transporto priemonė gali būti tinkamesnis pasirinkimas. Šio tipo automobiliai greičiau įšyla, jie mažiau reiklūs aptarnavimui - nėra poreikio važiuoti ilgesnius maršrutus ar pasiekti didesnį nei mieste leidžiamas greitis, kad sistemos dalys tinkamai išsivalytų. Kai kurie dyzeliai žiemą mieste tampa labai neekonomiški. Pavyzdžiui, „Opel“ su 2.0 DTH varikliu žiemą niekaip nesušildavo, nors termostatai ir kiti komponentai buvo tvarkingi. Per šalčius dyzelinis automobilis gali šilti pusvalandį, kol pasieks komfortišką temperatūrą salone. Jei per metus nuvažiuojate mažiau nei 10 tūkst. kilometrų ir didžiąją jų dalį - miesto teritorijoje, tuomet galite svarstyti apie benzininio automobilio įsigijimą. Daugelis vairuotojų sutinka, kad dyzeliniai automobiliai apsimoka tik fūroms arba važiuojant išties didelius atstumus. Lietuvis yra pragmatiškas pirkėjas. Kol dyzeliu važiuoti bus pigu, o automobilis su pilnu baku galės įveikti 1000 kilometrų, tol šis segmentas turės savo pirkėją. Tačiau pasikeitė viena esminė detalė - dyzelis nebėra automatinis, savaime suprantamas pasirinkimas.
Aplinkosauga ir išmetamųjų teršalų kiekis
Dyzeliniai automobiliai įprastai išmeta daugiau kenksmingų azoto oksidų (NOx) nei benzininiai automobiliai. Tačiau naujesniuose dyzelinių variklių modeliuose NOx emisijos gerokai sumažintos ir prilygsta benzininiams automobiliams. Vienas iš pagrindinių dyzelinių automobilių privalumų yra tas, kad jie išmeta mažiau anglies dioksido (CO2) nei benzininiai automobiliai. Lietuvos tyrėjų duomenimis, tipiškas dyzelinis automobilis išmeta apie 15-20% mažiau CO2 nei panašus benzininis automobilis. Tačiau dyzeliniai automobiliai išmeta ir kitų kenksmingų teršalų, pavyzdžiui, azoto oksidų (NOx). Būtent jų neutralizavimui reikalinga papildoma įranga, kuri padidina dyzelinio variklio kainą. Tačiau dėl šios įrangos, naujausi dyzeliniai varikliai gali kone pilnai neutralizuoti šias emisijas. Todėl dėl technologijų pažangos naujesni dyzeliniai automobiliai yra daug švaresni už senesnius modelius. Taigi, jei jums rūpi automobilio poveikis aplinkai, naujesnis dyzelinis modelis greičiausiai bus geresnis pasirinkimas nei panašių gaminimo metų ir modelių benzininis variklis. Anksčiau dyzeliniai automobiliai į aplinką išmesdavo didesnį kiekį kietųjų dalelių bei suodžių. Tačiau dėka naujausių technologijų ši situacija taip pat gerėja ir juodais dūmais apsipylę dyzeliniai automobiliai jau keliauja į užmarštį.
Pokyčiai įmonių automobilių parkų formavime
Nuo 2025 metų įsigaliojo Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) pakeitimai, kurių realų svorį įmonės visiškai pajuto šiemet. Šie pokyčiai yra tokie reikšmingi, kad iš esmės gali perbraižyti visą smulkių ir vidutinių įmonių automobilių parkų formavimo logiką. Jei esate verslo savininkas ar įmonės vadovas, kuris iš inercijos vis dar žvalgosi į tradicinį, „efektyvų“ ir daugybę metų bandytą dyzelinį visureigį, turite žinoti vieną labai aiškų dalyką: vedami senų įpročių, jūs plačiai atmerktomis akimis galite žengti į finansinius spąstus.
„Nugyvas svoris“: Pelno mokesčio įstatymo pakeitimų poveikis
Po PMĮ pakeitimų įmonių į sąnaudas atskaitoma automobilio įsigijimo kaina tapo susieta su jo išmetamo CO₂ kiekiu. Savaime suprantama, elektromobiliai į aplinką neišmeta jokio CO₂, todėl jų galimų atskaitymų riba yra aukščiausia - siekia 75 tūkst. eurų. Tuo metu teršiantiems automobiliams nustatoma griežtesnė riba, kuri taršiausioms transporto priemonėms siekia vos 10 tūkst. eurų. Vadinasi, kuo daugiau CO₂ išmeta įmonės automobilis, tuo mažesnę jo vertės dalį galima įtraukti į leidžiamus sąnaudų atskaitymus. O tai potencialiai didina apmokestinamąjį pelną.
Pažiūrėkime į skaičius, nes jie nemeluoja. Jei renkamės prabangų, erdvų dyzelinį SUV, kuris peržengia 130 g/km anglies dvideginio emisijos ribą (dideli, visais ratais varomi visureigiai šią ribą peržengia beveik visada), į leidžiamus atskaitymus galima įtraukti tik iki 25 tūkst. eurų automobilio vertės. Jei CO₂ emisija perkopia 200 g/km, ši riba krinta iki visiškai menkų 10 tūkst. eurų. Net jei automobilis su išmania švelniojo hibrido sistema kažkokiu stebuklingu būdu telpa į 130 g/km rėmus, maksimali riba siekia 50 tūkst. eurų. Įsivaizduokite, kad perkate galingą, solidų ir reprezentatyvų dyzelinį visureigį už 80 tūkst. eurų. Didžiulė jo vertės dalis - atsižvelgiant į emisiją, nuo 30 tūkst. iki net 70 tūkst. eurų - jūsų įmonės balanse tampa tiesiog „negyvu svoriu“. Nuo šios milžiniškos sumos skaičiuojamas nusidėvėjimas bus priskiriamas neleidžiamiems atskaitymams. Jūs tiesiog atiduodate savo įmonės pinigus už privilegiją važinėti vakarykštėmis technologijomis, kurios Europos keliuose tampa vis labiau nepageidaujamos.
Pavyzdžiui, nuo 81 tūkst. eurų kainuojantis naujos kartos didelis elektrinis visureigis „Kia EV9“. Kadangi jo CO₂ emisija yra lygi nuliui, šiam modeliui PMĮ numato maksimalią leidžiamų atskaitymų ribą - 75 tūkst. eurų. Užuot nurašius dešimtis tūkstančių į neleidžiamus atskaitymus ir mokėjus didesnius mokesčius, transporto priemonėms skirtos įmonės lėšos gali būti išnaudojamos maksimaliai efektyviai ir naudingiau aplinkai.
Eksploatacija ir likutinė vertė
Šiandien dyzelino kaina Lietuvoje sukasi apie 2,3 Eur už litrą ar net daugiau. Didelis dyzelinis visureigis miesto ir greitkelio režimu, net ir taupant degalus, sunaudos 8-10 litrų šimtui kilometrų. Tai reiškia apie 18,4-23 eurų išlaidų kiekvienam 100 km atstumo. Tuo tarpu „Kia EV9“ energijos sąnaudos yra visiškai kito lygio. Jei įkraunate automobilį įmonės teritorijoje, išnaudojate savo saulės elektrinės generuojamą energiją arba naudojatės naktiniais tarifais namuose, 100 kilometrų gali kainuoti vos 3-5 eurus. Netgi retkarčiais naudojantis viešosiomis greitojo įkrovimo stotelėmis, išlaidos lieka gerokai racionalesnės. Jei vertinsime standartinį įmonės automobilio 3 metų ir, tarkime, 90 tūkst. km naudojimo ciklą, vien energijos sąnaudų skirtumas gali lengvai pasiekti virš 10 tūkst. eurų sumą. Pridėkite prie to gerokai pigesnę techninę priežiūrą. Elektromobiliams nereikia keisti variklio alyvos, filtrų, brangių paskirstymo diržų ar degalų purkštukų, o dėl regeneracinio stabdymo net ir stabdžių kaladėlės dyla nepalyginamai lėčiau. Sudėjus šias sutaupytas eksploatavimo išlaidas su minėtu mokestiniu pranašumu, atotrūkis tampa toks drastiškas, kad dyzelinio modelio pirkimas įmonei šiandien atrodo kone kaip tyčinis finansinis sabotažas.
Automobilio nuvertėjimas yra didelė plika akimi nematomų išlaidų dalis. Tačiau vidaus degimo varikliai visoje Europoje susiduria su vis griežtesniais apribojimais. Įvažiavimo į didmiesčių centrus mokesčiai, brangstantys degalai ir prastėjantis tokių automobilių įvaizdis pamažu mažina jų paklausą antrinėje rinkoje. Kas iš tiesų norės pirkti naudotą, taršų, brangiai prižiūrimą dyzelinį visureigį po trejų ar penkerių metų, kai aplinkosaugos reikalavimai bus dar griežtesni? Šie automobiliai tampa savotišku finansiniu inkaru. Modernūs elektromobiliai turi stiprų kozirį. Jų brangiausiam mazgui - baterijai - visoje Europos Sąjungoje privalomai suteikiama bent 8 metų arba 160 tūkst. nuvažiuotų kilometrų garantija. Pavyzdžiui, „Kia“ siūlo vieną ilgiausių rinkoje, net septynerių metų (arba 150 tūkst. km), garantiją. Jei po trejų ar ketverių metų nuspręsite automobilį parduoti antrinėje rinkoje arba grąžinti pardavėjui po veiklos nuomos, jis vis dar turės ilgą, ramybę užtikrinančią gamintojo garantiją. O baterijai ji galios dar ilgiau. Tai padidina elektromobilio likutinę vertę ir patrauklumą kito pirkėjo akyse. Dyzeliniai automobiliai, kurių standartinės garantijos dažniausiai baigiasi vos po kelerių metų, šiandien tiesiog nebegali pasiūlyti tokios ilgalaikės įmonės turto vertės apsaugos.
Rinkos tendencijos ir vartotojų elgsena
Didžiausias Baltijos šalyse transporto skelbimų portalas Autoplius.lt atliko išsamią rinkos analizę, siekdamas atsakyti į klausimą: ar dyzelino era Lietuvoje jau baigėsi, ar tai - tik gerokai perdėtas mitas? Nors viešojoje erdvėje dažnai girdime apie artėjančią „dyzelių mirtį“, statistika piešia kitokį, ne tokį radikalų paveikslą. Dyzeliniai automobiliai vis dar sudaro didžiausią Lietuvos automobilių parko dalį (68% visų registruotų automobilių), tačiau jų dominavimas, lyginant su situacija prieš penkerius metus, akivaizdžiai mąžta. Pirmaujančiose Europos Sąjungos valstybėse dyzelinių automobilių naudojimo procentas yra net dar didesnis, o panašiame lygyje - beveik nekintanti - ši statistika išlieka jau kelerius pastaruosius metus.
Dyzelinių automobilių dominavimo erozija
Autoplius.lt portalo duomenys rodo, kad naudotų automobilių rinkoje dyzeliniai varikliai vis dar užima reikšmingą dalį sandorių, tačiau tendencija gana aiški. Jei dar 2018-2019 metais dyzeliniai automobiliai sudarydavo apie 70-75 proc. viso importo ir vietinės rinkos sandorių, šiandien šis skaičius artėja prie psichologiškai svarbios 50-60 proc. ribos (priklausomai nuo automobilių amžiaus grupės). Mes stebime ne staigią griūtį, o lėtą, bet užtikrintą eroziją. Kur dingsta tie procentai, kuriuos praranda dyzeliniai automobiliai? Didžiausią „kąsnį“ nuo dyzelinių automobilių rinkos atsiriekia ne elektromobiliai, kaip dažnai manoma viešumoje, o hibridiniai automobiliai. Hibridų (tiek įkraunamų „Plug-in“, tiek savaime įsikraunančių) pasiūla per pastaruosius metus išaugo drastiškai. Tai rodo pasikeitusį vairuotojų mąstymą: lietuviai nori ekologiškesnio ir tylesnio automobilio, tačiau vis dar jaučia nerimą dėl nuvažiuojamo atstumo, kurį sukelia elektromobiliai. Hibridas tampa saugiu tarpiniu variantu. Didžiausia benzininių automobilių pardavimų augimo paslaptis - hibridai. Manau, kad jų populiarėjimas čia turi nemenką reikšmę. Nors hibridai nepigūs, bet kelionėms mieste puikus variantas. Ekonomija praktiškai kaip dyzelio, o patikimumas dar ir už standartinio benzino didesnis.
Dyzelinių automobilių kainų dinamika
Vienas iš ryškiausių rodiklių, signalizuojančių apie dyzelino eros pabaigą, yra kainų dinamika. Anksčiau dyzelinis automobilis antrinėje rinkoje beveik visada kainuodavo brangiau nei toks pat modelis su benzininiu varikliu. Dabar situacija keičiasi. Pastebima, kad senesnių (10-15 metų) dyzelinių automobilių likvidumas mažėja. Pardavėjai yra priversti mažinti kainas, norėdami konkuruoti rinkoje, kuri vis labiau bijo potencialių taršos mokesčių ar ribojimų įvažiuoti į miestų centrus ateityje. Pirkėjai šiandien skaičiuoja ne tik degalų sąnaudas, bet ir būsimą automobilio išliekamąją vertę. Yra pagrįsta baimė: jei šiandien nusipirksiu dyzelinį automobilį, ar po penkerių metų galėsiu jį kam nors parduoti? Šis neapibrėžtumas muša naudotų dyzelių kainas ir daro juos mažiau patraukliu pirkiniu.
Miestas prieš užmiestį: takoskyra tarp regionų
Analizuojant duomenis, išryškėja aiški takoskyra tarp didmiesčių ir regionų. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje hibridai bei elektromobiliai populiarėja gana greit. Čia atstumai mažesni, eismo spūstys didelės (kur hibridai veikia efektyviausiai), o infrastruktūra elektromobiliams - geriausiai išvystyta. Be to, didmiesčių gyventojai dažniau renkasi naujesnius, iki 5-7 metų amžiaus automobilius, kurių gamintojai su dyzeliniais varikliais dažnai net nebesiūlo. Tuo tarpu regionuose dyzelis vis dar karaliauja. Čia atstumai tarp miestelių didesni, viešojo transporto tinklas prasčiau išvystytas, o pajamos dažnai mažesnės, todėl senesnis, bet patikimas ir mažai degalų vartojantis dyzelinis universalas išlieka logiškiausiu pasirinkimu.
Importo struktūros pokyčiai ir vartotojų prioritetai
Žvelgiant į įvežamus automobilius, matyti, kad Vakarų Europa vis dar yra pagrindinis dyzelinių automobilių šaltinis Lietuvai. Vokietijoje, Prancūzijoje ar Belgijoje griežtėjant ribojimams, ten atsisakoma dyzelinių automobilių, kurie vėliau atsiranda Lietuvos keliuose. Tačiau net ir šiame sraute matomi pokyčiai. Iš JAV importuojami automobiliai beveik išimtinai yra benzininiai - jų srautas išlieka stabilus. Tuo tarpu iš Europos vis dažniau atkeliauja nebe 2.0 TDI, o mažalitražiai benzininiai varikliai su turbinomis arba hibridinėmis sistemomis. Vartotojų elgsenos analizė rodo, kad pirkėjų prioritetai keičiasi. Prieš 10 metų pagrindinis klausimas skambinant pardavėjui buvo „Kiek realiai „valgo“ degalų?“. Šiandien vis dažniau domimasi: „Ar automobilis turi galiojančią techninę apžiūrą?“, „Koks taršos mokestis?“, „Ar buvo keista baterija (jei tai hibridas)?“, o prieš pirkimą vis dažniau daroma patikra servise. Tai rodo, kad degalų sąnaudos nebėra vienintelis rodiklis. Vartotojai pradeda vertinti bendrąją automobilio nuosavybės kainą (TCO -
Dyzelinių variklių ateitis ir alternatyvos
Dyzelino era dar nebaigėsi. Ji tiesiog perėjo į saulėlydžio fazę. Komerciniame transporte, tolimųjų reisų pervežimuose ir žemės ūkyje dyzelinas neturi lygiaverčių alternatyvų ir dominuos dar bent dešimtmetį. Tačiau asmeninių automobilių segmente lūžis jau vyksta. Jei šiandien renkatės automobilį važinėti mieste, dyzelinis variantas dažnai yra tiesiog nebelogiškas sprendimas nei finansine, nei komforto prasme. Tačiau jei jūsų kasdienybė yra greitkelis Vilnius - Klaipėda, modernus dyzelinis variklis vis dar yra nepralenkiamas efektyvumo čempionas. Todėl labai tikėtina, kad dyzeliniai automobiliai ne išnyks, o taps nišiniu produktu, skirtu specifiniams vairuotojų poreikiams tenkinti, užleisdami „masinio automobilio“ titulą. Apibendrinant galima teigti: mitas, kad dyzeliniai automobiliai niekam nebereikalingi. Tačiau realybė tokia, kad jų aukso amžius jau tampa istorija, o Lietuvos automobilių parkas lėtai juda link tvaresnių ir modernesnių sprendimų.
Sportiniai ir prabangūs dyzeliniai automobiliai
- Britų superautomobilių gamintojas „TVR“ ruošia naują modelį.
- Paryžiaus automobilių parodoje „Mercedes-Benz“ ruošiasi parodyti dyzelinę superautomobilio „SLS AMG GT“ versiją kaip prototipą.
- Jau 2014 metais rinkoje turėtų pasirodyti „Maserati“ visureigis „Kubang“ - pirmas šios italų kompanijos automobilis su dyzeliniu varikliu, kuriam kuria sistemą, simuliuosiančią kilmingą motoro garsą.
- 2012 m. sausio mėnesį „Opel“ dyzelinių variklių gamą vainikuos naujas „BiTurbo“ agregatas. 2.0 l CDTI ne tik išvysto 143 kW/195 AG galią ir 400 Nm sukamąjį momentą, bet dabar pasižymi ir taupumu - degalų sąnaudos yra 4.9 l/100 km (tarša - 129 g/km CO2).
- Automobilių pasaulyje plinta žinia, kad kitos kartos „Mitsubishi Lancer Evolution“ bus su dyzeliniu varikliu. Apie tai atviravo pats „Mitsubishi Motors“ prezidentas Osamu Masuko.
- „Mercedes-Benz“ ruošia dviejų vietų nedidelį sportišką automobilį su dyzeliniu varikliu. Naujoji „širdutė“, anot prancūzų, bus gerokai ekonomiškesnė ir mažiau terš gamtą. Automobilis pasižymės ne tik didesne prošvaisa ir visų ratų pavara, bet ir hibridine jėgaine. Dviejų litrų darbo tūrio dyzelinis variklis suks priekinės ašies ratus, o elektros motoras darbuosis automobilio galinėje ašyje.
- Lenktyninių automobilių pasaulyje: trumpame filmuke galima užmesti akį į lenktyninį „Audi R18 TDI“. Tai 3,7 litro darbo tūrio V6 tipo dyzeliniu varikliu varomas monstras, pasiekiantis maždaug 575 a.g. jėgą. Yra ir labai įdomi „Audi R18 LMP1“.
- Visai tikėtina, kad Ženevos automobilių parodoje „Porsche“ parodys dyzelinę didžiulio hečbeko „Panamera“ versiją. Sportiškas „Porsche“ penkiaduris hečbekas „Panamera“ kitais metais pasirodys ir su dyzeliniu varikliu.
- Indų „Tata Motors“ nusprendė didinti pigiausio pasaulio automobilio „Tata Nano“ modifikacijų gamą. Jau netrukus bus ir dyzelinė „Tata Nano“ versija.
- „JCB DIESELMAX" kompanija, iki tol garsėjusi kaip traktorių ir autokrautuvų gamintoja, 2006 m. pagerino tuomet galiojusį greičio rekordą iki 526,027 km/h.
Alternatyvos dyzeliniams automobiliams
Jei ieškote alternatyvos dyzelinui, galite apsvarstyti keletą variantų:
Benzininiai ar elektriniai hibridiniai automobiliai : Šie automobiliai naudoja ir benziną, ir elektrą transporto priemonei maitinti, todėl sutaupysite pinigų degalams ir kartu sumažinsite išmetamų teršalų kiekį.Įkraunami elektriniai automobiliai : Šie automobiliai visiškai varomi elektra, todėl yra labai efektyvūs ir neišmeta jokių teršalų. Tačiau jie gali būti brangesni už kitus variantus ir jų vienu įkrovimu/degalų bako papildymu nuvažiuojamas atstumas gali būti ne toks didelis kaip benzininių ar dyzelinių automobilių.Tradiciciniai benzininiai automobiliai : Vis dar populiarus pasirinkimas, ypač jei dauguma kelionių vyksta mieste ar trumpais atstumais.