Atšalus orams, dujomis varomi automobiliai gali susidurti su įvairiomis problemomis. Dažnai tokiais atvejais automobilis pradeda trūkčioti, užsidega variklio patikros „check" lemputė, pasitaiko, kad variklis ir užgęsta. Visos minėtos problemos iškyla oro temperatūrai nusileidus žemiau nulio. Apie šių problemų priežastis bei sprendimo būdus pasakoja ilgametis dujų įrangos specialistas ir „Horsepower" serviso vadovas Lukas Jurkonis.
Dujų purkštukų veikimo principas ir gedimų priežastys
Daugumoje XX a. devintajame dešimtmetyje ir vėliau pagamintų automobilių įtaisyta pažangi elektroninė degalų įpurškimo sistema, pakeitusi karbiuratorių, kurios svarbiausia dalis yra degalų purkštukai. Svarbiausia degalų purkštuko funkcija yra tiekti varikliui degalus. Purkštukas per antgalį išpurškia (įpurškia) degalus į variklio cilindrą, kad galėtų prasidėti vidaus degimo procesas. Elektroninis variklio valdymo blokas (ECU) yra bet kurios transporto priemonės „centrinis kompiuteris“ arba „smegenys“ - jis valdo daugelį atskirų komponentų, tarp jų ir degalų purkštukus. Transporto priemonės degalų siurblys degalų tiekimo linijomis pumpuoja benziną iš benzino bako į degalų purkštukus. Dujiniai purkštukai veikia panašiai, tiekdami dujas.
Prasta dujų kokybė ir kondensatas
Žiemos metu bene dažniausiai taisomas gedimas automobiliuose, turinčiuose dujų įrangą, yra dujų purkštukai. Jie netinkamai veikia esant šaltam varikliui, o įšilus dirba tvarkingai. Anot specialisto, tokios situacijos priežastis dažniausiai būna prasta dujų kokybė ir kondensatas, besikaupiantis purkštukuose. „Šaltas kondensatas pasidaro lipnus ir kietas, todėl purkštukai persijungimo metu užstringa, atsidaro nepilnai arba visai neatsidaro. Ir tuomet jaučiate, kaip automobilio variklis trukčioja, purtosi, pradeda mirksėti variklio patikrinimo indikatorius („check engine“) automobilio skydelyje. Dažniausiai tai reiškia nedirbantį cilindrą arba variklis tiesiog užgęsta“, - kalbėjo L. Jurkonis.
Sunkus automobilio užvedimas rytais
Sunkaus automobilio užvedimo problema dažniausiai atveda iki dujų reduktoriaus. „Jei reduktorius yra senas, jo membrana greičiausiai yra sutrūkinėjusi. Tuomet ji pradeda leisti dujas į įsiurbimo kolektorių. Taip dėl per riebaus mišinio variklis neužsiveda ir tenka ilgiau nei įprastai laukti, kol jis užsikurs“, - kalbėjo L. Jurkonis. Anot specialisto, tokia pat priežastis gali būti ir dėl blogų dujų purkštukų, kurie gali būti užstrigę ir po truputį leisti dujas į įsiurbimo kolektorių. Abiejų gedimų pasekmės yra tokios pat - teks perrinkinėti arba keisti seną reduktorių nauju. Priežastimi gali būti ir kiauras dujų reduktoriaus vakuumas.
Dujų perjungimo metu automobilis užgęsta
Specialistas įvardina, kad tokio gedimo priežastis gali būti užstrigęs dujų sistemos vožtuvas. Ypatingai dažnai taip įvyksta dujų reduktoriui turint integruotą vožtuvą. „Jame nuo reduktoriaus šilumos išsiskiria kondensatas ir atšalus jis pasidaro lipnus bei kietas. Todėl vožtuvas neatsidaro. Sprendimas tokiu atveju - išvalyti vožtuvą arba sumontuoti išorinį vožtuvą, kuris nestrigs ir bus sumontuotas atskirai nuo reduktoriaus. Tai būtų patikimiausias sprendimas. Taip išvengsite minėtų problemų“, - pasakojo pašnekovas.
Dujų kvapas automobilyje
Ši problema yra ypač dažna tarp senesnių automobilių ir yra labai pavojinga. Atšalus orams dėl stringančių reduktorių sistemoje gali susidaryti viršslėgis, kuris yra išleidžiamas per viršslėgio vožtuvą. Jis taip pat būna išleidžiamas ir į išorę, tuomet iškart yra jaučiamas dujų kvapas persijungimo metu. „Dar viena pasitaikanti problema - dujų žarnos, kurios su laiku sukietėja ir esant šaltam orui neturi sandarumo - sąvaržos jų pilnai neužspaudžia. Minėtos dujų žarnos dažniausiai būna sutrūkusios iš vidaus ir pradeda leisti dujas. Didelis dujų nuotėkis gali sukelti rimtų problemų, net sukelti gaisrą“, - dėstė serviso vadovas. Anot specialisto, dažnai pačios dujų žarnos prasmirsta ir pradeda skleisti kvapą. Taip nutinka dėl anksčiau minėto kondensato susidarymo sistemoje.
Aušinimo skysčio lašėjimas
L. Jurkonis teigia, kad dažniausiai aušinimo skystis bėga per dujų įrangos trišakius, sujungimo vietose. „Tai dažnai nutinka dėl to, kad dujų įrangos montuotojai sudeda per mažus trišakius ir dėl to skystis pradeda po truputį sunktis. Taip pat aušinimo skystis gali tekėti ir per pačią žarną, jei jos yra montuojamos pigiausios ir nekokybiškos“, - kalbėjo specialistas.
Bendrieji dujų purkštukų gedimų požymiai
Sugedus vienam ar keliems degalų purkštukams, jūsų automobilio variklis negalės veikti taip, kaip turėtų. Sugedęs degalų purkštukas arba apskritai neįpurkš degalų į variklį, arba purkš degalus netvarkingais intervalais. Toliau pateikiami devyni netinkamai veikiančių degalų purkštukų požymiai, kuriuos galite atpažinti gana anksti:
- Netolygi tuščioji eiga arba gęstantis variklis: Kadangi jūsų automobilis negauna pakankamai degalų arba gauna nevienodą jų kiekį, varikliui veikiant tuščiąja eiga sūkiai krenta žemiau optimalaus lygio, ir dėl to variklis veikia netolygiai ar net šiurkščiai.
- Variklio vibracija: Dėl sugedusio degalų purkštuko degalų mišinys atitinkamame cilindre neužsidega.
- Variklio uždegimo pertrūkiai: Jeigu dėl užsikimšusio degalų purkštuko į cilindrą neįpurškiama pakankamai degalų, važiuojant pasireikš uždegimo pertrūkiai. Tai reiškia, kad kils problemų norint pagreitinti automobilį arba paspaudus akceleratoriaus pedalą susidarys pauzė.
- Įsižiebia indikatorius „Patikrinkite variklį“: Akivaizdžiausias problemos požymis - prietaisų skydelyje šviečiantis indikatorius „Patikrinkite variklį“. Nors tai gali reikšti daugybę dalykų, tačiau netinkamai veikiantis degalų purkštukas gali būti vienas iš jų. Kiekvieną kartą, kai purkštukas paduoda mažiau degalų, nei reikia (arba, kai kuriais atvejais, paduoda jų per daug), variklio veiksmingumas sumažėja, ir gali įsižiebti pirmiau minėtas indikatorius.
- Degalų protėkis: Jeigu jūsų automobilio degalų purkštukas iš tiesų sugedęs arba įtrūkęs dėl pažeidimų ar nusidėvėjimo, pro jį pradės pratekėti benzinas. Tai reiškia, kad degalai nepasieks purkštuko antgalio, tačiau prasiskverbs pro jo korpusą. Tikrindami degalų purkštukus, pratekėjusį benziną pastebėsite jų išorėje arba šalia esančioje degalų tiekimo linijoje.
- Degalų kvapas: Šis požymis pasireiškia lygiagrečiai su degalų protėkiu, tačiau degalų kvapą galite jausti ir tada, kai dėl pažeisto purkštuko benzinas nesudega, arba purkštukas užstringa ir neužsidaro. Kartais problema gali būti susijusi su degalų tiekimo linijomis arba sugedusiu jutikliu, kuris duoda ECU komandą įpurkšti daugiau degalų nei būtina.
- Variklio „bangavimas“: Jeigu degalų purkštukas į variklio cilindrą purškia per daug degalų, tai sukelia variklio „bangavimą“, ir automobilis greitėja ne taip sparčiai.
- Didelės degalų sąnaudos: Dėl sugedusio arba pratekančio degalų purkštuko, benzinas gali degti netolygiai arba sudegti nevisiškai.
- Daugiau išmetamųjų teršalų: Dėl sugedusio arba pratekančio degalų purkštuko, benzinas gali degti netolygiai arba sudegti nevisiškai, o tai gali lemti didesnį išmetamųjų teršalų kiekį.
Jei purkštukai neveiks, degalai nebus tiekiami į vidaus degimo kamerą ir užvesti variklį gali būti tiesiog nebeįmanoma (priklausomai nuo sugadintų purkštuvų kiekio). Atviras purkštukas gadins oro ir degalų mišinio proporcijas, todėl bus pažeistas degalų degimo proceso tikslumas. Dėl šios priežasties išaugs išmetamųjų dujų kiekis ir smarkiai padaugės anglies monoksido sankaupų ant stūmoklio ir įsiurbimo vožtuvo sistemos. Netinkamas oro-degalų mišinys dažniausiai gali būti įvertinamas matuojant su lambda zondu, kuris sugedus purkštuvui gali rodyti pakitusius matavimo rodiklius. Šis fenomenas neginčijamai paliks pėdsaką ECU atmintyje, kuri gali nurodyti klaidą, susijusią su lambda zondo panaudojimu. Panašiai nutinka ir vertinant variklio darbingumo sumažėjimą bei netolygų variklio darbą laisva eiga.
Dujų purkštukų ir susijusių sistemų problemų sprendimas
Purkštukų keitimas arba valymas
Meistras teigia, kad minėtos problemos sprendimo būdai gali būti du - purkštukų keitimas arba plovimas ultragarsu naudojant specialias chemines priemones. „Pastarasis sprendimas yra pigiausias ir jei purkštukai sušilę dirba gerai, tuomet prailginsite jų tarnavimo laiką bent iki kito šaltojo sezono. Kartais net iki dvejų metų. Vis tik jei purkštukai varikliui užšilus dirba netvarkingai, juos būtina keisti ir plovimas nepadės. Tai galime matyti atlikę automobilio diagnostiką“, - pridūrė dujų įrangos specialistas.
Už tinkamą degalų įpurškimo sistemos išvalymą galite sumokėti meistrui, arba galite įsigyti degalų purkštukų valymo rinkinį ir atlikti tai patys. Degalų purkštukų valiklio butelis - gera ir gana nebrangi profilaktinės priežiūros priemonė. Už valiklio butelį būkite pasiruošę sumokėti 10-20 eurų. Labiau užterštiems ar užsikimšusiems purkštukams valyti gali prireikti brangesnės specialistų pagalbos. Už šią paslaugą būkite pasirengę pakloti 50-100 eurų. Kai kurios įmonės netgi leidžia atsiųsti joms užterštus purkštukus, kurių kiekvieną išvalo už maždaug 15-20 eurų ir parsiunčia jums atgal. Ne visą arba visą darbo dieną dirbantys profesionalūs mechanikai gali įsigyti savarankiško degalų purkštukų valymo rinkinį, kuris paprastai atsiperka vos keletą kartų panaudojus.
Džiugu, kad daugelį degalų purkštukų problemų galima pašalinti kruopščiai juos išvalius arba pakeitus nesandarius žiedinius tarpiklius. Nors degalų purkštukai atrodo esantys atskiros dalys, jie skirti veikti kaip viena komanda. Vien tik dalys kainuoja 600-1200 eurų, o darbo sąnaudos sudaro 200-250 eurų. Žinoma, yra ir išimčių - galite šiek tiek sutaupyti naudodami neoriginalias dalis, juk tam tikrų transporto priemonių markių ar modelių purkštukų pakeitimo kaina gali siekti net 2000 eurų.
Kitos problemos ir jų sprendimo būdai
- Užstrigęs dujų sistemos vožtuvas: valyti vožtuvą arba sumontuoti išorinį vožtuvą, kuris nestrigs ir bus sumontuotas atskirai nuo reduktoriaus.
- Kiauras dujų reduktoriaus vakuumas: perrinkti arba keisti seną reduktorių nauju.
- Aušinimo skysčio lašėjimas: pakeisti dujų įrangos trišakius, sujungimo vietas, arba žarnas į kokybiškesnes.
Dujų įrangos priežiūra
Vyras primena, kad dujų įrangos filtrų keitimas turi būti atliekamas kas 15 000 kilometrų. Meistras pataria nelaukti didesnių šalčių ar netikėtai pasirodančių gedimų ir profilaktiškai tikrinti automobilio dujų įrangą.
P.S. labai gerai Maskolis parašė! „Užvesti dujomis ne kas (prie žemų temperatūrų nelabai jos garuoja, etc.).“ O vasarą užvedinėti dujomis? Manau, kad taip. Ne karvę kainuoja tas gramas benzo. O bent jau kartais prasisukti kokią minutę benzo agregatams nėra blogai. Ko gero priklausomai nuo aparatūros, bet bent jau mano atveju („šlanginė“ BRC įranga) nerekomenduoja jungti dujas anksčiau nei sušilus iki 60C. Gal ir ne iš piršto laužta. Važinėjau kartą bene visus metus taip, taupiau. Gyvas. Bet vieną kartą šovė. Ar dėl to - negaliu pasakyti. Dar girdėjau mitą, kad esant žemai temperatūrai, nesušilus varikliui ir jungiant dujas, labai atšala reduktoriaus membrana (nes ten dujos garinamos - reduktorius dar labiau atvėsta). O guma nuo žemų temperatūrų kietėja, etc. Nu perrinko „Propanas“ reduktorių, važinėju toliau. Linkęs labiau tikėti, kad membrana sugadinta neteisingų dujų. O gal viskas krūvon dedasi... Vienintelis atvejis, kai vedu ant dujų - karštą dieną, šiltas variklis. Tada jis ir vedasi su dujomis noriau. Visada laikau pusę bako benzino, nes kitaip kaupiasi kondensatas, važiuojant į kalną ar posūkyje siurblys pagauna oro ir t.t. Tada prasideda visokios auto bėdos. Šiaip aš iki darbinės temperatūros važiuoju benzinu, tai neturiu jokių problemų su purkštukais, siurbliais ir saudymais.
"Common Rail" purkštukai ir dyzeliniai varikliai
Dauguma vairuotojų purkštukus sieja tik su degalų tiekimu į degimo kamerą. Tačiau daugelyje šiuolaikinių dyzelinių variklių (pvz., „Toyota“, „Ford“, „Renault“) yra papildomas komponentas, šnekamojoje kalboje vadinamas septintuoju purkštuku (arba penktuoju, jei variklis yra 4 cilindrų). Tradicinėse sistemose, norint išdeginti suodžius DPF filtre, variklio kompiuteris padidina degalų kiekį cilindruose (vadinamasis papildomas įpurškimas išmetimo fazės metu). Septintasis purkštukas yra didžiulis privalumas variklio ilgaamžiškumui. Kodėl? Nes jis pašalina didžiausią DPF išdeginimo cilindruose trūkumą: alyvos skiedimą dyzelinu. Naudojant tradicinį įpurškimą cilindre, dalis nesudegusio dyzelino nuteka cilindrų sienelėmis į alyvos karterį.
Nepaisant naudos, septintasis purkštukas dirba ekstremaliomis sąlygomis (aukšta temperatūra, nuogaros, suodžiai). Purkštuko antgalio užsikimšimas: Dažniausias gedimas. Jei įtariate gedimą, nebūtina iškart pirkti naujos detalės. Svarbiausia patikrinti klaidas ir realaus laiko parametrus. Purkštuką galima išsukti iš išmetimo sistemos (atsargiai - sriegiai dažnai būna prikepę!). Valymas: Dažnai užtenka mirkymo stiprioje chemijoje, skirtoje nuogaroms šalinti, arba valymo ultragarsinėje vonelėje. Keitimas: Jei ritė perdegusi arba purkštukas nesandarus, vienintelė išeitis - keitimas nauju. Septintasis purkštukas yra išmanus sprendimas, saugantis jūsų variklį nuo alyvos degradacijos. Jo ilgaamžiškumo paslaptis - kokybiški degalai ir vengimas nutraukti DPF regeneracijos procesą.
Common Rail purkštukų veikimas ir gedimai
„Common Rail“ purkštukų sistemoje purškimas kontroliuojamas elektroniniu būdu ir vyksta dėl labai didelio slėgio (virš 2 000 Mpa). Naujausios kartos „Common Rail“ purkštukai veikia 7 atskirais kuro įpurškimo etapais, dėl kurių vidaus degimas vyksta itin tiksliai. Šiuo būdu degalai paskirstomi itin ekonomiškai, pagerinami ir transporto priemonės ekologiniai parametrai. Taip automobilis išmeta mažiau žalingų medžiagų, tokių kaip azoto oksidai ar vidaus degimo proceso metu susidarantys šalutiniai produktai ir užtikrina švaresnį variklio vidų (pašalina anglies monoksido sankaupas). Deja, šios technologijos pažanga nėra vienareikšmė, kadangi „Common Rail“ sistemų konstrukcija sudėtingėja, o jų jautrumas ir galimybė sugesti didėja.
Švarūs purkštukai pasižymi tikslia purškimo struktūra, todėl užtikrina tinkamą oro ir degalų mišinį, visišką degalų sudeginimą - taip automobilis ne tik išmeta mažiau žalingų medžiagų ir tausoją aplinką, užtikrina švaresnį variklio vidų, bet ir lemia sklandų variklio darbą bei mažesnes degalų sąnaudas. Sudilę arba užsikimšę purkštukai yra bene dažniausiai pasitaikantis dyzelinių automobilių degalų tiekimo sistemos gedimas. Nors teoriškai jie turėtų sėkmingai veikti bent 200 tūkst. kilometrų, tačiau dažnai pasitaiko gedimų ir anksčiau.
Kai kuriais atvejais iš po purkštukų gali sunktis dyzelinas arba alyva. Tai gali įvykti dėl pažeistų tarpinių, ypač varinių, kurios dažniausiai būna kaltos. Jei pastebėjote tepalo pratekėjimą aplink purkštuką, svarbu kuo greičiau tai sutvarkyti, kad būtų išlaikyta pilna kompresija. Purkštuko gedimo atveju, panašiai kaip ir sugedus aukšto slėgio siurbliui, kuris yra toje pačioje „Common Rail“ sistemoje, gali nutikti keli dalykai: gali būti pastebimas netolygus variklio darbas, variklio „kalimas“, netolygus variklio darbas laisva eiga, variklio kratymasis užvedant, variklio išsijungimas važiuojant, didesnės degalų sąnaudos, dūmijimas iš išmetamojo vamzdžio ir triukšmingas pačių purkštukų darbas. Purkštukai dažniausiai sugadinami tada, kai jie nuolatos būna „atviri“ (kaip piltuvėliai) arba užsidarę. Purkštukai taip pat gali nustoti dirbti dėl besilupančių aukšto slėgio siurblio sluoksnių ir bet kokių nešvarumų, kurie gali patekti į įpurškimo sistemą. Neveiksmingas filtravimas yra viena didžiausių „Common Rail“ purkštukų gedimo priežasčių.
Purkštukų restauravimas ir priežiūra
Jei tai yra elektromagnetiniai „Common Rail“ pirmos ir antros kartos purkštukai, galima juos regeneruoti, jeigu visi būtini komponentai jau pakeisti naujais. „Piezo“ purkštukai (teoriškai) yra neatnaujinami ir turi būti pakeisti naujais - išskyrus „Bosch“ firmos purkštukus, nes jie atnaujinami gamintojo gamyklose, tačiau ši procedūra nėra plačiai naudojama.
Atnaujinti purkštukai yra patikrinami naudojant testavimo stendus. Tikrinamas purkštukų sandarumas, kuro dozavimas (hidraulinės sąnaudos), įpurškštų degalų slėgis, veikimo trukmė, purškimo būdas ir daugybė kitų parametrų, kurie padeda išsiaiškinti purkštuko efektyvumą. Gauti rezultatai turėtų būti palyginti su standartiniais gamykliniais parametrais. Atnaujintiems kuro purkštukams yra suteikiamas vadinamasis „IMA kodas“, kuris įvedamas po to, kai jie yra įstatomi į variklį. Jeigu tai nėra padaryta, ECU gali nesugebėti valdyti purkštukų savarankiškai, o tai gali sukelti variklio sutrikimus arba sutrikdyti jo užvedimo proceso.
Bandant pašalinti pačius purkštukus, gali pasirodyti, kad jie yra „prikepę“ po purvo sluoksniu ir nuimti juos rankomis bus paprasčiausiai neįmanoma. Tokiu atveju reikėtų naudoti specialius hidraulinius trauktuvus, kurie turėtų padėti išspręsti šią problemą. Šio tipo prietaisai turėtų būti kiekvienose dirbtuvėse, kuriose dirbama su dyzeliniais varikliais. Pašalintą purkštuką reikėtų patikrinti ant tinkamo profesionalaus purkštuvų tikrinimo stendo.
Jei pastebėjote teršalus kuro filtro viduje, o ypač smulkias drožles, būtina išvalyti kuro baką ir visą kuro tiekimo sistemą, be to, patikrinti reikia ne tik purkštukus, bet ir aukšto slėgio kuro siurblį. Kiekvienam purkštukui montuoti būtina naudoti specialią montavimo pastą - tinka tik keraminė pasta (kitos pastos, pvz., vario, sukelia aliuminio galvutės koroziją). Nuorinkite sistemą pagal gamintojo nurodymus, priešingu atveju nauji (arba regeneruoti) purkštukai gali būti sugadinti.
Dyzelinio kuro purkštuko tarpiklio įtaka
Dyzelinio kuro purkštuko tarpiklio storis turi didelę įtaką variklio veikimui. Jei degalų purkštuko tarpiklis yra per storas, purkštukas gali būti sumontuotas per arti cilindro galvutės plokštumos, o atstumas tarp purkštuko ir degimo kameros yra gana didelis, todėl degusis mišinys susimaišys netolygiai ir degs nevisiškai, dėl to variklis gali skleisti juodus dūmus ir sumažinti galią. Kita vertus, jei degalų purkštuko tarpiklis yra per plonas, montuojant kuro purkštuką atstumas tarp purkštuko ir cilindro galvutės plokštumos bus didesnis, o atstumas tarp purkštuko ir degimo kameros bus mažesnis. Degiojo mišinio susidarymas bus gana anksti, o degimo metu detonacijos atsiradimo galimybė bus didesnė. Purkštuko tarpiklio storio pasikeitimas pakeis purkštuko padėtį degimo kameroje, tiesiogiai paveiks kuro purslų kritimo taško padėtį, purškimo kokybę ir mišinio susidarymą, taip pat turės didelę įtaką visai degalų įpurškimo sistemai ir bendrą našumą. Degalų purkštuko tarpiklio storis turės įtakos degalų purkštuko antgalio, besitęsiančio iš cilindro galvutės ir į degimo kamerą, aukščiui, kuris yra susijęs su degalų purškimu ir degalų pluošto nusileidimo padėtimi.
Kaip pailginti purkštukų tarnavimo laiką?
„Prevencija yra geriau nei taisymas, tad vairuotojai turėtų nepamiršti reguliariai keisti degalų filtro. Filtras turi sugerti visus nešvarumus, bet tuo pačiu metu būti tinkamo tūrio, kad netrukdytų variklio darbui. Taip pat būtina naudoti aukščiausios kokybės degalus.“ „Švarūs purkštukai pasižymi tikslia purškimo struktūra, todėl užtikrina tinkamą oro ir degalų mišinį, visišką degalų sudeginimą - taip automobilis ne tik išmeta mažiau žalingų medžiagų ir tausoją aplinką, užtikrina švaresnį variklio vidų, bet ir lemia sklandų variklio darbą bei mažesnes degalų sąnaudas. Nors kuro purkštukai neamžini, visgi ėmęsi tinkamų veiksmų jų gyvavimo trukmę galite gerokai prailginti: „Profilaktiškai pasitikrinti automobilio degalų tiekimo sistemą verta nuvažiavus maždaug 50 tūkst. kilometrų.“
tags: #duju #purkstukai #neuzsidaro