Lietuvos Respublikos Prezidento institucija šiuo metu mini daugiau nei šimto metų tradiciją. Nors 50 metų Lietuva buvo okupuota, šiandien galima kalbėti apie besiformuojančią Prezidento inauguracijų tradiciją. Pirmoji Prezidento inauguracija vyko Kaune 1919 metais, o iš viso iki šių dienų Lietuvoje įvyko jau 15 Prezidento inauguracijų.
Žvelgiant į ilgą laiko perspektyvą, galima sakyti, kad Lietuva turi dvi inauguracijos tradicijas: viena gyvavo prieškario laikotarpiu, o kita formuojasi nuo 1993 metų. Pati inauguracijos tradicija dar tik formuojasi, nes kiekviena inauguracija įneša kažką naujo - kažkas keičiama, atsiranda naujas elementas.
Lietuvos Prezidento Rinkimų Istorija
Pirmosios Lietuvos Respublikos Prezidentų Rinkimai (1918-1940)
Pirmojoje Lietuvos Respublikoje (1918-1940) Prezidento rinkimai vyko septynis kartus: 1919, 1922, 1923, du kartus 1926-aisiais, 1931 ir 1938 metais. Pirmieji rinkimai įvyko 1919 m. balandžio 4 d., praėjus daugiau nei metams po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. vasario 16 d. Anuomet pirmiau buvo išrinktas Prezidentas (1919 m.) ir tik po metų įvyko rinkimai į Steigiamąjį Seimą (1920 m.).
1920 m. gegužės 15 d. susirinkus Steigiamajam Seimui, Aleksandras Stulginskis tapo jo pirmininku ir nuo 1920 m. birželio 19 d. iki 1922 m. gruodžio 21 d. ėjo Prezidento pareigas. Anuomet Prezidentas buvo renkamas netiesioginiuose rinkimuose. Pirmąjį Lietuvos Valstybės Prezidentą 1919 m. rinko Lietuvos Valstybės Tarybos nariai. Vėliau Prezidentą iš savo atstovų rinko I, II ir III Seimo nariai.
Iš viso 1919 m.-1938 m. rinkimuose į Prezidento postą buvo iškeltos septynių asmenų kandidatūros, iš jų - dviejų moterų: Gabrielės Petkevičaitės-Bitės ir Felicijos Bortkevičienės. Daugiausia kartų užimti Prezidento postą pretendavo Antanas Smetona - net šešis kartus; jis Prezidentu buvo išrinktas keturis kartus. Anuomet, kaip ir šiandien, Prezidentas pradėdavo eiti pareigas ne nuo išrinkimo momento, bet nuo tos akimirkos, kai prisiekdavo pagal Konstitucijoje nustatytą tvarką.
Rinkimų datos ir kadencijos pradžia (1919-1938)
- 1919 m.: Rinkimai įvyko 1919 m. balandžio 4 d. Išrinktasis Prezidentas prisiekė ir pradėjo eiti pareigas - 1919 m.
- 1922 m.: Rinkimai įvyko 1922 m. gruodžio 21 d. Išrinktasis Prezidentas prisiekė ir pradėjo eiti pareigas - 1922 m. I Seimo sudėtis buvo labai marga, todėl labai neramiai vyko ir Prezidento rinkimai. Nepavykus pirmiems dviem bandymams, tik iš trečio karto Prezidentu buvo išrinktas Aleksandras Stulginskis.
- 1923 m.: Rinkimai įvyko 1923 m. birželio 20 d. Išrinktasis Prezidentas prisiekė ir pradėjo eiti pareigas - 1923 m.
- 1926 m. birželio mėn.: Rinkimai įvyko 1926 m. birželio 7 d. Išrinktasis Prezidentas prisiekė ir pradėjo eiti pareigas - 1926 m.
- 1926 m. gruodžio mėn.: Rinkimai įvyko 1926 m. gruodžio 19 d. Išrinktasis Prezidentas prisiekė ir pradėjo eiti pareigas - 1926 m. Net ir po 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo iš Prezidento pareigų atsistatydinus Kaziui Griniui, Seime jau po dviejų dienų įvyko rinkimai, kurių metu Prezidentu buvo išrinktas Antanas Smetona.
- 1931 m.: Rinkimai įvyko 1931 m. gruodžio 11 d. Išrinktasis Prezidentas prisiekė ir pradėjo eiti pareigas - 1931 m. 1927 m. balandžio 12 d. paleidus Seimą ir artėjant Prezidento Antano Smetonos kadencijos pabaigai, 1931 m. lapkričio 25 d. buvo paskelbtas šalies Prezidento rinkimų įstatymas. Remiantis juo Prezidentą rinko Ypatingieji Tautos atstovai.
- 1938 m.: Rinkimai įvyko 1938 m. lapkričio 14 d. Išrinktasis Prezidentas prisiekė ir pradėjo eiti pareigas - 1938 m. Pirmą kartą Prezidento rinkimus ir priesaikos ceremoniją beveik mėnuo skyrė 1938 metais.
Inauguracijų Tradicijų Kaita Tarpukariu
Pirmosios Prezidento inauguracijos vyko Kaune 1919 metais. Pirmasis valstybės Prezidentas 1919 m. balandžio 4 d. Valstybės Tarybos buvo išrinktas Antanas Smetona. Konstitucijai šalies vadovas prisiekė po poros dienų - balandžio 6-ąją. Tarpukariu, kaip ir dabar, Prezidentai pareigas imdavo eiti ne nuo tada, kai juos išrinkdavo, o nuo tada, kai duodavo priesaiką Lietuvos Konstitucijai. A. Smetonos priesaika įvyko tą pačią dieną kaip ir Valstybės Tarybos narių. Šios iškilmės prasidėjo popiet - 16 val., ceremonijai salė buvo papuošta tautinėmis vėliavomis. Įėjimą bei pačią priesaikos erdvę saugojo karo mokyklos mokinių garbės sargyba. A. Smetonai prisiekus pasigirdo šalies himno griežimas. Įdomu, jog po to priesaika perskaityta ir gudų bei žydų kalbomis. Ceremonija neužtruko pernelyg ilgai, jau 16 val. 23 min. buvo prisiekusi visa Valstybės Taryba.
Aleksandro Stulginskio Inauguracijos
Itin panaši, kukli ceremonija laukė ir 1922 m. gruodžio 21 d. išrinkto Aleksandro Stulginskio. Dar tą pačią dieną Prezidentas prisiekė Seime. Inauguracijos ceremonija pritraukė gausų būrį svečių. Antrųjų tokių iškilmių šalies istorijoje išskirtinumu galima laikyti nuo Seimo rūmų iki Prezidento rūmų vartų dviem eilėmis išsirikiavusį raitelių pulką - garbės sargybą bei atskirą raitelių būrį ant gražių, širmų žirgų, sudariusį Prezidento garbės eskortą. Į iškilmių vietą Prezidentas, lydimas ministro pirmininko Ernesto Galvanausko, atvyko bėrais žirgais kinkytame vežime, su raitelių palyda. A. Stulginskiui prisiekus Konstitucijai, pabučiavus kryžių ir Evangeliją, jis tarė trumpą kalbą. Dar kartą prisiekti A. Stulginskiui teko 1923 m. birželio 20 d. Ceremonijoje panaudotas kariuomenės išrikiavimo nuo Seimo iki Prezidento rūmų akcentas, kuris, pasak dienraščio „Lietuva“, posėdžiui suteikė didingumo.
Prieš prasidedant renginiui, publiką nustebino keleto karininkų valstybės vėliavos nunešimas ir pagerbimas ginklais prie stalo, paruošto priesaikai, su ant jo padėtais kryžiumi ir Evangelija. Nauju dalyku prie jau įprastų valstybėje prisiekti Konstitucijai skirtų posėdžių galima laikyti Respublikos Prezidento, Seimo atstovų bei ministrų išvyką į Karo muziejų. Ten pagerbti žuvusieji už Lietuvos laisvę, prie paminklo padėtas vainikas.
Kazio Griniaus Priesaika
Iš A. Stulginskio valstybės vadovo pareigas perėmė Kazys Grinius. Demokratiškumu pagarsėjęs daktaras Prezidentu išrinktas 1926 m. birželio 7 d. Prisaikdinimo ceremonija po 18 val. 20 min. pasibaigusio šalies vadovo rinkimų posėdžio buvo numatyta jau kitą dieną. Birželio 8-ąją Kaunas pasitiko šventiškai pasipuošęs vėliavomis. Kaip jau tapo įprasta, nuo Seimo iki Prezidento rūmų stovėjo gyvąja siena išrikiuota kariuomenė. Pilnoje Seimo salėje K. Grinius nustebino susirinkusiuosius savo priesaikos tekstu. Prezidentas išliko ištikimas savo principams ir priesaikoje nepaminėjo Dievo, neprašė jo pagalbos. Po trumpos naujojo valstybės vadovo kalbos Seimo rūmuose bei tradicinio posėdžio užbaigimo Lietuvos himnu, K. Grinius išvyko į Prezidentūrą. Čia A. Stulginskis perdavė vadovavimą kraštui. Pakeliui miestiečiai sveikino ką tik prisiekusį Prezidentą ovacijomis bei skrybėlių mostigavimais. Prie Prezidentūros pasitiko orkestras, atliekantis maršą. Garbės sargyba atidavė pagarbą. Esą žmonėms teigiamą įspūdį paliko K. Griniaus atvykimas į iškilmes su paprasta skrybėle, o ne su cilindru.
Antano Smetonos Daugkartinis Prezidentavimas ir Inauguracijos
1926 gruodžio 17 d. Prezidentas K. Grinius 60-ojo gimtadienio proga „dovanų“ gavo valstybinį perversmą. Naujuoju šalies vadovu tapo Antanas Smetona. Visgi jau po dviejų dienų, gruodžio 19-ąją, jis buvo formaliai išrinktas Prezidentu. Įvyko ir paprasta priesaikos ceremonija. Arkivyskupas metropolitas Juozapas Jonas Skvireckas prisaikdino Prezidentą. A. Smetona ištarė priesaikos žodžius, persižegnojo, pabučiavo kryžių bei Evangeliją.
Dar kartą A. Smetona Prezidentu buvo išrinktas po 1931 m. paties valstybės vadovo priimto Rinkimų įstatymo. Šio A. Smetonos valdžios įteisinimo, rodos, nelydėjo ypatingos ceremonijos. Visai kitaip švęstos paskutinėmis tarpukariu tapusios 1938 m. inauguracijos iškilmės. Nors Prezidentu A. Smetona vėl buvo išrinktas lapkričio 18 d., viešą priesaiką nuspręsta rengti tik gruodžio 12 d. Šį kartą Seimo salė ceremonijai puošta žalumynais, o Kauno miestas - vėliavomis. Salė buvo perpildyta, joje svečiavosi Lietuvos kariuomenės vadovybė, aukštieji dvasininkai, įstaigų viršininkai, visuomenės veikėjai, vyriausybės bei Seimo nariai, Tautos atstovai, užsienio valstybių atstovai ir būrys žurnalistų. Pats A. Smetona kartu su premjeru Vladu Mironu į iškilmes atvyko grojant maršui. Po priesaikos Konstitucijai Prezidentas pabučiavo valstybės vėliavą. Kaip ir A. Stulginskis savo inauguracijos metu, A. Smetona pavakare atvyko prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus, kur atidavė pagarbą Nežinomajam Lietuvos Kareiviui. Šios iškilmės išsiskyrė ir tuo, jog buvo transliuojamos per radiją.
Inauguracijų Tradicijų Kaita ir Formavimasis
Priesaikos Ceremonijos Detalės
Parlamentiniu laikotarpiu Prezidento inauguracijos ceremonija vykdavo parlamente, o 1919 metais ji surengta Lietuvos Valstybės Taryboje. Kitos inauguracijos vyko Teisingumo rūmuose. Pats posėdis, kuriame priimta Prezidento priesaika, būdavo ganėtinai trumpas. Parlamentiniu laikotarpiu Seimo pirmininkas pristatydavo išrinktąjį Prezidentą, paklausdavo, ar jis sutinka būti Prezidentu, ir tada pakviesdavo prisiekti.
Įdomus momentas, lyginant su šių laikų tradicija, kad šiais laikais priesaiką priima Konstitucinio Teismo pirmininkas, o anuomet Prezidentų priesaikas priimdavo dvasininkas. Pirmąsias dvi priesaikas - Antano Smetonos ir Aleksandro Stulginskio - priėmė Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius. Vėliau šią tradiciją perėmė Kauno arkivyskupas Juozapas Skvireckas. Kazys Grinius pasinaudojo galimybe sakyti ne priesaikos tekstą, o pasižadėjimą, kuris buvo numatytas teisės aktuose. Šiais laikais Prezidentas prisiekia ranką padėjęs ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, o tarpukariu priesaikos ceremonijose ant stalo būdavo statomas kryžius ir padedamas Šventasis Raštas. Matome, kad tada kur kas glaudžiau buvo išreikštas Bažnyčios ir valstybės santykis ritualuose. Po priesaikos ceremonijos, anot istorikės, kaip ir šiais laikais, būdavo pasirašomas tekstas.
Žuvusiųjų Pagerbimo Tradicija
Tradicija, kuri buvo anuomet, bet šiandien yra išnykusi - žuvusiųjų už Lietuvos nepriklausomybę pagerbimas. Reikia prisiminti, kad tai buvo metai po Pirmojo pasaulinio karo, atnešę tikrai daug negandų įvairiems sluoksniams.
Prezidento Inauguracijos Po Nepriklausomybės Atkūrimo (Nuo 1993 m.)
1993-iaisiais vyko pirmoji inauguracija po Nepriklausomybės atgavimo, ir tai buvo pirmoji tiesioginiuose rinkimuose išrinkto Prezidento inauguracija. Tais metais pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo pristatyta Respublikos Prezidento vėliava, iki to laiko Prezidento vėliavos kaip simbolio nebuvo.
Tradicijos Formavimasis ir Evoliucija
1998 metais pradėjo formuotis kita tradicija - Prezidento rūmų perdavimas. Pirmasis oficialus Prezidento rūmų perdavimas Daukanto aikštėje vyko būtent tada, kai Prezidentas Algirdas Brazauskas, baigdamas pareigas, didįjį valstybės antspaudą kartu su Konstitucija perdavė Prezidentui Valdui Adamkui. Ši tradicija yra kartojama kiekvienoje inauguracijos ceremonijoje. Nuo tų metų virš Prezidento rūmų yra keičiama ir Prezidento vėliava. Keičiantis pareigoms, naujam Prezidentui žengiant į Prezidento rūmus, iki tol kabojusi vėliava yra nuleidžiama ir pakeliama nauja.
Nauja tradicija atsirado 2003 metais, kai Prezidentu tapo R. Paksas. Tada pirmą kartą per inauguracijos ceremoniją po priesaikos Respublikos Prezidentui buvo įteiktas valstybės apdovanojimas, Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine. Įdomi detalė - kad sumanymas teikti šį valstybės apdovanojimą buvo kilęs jau 1998 metais, kai buvo pagaminti trys ordinai, kurie turėjo būti įteikti pareigas baigiančiam Algirdui Mykolui Brazauskui, pareigas eisiančiam Valdui Adamkui, taip pat valstybės vadovu pripažįstant - buvusiam Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui. Tačiau kilus didelei diskusijai tais metais idėjos atsisakyta, todėl nuo 2003-iųjų turime tokią gražią tradiciją, kai pareigas pradedantis eiti Prezidentas yra pagerbiamas aukščiausiu valstybės apdovanojimu. Šioje inauguracijoje Prezidentas G. Nausėda atvyks į parlamentą su šiuo apdovanojimu, nes jis jį jau yra gavęs ankstesnėje inauguracijoje.
Pati diskusija dėl šio apdovanojimo kilo, kaip reikėtų vertinti, ar nuopelnų dar neparodęs būsimas valstybės vadovas turėtų gauti apdovanojimą, ar tai turėtų būti valstybės galios simbolis, savotiška Prezidento institucijos regalija. Išsiskiria 1998 metai, nes ta proga buvo surengti net keturi pokyliai, taip bandant atkartoti Jungtinių Amerikos Valstijų tradiciją. Antrą kartą tokią didelę šventę buvo bandyta surengti Prezidentu tapus Rolandui Paksui, bet po to ištikusios politinės krizės, kai Prezidentas buvo pašalintas iš pareigų, nė viena inauguracija nebeturėjo tokio šventinio aspekto. Pati inauguracijos ceremonija ilgainiui tampa grynesnė ir formalesnė, nebe tokia iškilminga, nebe toks įvykis, kuris vyktų tarsi pirmą kartą gyvenime, būtų kažkoks naujas, unikalus.
Lietuvos Inauguracijų Ypatumai Lyginant su Kaimyninėmis Šalimis
Lygindami mūsų inauguracijų tradicijas su užsienio šalių, galime pastebėti vieną išskirtinumą. Prezidentas prisiekia Seime ir būtent Kovo 11-osios Akto salėje - tai yra istorinė posėdžių salė. Svarbu pabrėžti, kad kaimyninėse valstybėse Prezidentai prisiekia darbinėje posėdžių salėje, bet ten ir istorinė, ir darbinė salė yra ta pati. Štai Latvijoje ir Estijoje Prezidentas yra renkamas parlamente, ir jo priesaikos ceremonija yra tikrai daug paprastesnė ir šiek tiek primena mūsų prieškario tradiciją. Latvijoje Prezidentas pasižada parlamento posėdyje, priesaikos liudininkais tampa Seimo nariai.
Šiuolaikinės Inauguracijos: Gitano Nausėdos Antroji Kadencija
Liepos 12-ąją, penktadienį, Prezidentas Gitanas Nausėda prisiekė antrajai kadencijai. Tai jau antroji šalies vadovo inauguracija, kai Prezidentas prisiekia dvi kadencijas iš eilės. Pirmoji Prezidento inauguracijos dalis vyko Seimo istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje. Čia Konstitucinio Teismo pirmininkas Gintaras Goda priėmė šalies vadovo priesaiką, o prisiekęs G. Nausėda kreipėsi į tautą. Posėdyje invokaciją sakė Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Po priesaikos Seime inauguracijos ceremonija tęsėsi Vilniaus arkikatedroje, ten 13 val. vyko šv. Paskui Prezidentas ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė vyko į S. Daukanto aikštę prie Prezidentūros. Pastaruosius penkerius metus virš Prezidentūros rūmų plevėsavusi Prezidento vėliava buvo nuleista, o vietoj jos iškilo 2024-2029 metų kadencijos vėliava. Po kalbos Prezidentas ir pirmoji ponia žengė į Prezidentūrą, ten premjerė Ingrida Šimonytė grąžino Prezidentui Vyriausybės įgaliojimus. 19 val. vyko priėmimas antrosios kadencijos inauguracijos proga Prezidentūros kiemelyje.
Inauguracijos Biudžetas ir Viešoji Nuomonė
Inauguraciją visuomenė vertina ir finansine išraiška, tad dalis šalies vadovų šventei nenori išlaidauti. 2009 metais vykusi Prezidentės D. Grybauskaitės inauguracija mokesčių mokėtojams atsiėjo apie 30 tūkst. litų - apie 9 tūkst. eurų, palyginimui - 2019-aisiais vykusi G. Nausėdos inauguracija kainavo 68 tūkst. eurų.
„Konstitucija numato, kad Prezidentas yra valstybės vadovas, išrinktas visų žmonių. Jis atstovauja valstybei, ir yra priimta, kad jo kadencijos pradžia pažymima iškilmingai. Prisimenu Algirdo Mykolo Brazausko pirmąją inauguraciją, joje buvo daug įvairių teatrinių elementų. Nemanyčiau, kad inauguracijos akcentas turėtų būti sutaupytas vienas ar kitas euras“, - teigė politikos apžvalgininkas Saulius Spurga. Profesorius pabrėžė, kad Lietuva dar neturi tvirtų inauguracijos tradicijų. „Kiekvienas Prezidentas inauguraciją rengia pagal savo supratimą, pagal esamą situaciją. Tai ar Prezidentui patogu sukviesti žmones, ar nesukviesti - detalės“, - sakė S. Spurga. „Inauguracijos tikslas - perduoti pareigas naujam valstybės pareigūnui, taip pat užtikrinti taikų valstybės valdžios perėmimą“, - papildė istorikė Vilma Akmenytė-Ruzgienė.
tags: #du #kartus #prezidento #buvusio #pavare