Nors pateiktas juodraštis daugiausia dėmesio skiria Vilniaus miesto transporto ir judumo problemoms, remiantis temos pavadinimu, straipsnis siekia analizuoti Druskininkų automobilių skaičiaus ir gyventojų skaičiaus santykio statistiką. Deja, juodraštyje nėra tiesioginių duomenų apie Druskininkus, todėl šiame straipsnyje bus analizuojami bendrieji automobilių skaičiaus ir gyventojų tankio kontekstai, pasitelkiant Vilniaus pavyzdį kaip iliustraciją, ir aptariami galimi sprendimai, kurie gali būti pritaikomi ir mažesniuose miestuose, tokiuose kaip Druskininkai.
Automobilių skaičius ir gyventojų tankis: bendras kontekstas
Statistika rodo, kad didmiesčiuose, pavyzdžiui, Vilniuje, tūkstančiui gyventojų tenka daugiau nei 400 automobilių. Šis skaičius gali būti vertinamas įvairiai - „Galima vertinti įvairiai. 400 automobilių vienu atveju skamba daug, kitu - mažai, priklausomai nuo miesto dydžio ir kur tie automobiliai yra“, - teigia Vilniaus savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ judumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius.
Didelis automobilių skaičius miestuose sukelia įvairias problemas, įskaitant eismo spūstis. Vilniaus pavyzdys rodo, kad į miestą iš rajono per dieną atvažiuoja apie 150 tūkstančių automobilių, kurie tampa kasdienio judumo dalimi. Tai reiškia, kad kiekvienas gyventojas per metus praleidžia apie 75 valandas eismo spūstyse. Šios problemos aktualios ne tik didmiesčiams, bet ir mažesniems miestams, kurie patiria didesnius turistų srautus ar turi gerą susisiekimą su aplinkiniais regionais.
Judumo kultūros keitimas ir alternatyvūs keliavimo būdai
Anot J. Damidavičiaus, ilgus metus vyraujančią problemą įmanoma pakeisti, tačiau tam patys žmonės turėtų keisti savo susiformavusius įpročius. „Mes dirbame su tuo, kad parodytume žmonėms, kaip galima keliauti į darbą trumpesnius atstumus pėsčiomis, numinti dviračiu, dažnai kviečiame ir viešuoju transportu naudotis.“
Vyrauja stereotipas, kad visuomenei pirmiausia svarbu butas, tada automobilis, o paskui jau visa kita. Dirbama su kultūros formavimu, žvalgomasi į skandinavų ir kitas šalis, kurios pakeitė savo kultūrą, žinoma, ne per metus ar dvejus, prireikė laiko. Bet einama tuo pačiu keliu, kuriame alternatyvas, pasakojama apie alternatyvų naudas ir tikimasi, kad bus judama link automobilio atsisakymo pozicijos, kad bus bandoma ieškoti kitų būdų keliauti.
Viešojo transporto plėtra ir populiarėjimas
Viešojo transporto departamento Viešojo transporto organizavimo skyriaus vadovė Loreta Levutytė-Staškevičienė pastebi, kad viešasis transportas Vilniuje populiarėja. „Viešasis transportas tampa kaip susisiekimo sistemos stuburas, mieste daug mikrorajonų tiek centrinėje dalyje, tiek užmiesčio teritorijoje - ir gatves ten planuojame, ir viešojo transporto paslaugas.“
Apie 87 procentai miestiečių šiandien turi galimybę pasinaudoti viešojo transporto paslauga, kas yra labai didelis skaičius, kuriuo net kiti Europos didmiesčiai negali pasigirti. Tačiau iššūkiai išlieka: žmonės nori dažniau važiuojančio viešojo transporto, taip pat, kad jis būtų labiau pasiekiamas. Su tuo ir dirbama: kad būtų dažnesnis, maršrutai - arčiau gyventojų, arčiau darbo vietų ir arčiau traukos objektų.
Viešojo transporto parko atnaujinimas
Pastaruosius 5 metus Vilniuje jau važinėja daug naujų autobusų, kursuoja apie 350 naujų transporto priemonių. Senieji troleibusai taip pat dar teikia paslaugas, tačiau jau suplanuota įsigyti 159 naujus. „Pirmasis naujų troleibusų paketas Vilnių turėtų pasiekti kitų metų vasarą-rudenį. Pirmieji 20 troleibusų į gatves turėtų išvažiuoti jau kitais metais ir taip palaipsniui bus atnaujinamas troleibusų parkas.“
Vilniaus miestas Europos mastu įgyvendina dekarbonizacijos strategiją, tad naujų ekologiškų transporto priemonių su laiku mieste tik daugės. Kokybiniai reikalavimai keliami ir vežėjams, tikimasi, kad ilgainiui jų daugės, o transporto priemonių kaita yra būtina. Dabar taikoma ir ne tokių didelių investicijų reikalaujanti kokybinė tvarka - anksčiau per kartą būdavo perkamas didelis transporto priemonių kiekis, atnaujinama tik tada, kai visas transportas tampa senas, o dabar prasčiausios transporto priemonės keičiamos palaipsniui.
Regioninės susisiekimo sistemos integracija
Viešuoju transportu ne itin nori naudotis tie, kurie gyvena už miesto. Bandymas „įsodinti“ žmones į viešąjį transportą nepasiteisino, nors buvo įkurtos automobiliams skirtos talpios aikštelės prie pat viešojo transporto stotelių.
Vilniaus savivaldybės įmonės atstovas sako, kad yra geresnis sprendimas, kuris leis žmonėms palikti automobilius namuose. „Matome stipresnį sprendimą - patį rajoną integruoti į miesto susisiekimo sistemą, kad viešasis transportas sklandžiai veiktų tarp skirtingų savivaldybių. Tada sukursime kokybišką paslaugą ir rajono gyventojai galės nevažinėti automobiliu: turės puikias viešojo transporto sąlygas, kaip ir miestiečiai“, - dalijasi J. Damidavičius.
Dėl tokio plano įgyvendinimo jau keletą metų vyksta diskusijos, kalbama ir apie bendro bilieto įdiegimą, tačiau viskas priklausys nuo to, kokie susitarimai bus pasiekti, nors norima, kad bent vienas ar keli maršrutai pradėtų veikti kuo greičiau. Šie principai ir sprendimai gali būti taikomi ir Druskininkuose, siekiant optimizuoti automobilių skaičių ir gerinti susisiekimo infrastruktūrą bei patogumą gyventojams ir miesto svečiams.
tags: #druskininku #automobiliu #skaicius #gyventoju #kiekiui