Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, išskyrus Kelių eismo taisyklių (KET) numatytus atvejus. Šios nuostatos yra įtvirtintos atitinkamais įstatymų pakeitimais, tarp kurių ir 2023 m. birželio 8 d. įstatymas Nr. (TAR, 2023, Nr.).
Techniniai reikalavimai ir apribojimai
Reikalavimai transporto priemonėms, registruotoms iki 1993 m.
Transporto priemonės, kurios buvo įregistruotos Lietuvos Respublikoje iki 1993 m., turi atitikti specifinius reikalavimus. Jos privalo turėti eismui dešiniąja kelio puse pritaikytus šviesos prietaisus ir šoninius galinio vaizdo veidrodžius. Be to, keleivius vežančių autobusų bent vienos keleiviams laipinti skirtos durys privalo būti dešinėje pusėje. Taip pat privaloma įranga, pagerinanti vairuotojo priekinį matomumą: netiesioginio matymo įranga (pvz., periskopiniai priekinio vaizdo veidrodžiai) arba kamera su monitoriumi, galinti filmuoti ir rodyti eismą tiek šviesiuoju, tiek tamsiuoju paros metu ir esant blogam matomumui.
Privalomosios techninės apžiūros galiojimo panaikinimas
Motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, sugadintoms eismo ar kitokio įvykio metu, kai jos neatitinka techninių reikalavimų (pvz., deformuotas statramstis, lonžeronas ar rėmas, vairo, stabdžių sistemos ar pakabos pažeidimai, suveikusios oro pagalvės), o priekabos negali būti tempiamos, nustatyta tvarka panaikinamas privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas.
Sustabdymo ir stovėjimo taisyklės
Kelių eismo taisyklės griežtai reglamentuoja, kur draudžiama sustoti ir stovėti. Šios taisyklės yra būtinos eismo saugumui užtikrinti ir apima įvairias situacijas:
- geležinkelių pervažose ir arčiau kaip 50 m atstumu nuo jų;
- skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose;
- ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, išskyrus atvejus, kai leidžia kelio ženklai, bei tuneliuose;
- pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas (keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjų);
- ant vejos, šaligatvio (išskyrus atvejus, kai leidžia kelio ženklai arba yra leidimas prekiauti renginių metu), sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose eismui neskirtose teritorijose;
- ant pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako, dviračių juostos, taip pat arčiau kaip 5 m atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar (ir) dviračių taku (keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako);
- ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, bortelio ar važiuojamosios dalies krašto mažesnis kaip 3 m atstumas;
- sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus atvejus, kai leidžia kelio ženklai;
- maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų, jeigu tai kliudytų maršrutinio transporto eismui. Draudžiama kitoms transporto priemonėms stovėti lengvųjų automobilių taksi stovėjimo vietoje;
- ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į stovėjimo aikštelę, garažą, kiemą ar teritoriją, kliudytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip trukdytų eismui;
- ne gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 100 m atstumu (įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais Nr. 113-118);
- gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 50 m atstumu (įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais Nr. 113-118);
- ant užbrūkšniuotų plotų, žyminčių nukreipimo saleles;
- kitoms transporto priemonėms maršrutiniam transportui skirtoje eismo juostoje;
- kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią teritoriją važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią teritoriją), išskyrus atvejus, kai leidžia kelio ženklai.
Pėsčiųjų saugumas ir vairuotojų pareigos
Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“. Tai daroma siekiant praleisti į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą (o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - į bet kurią eismo juostą) įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį.
Elektrinės mikrojudumo priemonės
Elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis, pavyzdžiui, elektriniais paspirtukais, leidžiama važiuoti dviračių takais, dviračių juostomis, kelkraščiu, važiuojamąja dalimi, gyvenamojoje zonoje. Tačiau yra amžiaus ir įrangos reikalavimai:
- Amžius: ne jaunesni kaip 16 metų asmenys, o ne jaunesni kaip 14 metų asmenys - tik išklausę Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintys mokyklos išduotą pažymėjimą.
- Įranga: priemonė turi turėti tvarkingą stabdį, garso signalą, baltos šviesos žibintą priekyje ir raudonos šviesos žibintą gale, taip pat iš abiejų šonų oranžinius šviesą atspindinčius elementus.
- Apranga: važiuodamas važiuojamąja dalimi, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba šios priemonės priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale - raudonos šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba kai blogas matomumas, šviesos prietaisai ir liemenė yra privalomi.
- Šalmas: jaunesni kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Vyresniems kaip 18 metų rekomenduojama, o važiuojantiems važiuojamąja dalimi - privaloma.
- Važiavimo vietos: leidžiama važiuoti tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis. Kur jų nėra, - tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Jei nėra nei takų, nei kelkraščio arba jais važiuoti negalima (pvz., duobėti), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto.
- Važiavimas taku: važiuodami dviračių taku, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo važiuoti kuo arčiau šio tako (jiems skirtos tako dalies) dešiniojo krašto.
Atstumų laikymasis ir apvažiavimas
Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais (pvz., kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m), jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip.
Draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius ir elektrines mikrojudumo priemones) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta.
Neįgaliųjų vežimėlių eismas
Neįgaliųjų vežimėliais neįgaliesiems leidžiama važiuoti dešiniuoju važiuojamosios dalies pakraščiu (nesvarbu, ar yra kelkraštis, šaligatvis, pėsčiųjų takas, pėsčiųjų ir dviračių takas), o esant galimybei rekomenduojama naudotis pėstiesiems skirta infrastruktūra.
Draudimo įstatymo nuostatos ir transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė
Lietuvos Respublikoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, išskyrus tam tikras išimtis. Šis įstatymas taikomas kiekvienai privalomai registruoti važiuoti žeme skirtai motorinei transporto priemonei, traktoriui ir savaeigei mašinai, kurios didžiausias projektinis greitis yra daugiau kaip 25 km/h arba didžiausias grynasis svoris - daugiau kaip 25 kg, o didžiausias projektinis greitis - daugiau kaip 14 km/h, taip pat priekaboms ir puspriekabėms, išskyrus bėgines transporto priemones. Nuostatos taip pat taikomos ir neregistruotinoms transporto priemonėms, atitinkančioms šiuos kriterijus.
Draudimo išimtys
Draudimo įstatymo nuostatos netaikomos šiais atvejais:
- Kai transporto priemonės naudojamos uždarose teritorijose sporto renginiuose ir veikloje (lenktynėse, varžybose, treniruotėse, bandymuose ar pasirodymuose). Renginio organizatorius privalo turėti renginio civilinės atsakomybės draudimo ar garantijos sutartį dėl žalos, sukeltos renginyje dalyvaujančios transporto priemonės, atlyginimo tretiesiems asmenims (įskaitant žiūrovus), tačiau nebūtinai apimančios žalą renginyje dalyvaujantiems vairuotojams ir jų transporto priemonėms.
- Kai transporto priemonės naudojamos riboto patekimo oro uostų teritorijose.
Atsakomybė už draudimo sutarties sudarymą
Už draudimo sutarties sudarymą atsakingas asmuo, nurodytas transporto priemonės savininku valstybės registruose. Jeigu transporto priemonė neregistruota, atsakingas yra paskutinis žinomas jos savininkas. Neregistruotinos transporto priemonės atveju, kai savininkas nežinomas, atsakingas yra jos valdytojas. Jeigu transporto priemonė naudojama pagal finansinės nuomos (lizingo) ar išperkamosios nuomos sutartį, už draudimo sutarties sudarymą atsakingas yra šis asmuo. Mirus draudėjui, draudimo sutartį sudaro transporto priemonę faktiškai naudojantis asmuo.
Draudimo sutarties sudarymo tvarka
- Draudimo sutartys sudaromos vadovaujantis Civiliniu kodeksu, Draudimo įstatymu ir Lietuvos banko tvirtinamomis standartinėmis sąlygomis.
- Draudikas privalo sudaryti draudimo sutartis su asmenimis, pateikusiais prašymą, informaciją ir dokumentus.
- Draudėjas privalo suteikti draudikui teisingą informaciją ir dokumentus, reikalingus draudimo rizikai įvertinti.
- Prieš valstybinį transporto priemonės įregistravimą gali būti išduotas draudimo liudijimas be valstybinio numerio ženklo (jei nežinomas).
- Pageidaujant draudimo apsaugos užsienio valstybėse, draudikas papildomai išduoda žaliąją kortelę.
- Ūkininkams gali būti sudaroma grupinė draudimo sutartis ne daugiau kaip 5 transporto priemonėms, iš kurių tik viena gali būti lengvasis automobilis.
- Pasienio draudimo sutartis sudaroma, kai transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra užsienio valstybėje, ir ji neturi galiojančio draudimo Lietuvoje.
- Draudimo sutarties šalys pareiškimus ir pranešimus teikia raštu arba elektroninėmis ryšio priemonėmis.
- Transporto priemonės valdytojas neturi teisės sudaryti kelių draudimo sutarčių tai pačiai transporto priemonei tam pačiam ar iš dalies sutampančiam laikotarpiui.
- Draudikas išduoda eismo įvykio deklaracijos formą.
Draudimo sutarties nutraukimas
- Draudėjas turi teisę nutraukti įprastinę draudimo sutartį, raštu įspėjęs draudiką ne vėliau kaip prieš 15 dienų. Grąžinama įmoka už likusį laikotarpį, atskaičius administracines išlaidas.
- Draudimo sutartis gali būti nutraukta draudiko iniciatyva, jeigu draudėjas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartį.
- Pasienio draudimo sutartis nutraukiama vienos iš šalių iniciatyva tik esant esminiam sutarties pažeidimui.
- Įprastinė draudimo sutartis pasibaigia, jeigu transporto priemonė įregistruojama kitoje valstybėje.
- Draudimo produktų platintojas ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki sutarties pabaigos informuoja draudėją apie sutarties termino pabaigą ir pareigą apdrausti transporto priemonę.
Savininko pasikeitimas ir draudimo sutartis
Pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui, naujasis savininkas, prieš pradėdamas naudoti transporto priemonę, privalo užtikrinti, kad būtų sudaryta nauja draudimo sutartis. Jeigu draudėjas perdavė dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį, naujajam savininkui pereina draudėjo teisės ir pareigos pagal sudarytą sutartį, jeigu tai nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje. Naujasis savininkas per 15 dienų privalo raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės perėjimą ir savo duomenis. Draudikas turi teisę padidinti arba sumažinti draudimo įmoką dėl draudimo rizikos pasikeitimo. Mirus draudėjui, draudimo sutartis nepasibaigia, o faktiškai transporto priemonę naudojantis asmuo perima draudėjo teises ir pareigas.
Kelio ženklų ir ženklinimo pakeitimai
Draudimo įstatymo pakeitimai taip pat susiję su kelio ženklais ir ženklinimu:
- Pakeistas 1 priedo 1 punktas ir kelio ženklas Nr. 129.
- Pakeistas 1 priedo 4 punktas ir kelio ženklai Nr. 303, 332, 333, 411.
- Kelio ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ ir Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ negalioja transporto priemonėms, pažymėtoms skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba turinčioms asmens su negalia automobilio statymo kortelę.
- Pakeistas 1 priedo 7 punktas ir kelio ženklas Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“, leidžiantis eiti pėstiesiems, važiuoti dviračiais ir elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis.
- Pakeistas 1 priedo 8 punktas ir kelio ženklas Nr. 530.
- Pakeistas 1 priedo 11 punktas ir papildoma lentelė Nr. 821 „Dviračiai“.
- Horizontaliojo ženklinimo linija 1.13.1 „Zebras“ žymi nereguliuojamą pėsčiųjų perėją.
Skiriamasis ženklas „Asmuo su negalia“
Transporto priemonės, kurią vairuoja teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ turintys asmenys su negalia arba juos vežantys asmenys, priekis ir galas gali būti pažymėti kvadratiniais mėlynais skiriamaisiais ženklais „Asmuo su negalia“ su baltu apvadu ir baltu kelio ženklo „Asmenys su negalia“ simboliu. Kvadrato kraštinės ilgis - 100 mm, apvado plotis - 10 mm.
Vairuotojo apranga ir saugumas
Lietuvos įstatymuose nėra tiesiogiai nurodyto draudimo vairuoti automobilį nedėvint tam tikros aprangos, pavyzdžiui, marškinėlių. Nėra aiškaus reglamento, kuris reikalautų, kad vairuotojas vilkėtų viršutinius drabužius ar konkrečius drabužius apskritai. Esminiai reikalavimai, susiję su vairavimu, yra susiję su saugumu - vairuotojas privalo užtikrinti, kad jo veikla netrukdo vairuoti automobilio, nesukelia pavojaus kitoms transporto priemonėms ar pėstiesiems.
Nors teisinio draudimo vairuoti be marškinėlių nėra, reikia atsižvelgti į socialinius ir kultūrinius aspektus. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, tam tikras etiketas ir visuomenės normos yra vertinamos vairuotojų aprangoje. Daugelyje situacijų vairuoti be marškinėlių būtų laikoma neetišku arba socialiai nepriimtinu elgesiu, ypač miesto teritorijose ar esant kitoms viešumo aplinkybėms.
Nedėvėti marškinėlių vairuojant gali būti suvokta kaip nepagarba kitiems asmenims, ypač jei tai vyksta viešose vietose. Tokia situacija gali atkreipti nepageidaujamą dėmesį, sukelti nepatogumų kitiems eismo dalyviams ar net iššaukti reakciją iš teisėsaugos atstovų.
Praktiniai aspektai ir pavojus
Praktikoje vairuoti nedėvint marškinėlių gali būti nepatogu ar net nesaugu. Vairuotojui gali būti sunkiau kontroliuoti automobilį dėl prakaitavimo, kuris gali paveikti vairavimo patirtį, ypač karštu oru. Drėgnos rankos ar slystančios sėdynės gali sukelti situacijų, kuriose vairuotojas nebegali tinkamai valdyti transporto priemonės. Taip pat, kai kuriems vairuotojams gali būti sunku susikaupti, jei jie jaučia diskomfortą dėl to, kad nėra tinkamai apsirengę, kas vėlgi gali paveikti eismo saugumą. Vairavimas be viršutinių drabužių gali trikdyti kitų eismo dalyvių dėmesį ir tai gali sukelti avarinių situacijų kelyje. Svarbu prisiminti, kad vairuotojas visada privalo būti budrus ir kontroliuoti automobilį tinkamai.
Baudos ir policijos reakcija
Nors tiesioginės baudos už vairavimą be marškinėlių nėra, policijos pareigūnai gali imtis veiksmų, jei mano, kad vairuotojo elgesys kenkia saugumui. Pavyzdžiui, jei vairuotojas dėl aprangos trūkumo negali tinkamai valdyti transporto priemonės arba dėl šio veiksmo sukelia pavojingą situaciją kelyje, tai gali sukelti policijos įsikišimą ir net finansines sankcijas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad policija taip pat gali vertinti vairuotojo būklę platesniame kontekste. Jei vairuotojas be marškinėlių kelia dėmesį dėl kitų priežasčių, tokių kaip netinkamas elgesys, gali būti pritaikyti įspėjimai arba sankcijos, susijusios su viešosios tvarkos pažeidimu.
tags: #draustinio #istatymas #automobilis