Verslo aplinkoje sprendimai turi būti paremti patikimais duomenimis. Oficialioji statistika - tai pagrindas, kuriuo remiasi tiek valstybės, tiek verslo strateginiai sprendimai. Tačiau didelė dalis šių duomenų negali būti surinkta vien iš valstybinių registrų ar kitų administracinių šaltinių, todėl būtinas ir verslo įsitraukimas. Pagal Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymą, įmonės įpareigotos neatlygintinai teikti teisingus, išsamius ir laiku pateiktus statistinius duomenis.
Teisinis reglamentavimas ir pasekmės už pažeidimus
Statistinių ataskaitų ignoravimas ar melagingų duomenų pateikimas gali brangiai kainuoti. Šiuo metu įmonių ir organizacijų vadovams, pažeidusiems dokumentų pateikimo tvarką Juridinių asmenų registrui, gresia nuo 600 iki 6 tūkst. eurų siekiančios baudos. Galimybės taikyti įspėjimą šiuo atveju Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) nenumato. Juridinių asmenų ir kitų organizacijų vadovai baudžiami bauda, jeigu nepateikia Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui finansinių ataskaitų ir kitų dokumentų ar pateikia klaidingą informaciją jose.
Fizinių asmenų atsakomybė
Net fiziniai asmenys gali susidurti su sankcijomis. Radijo klausytoja iš Utenos Aldona Krasauskienė gavo laišką iš Statistikos departamento, teigiančio, kad ji yra kviečiama dalyvauti vartotojų nuomonių tyrimo statistinėje apklausoje. „Man užkliuvo paskutinis punktas: „Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 14 strp. 3 dalis nustato, kad fiziniai asmenys privalo teikti duomenis, jei tai nustato įstatymai arba oficialiosios statistikos darbų programa. Pasirodo, kad už tai, jog aš atsisakysiu dalyvauti apklausoje, man gresia bauda nuo 3 iki 6 tūkst. litų“, - „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ trečiadienį sakė A. Krasauskienė. Nors Valstybės duomenų agentūra (VDA) tikina, kad „Juridiniai asmenys buvo nubausti, bet gyventojams tai nebuvo taikoma“, ir teigia, jog „mes tikime gyventojų geranoriškumu, stengiamės su jais bendrauti“, įspėjimas apie baudą rodo teisinę galimybę ją taikyti.
Verslo sektoriaus iššūkiai ir Valstybės duomenų agentūros pozicija
Statistinių ataskaitų rengimas yra ne tik papildomas darbas įmonės viduje, bet ir reikalauja specifinės analizės, duomenų filtravimo ir tikslumo. Dėl to buhalteriai dažnai taiko papildomą apmokestinimą už šią paslaugą. Verslininkas Domas (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) sako pastaruoju metu sulaukęs Valstybės duomenų agentūros (VDA) dėmesio, kadangi laiku nepateikė reikalautų duomenų, jam grasinta bauda. Jis pabrėžia: „Aš suprantu, kad šie duomenys yra reikalingi, juos reikia susirinkti, jie yra mums svarbūs. Bet aš turiu labai kvestionuoti jų kokybę.“
Duomenų pateikimo terminų ir kokybės problemos
Domas atkreipia dėmesį į praktinius sunkumus: „Esmė tokia - mes tam tikras ataskaitas VDA turime pateikti iki mėnesio dešimtos dienos, o VMI iki dvidešimtos dienos. Esame privatus verslas, ir dabar turime skirti papildomus resursus, kad iki dešimtos dienos juos turėtume.“ Jis išreiškia nusivylimą: „Mes turime padaryti visą darbą už juos, atnešti ant lėkštutės, jie dar prie mūsų nuolat kabinėjasi. Jokia įmonė iki dešimtos dienos neturi nei sąskaitų sutvarkiusi, mes esame žmonės, kažkas klystame, kažkas neatneša dokumento.“ Verslininkas teigia: „Aš galiu mokėti baudas. Mes esame įkaitai, kurie turi spręsti jų problemas.“
Taip pat iškyla duomenų suderinamumo problemos: „Gegužę gavome papildomų skaičių, tai VMI duomenyse atlikome korekcijų. Pakeitėme VMI dokumentą, o šią savaitę iš VDA gavome laišką, kad turime patikslinti gegužės mėnesio ataskaitas, nes jie nesutampa su VMI. Tai jie turi tas prieigas, bet nesinaudoja ar kaip tai daro? Ar čia tingėjimas, nenorėjimas dirbti?“
VDA požiūris į duomenų rinkimą ir kokybę
Anot B., didžiosios įmonės dėl savo reikšmingumo dažnai dalyvauja statistiniuose tyrimuose ir teikia nuo 1 iki 25 statistinių ataskaitų. B. teigia, kad „vienas iš reikalavimų - statistiniai tyrimai turi reprezentuoti visą šalies ekonomiką, o rezultatai turi atitikti keliamus kokybės kriterijus ir būti palyginami tarp šalių. Statistinių tyrimų metodikos svarstomos VDA Metodinėje komisijoje ir tvirtinamos agentūros generalinio direktoriaus įsakymu. Visas oficialiosios statistikos rengimo procesas yra prižiūrimas ES statistikos tarnybos (Eurostato), kuri periodiškai atlieka auditus visose ES valstybėse narėse.“
VDA pabrėžia, kad „Agentūra neturi tikslo bausti respondentų už statistinių duomenų nepateikimą. Su respondentu, nepateikusiu statistinės ataskaitos, pirmiausia susisiekiame tiesiogiai ir primename apie jo pareigą. Prireikus suteikiame konsultaciją apie statistinių ataskaitų pildymą.“ B. teigimu, nuolatinė administracinių šaltinių duomenų panaudojimo plėtra padeda įgyvendinti šį tikslą.
Statistinių duomenų surinkimo ir teikimo procesas
Duomenų šaltiniai Valstybės duomenų agentūrai
Valstybės duomenų agentūra naudoja įvairius administracinius duomenų šaltinius. Anot M., „nuasmeninti duomenys apie dirbančiuosius ir apie išmokų, pensijų, pašalpų gavėjus pagal sutartis yra teikiami VDA, kuri šiuos duomenis kartu su kitų valstybės registrų duomenimis įkelia į analitinę duomenų platformą - Valstybės duomenų ežerą.“
- VMI duomenys: „Paprastai tariant, tai, ką įmonės už tam tikrą mokestinį laikotarpį pateikia įvairių mokesčių, pvz., pelno, PVM, GPM deklaracijose bei ataskaitose, nurodant jose bendras gautų pajamų sumas, atskaitymus, mokesčių mokėtojams išmokėtas išmokas, mokesčių sumas bei kt. Dėl šių mokestinių duomenų teikimo VMI yra pasirašiusi duomenų mainų sutartį su VDA.“
- Juridinių asmenų registro duomenys: „Juridinių asmenų registre kaupiami pagrindiniai duomenys apie įmones ir organizacijas: pavadinimai, juridinio asmens kodai, buveinės adresai, valdymo organai ir jų kontaktiniai duomenys. Daugumos teisinių formų juridiniai asmenys kartą per metus turi pateikti metinę finansinę ar / ir veiklos ataskaitą už praėjusius finansinius metus.“ M. pažymi, kad „tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad Registrų centre nėra duomenų apie darbuotojų pasiskirstymą pagal lytį ar mėnesio pajamų rodiklių (kasmetinėse metinėse ataskaitose pateikiami metiniai rodikliai)“, o tai pagrindžia papildomo duomenų rinkimo poreikį.
- SODRA duomenys: Papildomai teikiami duomenys apie darbuotojų atleidimo priežastis, jų nedraudiminius laikotarpius (pvz., nemokamas atostogas) ir informaciją apie vaiko priežiūros atostogas.
Ataskaitų teikimas per e. Statistika sistemą
Statistinės ataskaitos pildomos ir teikiamos naudojant sistemą e. Statistika. Respondentas gali įkelti informacinėse sistemose parengtas statistines ataskaitas XML formatu pagal apibrėžtas statistinių ataskaitų XSD schemas. Šias XSD schemas galima atsisiųsti prisijungus prie sistemos e. Statistika.
Elektroniniu būdu be klaidų užpildyta ataskaita turi būti pateikta Valstybės duomenų agentūrai. Kol ataskaita nepateikta, laikoma, kad Valstybės duomenų agentūra jos negavo. Pildomą, bet dar nepateiktą statistinę ataskaitą galima redaguoti. Tačiau pateiktų, priimtų ar atmestų statistinių ataskaitų redaguoti nebeleidžiama.
Pateikta ataskaita yra tikrinama. Jei ji tenkina visus reikalavimus, ji priimama, priešingu atveju - atmetama. Abiem atvejais respondento atstovams išsiunčiami pranešimai el. paštu. Priimta ataskaita gali būti atmesta (grąžinta patikslinti) ir po atliktos duomenų kontrolės. Respondento atstovas apie tai informuojamas el. paštu ir turi pateikti patikslintą ataskaitą. Kol patikslinta statistinė ataskaita nėra pateikta ir nėra įgavusi būklės „Priimta“, laikoma, kad Valstybės duomenų agentūra ataskaitos negavo. Užpildytą ir pateiktą statistinę ataskaitą visada galima peržiūrėti prisijungus prie sistemos e. Statistika. Statistinę ataskaitą respondento vardu pildyti ir teikti reikia tik tada, kai respondentas yra įtrauktas į statistinio tyrimo imtį.
Pasiūlymai dėl administracinės naštos mažinimo
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika kartu su kitais šios frakcijos nariais įregistravo Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisas, kuriomis siekiama sumažinti administracinę naštą, ypač mažoms organizacijoms ir verslui. Anot K. Mažeikos, dabartinis reguliavimas, nors ir drausmina bei skatina verslo skaidrumą, neatspindi visų juridinių asmenų specifikos.
Kęstučio Mažeikos iniciatyva ir jos argumentai
Mažeika pastebi, kad be stambių juridinių asmenų, turinčių net po kelis buhalterius, yra ir nevyriausybinės organizacijos (NVO). „Kaip pastebi parlamentaras, tokių vieno arba kelių asmenų įsteigtų organizacijų ištekliai yra riboti, jų veikla susijusi su siaura, bet svarbia tam tikrai visuomenės grupei ar valstybei sritimi.“
K. Mažeika teigia, kad „ataskaitų teikimas yra administracinė našta, kurią nevyriausybinių organizacijų vadovai kartais pamiršta įgyvendinti, nes neretai turi ir kitų veiklų, kuriose gauna pagrindines pajamas.“ Jo nuomone, „nors jie turi pareigą pateikti reikalingus duomenis, manau, kad prieš skiriant baudas už tokius nusižengimus būtina įspėti.“
Parlamentaras kritikuoja dabartinių baudų proporcingumą: „Jis pastebi, kad už netyčinį neveikimą legalią veiklą vykdančių organizacijų vadovams bauda yra ženkliai didesnė nei tiems, kurie padarė kitus, žymiai pavojingesnius administracinius nusižengimus. Pavyzdžiui, už kontrabandą numatyta bauda tik 200 eurų, kai už ataskaitų nepateikimą ji siekia net 600 eurų.“ Todėl Mažeika siūlo: „manyčiau, kad galimybė taikyti įspėjimą už šį pažeidimą būtų proporcinga administracinio nusižengimo pavojingumui, tai mažintų administracinę naštą, mažėtų krūvis teismams.“ Siūlomi pakeitimai, jo manymu, suteiks saugumo ypač smulkiam verslui, leis būti labiau užtikrintam dėl ateities.
tags: #bauda #u #statistiniu #duomenu #neteikima