Draudimo išmokos už sveikatos sutrikdymą avarijoje

Įvykus eismo įvykiui ir atlikus oficialius klausimus, susijusius su eismo įvykio registracija bei, esant būtinybei, eismo įvykio registracija policijoje, kitas svarbus klausimas, kuris dažniausiai kyla eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui, yra draudimo išmoka. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kokios žalos yra atlyginamos nukentėjusiam eismo įvykio metu, kokios išmokos sumos jis gali tikėtis ir kaip apskaičiuojama draudimo išmoka.

Teisinis reglamentavimas ir išmokų tipai

Eismo įvykio draudimo išmokas reglamentuoja LR Vyriausybės nutarimas „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimų sumų dydžių patvirtinimo“. Nutarime sakoma, jog draudimo išmokos dydis priklauso nuo padarytos žalos nukentėjusiajam trečiajam asmeniui ir/arba jo turtui. Jei eismo įvykio metu nukentėjo keli asmenys, išmoka dėl žalos asmeniui ar jo turtui mokama atsižvelgiant į kiekvieno nukentėjusiojo patirtą žalą. Bendra išmokų suma negali viršyti nutarime nurodytos sumos.

Įvykus eismo įvykiui draudimo išmokos gali būti mokamos dėl:

• Žalos asmeniui (sveikatai);
• Neturtinės žalos;
• Žalos turtui.

Išmokų dydžio nustatymo principai

Nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokamos išmokos dydis nustatomas vadovaujantis:

• Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu,
• Įstatymu,
• Kitų teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymą ir atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį.

Taip pat atsižvelgiama į atsakingos draudimo įmonės (toliau - draudikas), apdraudusios eismo įvykio kaltininką, arba Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau - Biuro) ataskaitas ar išvadas dėl padarytos žalos asmeniui arba jo turtui. Yra atsižvelgiama ir į eismo įvykių dalyvių atsakomybę bei eismo įvykio aplinkybes. Nukentėjusio asmens žalos dydis taip pat gali būti nustatomas teismo sprendimu arba teismo taikos sutartimi, jeigu teismo proceso metu eismo įvykio kaltininkas ir nukentėjęs asmuo randa abiems pusėms tinkantį bendrą sprendimą.

Žalos asmens sveikatai išmokos

Su nukentėjusiojo sveikata susijusios išlaidos gali būti skaičiuojamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo sveikos atstatymui reikalingas išlaidas, prarastų pajamų kompensavimą, žalą nukentėjusiajam mirus bei žalą mirusiojo artimiesiems netekus pagrindinio šeimos maitintojo. Draudimo bendrovės teikia ne vieną draudimo paslaugą, susijusią su žmonių sveikata. Skirtingi draudimo produktai vadinasi skirtingai ir veikia skirtingai. Draudimo išmoka mokama po traumos, t. y. kai Jūsų sveikatai pakenkia prieš Jūsų valią iš išorės veikiančios fizinės jėgos, cheminis, terminis, nuodingųjų dujų ar kitoks fizinis poveikis. Draudimo išmoka nemokama dėl ligų ar jų pasekmių (pvz., draudimo išmoka nemokama dėl ūmaus apendicito, pooperacinio rando, išvaržos ar alergijos į vabzdžio įkandimą).

Kaip apskaičiuojamos draudimo išmokos kiekvienu atveju:

1. Žala asmens sveikatai ir sveikatos grąžinimui:

   Žalos dydį nustato draudikas arba Biuras, atsižvelgdami į nukentėjusio asmens pateiktus žalą įrodančius dokumentus. Taip pat yra vadovaujamasi Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros išduotais dalyvumo ir neįgalumo lygio dokumentais, teismo medicinos ekspertizės arba nepriklausomų ekspertų išvadomis, sveikatos priežiūros įstaigos įrašais. Trumpiau tariant, nukentėjęs asmuo turi pateikti jo sužalojimus patvirtinančius dokumentus. Išlaidos, kurias atlygina draudikas, apima tik tas būtinas sveikatos priežiūros ar atstatymo numatytas išlaidas, kurios nėra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Draudimo išmoka gali padėti apmokėti gydymo sąskaitas ar padengti kitas nenumatytas išlaidas. Pavyzdžiui, pasirinkę 20 000 eurų draudimo sumą, gautumėte:

   • 200 Eur už lūžusį kojos pirštą (1% nuo draudimo sumos);
   • 1000 Eur už kulkšnies lūžį (5% nuo draudimo sumos);
   • 3000 Eur už skilusią kaukolę (15% nuo draudimo sumos).

   Paprastai draudimo apsauga negalioja ir draudimo išmoka nemokama, jei susižeidžiate sportuodami, nardydami ar kito didesnės rizikos laisvalaikio metu. Kad draudimo apsauga užsiimant tokia veikla galiotų, būtinai paprašykite, jog draudimo ekspertas įrašytų tai į Jūsų draudimo liudijimą. Draudimo apsauga galioja visame pasaulyje 24 val. per parą, net sportuojant. Vaikams iki 16 metų draudimo apsauga galioja užsiimant bet kokia sporto šaka.

2. Išmokos už negautas pajamas:

   Nukentėjęs asmuo turi teisę gauti išmoką už negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų buvęs sužalotas. Šias išlaidas apskaičiuoja draudikas arba Biuras, atsižvelgdami į nukentėjusio asmens pateiktus dokumentus apie negautas pajamas. Žalos dydis nustatomas remiantis sveikatos priežiūros įstaigos išrašais, neįgalumo lygio dokumentais, nukentėjusio asmens darbovietės apie jo gaunamas pajamas išrašais.

   • Valstybės tarnautojams pajamos skaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį.
   • Dirbusiems pagal individualią veiklą, pajamos skaičiuojamos atsižvelgiant į paskutinių 12 mėnesių iki eismo įvykio laikotarpio gautas pajamas, atskaičius sumokėtą ar mokėtiną gyventojų pajamų mokestį ir nukentėjusio trečiojo asmens turėtas išlaidas, vykdant individualią veiklą.

   Sveikatos sutrikdymo atveju dėl negautų pajamų, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sutrikdyta, gali būti mokamos periodinės išmokos arba visos žalos dydžio vienkartinė išmoka, atsižvelgiant į nukentėjusio trečiojo asmens pasirinktą ir su atsakingu draudiku ar Biuru suderintą mokėjimo būdą.

3. Žala nukentėjusiam asmeniui mirus:

   Žalos dydis apskaičiuojamas pagal mirusiojo artimųjų pateiktus dokumentus, patvirtinančius laidotuvių metu patirtas išlaidas. Šios išlaidos turi vadovautis protingumo ir būtinumo principu. Mirus nukentėjusiajam taip pat gali būti mokama išmoka nukentėjusiojo šeimai, t.y. šeimai netekus maitintojo. Ši išmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į mirusiojo gautas pajamas, išlaikytinių skaičių bei jų gaunamas socialinio draudimo išmokas. Periodinės išmokos mokamos arba visos žalos dydžio vienkartinė išmoka, atsižvelgiant į asmenų, turinčių teisę į žalos atlyginimą, pasirinktą ir su atsakingu draudiku ar Biuru suderintą mokėjimo būdą.

   Ligonpinigiai išmokami už kiekvieną dieną, dėl nelaimingo atsitikimo praleistą ligoninėje, jeigu stacionarus gydymas trunka ne trumpiau nei 3 dienas iš eilės. Dienpinigiai išmokami už kiekvieną nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo dieną, jeigu nedarbingumas trunka ne trumpiau nei 7 dienas iš eilės.

Išmokos už negrįžtamus sužalojimus ir nuolatinį nedarbingumą

Jei patekote į nelaimingą atsitikimą, kuris sukėlė negrįžtamus sužalojimus, gausite draudimo išmoką. Draudimo išmokos suma priklauso nuo sužalojimo sunkumo ir yra apskaičiuojama procentaliai nuo draudimo sumos. Pavyzdžiui, pasirinkę 50 000 Eur draudimo sumą, jūs gausite:

• 10 000 Eur netekę nykščio (20% nuo draudimo sumos);
• 25 000 Eur netekus vienos akies regos (50% nuo draudimo sumos);
• 50 000 Eur netekus regėjimo (100% nuo draudimo sumos).

Jei dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo tapsite nuolatiniai nedarbingas, gausite draudimo išmoką, kurios dydis bus lygus jūsų pasirinktai draudimo sumai. Nuolatinio nedarbingumo pavyzdžiai: insultas, sukėlęs neatitaisomą judėjimo ar kalbos sutrikdymą; automobilio avarija, sukėlusi daugialypius lūžius ir smegenų pažeidimus, dėl kurių atsirado išliekantis skausmas, judėjimo sunkumai ir nedarbingumas.

Draudimo išmoką galite panaudoti apmokėti gydymo sąskaitas arba prisitaikyti prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų. Pavyzdžiui, atlikti pakeitimus namuose, tokius kaip keltuvo ar kitų pagalbinių priemonių įrengimas, keisti darbo pobūdį į atitinkantį jūsų pasikeitusias galimybes, padengti reabilitacijos ar ilgalaikės slaugos išlaidas. Į tai gali įeiti pagalbininko namuose samdymas arba namų pritaikymo prie pasikeitusios situacijos išlaidos.

Kritinių ligų draudimo išmokos

Jei jums bus diagnozuota kritinė liga, pavyzdžiui, vėžys, infarktas, insultas arba inkstų nepakankamumas, jūs gausite numatytą draudimo sumą. Paprastai rekomenduojama pasirinkti draudimo sumą, atitinkančią jūsų 1-2 metų pajamas, atskaičius mokesčius, ir prie jos pridėti papildomas gydymo išlaidas, kurių nedengia valstybės socialinis draudimas ar privatus sveikatos draudimas. Draudimo išmoka gali padėti kompensuoti laikinai netektas pajamas arba reabilitacijos išlaidas tam, kad skirtumėte visą dėmesį sveikimui.

Neturtinė žala

Neturtinei žalai yra priskiriami nukentėjusiojo fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių pablogėjimas ir kitos pinigine verte nevertinamos pasekmės. Neturtinės žalos dydis nustatomas eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos rekomendacijomis, kurias tvirtina Vyriausybė arba įgaliota institucija. Jei nukentėjusysis nesutinka su apskaičiuota žala, jis gali pateikti pretenziją draudikui arba Biurui. Šalims nesusitarus dėl neturtinės žalos dydžio, nukentėjęs asmuo gali kreiptis į teismą.

Neretai iš klientų tenka išgirsti: „nemokėjau vertinti to, ką turėjau, tačiau, kai praradau sveikatą, supratau, kokia ji išties vertinga“. Teismų praktikoje neturtinės žalos atlyginimo dydžiai svyruoja, pvz.: už patirtą fizinį skausmą dėl smūgių į veido sritį, dėl to atsiradusių kraujosruvų ir nubrozdinimų teisinga kompensacija laikyta 150 Eur suma, o patyrus nosies kaulų lūžius, teismų priteisiamos sumos varijuoja nuo 500 Eur iki 2500 Eur. Kaulo(-ų) lūžio atvejais teismai priteisia 3500 Eur, 6500 Eur ir kitas sumas. Esant kitiems sunkiems sveikatos sutrikdymo padariniams, nesukeliantiems ilgalaikių neigiamų pasekmių sveikatai teismų priteisiama iki 30000 Eur. Sunkių sveikatos sutrikdymo padarinių su išliekamaisiais reiškiniais atveju teismai priteisia ir 30000 Eur viršijančias sumas, pvz., konstatavus 60 proc. darbingumo netekimą teisinga kompensacija laikyta 57000 Eur suma, o 100 proc. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismai turi ne tik taikyti įstatyme nustatytus universalius kriterijus, bet ir įvertinti kitus specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo trukmę, netekto darbingumo laipsnį, ligos progresavimo tikimybę, prognozes, atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius, galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse) ir kt.

Draudimo suma ir jos pasirinkimas

Draudimo suma - tai suma, kurią draudėjas pasirenka kaip apsaugos ribą, nuo šios sumos apskaičiuojama draudimo išmoka draudžiamojo įvykio atveju, ir, priklausomai nuo šios sumos, nustatoma ir įmokų kaina. Galite pasirinkti draudimo sumą nuo 10 000 Eur iki 40 000 Eur. Rinkdamiesi atsižvelkite į savo pajamas, turimą valstybės socialinį draudimą ir privatų sveikatos draudimą. Paprastai rekomenduojama pasirinkti draudimo sumą, atitinkančią jūsų 2-3 metų pajamas, atskaičius mokesčius, ir prie jos pridėti papildomas gydymo išlaidas, kurių nedengia valstybės socialinis draudimas ar privatus sveikatos draudimas. Atkreipkite dėmesį, kad draudimo suma tik apibrėžia maksimalios galimos išmokos dydį, tokio dydžio išmoka paprastai apskaičiuojama tik ekstremaliais atvejais - mirties, sunkaus neįgalumo ar daugybinių sužalojimų. Draudimo išmoka dėl Jūsų patiriamų traumų ir kitų žalos sveikatai atvejų apskaičiuojama kaip procentas nuo bendros draudimo sumos ir dažniausiai yra mažesnė nei draudimo suma. Pavyzdžiui, plyšus meniskui, mokama 5% nuo draudimo sumos, numatytos traumų atveju. Po traumos netekus 20% darbingumo, mokama 20% nuo draudimo sumos, numatytos neįgalumo atveju.

Veiksniai, lemiantys draudimo įmokų kainą:

• Profesija ir darbo pobūdis: Asmenys, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne rizika, paprastai turi didesnes draudimo įmokas. Pavyzdžiui, darbuotojai, dirbantys statybų sektoriuje, gamyklose arba vairuotojai, kurie dažnai susiduria su rizika patirti traumas, privalo mokėti didesnes įmokas, nes jų tikimybė patirti nelaimingą atsitikimą yra didesnė.
• Gyvenimo būdas: Aktyvus gyvenimo būdas, susijęs su didesne sporto ar laisvalaikio veiklos rizika, gali paveikti draudimo įmokos dydį.
• Draudimo varianto pasirinkimas: Kai kurie draudimo variantai suteikia platų apsaugos spektrą ir apima įvairių rūšių traumas, įskaitant net ir tokias, kurios gali turėti ilgalaikių pasekmių, pavyzdžiui, ilgalaikį darbingumo netekimą.

Draudimo išmokų mokėjimo sąlygos ir tvarka

Tam, kad nukentėjęs asmuo gautų draudimo išmoką, būtinos šios sąlygos:

• Draudžiamojo įvykio fakto buvimas;
• Žalos dydžio nustatymas;
• Aplinkybė, patvirtinanti, kad nukentėjusiajam asmeniui nėra atlyginta eismo įvykio metu padaryta žala. Tai reiškia, kad nukentėjęs asmuo negali gauti „išmokos“ tiesiogiai iš kaltininko ir dar kartą iš draudimo kompanijos. Toks piktnaudžiavimas bus laikomas neteisėtu ir nukentėjusysis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Draudimo išmoka negali būti pasipelnymo šaltinis.

Žala nukentėjusiam asmeniui draudiko yra sumokama neatsižvelgiant į tai, ar pagal tą pačią draudimo sutartį anksčiau buvo mokėtos kokios nors draudimo išmokos. Svarbiausias dalykas yra, ar eismo įvykio metu draudimo sutartis buvo galiojanti. Jeigu eismo įvykio metu nukentėjo keli asmenys ir pagal sudarytą draudimo sutartį nepakanka draudimo sumos atlyginti visiems nukentėjusiesiems, draudimo išmokos mokamos visiems nukentėjusiems asmenims proporcingai jų patirtai žalai. Tai reiškia, kad nukentėję asmenys nebūtinai gaus draudimo išmoką, atitinkančią jo patirtai žalai. Draudimo išmoka šiuo atveju gali būti mažesnė. Jeigu nutinka taip, kad dėl eismo įvykio yra kalti keli atsakingi asmenys, kiekvieno iš jų draudikas moka proporcingą dalį nukentėjusiajam. Dalis yra nustatoma atsižvelgiant į kiekvieno kaltininko kaltės dalį dėl eismo įvykio.

Atsakingas draudikas ar Biuras priima sprendimą dėl išmokos mokėjimo, atsižvelgdamas į dokumentus ir informaciją, kuriais įrodomas draudžiamojo įvykio faktas, eismo įvykio metu padarytos žalos aplinkybės, eismo įvykio dalyvių atsakomybė, ir kitus reikšmingus sprendimui priimti dokumentus (pavyzdžiui, žuvusio asmens mirties priežastis tyrusių įstaigų išvadas ir kt.). Pervedimo laikotarpis priklauso nuo dokumentų pateikimo ir bylos sudėtingumo. Paprastai esant aiškioms draudimo aplinkybėms ir gavus visus reikalingus dokumentus, draudimo išmoka yra išmokama per 15 darbo dienų.

Dokumentai, reikalingi draudimo išmokai gauti:

Jei eismo įvykio metu buvo sužalotas žmogus, pranešant draudimui apie įvykį ir prašant išmokos būtina pateikti šiuos dokumentus:

• Eismo įvykį patvirtinančią policijos pažymą. Šiuo atveju neužtenka pateikti eismo įvykį patvirtinančią deklaraciją. Eismo įvykio metu sužalojus žmogų šis faktas būtinai turi būti užfiksuotas policijos.
• Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
• Gydymo įstaigų išrašus iš nukentėjusio asmens ambulatorinės kortelės, taip pat medicinines pažymas apie eismo įvykio metu patirtus sužalojimus, nukentėjusiam asmeniui paskirtą gydymą bei gydymo trukmę;
• Jeigu buvo papildomų gydymo išlaidų, kurių nedengė privalomas sveikatos priežiūros draudimas, būtina pateikti gydymo išlaidas patvirtinančius dokumentus (kvitus, sąskaitas);
• Išmokos gavėjo banko sąskaitos rekvizitus.

Jeigu nutiko taip, kad eismo įvykio metu žmogus neteko gyvybės, pranešant apie eismo įvykį mirusio asmens artimieji turi pateikti šiuos dokumentus:

• Policijos pažymą ir/ar nutarimą iš policijos Jus pripažinti nukentėjusiuoju. Turi būti oficialus nutarimas, patvirtinantis, kad eismo įvykio metu mirus asmeniui nukentėjęs asmuo tampate jūs.
• Dokumentą, patvirtinantį ryšį su mirusiu asmeniu (santuokos, partnerystės liudijimas, gimimo liudijimas ir pan.);
• Nukentėjusiojo prievolę perėmusio asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
• Išmokos gavėjo banko sąskaitos rekvizitus;
• Eismo įvykio metu mirusio asmens mirties liudijimo kopiją;
• Dokumentus, kurie patvirtintų laidotuvių išlaidas: kvitus, sąskaitas.

Jeigu eismo įvykio metu miręs asmuo yra sudaręs testamentą, draudimo išmoka gali būti išmokama testamente nurodytam asmeniui, kuris nebūtinai turi sutapti su į draudimo kompaniją kreipusiuosius asmeniu. Tokiu atveju, draudimo išmoka, tikėtina, bus sumokama trečiajam asmeniui, bet ne žmonai. Jei eismo įvykio metu asmenys, turėję teisę į išlaikymą (pvz., vaikai), neteko pajamų ar patyrė neturtinę žalą, kreipiantis į draudimo kompaniją būtina pateikti šiuos dokumentus:

• Policijos pažymą, patvirtinančią eismo įvykio užfiksavimą;
• Besikreipiančio į draudimo kompaniją asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
• Išmokos gavėjo banko sąskaitos rekvizitus;
• Santuokos liudijimą;
• Vaikų gimimo liudijimus;
• Dokumentus, patvirtinančius teisę į išlaikymą;
• Pažymą iš mirusiojo darbovietės apie paskutinių 3 mėnesių pajamas.

Šiuo atveju kiek sudėtingesnis variantas gali būti tuo atveju, jeigu asmenys nebuvo susituokę ar įteisinę santykių partnerystės sutartimi, tačiau turėjo bendrų vaikų. Tokiu atveju su nukentėjusiuoju gyvenęs asmuo turi įrodyti savo ryšį su mirusiu asmeniu, o tam gali prireikti ir teismo sprendimo.

Kompensacijos pareigūnams

Pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo) vienkartinės kompensacijos ar netekto dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo) periodinės kompensacijos, mokėtinos ne ilgiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į dalyvumo lygį.

Žuvusio pareigūno šeimai per vienus metus nuo pareigūno mirties išmokama 93,1 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu. Ši kompensacija išmokama lygiomis dalimis kiekvienam žuvusio pareigūno šeimos nariui ir išlaikytiniams, kurių globėju ar rūpintoju buvo paskirtas pareigūnas ar jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris). Žuvęs pareigūnas ar kursantas laidojamas už valstybės lėšas arba jo artimiesiems giminaičiams išmokama 40 bazinių socialinių išmokų dydžio piniginė kompensacija laidotuvių išlaidoms padengti. Pareigūno, kuris žuvo užsienyje atlikdamas tarnybines pareigas ar profesinio mokymo metu, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka valstybė.

Bendrieji draudimo aspektai

LR transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas numato, kad nuo 2012 metų draudimo sumos vieno eismo įvykio metu yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui, tarp jų 5 000 eur dėl neturtinės žalos, ir 1 000 000 eur žalos turtui. Konkrečios sumos yra nustatomos pagal eismo įvykį ir jo metu patirtą žalą.

Draudimo išmokos už traumas yra svarbios, nes padeda apsaugoti asmenis nuo finansinių nuostolių, kuriuos gali sukelti traumos darbe, pakeliui į darbą ar kasdieniame gyvenime, pavyzdžiui, slidinėjant, kuomet prireikia draudimo slidinėjimui. Asmens draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, įskaitant traumas yra paslauga, kuri suteikia draudimo išmoką, patyrus kūno sužalojimą, nudegimą, apsinuodijimą, neįgalumo ar net mirties dėl nelaimingo atsitikimo atveju. Tai gali būti įvairios nelaimės, kurios užklumpa tiek kasdieniame gyvenime, tiek darbo aplinkoje.

Kam skirtas asmens draudimas nuo nelaimingų atsitikimų?

• Fiziniai asmenys: Asmenys, norintys apsaugoti save nuo nelaimingų atsitikimų kasdieniame gyvenime (pvz., namuose, sportuojant ar vykstant į darbą), gali pasinaudoti individualiais draudimo planais. Tai yra viena iš paprasčiausių ir prieinamiausių draudimo formų, kuri padeda apsisaugoti nuo netikėtų nelaimingų atsitikimų.
• Organizacijos ir darbdaviai: Darbdaviai, norėdami apsaugoti savo darbuotojus, gali užtikrinti, kad jie būtų apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų darbo vietoje. Tai ypač svarbu dirbant aukštos rizikos aplinkoje, kur darbuotojai gali patirti įvairias traumas.
• Keleiviai: Keleiviai, keliaujantys transporto priemonėmis, gali būti draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų, įvykusių per keliones. Tai ypač svarbu keliaujant viešuoju transportu ar vykstant į ilgas keliones, nes nelaimingi atsitikimai, tokie kaip eismo įvykiai, gali sukelti rimtų traumų.

Nelaimingas atsitikimas darbe yra įvykis, kuris įvyksta darbo metu, darbo funkcijų atlikimo vietoje, įskaitant Apdraustojo kelionę darbo dienomis tiesioginiu maršrutu į darbo vietą ar iš jos. Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą arba iš jo taip pat gali būti draudžiamas.

tags: #draudimo #ismokos #uz #sveikatos #sutrikdyma #avarijoje