Autoįvykio atveju, kai automobilis yra apgadinamas, įmonėms kyla klausimas, kaip tinkamai apskaityti draudimo išmoką ir su tuo susijusias remonto išlaidas. Ypač aktualu tampa tai, ar draudimo išmokos suma turi įtakos leidžiamiems ar neleidžiamiems atskaitymams, ir kaip traktuoti automobilio remontą, atliekamą pačios įmonės resursais. Šiame straipsnyje aptarsime esminius skirtumus tarp draudiminio ir įprasto remonto, apskaitos niuansus ir pateiksime patarimus, kaip elgtis po autoįvykio.
Draudimo išmokos apskaita ir remonto išlaidos
Draudimo išmoka paprastai traktuojama kaip neapmokestinamosios pajamos. Tai reiškia, kad pati draudimo išmokos suma, kurią įmonė gauna už patirtą žalą, nėra apmokestinama ir nereikalauja perkėlimo į neleidžiamus atskaitymus pagal PLN 204A.
Pavyzdys
UAB X įsigijo automobilį už 60 000 Lt. Po avarijos automobilis buvo apgadintas, o remonto sąskaita siekė 20 000 Lt. Šią sumą draudimo įmonė kompensavo bendrovei. Šiuo atveju UAB X neapmokestinamosioms pajamoms gali priskirti 20 000 Lt sumą.
Kai po autoįvykio įmonė pati remontuoja automobilį, įsigyja atsargines dalis ir patiria kitas su remontu susijusias išlaidas, šios išlaidos paprastai įtraukiamos į sąnaudas. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad dėl draudiminio įvykio patirtos išlaidos (netektys) negali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams.
Jei įmonė pati remontuoja automobilį, ji turėtų surašyti atliktų darbų aktą. Pavyzdžiui, jei atliktų darbų aktas yra 3000 Lt, o draudimas perveda 3200 Lt, tai likę 200 Lt gali būti traktuojami kaip leidžiami atskaitymai arba, jei remontas apskaitomas kaip neleidžiami, tuomet kaip neapmokestinamos pajamos.
Svarbu: Nepradėkite remontuoti transporto priemonės, būsto ar kito turto, kol draudimo bendrovės atstovai nebus apžiūrėję įvykio vietos. Tai gali priklausyti nuo jūsų draudimo sutarties sąlygų.
Draudiminio remonto procesas
Draudiminis automobilio remontas - tai automobilio taisymas, vykdomas po draudiminio įvykio ir finansuojamas draudimo bendrovės lėšomis pagal turimą polisą. Draudiminiais įvykiais paprastai laikomos situacijos, kai patirti nuostoliai atlygintini pagal transporto priemonės draudimą.
Etapai:
- Pranešimas draudikui: Kai įvyksta nelaimė, pirmiausia pranešama draudikui, kuris registruoja įvykį ir pateikia instrukcijas dėl žalos įvertinimo.
- Žalos įvertinimas: Pasirinktas autoservisas apžiūri automobilį, nustato pažeidimus ir sudaro remonto sąmatą. Į sąmatą įtraukiami reikalingi kėbulo darbai, dažymas, detalių keitimas, darbo valandos ir kt.
- Sąmatos tvirtinimas: Draudimo įmonė peržiūri sąmatą ir gali atsiųsti savo vertintoją apžiūrėti jūsų automobilį. Jei viskas aišku, draudikas patvirtina sąmatą ir įsipareigoja padengti remonto išlaidas.
- Remonto atlikimas: Gavus draudimo patvirtinimą, servisas atlieka reikiamus remonto darbus. Šiuo etapu svarbu, kad servisas laikytųsi sąmatoje numatytų darbų.
- Atliktų darbų patikra ir automobilio grąžinimas: Atlikus remontą, automobilis patikrinamas, kartais draudimo atstovas taip pat atlieka patikrą. Jei viskas tvarkinga, suremontuotas automobilis grąžinamas savininkui.
Taigi, draudiminis remontas - tai toks remontas, kuriame finansinę dalį administruoja draudimas. Vairuotojui svarbiausia tinkamai deklaruoti įvykį ir pasirinkti patikimą servisą, visa kita - nuo dokumentų iki apmokėjimo - vyksta tarp serviso ir draudiko.
Draudiminio ir įprasto remonto skirtumai
Iš pažiūros gali atrodyti, kad skirtumas tėra kas apmoka sąskaitą, tačiau realybėje draudimo remonto procesas gerokai skiriasi nuo įprasto.
| Aspektas | Draudiminis remontas | Įprastas remontas |
|---|---|---|
| Finansavimas | Didžiąją dalį išlaidų dengia draudimo įmonė. | Visą sumą dengia automobilio savininkas. |
| Procesas | Labiau reglamentuotas, reikalauja bendravimo su draudiku ir jo patvirtinimų. Servisai dažnai bendrauja tiesiogiai su draudimo kompanija. | Sprendimus dėl serviso, darbų apimties ir kainos priima pats savininkas. |
| Serviso pasirinkimas | Draudimo kompanijos dažnai rekomenduoja savo partnerius, kurie paprastai turi aukštus kokybės standartus ir suteikia garantiją. | Galima rinktis bet kurį servisą, tačiau atsiranda rizika dėl darbo kokybės. |
| Detalių pasirinkimas | Draudimo kompanijos gali turėti taisykles dėl detalių (pvz., kompensuoti ne naujas originalias, o dėvėtas ar neoriginalias dalis, priklausomai nuo automobilio amžiaus). | Sprendžiama dėl dalių pačiam - galima rinktis pigesnes ar brangesnes, naujas ar naudotas. |
| Laiko sąnaudos | Gali prireikti daugiau laiko dėl draudiko sprendimų laukimo (apžiūros, sąmatos tvirtinimo). | Gali prasidėti iš karto, priklausomai nuo serviso užimtumo ir darbų apimties. |
| Darbų apimtis | Draudimo remontas gali būti labiau orientuotas į būtiniausių darbų atlikimą, siekiant atlyginti nuostolius mažiausiomis sąnaudomis. | Galima nuspręsti investuoti daugiau, nei būtina, atliekant papildomus darbus. |
Kada verta rinktis draudiminį remontą?
- Finansinė nauda: Sutaupoma pinigų, nes didžiąją dalį išlaidų padengia draudimas.
- Patogumas: Daugumą procedūrų atlieka servisas (dokumentų tvarkymas, sąmatų derinimas).
- Kokybės kontrolė: Draudikai dažnai dirba su patikimais servisais, todėl didesnė tikimybė gauti kokybišką paslaugą.
- Greitesnis grįžimas į eismą: Kai formalumai sutvarkomi greitai, automobilio taisymas vyksta be finansinių trikdžių.
Kada verta rinktis įprastą remontą?
- Sprendimų laisvė: Turite visišką laisvę rinktis, kaip ir kur taisyti automobilį.
- Greitis: Jei pažeidimai nedideli ir turite lėšų, remontą galite atlikti nedelsiant.
- Nėra poveikio draudimo istorijai: Jei nusprendžiate nepasinaudoti draudimu, jūsų draudimo istorijoje neliks įrašo apie išmoką.
- Mažesnė žala: Jei žala labai maža ir turite tik privalomąjį draudimą, kuris dengia tik kitiems padarytą žalą, greičiausiai apsimoka susimokėti patiems.
Žalos dydžio nustatymas ir atlyginimas
Žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį pataisyti ekonomiškai netikslinga (būtinos išlaidos yra lygios ar 75 proc. jo vertės iki įvykio).
Žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą, ar jo detalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos).
Kai analogiškų keičiamų detalių pasiūla yra menka, jų vertė apskaičiuojama pagal naujų originalių detalių kainą, išskaičiavus nusidėvėjimą. Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo numatytu būdu. Sugadintos detalės gali būti remontuojamos, jeigu po remonto jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus.
Draudimo išmokos dydžio nustatymas
Draudimo išmokos dydį visada nustato draudikas. Remonto darbų sąmatą pateikia draudėjas arba nukentėjęs asmuo. Draudimo bendrovės ekspertas, ją peržiūrėjęs, priima sprendimą. Jei darbų apimtys ir įkainiai atitinka draudimo bendrovės patvirtintus remonto darbų įkainius, draudikas gali patvirtinti arba atitinkamai pakoreguoti sąmatą ir rengti išmoką.
Jei draudėjas arba nukentėjusysis transporto priemonę remontuoja autoservise, servisas remonto darbų sąmatą derina su draudimo bendrovės ekspertu ir, baigęs remontą, draudėjui arba nukentėjusiajam išrašo sąskaitą faktūrą. Kokioje remonto įmonėje remontuoti automobilį, dažniausiai nurodo draudimo bendrovė, priklausomai nuo draudimo sutarties sąlygų.
Nukentėjęs per eismo įvykį asmuo turi teisę bet kuriuo atveju savo iniciatyva ir savo lėšomis kreiptis į nepriklausomą turto vertintoją, kad šis nustatytų turtui padarytos žalos dydį.
Žalos išmokų būdai
Žalos išmokų būdai gali skirtis priklausomai nuo to, ar žala atlyginama pagal Kasko draudimą, ar nukentėjusiajam pagal privalomą CA draudimą. Atlyginant pagal savanorišką Kasko draudimą, priklausomai nuo draudimo bendrovių taisyklių, gali būti taikomos tam tikros draudimo išmokų išlygos.
Ginčų sprendimas dėl draudimo išmokos
Pasitaiko, kai kliento ir draudimo bendrovės požiūriai nesutampa. Tokiais atvejais rekomenduojama pirmiausia pasikalbėti su jūsų žalos bylą tvarkančiu žalų ekspertu arba žalų centro vadovu - galbūt yra aplinkybių, apie kurias nebuvo informacijos, arba kas nors suklydo. Jei vis dėlto nerasite kompromiso ir liksite nepatenkinti žalos įvertinimu ir išmokos dydžiu - turite teisę kreiptis į atitinkamas institucijas: Lietuvos Respublikos teismą ar draudimo priežiūros komisiją. Draudimo sutarčiai taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad žala dėl transporto priemonės sugadinimo turi apimti išlaidas dėl tokių detalių ir dalių, kurios leistų naudoti transporto priemonę pagal jos paskirtį atitinkant techninius reikalavimus, kaip ji buvo naudojama iki įvykio. Todėl naujų dalių ar detalių naudojimas siekiant suremontuoti transporto priemonę atitiks visiško nuostolių atlyginimo principą, nes nukentėjęs asmuo bus grąžintas į tą pačią padėtį, kurioje buvo iki įvykio.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad sugadintos transporto priemonės keistinų dalių ir detalių nusidėvėjimo dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje, o ne taikomas standartizuotu būdu ar automatiškai. Tam tikrų transporto priemonių dalių ar detalių nusidėvėjimui gali turėti įtakos ne tik transporto priemonės senumas, bet ir rida. Be to, nustatant žalos dydį konkrečioje byloje, pavyzdžiui, gali paaiškėti, kad keičiamos tam tikros dalys ar detalės sugadintoje transporto priemonėje prieš pat eismo įvykį buvo pakeistos naujomis, arba aplinkybė, kad rinkoje nėra tokių pat ar panašių dėvėtų dalių ar detalių, kad po remonto transporto priemonė atitiktų techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus, arba jų įsigijimas būtų pernelyg apsunkintas, kas objektyviai lemtų būtinumą siekiant suremontuoti transporto priemonę naudoti naujas dalis ar detales.
Kasacinis teismas padarė išvadą, kad atsakovė (draudimo bendrovė), grindusi nusidėvėjimo dydį standartiniu koeficientu, neapžiūrėjusi automobilio ir nesinaudojusi teise dėl ekspertizės skyrimo, nepaneigė ieškovų įrodinėto nuostolių dydžio. Teismo sprendimas, kuriuo priteista daugiau kaip 2,6 tūkst. draudimo išmoka pagal autoserviso sąmatoje nurodytą naujų detalių ir darbų vertę, paliktas nepakeistas.
Savarankiškas automobilio remontas ir draudimo sutartys
Savarankiškas automobilio remontas Lietuvoje nėra draudžiamas. Tačiau draudimo sutartyse dažnai slepiasi sąlyga, kurią daugelis perskaitome tik tada, kai jau per vėlu. Ji paprastai skamba maždaug taip: „draudėjas privalo užtikrinti tinkamą transporto priemonės techninę būklę”. Jei po jūsų atlikto remonto įvyksta eismo įvykis, draudimo bendrovė turi teisę tirti, ar gedimas buvo susijęs su tuo, ką jūs liečiate. Pavyzdžiui, patys pakeitėte stabdžių sistemą, o po savaitės automobilis nebesustojo laiku.
Tai nereiškia, kad kiekvienas savarankiškas remontas automatiškai anuliuoja išmoką. Oro filtro keitimas ar stiklo ploviklio papildymas? Čia niekas nieko nesakys. Tačiau jei vis dėlto nusprendžiate imtis rimtesnio remonto patys, darykite tai protingai. Fotografuokite kiekvieną žingsnį. Saugokite visus čekius už nupirktas detales - tai įrodo, kad naudojote tinkamas, o ne bet kokias dalis. Kai kurios draudimo sutartys turi nuostatą dėl techninės apžiūros reikalavimų. Jei jūsų automobilis turi galiojančią techninę apžiūrą, tai tam tikra prasme yra „sertifikatas”, kad jis buvo tvarkingas. Kai kurie vairuotojai net nežino, kad draudimo bendrovė gali reikalauti pateikti automobilio priežiūros istoriją.
Savarankiškas remontas gali būti nuostabus hobis, puikus būdas pažinti savo automobilį ir tikrai sutaupyti. Tačiau svarbu žinoti ribas, dokumentuoti viską, ką darote, ir niekada nesigailėti konsultuotis su specialistu prieš imantis ko nors, ko nesate šimtu procentų tikri.
tags: #draudimo #ismoka #kai #automobili #remontuoja #pati