Kiekvienas vairuotojas žino, kad tinkama automobilio priežiūra yra būtina, o ypač svarbi yra padangų būklė. Ji ne tik užtikrina saugumą kelyje, bet ir gali turėti įtakos draudimo išmokoms eismo įvykio atveju. Draudimo bendrovės atidžiai vertina padangų techninę būklę, protektoriaus gylį ir tinkamą jų eksploatavimą pagal sezoną.
Sezoninis padangų keitimas ir oro sąlygos
Prasidėjus balandžio mėnesiui, prasideda ir žieminių padangų keitimas į vasarines. BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis pataria nuo balandžio pirmosios atidžiai stebėti oro sąlygas ir prognozes. Padangas keisti vasarinėmis rekomenduojama tik tada, kai nusistovės aukštesnė oro temperatūra. Dygliuotas žiemines padangas pasikeisti į vasarines šiemet galima iki gegužės 10 dienos, tuo tarpu su žieminėmis nedygliuotomis padangomis važinėti galima ir šiltuoju sezonu. Karantino metu vyriausybės sprendimu vairuotojai neprivalėjo, kaip įprasta, iki balandžio 10 dienos dygliuotas automobilio padangas pakeisti vasarinėmis. Terminas buvo pratęstas iki karantino pabaigos ir dar 14 kalendorinių dienų po jo. Draudikai atkreipia dėmesį, kad karantino metu draudimo apsauga galios net jei nepakeistos padangos taps eismo įvykio priežastimi.
Žieminių padangų eksploatavimas vasarą
Žieminių nedygliuotų padangų eksploatavimas vasarą - tai asmeninis kiekvieno vairuotojo sprendimas. Važinėjantiems mažai toks pasirinkimas - ne problema. Skirtingai nei žiemą, kai su vasarinėmis padangomis važinėti draudžiama, nedygliuotos žieminės padangos pavasarį ir vasarą yra leistinos, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Tačiau klaidinga manyti, kad keli tūkstančiai kilometrų gali labai pakenkti techniškai tvarkingo automobilio padangoms. Kai ryto oro temperatūra dar neigiama arba artima nuliui, žieminės padangos, lyginant su vasarinėmis, geriau atliks savo funkcijas. V. Katilienė atkreipė dėmesį į apgaulingus balandžio mėnesio orus. Vieną dieną Lietuvoje galime turėti 15 laipsnių šilumos, o kitą - jau tik +5 laipsnius, ankstyvą rytą ir vėlų vakarą - lengvą šaltuką, dažnai iškrentantį lietų.
Padangų patikros svarba ir dažnumas
Prieš išvažiuojant iš kiemo, ypač po minimalaus automobilio judėjimo karantino metu, vertėtų nuosekliai apžiūrėti savo transporto priemonės padangų būklę. A. Žiukelis skatina pasitikrinti padangų slėgį bent jau planuojant ilgesnį išvykimą, taip pat, jeigu keliaujate toliau nuo namų tik kartą per mėnesį. Draudikai rekomenduoja patikrinti naudojamų padangų protektoriaus gylį, nusidėvėjimo tolygumą ir oro slėgį jose. „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atliktas tyrimas parodė, kad 26 proc. Lietuvos vairuotojų padangas tikrina kartą per mėnesį, 25 proc. - du kartus per metus.
Rekomenduojami patikros parametrai
Draudimo bendrovės atstovė V. Katilienė pabrėžia, kad padangų patikra du kartus per metus yra tikrai per reta. Tokiu dažnumu būtinai reikėtų apžiūrėti padangų išorinę būklę ir sekti padangų slėgį. Tinkamas oro slėgis užtikrina tolygų padangos dėvėjimąsi ir automobilio stabilumą. Šiuolaikiniuose automobiliuose yra įrengtos oro slėgio kontrolės sistemos, kurios įspėja vairuotoją apie netinkamą oro slėgį padangose. Tačiau kai automobilyje įrengta netiesioginė sistema, ji neparodys, jeigu oro slėgis bus sumažėjęs visuose ratuose, nes nematuoja faktinio kiekvienos padangos slėgio. Oro slėgį reikėtų tikrinti padangai atvėsus, ne iškart po važiavimo. Tuo pačiu specialistė pataria pažiūrėti ir padangų protektoriaus gylį, jų nusidėvėjimo tolygumą bei patikrinti, ar nėra pažeidimų.
Trys svarbiausi aspektai, kuriuos turi įvertinti vairuotojai:
- Tinkamas oro slėgis, kuris užtikrina tolygų padangos dėvėjimąsi ir automobilio stabilumą.
- Tinkamas protektoriaus gylis, kuris ypatingai svarbus važiuojant neasfaltuotais keliais.
- Ant vienos ašies turi būti montuojamos vienodos padangos, nes tai garantuoja tolygų stabdymą ir sukibimą. Taip pat ant abiejų ašių rekomenduojama montuoti vienodo mišinio padangas, nes taip automobilis bus stabilesnis, lengviau valdomas.
Padangų protektoriaus gylis ir jo reikalavimai
Padangų protektoriaus gylis - tai vertė, kuri parodo, kiek giliai yra padangos paviršiuje esantis raštas. Šis raštas padeda užtikrinti sukibimą su kelio danga, nukreipia vandenį ir mažina slydimo riziką. Pagal Lietuvos Respublikos kelių eismo taisykles, vasarinių padangų protektoriaus gylis privalo būti ne mažesnis nei 1,6 mm. Tai yra minimalus leistinas rodiklis, tačiau gamintojai rekomenduoja eksploatuoti vasarines padangas, kurių protektoriaus gylis - bent jau 3 mm. Kiekviena padanga turi žymes, iki kurios, pagal gamintojo rekomendacijas, padangą galima naudoti, ši žyma paprastai yra nurodoma ties 3 mm protektoriaus gyliu. Nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. padangų protektoriaus gylis privalo siekti 1,6 mm.
Žieminių padangų protektoriaus gylis
Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. Lietuvoje privaloma naudoti žiemines padangas. Šiuo laikotarpiu protektoriaus gylis turi būti ne mažesnis nei 3 mm gylio. Žieminės padangos turi specifinį raštą, kuris efektyviai veikia esant žemai temperatūrai. Žieminių ir vasarinių padangų paskirtis bei konstrukcija labai skirtinga. Vasarinės padangos sukurtos veikti esant aukštai oro temperatūrai, todėl jų mišinys yra kietesnis, o protektoriaus raštas labiau orientuotas į drenažą ir sukibimą su sausa bei šlapia kelio danga. Tuo tarpu žieminės padangos yra minkštesnės, jų raštas pritaikytas sniegui ir ledui. Dėl to skirtingiems sezonams taikomi skirtingi teisiniai standartai. Kiekvienos rūšies padangos privalo atitikti nurodytą minimalų protektoriaus gylį. Neatitikimas šiems reikalavimams yra laikomas KET pažeidimu.
Protektoriaus gylio įtaka saugumui
Jei protektoriaus gylis yra mažesnis nei rekomenduojamas, padangos gali nepajėgti tinkamai nukreipti vandens į šalį, todėl padidėja akvaplanavimo rizika. Ypač esant šlapiai dangai ar lyjant, automobilio stabilumas sumažėja tiek važiuojant didesniu greičiu greitkeliuose, tiek mieste, o tai padidina avarinių situacijų riziką. Nusidėvėjusios ar netinkamai prižiūrimos padangos prastina automobilio sukibimą su kelio danga, ypač stabdant, todėl ženkliai pailgėja stabdymo kelias.
Padangų amžius ir sandėliavimas
Kitas svarbus indikatorius, pagal kurį vairuotojai turėtų vertinti padangų būklę - jų pagaminimo data, nurodyta ant padangos. Senesnių nei penkerių metų padangų guma ima kietėti, atsiranda mikroįtrūkimų, dėl to blogėja sukibimo savybės. Padangų gamybos data - savaitė ir metai - yra nurodoma ant kiekvienos padangos, o jų amžių būtina patikrinti net ir perkant mažai naudotą padangų komplektą. Ne sezono metu padangos turėtų būti laikomos vėsioje, tamsioje vietoje. Padangų negalima laikyti lauke ar balkone, nes tiesioginiai saulės spinduliai veikia gumą - ši sensta ir kietėja, praranda svarbias savybes. Optimalus padangų sandėliavimas padeda išsaugoti jų savybes ir prailgina eksploatacijos laiką.
Draudimo bendrovių požiūris į padangų būklę ir išmokas
Draudimo technologijų bendrovės „Balcia Insurance SE“ transporto draudimo produktų vadovas Tomas Lizūnas patvirtina, kad padangų būklė yra vienas iš aspektų, į kurį draudimo bendrovės atkreipia dėmesį vertindamos eismo įvykius. Draudimo bendrovės susigrąžinamos išmokos dalis priklauso nuo padangų techninės būklės priežastinio ryšio su padaryta žala. Jei nustatoma, kad eismo įvykį galėjo lemti netinkamos padangos, tai gali turėti įtakos sprendimui dėl draudimo išmokos suteikimo. Praktikoje tokių atvejų pasitaiko, ypač kai vairuotojai avarinėje situacijoje nespėja sustabdyti automobilio būtent dėl prastos padangų būklės. Pavyzdžiui, jei padangos visiškai nudilusios, tačiau eismo įvykis sukeltas lėtai manevruojant, akivaizdu, kad jų būklė šiam įvykiui įtakos neturi. Tuo tarpu, jei tokiomis padangomis stabdant slidžiame kelyje kliudysite kitą automobilį, jos taps įvykio kaltininkėmis.
Draudimo išmokos regresavimas
Jei nustatoma, kad eismo įvykis įvyko dėl netinkamos automobilio techninės būklės, draudimo bendrovė gali taikyti draudimo išmokos regresavimą - tokiu atveju vairuotojui tenka padengti ne tik savo automobilio, bet ir kito eismo dalyvio patirtą žalą. Taip pat reikėtų prisiminti, kad eismo įvykio atveju, jei padangos neatitinka reikalavimų, draudimo bendrovė gali sumažinti išmoką arba jos visai nemokėti. Jeigu padangos yra nusidėvėjusios, o važiuoji be galiojančios techninės apžiūros, gali būti, kad net turint galiojantį KASKO draudimą, žala nebus atlyginta. Draudikai atkreipia dėmesį, kad karantino metu draudimo apsauga galios net jei nepakeistos padangos taps eismo įvykio priežastimi, tačiau po karantino šis atleidimas negalioja.
Padangų montavimas ir priežiūra
Ant ratų sumontuotas padangas pasikeisti nesudėtinga, bet patikrinti ratų balansavimą be specialisto pagalbos - praktiškai neįmanoma. Netinkamas ratų subalansavimas nebūtinai pasijus vos atsisėdus į automobilį, deja, bet tokia problema gali sukelti daug nemalonumų. Keičiantis padangas savo kieme dažnai stokojama galimybės pilnai apžiūrėti automobilį iš apačios - taip gali būti praleidžiami akivaizdūs, taisymo reikalaujantys transporto priemonės gedimai. Servise lengvai pastebimi gedimai, kaip, pavyzdžiui, suplyšusios amortizatorių ar pusačio lanksto apsaugos, kieme gali būti ir visai nepastebėti. Žinoma, jeigu vairuotojas turi atitinkamos patirties, ko gero, būtų įmanoma padangas pasikeisti ir savarankiškai.
Rekomendacijos montuojant padangas
A. Žiukelis papildo - montuojant padangas negalime keisti jų sukimosi krypties. Yra vairuotojų, kurie, keisdami padangas, pažymi, kuri padanga kurioje pusėje buvo. Galima keisti priekinę padangą su galine, bet jokiu būdu ne kairiąją su dešiniąja. Jeigu važiuodami naujomis padangomis jaučiate vibraciją ar išgirstate naujų, anksčiau negirdėtų garsų, turėtumėte nedelsiant sustoti bei apžiūrėti ratų varžtus. Kai padangos yra užlopytos pagal atitinkamą technologiją, jomis važinėti galima, tačiau, saugumo sumetimais, vertėtų tokias padangas montuoti automobilio gale. Tai padės suvaldyti automobilį, kai situacija prašys greitos reakcijos.
„Garažiukų“ paslaugų rizika
Artėjant balandžio pirmajai, kai reikės keistis padangas, daugėja ir atitinkamų servisų reklamų. Tarp jų pasitaiko ir padangų keitimo paslaugas teikiančių „garažiukų“. BTA atstovas teigia, jog vairuotojai, pasirinkę tokio tipo servisą, rizikuoja. Nepilnai užveržti ratai, varžtai, nesužiūrėta automobilio būklė - kiekvieną padangų kaitimo laikotarpį draudimo bendrovei tenka susidurti su daug panašių įvykių, kai transporto priemonė lieka be rato, nes jis nebuvo tinkamai pritvirtintas. Jei automobilio techninė būklė neatitinka reikalavimų ir dėl to įvyksta eismo įvykis - draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam vairuotojui, turi teisę ją atgauti iš atsakingo už įvykį asmens.