„Via Baltica“ automagistralė - vienas didžiausių ir techniškai sudėtingiausių kelių infrastruktūros projektų nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Ši magistralė yra viena svarbiausių Šiaurės-Pietų krypties transporto arterijų Europoje, jungianti Varšuvą ir Taliną (europinis kelio numeris E67). Bendras „Via Baltica“ ilgis siekia 970 km, iš kurių 269 km driekiasi per Lietuvos teritoriją. Seimo nutarimu 2013 m. „Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos dalis pripažinta ypatingos valstybinės svarbos projektu.
Svarbiausi modernizacijos etapai ir atidarymai
Magistralės „Via Baltica“ dalies tarp Kauno ir Marijampolės platinimo darbai vyko nuo 2015 m. ir buvo baigti 2018 metais. Bendras šio ruožo ilgis - daugiau nei 39 km. Šiandien susisiekimo ministras Rokas Masiulis ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius oficialiai atidarė rekonstruotą magistralės „Via Baltica“ dalį tarp Kauno ir Marijampolės. Visas šis kelias jau išplatintas iki 4 eismo juostų ir nuo šiol atitinka automagistralei keliamus reikalavimus.
Šiemet baigti platinti du Prienų ir Marijampolės savivaldybių teritorijose esantys ruožai (kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožai nuo 23,40 km iki 35,40 km ir nuo 45,15 km iki 56,83 km), kurių bendras ilgis - 24 km. Iškilmingas atidarymas pažymėjo svarbų baigtą magistralės „Via Baltica“ tobulinimo etapą - jos išplatinimą nuo 2 iki 4 eismo juostų visame kelyje tarp Kauno ir Marijampolės. Atlikta rekonstrukcija iš viso kainavo 156,4 mln. eurų, iš jų 111,7 mln. eurų.
„2024 m. rudenį atidarėme ilgiausią, net 16 km ruožą nuo Marijampolės iki Skardupių kaimo bei pradėjome darbus paskutinėje šio projekto atkarpoje prie Lenkijos sienos“, - pranešė bendrovė. Šiais metais visiškai baigta „Via Baltica“ magistralės nuo Marijampolės savivaldybės teritorijos iki sienos su Lenkija modernizacija. Spalį buvo atidaryta paskutinė atkarpa nuo Kalvarijos savivaldybės iki sienos su Lenkija, o 2024 m. eismas paleistas naujos magistralės atkarpa nuo Marijampolės iki Kalvarijos savivaldybės.
Pirmadienį, spalio 20 d., simbolinio renginio metu oficialiai pažymėtas „Via Baltica“ kelio tarp Lietuvos ir Lenkijos sujungimas. Magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai atkarpoje nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos valstybių sienos, 12 kilometrų ruože (nuo 85 iki 97,06 kilometro), atnaujintas eismas abejomis kryptimis.
„Via Baltica“: daugiau nei kelias - strateginė jungtis
„Lietuvoje - tai pirmoji automagistralė po daugiau negu 20 metų. Tai kelias, kurio nekantriai laukė visas regionas bei tranzitu čia vykstantys vairuotojai“, - teigė susisiekimo ministras R. Masiulis. Aukščiausius automagistralės reikalavimus atitinkantis kelias bus svarbi Šiaurės-Pietų kryptimi einančios transporto arterijos dalis, gerinanti susisiekimą su Baltijos ir kitomis Europos šalimis, inžinerinėmis priemonėmis maksimaliai sauganti eismo dalyvius.
Anot Lietuvos vadovo G. Nausėdos, „Via Baltica“ kelias jau iki šiol buvo itin reikšmingas Lietuvai ir jos gyventojams, tačiau nuo šiol šios magistralės reikšmė toliau dar sparčiau augs ir palies visą Europą. „Šis kelias tapo vartais į pasaulį daugeliui lietuvių - jis simbolizavo laisvę, klestėjimą ir saugumą. „Via Baltica“ iki šiol Lietuvoje atlieka nepaprastai reikšmingą ekonominį, prekybinį ir logistinį vaidmenį - sujungia Lietuvą ir Baltijos šalis su likusia Europos rinka“, - kalbėjo G. Nausėda.
„Via Baltica“ yra ne tik svarbus logistikos koridorius, bet ir esminė saugumą užtikrinanti priemonė. Šis kelias yra dvejopos paskirties - jis padeda ekonomikai ir stiprina regiono gynybos pajėgumus. Baigus rekonstrukciją, bus sudarytos geresnės sąlygos karinių padalinių judėjimui per Lietuvą, užtikrinant savalaikį kariuomenės dislokavimą ir paramą jau dislokuotiems vienetams Baltijos šalyse.
Bendradarbiavimo simbolis
Lietuvos ir Lenkijos pagrindinės automagistralės sujungimas vyksta simboliškai žymint 234-ąsias Abiejų Tautų Respublikos tarpusavio įžado paskelbimo dienos metines. Šis įvykis pažymi ne tik transporto infrastruktūros pasiekimą, bet ir glaudesnį dviejų šalių bendradarbiavimą. Renginyje dalyvavęs Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis savo ruožtu teigė, kad „Via Baltica“ yra ne tik svarbus logistikos koridorius, bet ir esminė saugumą užtikrinanti priemonė.
„Via Baltica - svarbiausias transporto koridorius visam regionui, jungiantis Baltijos valstybes per Lenkiją su Vakarų Europą“, - renginyje kalbėjo K. Nawrockis. Jis, kaip ir Lietuvos prezidentas, yra įsitikinęs, kad rekonstruota automagistralė yra dviejų šalių glaudaus bendradarbiavimo simbolis. „Verta pažymėti, kad „Via Baltica“ ne vien tik civilinė infrastruktūra, ji yra labai svarbi taip pat ir mūsų šalių saugumui. Šis kelias yra dvejopos paskirties - jis padės mūsų ekonomikai ir taip pat stiprins mūsų regiono gynybos pajėgumus“, - tikino Lenkijos vadovas.
Infrastruktūros patobulinimai ir aplinkosaugos sprendimai
Magistralės „Via Baltica“ modernizacija iš esmės keičia susisiekimo kokybę, užtikrins saugesnes, patogesnes ir greitesnes keliones tiek Lietuvos gyventojams, tiek tarptautiniam transportui. Anksčiau pavojinga „Via Baltica“ atkarpa, kurioje įvykdavo daugybė tragiškų avarijų, dabar tapo gerokai saugesnė.
Saugumas ir pralaidumas
Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus Vitalijaus Andrejevo, eismo saugai reikšmingas ne vien magistralės praplatinimas - rekonstruotuose ruožuose tarp Kauno ir Marijampolės neliko vieno lygio sankryžų, pastatyta 10 viadukų, įrengtos 2 žiedinės ir 3 skirtingų lygių sankryžos, nutiesti jungiamieji keliai vietiniam transportui.
Paleidus eismą abejomis kryptimis po dvi juostas, leistinas važiavimo greitis padidėjo iki 130 km/val. Kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožo rekonstrukcija gerokai padidino pralaidumą visam tranzitiniam srautui, ypač krovininiam transportui. Dviem juostomis kiekviena kryptimi užtikrinamas nepertraukiamas ir tolygus eismas, todėl sunkiasvorės transporto priemonės nebesudaro kamščių ar lėto eismo vienoje juostoje.
Po rekonstravimo ruožas nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos tapo automagistrale, kur maksimalus leistinas važiavimo greitis - 130 km per val. (vasarą) ir 110 km per val. (žiemą). Iki modernizavimo važiavimo greitis nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos buvo 90 km/ val., šiame ruože buvo ir greičio ribojimo iki 70 km/ val. atkarpų.
Modernizacijos apimtys
Modernizuojant visą 40 km „Via Baltica“ ruožą nuo Marijampolės iki pasienio, įgyvendinta išskirtinės apimties kelių infrastruktūros modernizacija:
- Pastatyti 6 nauji tiltai, 2 tiltai rekonstruoti.
- Įrengti 9 viadukai, 7 tuneliniai pravažiavimai, 25 žiedinės sankryžos.
- Nutiesta 90,5 km jungiamųjų kelių.
- Įrengtos 18,9 km akustinės sienos.
- Pastatytos dvi moderniausios Lietuvoje poilsio aikštelės.
Lietuvos - Lenkijos pasienio atkarpoje įrengti 3 viadukai, 11 žiedinių sankryžų, 2 tuneliniai pravažiavimai, moderni stovėjimo aikštelė su elektromobilių įkrovimo vietomis, sanitariniais mazgais ir poilsio zonomis. Šio paskutiniojo ruožo darbų vertė siekia 187 mln. eurų su PVM. Darbus atliko viešąjį konkursą laimėjusi AB „Kauno tiltai“. Projektas finansuotas Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP), Lietuvos Respublikos biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.
Aplinkosauginiai sprendimai
Gretu saugumo ir patogumo priemonių, integruoti ir aplinkosaugos sprendimai. Po rekonstravimo susidūrimo su laukiniais gyvūnais tikimybę mažina įrengtos tinklo tvoros. Ruože nuo Marijampolės iki sienos su Lenkija pastatyti du žalieji tiltai, kurie skirti gyvūnų migracijai. Taip pat įrengti trys tuneliniai praėjimai gyvūnams, leidžiantys darniai derinti infrastruktūros plėtrą ir gamtos apsaugą.
Ateities planai ir regioninė integracija
Nuo Kauno iki Lenkijos pasienio jau yra keturių eismo juostų kelias. Kiti metai numato rangos darbus ir eismo pralaidumo bei saugumo gerinimą magistralinio kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruože nuo 16,465 iki 23,32 km. Taip pat yra parengti priešprojektiniai sprendiniai Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožo nuo 0,0 iki 16,45 km rekonstravimui.
Planuojama, kad „Via Baltica“ nuo Lenkijos iki Latvijos bus pertvarkyta į keturių eismo juostų (po dvi kiekviena kryptimi) automagistralę su jungiamaisiais ir apjungiamais keliais bei kita infrastruktūra. Šiuo metu vyksta magistralinių kelių Panevėžys-Aristava-Sitkūnai (magistralinis kelias A8), Panevėžys-Pasvalys-Ryga (magistralinis kelias A10) ir Panevėžio aplinkkelis (ruožas nuo Kauno iki Latvijos sienos, kurio bendras ilgis apie 160 km) specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimas.
Specialiojo teritorijų planavimo procesą sudaro trys etapo: parengiamasis, rengimo ir baigiamasis. Šio proceso metu nustatomos teritorijų naudojimo, tvarkymo bei apsaugos priemonės, reikalingos susisiekimo infrastruktūros plėtrai. Pagrindiniai planavimo tikslai - numatyti inžinerinės susisiekimo infrastruktūros vystymo ir įgyvendinimo gaires, apibrėžti teritorijas, reikalingas infrastruktūros plėtrai, bei sudaryti sąlygas darniai infrastruktūros plėtrai pagal Europos Sąjungos TEN-T (transeuropinio transporto tinklo) standartus.
„Via Baltica“ jau tapo įkvėpimo šaltiniu kitai didžiulei transporto arterijai „Via Carpatia“, kuri sujungs regiono šalis nuo Lietuvos iki Graikijos, toliau stiprindama šiaurės ir pietų jungtis Europoje. Tai - vienas iš prioritetinių Trijų jūrų iniciatyvos projektų, jungiančių Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų šalis. Neabejojama, kad galutinis rezultatas - glaudesnė regiono integracija į bendrą Europos kelių tinklą atneš naudos ne tik pavienėms šalims ar mūsų regionui, bet ir visai Europai.
Tiesa, Lietuvos ir Baltijos šalių bendra integracija į Europos infrastruktūros sistemą - turi tęstis. „Remdamiesi dujotiekių ir istorinės Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos sėkme, privalome toliau investuoti į strateginius junglumo projektus. Turime tęsti „Via Baltica“ magistralės plėtrą link Latvijos ir Estijos, pastatyti geležinkelį „Rail Baltica“, pabaigti projektą „Harmony Link“ ir užtikrinti kritinės infrastruktūros apsaugą“, - tvirtino G. Nausėda.
Pagrindiniai „Via Baltica“ modernizacijos etapai ir investicijos
| Atkarpa | Modernizacijos vertė (su PVM) | Finansavimo šaltiniai |
|---|---|---|
| Marijampolė - Lietuvos-Lenkijos siena (40 km) | Beveik 543 mln. Eur | EITP, Lietuvos biudžetas, ES struktūriniai fondai |
| Marijampolė - Lietuvos-Lenkijos siena (12 km, 85-97,06 km) | 187 mln. Eur | EITP, Lietuvos biudžetas, ES struktūriniai fondai |