Lietuva, siekdama sumažinti transporto sektoriaus poveikį klimato kaitai ir oro taršai, įsipareigojo Europos Sąjungai iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas bent 30 proc. ir 42 proc. sumažinti suvartojamų degalų kiekį. Šiuo metu transporto sektorius Lietuvoje yra didžiausias teršėjas, sudarantis 31 proc. visos taršos šiltnamio dujomis, ir nuo 2005 iki 2019 m. tarša jame išaugo 50 proc. Didžiąją dalį šios taršos (54 proc.) sukuria lengvieji keleiviniai automobiliai.
Siekiant šių tikslų, Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) Lietuvai siūlo įvesti metinį automobilių nuosavybės mokestį, kuris yra taikomas beveik visose ES šalyse. Aplinkos ministerija teigia, kad automobilių taršos mokestis yra efektyvus instrumentas spręsti oro taršos problemą, skatinant rinktis mažiau taršias transporto priemones ar kitas judumo alternatyvas.
Automobilių taršos mokesčio esmė ir tikslai
Siūlomas automobilių taršos mokestis nėra turto mokestis, nes jis priklausys ne nuo automobilio piniginės vertės, o nuo techninių charakteristikų, apibūdinančių automobilio išmetamą taršą. Mokesčio tikslas - paskatinti žmones per artimiausius metus atsisakyti taršiausių automobilių (teršiančių daugiau nei vidutiniškai).
- Poveikis klimato kaitai: vertinamas pagal CO2 emisijas, tenkančias vienam kilometrui. CO2 perteklius atmosferoje sukelia klimato pokyčius, o transporto sektorius Lietuvoje sudaro 31 proc. viso poveikio klimato kaitai. Nuo 2005 m. iki 2019 m. transporto tarša išaugo 50 proc.
- Poveikis oro taršai ir visuomenės sveikatai: vertinamas EURO standartu pagal degalų rūšį. Transporto sektorius yra didžiausias kietųjų dalelių ir azoto oksidų šaltinis. Dyzeliniai automobiliai išmeta iki dešimt kartų daugiau kietųjų dalelių ir azoto oksidų, kurie daro negrįžtamą žalą sveikatai.
Mokesčio tikslas yra paskatinti Lietuvos gyventojus rinktis mažiau taršią transporto priemonę, naudotis viešuoju transportu ar kitomis judumo priemonėmis. Aplinkos ministerija tikisi, kad šis mokestis kartu su subsidijomis iš Klimato kaitos programos padidins mažataršių automobilių dalį Lietuvos automobilių parke.
Mokesčio įvedimas ir lengvatos
Planuojama, kad registracijos mokestis įsigaliojo ir renkamas nuo 2022 m. liepos 1 d., o metinis naudotojo mokestis įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 d. Nuo 2023 m. įsigaliojus metiniam naudotojo mokesčiui, dėl lengvatų komplekto 8 iš 10 vairuotojų mokės ne didesnį nei 100 EUR metinį mokestį.
Metinį mokestį mokės trys ketvirtadaliai automobilių savininkų, bet bent pusė jų skirs iki 100 EUR per metus. Ketvirtadalis dabartinio automobilio parko savininkų, kurių automobilis išmeta mažiau nei 130 g CO2, metinio taršos mokesčio nemokės.
Numatomos šios lengvatos:
- Automobiliams, kurie buvo įregistruoti Kelių transporto priemonių registre iki 2020 m. liepos 1 d., bus taikoma 50 procentų lengvata nuo apskaičiuoto naudotojo mokesčio dydžio iki 2024 m. gruodžio 31 d.
- Senjorams (asmenims, vyresniems kaip 65 metų) iki 2027 m. bus taikoma 50 proc. lengvata kasmetiniam automobilio taršos mokesčiui.
- 50 proc. lengvata taip pat bus taikoma asmenims, turintiems Šeimos kortelę.
- Socialinę paramą gaunantiems gyventojams, sunaikinusiems savo seną ir įsigijusiems mažataršį automobilį, Aplinkos ministerija siūlo pasinaudoti nauja paramos priemone - 2 tūkst. eurų kompensacijomis. Visi kiti gyventojai gali gauti 1 tūkst. eurų.
Lengvatos tarpusavyje nesisumuoja ir yra taikomos tik vienam gyventojo valdomam automobiliui (išskyrus iki 2024 m. gruodžio 31 d. visiems valdytojams taikomą lengvatą).
Mokesčio apskaičiavimas ir išimtys
Mokesčio dydis kemperių savininkams apskaičiuojamas naudojant tą patį principą kaip ir kitoms transporto priemonėms. Atsižvelgiant į tai, kad kemperiai dažniausiai eksploatuojami tam tikru metu, paliekama galimybė visoms transporto priemonėms mokėti už tam tikrą laikotarpį, kuris nustatomas pagal transporto priemonės dalyvavimą eisme. Dalyvavimas eisme reiškia, kad transporto priemonė turi galiojančią techninės apžiūros rezultatų kortelę ir privalomąjį vairuotojo civilinės atsakomybės (automobilio) draudimą. Vadinasi, jeigu per metus privalomasis automobilio draudimas galioja tik kelis mėnesius, transporto priemonės dalyvavimas eisme apibrėžiamas pagal tą laikotarpį, atitinkamai apskaičiuojant mokesčio dydį. Automobilis be techninės apžiūros ir/arba be draudimo atleidžiamas nuo taršos mokesčio.
Didesnį naudotojo mokestį mokės tik pačių taršiausių automobilių savininkai, kuriuos valstybė skatina dar iki mokesčio įsigaliojimo dienos pakeisti savo transporto priemonę mažiau taršia. Nuo 2023 m. tik patys taršiausi automobiliai, išmetantys daugiau nei 200 g CO2 kilometrui, mokės didesnį nei 100 EUR metinį mokestį, o nuo 2025 m. jis dvigubės.
Ridos reikšmė ir klastojimo problemos
Rida kaip automobilio būklės indikatorius
Kaina, išvaizda, variklio versija ir rida yra pagrindiniai veiksniai, į kuriuos atsižvelgiama ieškant naudoto automobilio. Daugelis pirkėjų yra įsitikinę, kad automobilis, kurio odometras rodo daugiau nei 200 000 kilometrų, yra nusidėvėjęs. Tokią ridą turinčių automobilių ieškoma rečiau, ir kuo didesnė rida, tuo mažesnis susidomėjimas.
Tačiau sprendimas pirkti automobilį su didele rida priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant individualius pageidavimus, biudžetą ir konkrečios transporto priemonės būklę. Svarbu prisiminti, kad didelė rida neatsirado iš niekur - automobiliu buvo intensyviai važinėjama. Jei automobilis buvo reguliariai prižiūrimas ir tvarkomas pagal gamintojo rekomendacijas, didelė rida gali nekelti problemų. Gerai prižiūrimas automobilis su tinkama technine priežiūra dažnai gali būti patikimesnis pasirinkimas nei mažiau kilometrų nuvažiavęs, bet abejotinos techninės priežiūros automobilis. Pavyzdžiui, 150 000 kilometrų greitkeliais nuvažiavęs sedanas gali būti geresnės būklės nei miesto automobilis, kuris tą patį atstumą nuvažiavo miesto eisme.
Prieš perkant automobilį su didele rida, patartina, kad patyręs mechanikas atliktų išsamų techninį įvertinimą.
Ridos klastojimo mastas ir nuostoliai
Ridos klastojimas kainuoja ne tik jų pirkėjams, bet ir atneša didelius nuostolius visai ekonomikai. 2018 m. Europos Parlamento ataskaitoje skelbiama, jog ridos klastojimo sukelti nuostoliai ES gali siekti nuo 1,31 mlrd. iki 8,77 mlrd. eurų per metus. Automobilių duomenų įmonės „carVertical“ tyrimo rezultatai parodė, kad net ir pačiu konservatyviausiu scenarijumi, ES šalys kasmet praranda apie 5,3 mlrd. eurų. Kadangi didelė dalis ridos klastojimo atvejų lieka neišaiškinti, tikrieji ekonominiai nuostoliai gali būti gerokai didesni.
Lietuvai ridos klastojimas kasmet kainuoja daugiau nei 46 mln. eurų. Už transporto priemonę su pakoreguotu odometru pirkėjai Lietuvoje vidutiniškai permoka 22,4 proc., tai yra daugiau nei penktadalis automobilio vertės. Prabangių automobilių pirkėjai gali to nežinodami sukčiams permokėti dešimtis tūkstančių eurų. „Ne paslaptis, kad pirkėjai teikia pirmenybę automobiliams su mažesne rida. Deja, neretai jie tampa sukčių aukomis. Kai automobilio rida sumažinama, sukuriama iliuzija, jog jo būklė geresnė nei yra iš tiesų. Klastojama tiek ekonominės klasės, tiek ir aukštesnės klasės automobilių rida“, - aiškina automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis.
Įrodyti, kad automobilio rida buvo suklastota, yra itin sudėtinga, nes šalys nesikeičia automobilių duomenimis ir nemažai ridos įrašų niekada nebūna suskaitmeninti. Vienintelis būdas įrodyti ridos klastojimo faktą - kliautis istoriniais automobilio ridos duomenimis.
Pokyčiai nuo liepos dėl ridos klastojimo
Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) atstovai pranešė, kad atnaujinamuose Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose bus pateikiamas odometro rodmenų aprašymas ir įvedamas naujas punktas. Nuo 2023 m. liepos 8 d. įsigalios tam tikri pakeitimai, kurie tiesiogiai įpareigos asmenis neklastoti transporto priemonės ridos.
Nuo šių metų liepos 7 d. techninės apžiūros metu užfiksuotas nepagrįstas ridos sumažėjimas, lyginant su praėjusia technine apžiūra, bus laikomas nedideliu trūkumu. Praėjus dvejiems metams, t. y. nuo 2025 m. liepos 7 d., tai jau bus traktuojama kaip didelis trūkumas. Suklastojus ridą, su automobiliu važiuoti negalėsite, nes techninių apžiūrų centrai neišduos reikiamos pažymos, leidžiančios su transporto priemone dalyvauti eisme.
LTSA patarėjas Simonas Mažionis pabrėžė, kad per pereinamąjį laikotarpį bus siekiama detaliau įvertinti ridos sumažėjimo atvejų mastą šalyje, gilintis į šių atvejų priežastis ir skatinti vairuotojus domėtis planuojamo pirkti automobilio rida bei istorija. Nustačius suklastotą ridą, vairuotojams prireiks pasikeisti odometrą ir nurodyti tikslius duomenis. Svarbiausia, kad rodoma rida nebūtų mažesnė, nei buvo užfiksuota praėjusios techninės apžiūros metu.
Išvados
Automobilių taršos mokestis Lietuvoje yra įvedamas siekiant sumažinti transporto sektoriaus poveikį klimato kaitai ir oro taršai, skatinant gyventojus rinktis mažiau taršias transporto priemones. Nors mokestis kelia diskusijų dėl finansinės naštos, numatomos lengvatos ir pereinamasis laikotarpis turėtų palengvinti adaptaciją. Tuo pačiu metu, ridos klastojimo problema ir jos ekonominiai nuostoliai pabrėžia būtinybę užtikrinti transporto priemonių duomenų skaidrumą ir tikslumą, kad pirkėjai galėtų priimti pagrįstus sprendimus.