Keliuose kasdien nutinka įvairių eismo įvykių - nuo smulkių susidūrimų iki tragiškų nelaimių. Šiame straipsnyje apžvelgsime pastarojo meto auto įvykius Lietuvoje, jų priežastis, pasekmes ir pateiksime svarbią informaciją bei ekspertų patarimus, kaip elgtis įvykus avarijai, pildant deklaracijas ar tapus liudininku.
Autobusų avarijos Lietuvoje: priežastys ir prevencija
Pastaruoju metu Lietuvoje įvyko keletas eismo įvykių, kuriuose dalyvavo autobusai. Šie incidentai kelia susirūpinimą dėl viešojo transporto saugumo ir vairuotojų atsakomybės. Apžvelgsime keletą tokių įvykių ir galimas jų priežastis.
Užfiksuoti autobusų incidentai
- Kauno įvykis: Šeštadienį apie 13.40 val. Varnių gatvėje, prie Vilijampolės turgaus, susidūrė autobusas ir dvi lengvosios transporto priemonės. Pirminiais duomenimis, eismo įvykis įvyko, kuomet dėl slidžios kelio dangos vienas vairuotojas nesuvaldė automobilio ir kliudė autobusą. Į gydymo įstaigą buvo pristatytas autobuso vairuotojas.
- Klaipėdos įvykis (sausio 5 d.): Sausio 5 dieną, apie 13 val. 53 min., Klaipėdoje, Kretingos gatvėje, miesto maršrutinio autobuso vairuotojas (gim. 1968 m.), kuriam nustatytas 2.28 prom. neblaivumas, atsitrenkė į automobilį „Land Rover“. Susidūrimo metu nukentėjo „Land Rover“ vairuotoja (gim. 1992 m.), kuri buvo perduota medikams. 1968 m. gimęs autobuso vairuotojas buvo uždarytas į Klaipėdos apskr. VPK areštinę. Pareigūnai aiškinosi įvykio aplinkybes.
- Kitas Klaipėdos incidentas (vasario 11 d.): Vasario 11 d. vidurdienį, labai judriame uostamiesčio Taikos prospekte, ties Naujuoju turgumi, neprasilenkė 6 maršrutu kursuojantis miesto maršrutinis autobusas ir miesto visureigis „Mercedes-Benz“. Skirtingų gabaritų transporto priemonės susidūrė šviesoforų reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje. Miesto centro link važiavęs autobusas apsuko visureigį ir nustūmė tiesiai ant šaligatvio. Pirminiais duomenimis, per avariją žmonės nenukentėjo - įvyko vadinamoji „metalinė“ avarija. Klaipėdos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnai pranešimo apie šį eismo įvykį negavo. Teigiama, kad vairuotojai dėl kaltės nesiginčijo ir be policijos pagalbos užpildė eismo įvykio deklaraciją.
- Vilniaus įvykis (sausio 22 d.): Sausio 22 dieną, apie 10.47 val., Vilniuje, P. Žadeikos gatvėje, autobusas nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medžius. Į įvykio vietą išvyko visos tarnybos. Paaiškėjo, kad autobuse keleivių nebuvo, o vairuotojas nenukentėjo. Liudininkai pranešė, jog po incidento dūžo autobuso stiklai.
- Vilniaus įvykis (penktadienio pavakarys): Penktadienio pavakare pranešta, kad Vilniuje autobusas nuvažiavo nuo kelio ir rėžėsi į smėlio dėžę. Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, nelaimė įvyko Erfurto gatvėje, prie parduotuvės „Aibė“. Nuo kelio nuvažiavo autobusas ir trenkėsi į smėlio dėžę. Vairuotojas sukniubo prie vairo, jį gaivino medikai. Įtariama, kad vyrui sutriko sveikata. Pirminiais duomenimis, keleiviai nenukentėjo.
- Panevėžio įvykis: Panevėžio mieste vykęs maršrutinio autobuso vairuotojas nepasirinko saugaus greičio, laiku nepastebėjo einančio žmogaus, staigiai stabdė, dėl to iš sėdynės iškrito ir traumą patyrė 83 metų keleivė, kuriai pagalbą suteikė medikai. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Galimos avarijų priežastys
Analizuojant pateiktą informaciją, galima išskirti keletą pagrindinių autobuso avarijų priežasčių:
- Slidi kelio danga: Kelis kartus paminėta, kad avarijos įvyko dėl slidžios kelio dangos, ypač minimas Kauno incidentas.
- Vairuotojų elgesys: Klaipėdoje autobusas susidūrė su kitu automobiliu, kai vairuotojas buvo neblaivus (2.28 prom.). Panevėžyje vairuotojas nepasirinko saugaus greičio ir laiku nepastebėjo pėsčiojo.
- Transporto priemonės techninė būklė: Nors ne visais atvejais tiesiogiai minima, tačiau Vilniaus viešojo transporto darbuotojų profesinės sąjungos komentarai atkreipia dėmesį į galimas problemas su transporto priemonių technine būkle. Minima, kad kai kurios transporto priemonės dirba su neatliktomis remonto paraiškomis, trūksta detalių.
- Sveikatos sutrikimai: Vilniaus Erfurto gatvėje įvykusios avarijos metu vairuotojas sukniubo prie vairo, įtariama, kad jam sutriko sveikata.
- Techniniai gedimai: Vilniaus P. Žadeikos gatvėje vairuotojas aiškino, kad avarija įvyko dėl užstrigusio greičio pedalo, tačiau vėliau kaltino slidžią kelio dangą.
Reakcijos ir prevencija
Po avarijų dedamos pastangos išsiaiškinti jų aplinkybes ir užtikrinti saugumą ateityje.
Vilniaus viešasis transportas (VVT)
VVT atstovė spaudai Gintarė Žalytė-Štarienė teigė, kad bendrovė labai rimtai žiūri į situacijas ir deda visas pastangas, kad visos transporto priemonės būtų tinkamos būklės vežti keleivius. Viešojo transporto priemonių ekspertizės atliekamos kas 6 mėnesius. VVT pranešė, kad įmonėje įgyvendinami konkretūs sprendimai, stiprinant transporto priemonių techninę priežiūrą ir remonto procesus. Įdiegta remonto planavimo ir būklės registravimo sistema „FleetGarage“, sugriežtintas vidaus degimo variklių aptarnavimas, kuriama tiekimo grandinė detalėms, keliama detalių kokybė. Transporto priemonių remonto sąnaudos 2025 m. siekė 7,5 mln. eurų, planuojamas biudžetas remonto veiklai didės.
Profesinės sąjungos nuomonė
Vilniaus viešojo transporto darbuotojų profesinė sąjunga išreiškė susirūpinimą dėl transporto priemonių techninės būklės, teigdama, kad bendrovė komunikuoja, jog problemų nemato, nors realybė yra kitokia. Jiems nerimą kelia detalių trūkumas, remontuojamų transporto priemonių naudojimas kaip donorų, bei tai, kad dalis transporto priemonių maršrutuose dirba be šildymo ir su neatliktomis remonto paraiškomis.
Bendroji informacija apie autobusus
Autobusas (gr. auto 'pats' + (omni)busas) - daugiavietis automobilis keleivių vežimui, turintis 9 ir daugiau sėdimų vietų. 9-12 vietų autobusai vadinami mikroautobusais, jie naudojami maršrutiniame transporte, kaip žinybiniai automobiliai. Didesniuose autobusuose būna 20-45 sėdimų ir 9-25 stovimų vietų, tarptautiniais ir tarpmiestiniais maršrutais važinėjančiuose autobusuose - tik sėdimos vietos (30-60).
Atsargumo priemonės ir prevencija
Siekiant išvengti panašių incidentų ateityje, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Vairuotojų atsakomybė: Vairuotojai privalo laikytis Kelių eismo taisyklių, atsižvelgti į kelio dangos sąlygas, nevairuoti pavartojus alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, bei užtikrinti tinkamą greičio pasirinkimą.
- Transporto priemonių techninė priežiūra: Reguliari ir kokybiška autobusų techninė priežiūra yra gyvybiškai svarbi. Turi būti užtikrinamas reikiamų detalių prieinamumas ir remontų atlikimas laiku.
- Saugos kampanijos ir švietimas: Svarbu tęsti informacines kampanijas, skirtas didinti eismo dalyvių sąmoningumą ir skatinti saugų elgesį kelyje.
Eismo įvykių tipai ir pavyzdžiai
Avarija - tai nelaimingas įvykis eisme ar darbe, sukėlęs pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei arba padaręs žalą aplinkai ir turtui.
Kiti įvykiai
- Incidentas Gariūnų g. Vilniuje: Vasario 14 d. apie 12 val. 40 min. Vilniuje, Gariūnų g., automobilis „VW Polo“, vairuojamas vyro (gim. 1998 m.), atsitrenkė į stovintį nežymėtą policijos tarnybinį automobilį. Pareigūnai buvo sustabdę administracinį nusižengimą padariusį asmenį ir pildė protokolą. Nuo smūgio į galą policijos automobilis atsitrenkė į prieš jį stovintį „Mercedes-Benz“. Per avariją apgadinti visi automobiliai. Nukentėjo du Kelių policijos pareigūnai (gim. 1995 m. ir 1997 m.), taip pat sužeistas avariją sukėlęs „Volkswageno“ vairuotojas ir 1961 m. gimusi keleivė. Visiems nukentėjusiems, suteikus medicininę pagalbą ligoninėje, buvo leista gydytis ambulatoriškai.
- Kauno tragedija: 2025-ųjų pabaigoje - pačiose didžiųjų žiemos švenčių išvakarėse - Kaune įvyko dar viena tragedija, kokių pernykščiais metais mieste netrūko. Vidury baltos dienos Aukštuosiuose Šančiuose sunkiasvorė transporto priemonė, vežusi priekaboje kombainą, pervažiavo pėsčiąją. Kauno klinikų medikai iki šiol kovoja dėl moters gyvybės.
- Kaune - „BMW“ skrydis į stulpą: Sekmadienio pavakare į stulpą Laisvės alėjoje įsirėžė raudonos spalvos BMW automobilis. Apie tai 18.29 val. „Kas vyksta Kaune“ grupėje pranešė skaitytojai.
- Smegduobė Omahoje: Nebraskos Policijos ir viešojo saugumo departamento stebėjimo kameros užfiksavo neeilinį incidentą - Omahos mieste prie vienos iš sankryžų sustojo du automobiliai ir įkrito į momentiškai atsivėrusią didelę smegduobę.
- Masinė avarija A1 kelyje prie Paltiškių kaimo: Gegužės 1 d. apie 14.30 val. Kauno rajone, A1 kelyje, ties Paltiškių kaimu, įvyko masinė avarija. Pirminiais duomenimis, susidūrė keturi automobiliai - BMW, „Volvo“, „Kia“ ir VW. Anot policijos, įvykio metu nukentėjo „VW Golf“ vairuotoja (gim. 1999 m.) ir „Kia“ vairuotojas (gim. 1983 m.). Jie išgabenti į gydymo įstaigą. Visi avarijos dalyviai buvo blaivūs. Buvo pranešta, kad kelyje susidarė spūstys, eismas vyko pagalbine juosta.
- Spūstys ir avarijos A1 kelyje ryte: Į spūstį A1 kelyje vairuotojai pateko nuo pat ryto. Naujienų portalas „kaunas.kasvyksta.lt“ skelbė, kad Klaipėdos kryptimi eismą apsunkino kelios avarijos. „Avarija ties EWA (Sausinė). Baisiai užsikimšusi autostrada ir dar dvi avarijos kamštyje. Saugių kelionių!“ - apie 11.10 val. pranešta „Kas vyksta Kaune“ grupėje.
Elgesys po eismo įvykio
Kaip elgtis tapus eismo įvykio liudininku
Įvykus eismo nelaimei svarbus vaidmuo tenka ne tik joje dalyvavusiems, bet ir įvykį mačiusiems žmonėms. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad eismo įvykio liudininkai gali suteikti naudingos informacijos į jo vietą atvykusiems policijos pareigūnams arba, vykstant teisminiam ginčui, - jį sprendžiančioms institucijoms.
Eismo įvykio deklaracijos pildymas
Teisingai užpildyta eismo įvykio deklaracija sumažina nelaimės kelyje sukeltus rūpesčius. Visgi deklaracijas administruojantys specialistai pastebi, kad neretai šie dokumentai tampa ir dar vienu papildomu rūpesčiu vairuotojams. Anot „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko, įvykio deklaracijos pildomos maždaug 8 atvejais iš 10. „Keturi penktadaliai visų eismo įvykių, apie kuriuos esame informuojami, fiksuojami užpildant eismo įvykio deklaracijas. Dažniausios avarijų priežastys yra leistino greičio viršijimas, saugaus atstumo iki kito automobilio nesilaikymas, persirikiavimas iš vienos eismo juostos į kitą, vairuotojų išsiblaškymas“, - sako R. Bieliauskas.
Dažniausios deklaracijų pildymo klaidos
Specialistas teigia, kad klaidų skaičius deklaracijose yra pakankamai didelis. „Mūsų duomenimis, ketvirtadalis pateikiamų eismo įvykio deklaracijų būna užpildyta netinkamai ar su klaidomis. Jei avarija nėra didelė, vairuotojams dažnai norisi patraukti eismo įvykyje dalyvavusius automobilius nuo kelio, pavažiuoti į šalikelę ar greta esančią stovėjimo aikštelę. Tai yra klaida ir, kol dėl eismo įvykio aplinkybių nesutarta, o incidento aplinkybės neužfiksuotos, to daryti nederėtų. Avarijoje dalyvavusius automobilius nedelsiant nuo kelio reikėtų patraukti tik tuo atveju, jei jie kelia pavojų jų vairuotojams ar kitiems eismo dalyviams. Kitu atveju pirmiausiai rekomenduojama, jei tai įmanoma padaryti saugiai, avarijos vietą apžiūrėti, o turint galimybę - iš įvairių pusių nufotografuoti susidūrusias transporto priemones ir patirtus apgadinimus. Tuomet eismo įvykio aplinkybės, jeigu dėl jų sutaria visi eismo įvykio dalyviai, turėtų būti užfiksuotos eismo įvykio deklaracijoje. Dėl streso ar dėl skubėjimo ir paprasčiausio neatidumo neretai deklaracijose neužpildomi visi būtini duomenys, netiksliai arba neaiškiai nubraižoma eismo įvykio schema“, - teigia R. Bieliauskas.
Draudikų atstovas sako, kad dažniausiai klaidų pridaroma dėl neatidumo. „Labai dažnai gauname vairuotojų pildytas deklaracijas, kuriose kaltininkui skirtoje vietoje būna pasirašę abu avarijos dalyviai. Taip pat tipiniai atvejai - pribraukytos, taisytos, neįskaitomai surašytos deklaracijos. Nors automobilyje ar šalia jo pildyti dokumentus gali būti ir ne itin patogu, vis tik reikėtų pasistengti tai daryti atidžiai ir aiškiai. Tinkamu deklaracijos užpildymu turėtų būti suinteresuoti patys eismo dalyviai, nes nuo to priklauso sklandus ir greitas žalos administravimas. Pildant eismo įvykio deklaraciją reikia nepamiršti joje pažymėti kuo tikslesnės avarijos vietos - gatvės, kelio numerio, ruožo ar kilometro. Taip pat labai svarbu dokumente pažymėti tikslius eismo įvykio dalyvių kontaktus. Braižant eismo įvykio schemą, reikėtų pasistengti, kad ji būtų kuo informatyvesnė ir iš jos būtų galima lengvai suprasti eismo įvykio aplinkybes. Kilus bet kokioms abejonėms, reikėtų nedvejoti ir iškviesti policijos pareigūnus“, - pataria R. Bieliauskas.
„Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis tikina, kad lietuviai deklaracijas renkasi net 9 atvejais iš 10. „Vairuotojai noriai naudojasi patogumu, kurį suteikia galimybė įvykio vietoje užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir skaičiuojame, kad apie 90 proc. eismo įvykių draudikui pranešama būtent pildant deklaracijas. Policija į eismo įvykius kviečiama, kai yra nukentėjusių žmonių, nukentėjo kitas turtas, yra įtarimų, kad avarijoje dalyvauja neblaivus vairuotojas ar nesutariama dėl kaltės“, - pastebėjimais dalijasi A. Juodeikis.
Dažniausios klaidos, kurios daromos pildant deklaracijas, yra nei vieno iš vairuotojų neprisiimta kaltė (neužpildytas langelis) arba abu vairuotojai pripažįsta savo kaltę (abu pasirašo tame langelyje). Taip pat dažnai pasitaiko, kad vairuotojai nepiešia eismo įvykio schemos. Būna, kad dėl susijaudinimo ar dėl kito vairuotojo spaudimo prisiimama ne savo kaltė, tuomet vėliau atsitokėjęs vairuotojas kreipiasi dėl kaltės pakeitimo. „Atvejų, kai klientai kreipiasi, norėdami pakeisti kaltininką ar suvokę, kad deklaraciją užpildė neteisingai, registruojame maždaug vieną per darbo dieną“, - teigia A. Juodeikis.
Numatytų sankcijų, baudų vairuotojui, neteisingai užpildžiusiam eismo įvykio deklaraciją, draudikai netaiko. Pamačius neatitikimą, reikėtų kreiptis į draudimo bendrovę. Tokie ginčai sprendžiami dviem būdais - pats neteisingai kaltę prisiėmęs žmogus parašo prašymą draudimo kompanijai ir išdėsto visas aplinkybes arba draudimo ekspertai-tyrėjai, peržiūrėdami dokumentus, pastebi klaidų ir, susisiekę su abiem avarijoje dalyvavusiomis šalimis, sprendžia kaltumo ir atsakomybės klausimą.
Specialistas primygtinai ragina nepasirašinėti ant tuščios, neužpildytos deklaracijos „taupant laiką“. Tokia pasirašyta deklaracija vėliau gali tapti klastojimo įrankiu, o pasirašiusiam bus beveik neįmanoma įrodyti tikrųjų įvykio aplinkybių. Taip pat nepatariama kitam įvykio dalyviui palikti nepilnai užpildytą deklaraciją - dėl tos pačios galimų klastojimų priežasties. Pasirašyti deklaraciją galima tik tada, kai visiškai esate įsigilinę ir sutinkate su jos turiniu.
„Lietuvos draudimo“ skaičiavimais, apie 5 proc. visų deklaracijų yra užpildoma neteisingai, vėliau jas prireikia tikslinti, nustatinėjant realias įvykio aplinkybes.
Keisčiausi pasiaiškinimai ir žalos dydžiai
A. Juodeikis sako, kad deklaracijos būna netikslios dėl įvairiausių atvejų. Vairuotojai dažniausiai nekaltai prisiima kaltę, kai vienas iš eismo įvykio dalyvių būna iškalbingesnis ir gudresnis - sugeba įtikinti, jog kita šalis ką nors pažeidė (pvz., per vėlai parodė posūkio signalą) ir/arba nežino KET. Pasitaiko ir psichologinės prievartos atvejų - yra buvę atvejų, jog moteris, sustojusi degant geltonam šviesoforo signalui prie sankryžos, ir jai į galą atsitrenkus BMW vairuotojui, pasirašė, jog ji yra kalta, kadangi vairuotojas „įtikino“, jog ji būtų dar spėjusi „peršokti“ per sankryžą.
„Įdomus atvejis, kai žmogus turi Kasko draudimą, ir jam pasidaro gaila kito automobilio vairuotojo, kadangi jis tikrai neturės kuo susimokėti už savo automobilio remontą. Juk įvykis atsitiko netyčia... Taip pat rašymo klaidos - pildant deklaraciją, ypač vyresnio amžiaus žmogui, kuris yra nukentėjęs, baksteli pirštu, jog jis turi pasirašyti dar ir čia (smulkiom raidėm užrašas „patvirtinu, jog esu atsakingas už padarytą žalą“), taip jis lieka kaltas dėl eismo įvykio. Klaidų pridaro skubantys žmonės, neturintys kantrybės ginčytis ir/arba laukti policijos. Dažniausiai be reikalo prisiima kaltę patiklūs žmonės, su mažesniu vairavimo stažu“, - sako A. Juodeikis.
Specialistas skaičiuoja, kad vidutinė žala žiemos sezono metu siekia 700 eurų. „Kalbant apie didžiausias žalas, jos siekia milijonus eurų, tai dažniausiai yra tragiški įvykiai, kuriose nukenčia ar žūsta žmonės, taip pat dalyvauja ne viena transporto priemonė. Tais atvejais, kai avarijos atsitinka užsienyje ir yra sunkiai sužeistų žmonių, avarijos kaltininko draudimo bendrovė žalą atlyginti turi nuolat, kol sužeistieji gydosi, vyksta teismų procesai ir panašiai“, - sako A. Juodeikis.
Elektroninė eismo įvykių deklaravimo sistema
Karantino laikotarpiu atlikta apklausa parodė, kad tik 5 proc. Lietuvos žmonių jau yra pasinaudoję elektronine eismo įvykių deklaravimo sistema. Penktadalis šalies gyventojų dar nežino apie tokią galimybę. Vis tik pusė Lietuvos žmonių apie elektroninį eismo įvykių deklaravimą yra girdėję, tačiau nėra ja pasinaudoję. Į avariją Lietuvoje patekę vairuotojai nuo šiol galės užpildyti elektroninę eismo įvykių deklaraciją. Vairuotojams skirtoje nemokamoje programėlėje bus galima užfiksuoti eismo nelaimės aplinkybes bei informaciją apie ją perduoti draudimo bendrovėms. Šią programėlę vairuotojai ras adresu www.draudimo.lt.
Dažniausios avarijų priežastys ir saugus greitis
Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis pritaria, kad dažniausiai avarijas lemia elementarios vairuotojų klaidos. Beje, specialisto teigimu, daugiausiai įvykių fiksuojama žiemą, tačiau žalos yra mažesnės nei šiltuoju metų laiku. „Dažniausiai eismo įvykiai įvyksta dėl saugaus atstumo nesilaikymo, klaidų parkuojantis bei staigaus ir neatsakingo manevravimo. Daugiausiai eismo įvykių fiksuojame žiemą, tačiau jie yra smulkesni nei kitais metų laikais. BTA duomenimis, avaringumas labiausiai, net 50 proc., padidėja tada, kai oro temperatūra staiga pereina iš teigiamos į neigiamą. Esant tokioms oro sąlygoms, kai lyja ar krenta šlapdriba ir ima staiga šalti, vairavimas tikrai labai pasunkėja. Tokiais atvejais svarbiausia išlaikyti itin pagarbų saugų atstumą nuo kitų transporto priemonių. Tik taip užsitikrinsite, kad pakaks erdvės ir laiko netikėtam manevrui ar staigiam stabdymui. Kitas dalykas - greitis. Žiemą už kelio ženklus svarbesnis sveikas protas - rinkitės ne leistiną, o saugų greitį. Net jei jis siektų 30-40 km/val.“, - teigia A. Žukelis.
Specialistas sako, kad dažnai pildant deklaracijas žmonės būna susijaudinę, o tai lemia klaidas. „Žmonės pamiršta aiškiai pažymėti įvykio aplinkybes, neužrašo svarbių detalių, negauna reikalingų parašų, ar patys pasirašo ne ten, kur reikia, ir dėl to draudimo administravimo procesas gali užsitęsti. Jei duotume deklaraciją užpildyti ramiam, pasiruošusiam žmogui, problemų iškiltų labai retai. Bet po eismo įvykių, ypač jei jie sunkesni, vairuotojas būna streso būsenoje, skuba, painiojasi ir apskritai kurį laiką į situaciją negali žiūrėti objektyviai. Tokiu atveju gerai paklausti praeivių, kaip jie mato susidariusią situaciją ar net paskambinti draugui, galinčiam nuraminti ir pasakyti, ką nuosekliai reikia daryti. Atrodo, su pačiu dokumentų pildymu tai nesusiję, bet jei žmogus yra išsigandęs, streso būsenoje, tai labai atsispindi jo daromose klaidose, ir gali pakenkti net situacijoje, kurioje jis visiškai teisus. Jei vis dėlto nėra galimybės sulaukti pagalbos iš šalies, o eismo įvykio aplinkybės atrodo neaiškios, - kvieskite policiją. Atvykę pareigūnai tikrai paaiškins, kas atsakingas už eismo įvykį, bei padės užpildyti deklaraciją. Sudėtingesnio įvykio atveju, esant reikalui užregistruos eismo įvykį, ir patys vėliau nuspręs kas yra dėl jo kaltas“, - pataria A. Žiukelis.
Sukčių pinklės keliuose
Feisbuke išplito įrašas, kuriame pagalbos prašo vilnietė. Ji pasakoja, kad vienas eismo dalyvis tyčia sukėlė eismo įvykį ir ėmė reikalauti pinigų. Policija sako, jog apie taip pasipelnyti norinčius vairuotojus žinoma, ir turi patarimą, kaip elgtis patekus į tokią situaciją. LR Transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo departamento direktoriaus pavaduotojo Eligijaus Oršausko teigimu, eismo įvykio deklaracijų klastojimas nėra itin dažnas reiškinys, bet tokių atvejų pasitaiko. Dažniausiai klastojamas tikslus eismo įvykio laikas. Tačiau neteisingi gali būti ir kiti duomenys.
Naudotų automobilių rinka po įvykių
Lietuvos naudotų automobilių rinkoje vis dažniau pasirodo vos kelių metų senumo transporto priemonės, siūlomos gerokai pigiau nei rinkos vidurkis. Vizualiai jos atrodo tvarkingos, o pateikiama istorija nekelia įtarimų. Tačiau dalis tokių automobilių gali būti suremontuoti po sunkių eismo įvykių. Rugsėjo 18 d. paskelbta Europos diena be žuvusiųjų keliuose. Pagrindinis jos tikslas - kiekvieno eismo dalyvio atsakingas elgesys kelyje ir pastangos siekiant išvengti beprasmių žūčių.