Vairavimas su patempta čiurna: prevencija, gydymas ir reabilitacija

Čiurnos sąnarys yra viena dažniausiai traumuojamų žmogaus kūno vietų, sudaranti net iki 40% visų sporto traumų. Netikėtas slystelėjimas, neatsargus žingsnis, kryptelėjusi pėda ar net netinkama avalynė gali tapti čiurnos traumos priežastimi. Nors dažnai manoma, kad čiurnos traumos būdingos tik sportininkams, praktika rodo, jog jos itin dažnos ir kasdienėje veikloje - lipant laiptais, vaikštant nelygiu paviršiumi ar paslydus ant ledo.

Reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeutė G. Damušytė teigia, kad čiurnos sąnario pažeidimai yra antra pagal dažnumą trauma sporte, tačiau čiurnos traumos būdingos ne tik sportininkams, bet ir dažnai pasitaiko kasdienėje veikloje, kai dažniau pasitaiko čiurnos raiščių patempimai ar plyšimai. Santaros klinikų gydytoja traumatologė Irena Gvozdovič taip pat patvirtina, kad čiurnų traumos yra vienos dažniausių traumų, dėl ko pacientai kreipiasi. Vyrams būdingesnės sporto traumos, ypač krepšinio, padelio. Įdomu tai, kad čiurnos traumų dažniau patiria moterys, tarp jaunimo - vaikai, lyginant su paaugliais ar suaugusiaisiais. Didesnę riziką patirti čiurnos traumą taip pat turi sportuojantieji vidaus ar lauko aikštynuose.

Čiurnos sąnario sandara ir traumos mechanizmai

Čiurnos sąnarį sudaro trys kaulai: blauzdikaulis, šeivikaulis ir šokikaulis. Blauzdikaulis kartu su šeivikauliu sudaro tarsi „kišenę“, kurioje yra šokikaulis. Per jį visas kūno svoris perduodamas pėdai, o sąnarį supantys raiščiai, sausgyslės ir raumenys užtikrina jo stabilumą. Taigi, čiurnos sąnarys atlieka dvigubą funkciją - užtikrina ir judesį, ir stabilumą, sugeria smūgius šuolių metu, palaiko pusiausvyrą stovint.

Dažniausiai pasitaikanti čiurnos trauma yra raiščių patempimas. Jis įvyksta tada, kai pėda staigiai kryptelėja į šoną - dažniausiai į vidų (inversijos metu), ir raiščiai nebesugeba išlaikyti sąnario stabilumo. Net 85 proc. šių traumų įvyksta išorinėje čiurnos dalyje. Tokia situacija dažna nusileidžiant po šuolio, bėgant, sportuojant ar tiesiog žengiant netvirtą žingsnį, užkliuvus už nelygaus paviršiaus ar staiga keičiant kryptį sporto metu. Be raiščių patempimų, čiurnos srityje gali būti pažeidžiamos sausgyslės, kremzlės, o sunkesniais atvejais - lūžti kaulai.

Čiurnos raiščių patempimų laipsniai

Čiurnos raiščių patempimai skirstomi į tris laipsnius:

• Pirmojo laipsnio patempimas yra lengvas - pažeidžiami tik pavieniai raiščių pluoštai, juntamas nestiprus skausmas, galimas nežymus patinimas, tačiau sąnario funkcija iš esmės išlieka.
• Antrojo laipsnio patempimas - vidutinio sunkumo, kai įvyksta dalinis raiščių plyšimas, atsiranda ryškesnis patinimas, kraujosruvos, skausmas ir dalinis sąnario nestabilumas.
• Trečiojo laipsnio patempimas - sunkus, kai įvyksta visiškas raiščių plyšimas, ryškus skausmas, patinimas, kraujosruvos ir sąnario nestabilumas.

Čiurnos patempimo simptomai

Čiurnos traumos simptomai priklauso nuo pažeidimo pobūdžio ir sunkumo, tačiau dažniausiai pasireiškia šiais požymiais:

• ūmus skausmas pažeistoje vietoje, kuris dažnai būna aštrus ir paaštrėja judinant sąnarį ar bandant atlikti specifinį judesį;
• patinimas pažeistoje srityje - tai natūrali organizmo reakcija į audinių pažeidimą, kai į traumos vietą plūsta skysčiai ir formuojasi edema;
• poodinė kraujosruva arba hematoma - kraujagyslių pažeidimas lemia kraujo išsiliejimą į aplinkinius audinius, todėl oda aplink sąnarį gali tapti melsva, raudona ar gelsva;
• sustingimas;
• sumažėjusi judesių amplitudė;
• negaliėjimas remtis pažeista koja ar sunku minti koja.

Pirmoji pagalba ir diagnostika

Pirmosiomis valandomis po traumos itin svarbi tinkama pirmoji pagalba. Gydytoja traumatologė Irena Gvozdovič pabrėžia „auksinę 48 val. taisyklę“: negalima judinti sužalotos kojos ar bandyti ja remtis, nes tai gali dar labiau pažeisti raiščius, sausgysles ar net paslinkti lūžę kaulai. Pirmąsias 48 valandas rekomenduojama atlikti sąnario kompresiją, šaldyti pažeistą vietą (15-20 min. kas 2-3 valandas), naudojant specialius gelio kompresus, ir laikyti koją pakeltą aukščiau širdies lygio (ant pagalvės ar dviejų). Taip pat siūlomi vaistai ar tepalai nuo skausmo. Taip pat kineziterapeutė G. Damušytė rekomenduoja atlikti lengvus judesius, kurie nekelia skausmo.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Jei skausmas labai stiprus, patinimas nemažėja, neįmanoma minti koja arba čiurna atrodo nestabili, rekomenduojama nieko nelaukti ir kreiptis į gydytoją ortopedą-traumatologą. Kineziterapeutė G. Damušytė sako, kad tai suprasti padės specialistų naudojama „Ottawa“ taisyklė. Būtina kreiptis į gydymo įstaigą dėl galimo čiurnos lūžio, jei tinka bent vienas iš toliau išvardytų teiginių:

• jaučiamas skausmas ties išorine kulkšnies dalimi, apie 6 cm kaulo ilgio (paspaudus pirštais);
• jaučiamas skausmas ties vidine kulkšnies dalimi, apie 6 cm kaulo ilgio (paspaudus pirštais);
• jaučiamas skausmas einant - ant traumuotos kojos neįmanoma išlaikyti kūno svorio.

Diagnostiniai tyrimai

Pacientui kreipiantis į gydytoją dėl skaudamos čiurnos, pirmasis specialisto uždavinys - ortopedinį įtvarą. Daroma rentgeno nuotrauka, kad būtų įvertintas kaulinis audinys ir nustatyta, ar yra lūžis. Dažnai per 10 dienų praeina uždegiminė fazė, kai skausmas ir tinimas sumažėja, tačiau nesant geresnių pokyčių, galima skirti echoskopiją ar magnetinį rezonansą. Ultragarsinis tyrimas gali būti naudingas diagnozuojant čiurnos raiščių pažeidimus, atliekant ultragarso diagnostiką tikslumas iki 95 % ATFL ir 90 % CFL sužalojimų. Nors MRT yra patikimas ūminių ATFL ir CFL raiščių plyšimų diagnostikos metodas po ūminio sužalojimo, jis paprastai nėra atliekamas dėl didelio traumos dažnio, tyrimo kainos ir klaidingai teigiamų rezultatų.

Čiurnos patempimo gydymas

Gydymo taktika priklauso nuo traumos sunkumo. Lengvesniais atvejais dažniausiai taikomas konservatyvus gydymas, naudojant elastinius čiurnos įtvarus. Vidutinio sunkumo ar sunkesnių traumų atvejais gali būti skiriami čiurnos įtvarai su plastikiniais šoniniais sutvirtinimais, gipso ar plastikiniai imobilizatoriai. „Ortopro“ klinikos gydytojas V. Zankinas sako, jog moksliniai tyrimai rodo - po čiurnos traumos suspaudimui labiau tinka elastiniai įtvarai, o ne įmobilizavimas gipsu, žmonės greičiau sveiksta naudodami įtvarus, nes su jais koja išlieka šiek tiek judri.

Ortopedinės priemonės

Čiurnos sąnarį stabilizuojantys įtvarai yra viena svarbiausių gydymo ir profilaktikos priemonių. Jie prilaiko sąnarį, neleidžia jam kryptelėti į šoną, tačiau neriboja pėdos judesių aukštyn ir žemyn. Tai ypač svarbu potrauminiu laikotarpiu, kai reikia apsaugoti sąnarį, bet kartu palaikyti judrumą. Sportuojantiems ar dirbantiems fiziškai aktyvų darbą žmonėms rekomenduojama naudoti elastinius čiurnos įtvarus ir kaip prevencinę priemonę. Jie padeda sumažinti traumų riziką, suteikia papildomą stabilumą ir apsaugą padidinto krūvio metu.

Patinimui ir kraujotakos sutrikimams mažinti dažnai rekomenduojamos kompresinės kojinės. Jos laipsniškai apspaudžia koją, didžiausią spaudimą suteikdamos ties čiurna, ir taip gerina veninę kraujotaką bei limfos nutekėjimą.

Vaistai ir tepalai

Ūmioje čiurnos raiščių patempimo fazėje skausmui ir uždegimui mažinti dažniausiai skiriami geriamieji ir vietiniai nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), tokie kaip ibuprofenas, naproksenas, diklofenakas ar celekoksibas. Šie vaistai slopina uždegimą skatinančių prostaglandinų gamybą, taip mažindami patinimą, paraudimą ir skausmą pažeistoje vietoje. Svarbu atsižvelgti į galimas šalutines reakcijas, ypač virškinimo trakto ar širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus, todėl vaistus reikėtų vartoti tik gydytojo nurodymu. Acetaminofenas yra toks pat veiksmingas kaip ir NVNU nuo skausmo, patinimo ir judesio amplitudės didinimo per pirmąsias dvi savaites po ūmaus patempimo.

Vietiniai tepalai su priešuždegiminiais ar skausmą malšinančiais komponentais (heparinu, dimentilsulfoksidu, arnika, ežiuole ar terpentinu) gali būti naudojami kaip papildoma priemonė. Šie preparatai gerina vietinę kraujotaką, mažina patinimą ir uždegimą bei malšina skausmą pažeistoje vietoje. Tepalus reikėtų tepti plonu sluoksniu ant odos, vengiant pažeistų odos vietų. Prieš naudojant būtina įsitikinti, kad nėra alergijos sudėtinėms medžiagoms.

Liaudies medicina

Liaudies medicinoje nuo seno naudojamos įvairios priemonės raiščių patempimų gydymui. Dažniausiai pasitelkiami šalti kompresai, pagaminti iš ledo, sušaldytų daržovių ar specialių gelio paketų. Šaltis padeda sumažinti patinimą, uždegimą ir nuskausmina pažeistą vietą. Taip pat populiarūs įvairūs augaliniai preparatai, tokie kaip ramunėlių, medetkų, ežiuolės ar arnikos tepalai bei tinktūros. Nors liaudiškos priemonės gali būti naudojamos kaip papildomas gydymo būdas, jos neturėtų pakeisti įrodymais pagrįsto medicininio gydymo.

Reabilitacija ir atsistatymas

Kineziterapeutė G. Damušytė pabrėžia, kad po čiurnos traumos sutrinka sąnario judėjimo funkcija: sumažėja judesio amplitudės, atsiranda patinimas, sąnarinių paviršių pažeidimai. Visa tai gali turėti įtakos osteoartrito ar lėtinio čiurnos nestabilumo atsiradimui. Reabilitacija po čiurnos traumos padeda susigrąžinti visavertę sąnario judėjimo funkciją, išvengti nereikalingų komplikacijų ir sumažinti traumų pasikartojimo tikimybę.

Reabilitaciją galima pradėti tuomet, kai pastačius koją ant žemės nėra jaučiamas didelis skausmas. Jau per pirmąsias dvi paras galima atlikti tempimo pratimus ir kitus judesius, lavinančius lankstumą, didinančius judesių diapazoną. Pradžioje jie atliekami sėdimoje pozicijoje, skausmui sumažėjus - stovint. Kineziterapeutė rekomenduoja tęsti pratimus tol, kol neliks skausmo ir atsistatys lankstumas. Jei simptomai išlieka, gali būti paskirti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ar net taikoma visos plaštakos imobilizacija.

Pratimai reabilitacijos metu

• Gulint lovoje galima pradėti judinti pirštus, šiek tiek iškėlus koją judinti čiurnos sąnarį ir paskui po truputį didinti krūvį atsisėdus, nes koja neapkraunama viso kūno svoriu.
• Ant kulno pastačius pėdą su pirštais galima rašyti abėcėlės raides.
• Kai saugiai jaučiamės, galima stotis nuo lovos ir apkrauti abi kojas.
• Kojų jėgos pratimai - sukioti jas į šonus, taip sukeliant pasipriešinimą.
• Paskutinis etapas - pratimai ant vienos kojos. Pasistiebimai ant vienos kojos, pusiausvyros išlaikymai. Taip supažindinamas kūnas su nestabilia padėtimi, kad trauma nepasikartotų.

Kineziterapija ir fizioterapija

Siekiant išvengti pasikartojančių traumų, svarbūs ne tik įtvarai, bet ir reabilitacija. Specialūs pratimai, masažai, pusiausvyros lavinimas stiprina čiurnos raumenis ir raiščius, gerina koordinaciją. Reabilitacijai dažnai naudojamos pusiausvyros pagalvėlės, masažiniai kamuoliukai, voleliai. Reabilitacija po čiurnos traumos gali trukti nuo kelių mėnesių iki metų. Jos metu taikoma kineziterapija, masažai, įvairios fizioterapijos procedūros, kurias skiria fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Fizioterapijos užsiėmimų metu taikomos tokios procedūros kaip limfodrenažas, šaldanti kompresija, elektroterapija, magnetoterapija. Kartu su kineziterapijos užsiėmimais, visas reabilitacinio gydymo kompleksas padeda greičiau atsigauti po operacijos ir grįžti prie kasdienės neribojančios veiklos ar mėgstamo sporto.

Gijimo laikas ir komplikacijos

Raiščių patempimo gijimo laikas gali ženkliai skirtis priklausomai nuo pažeidimo sunkumo ir lokalizacijos. Lengvi patempimai dažniausiai išgyja per 2-4 savaites. Vidutinio sunkumo patempimams gali prireikti 4-8 savaičių. Jei patempimas stipresnis ar linkęs dažnai kartotis, gijimas gali trukti ir iki 12 savaičių ar ilgiau. Svarbu suprasti, kad iki galo neišgydyta čiurnos trauma dažnai kartojasi ir tampa lėtine problema. Pakartotinės traumos rizika išauga 50-70 proc., o patirtos čiurnos traumos gali sukelti įvairių komplikacijų, tokių kaip čiurnos uždegimai, čiurnos nestabilumas, čiurnos ankštumas (kai susidaro randiniai pakitimai, kurie ėjimo metu įkrenta į čiurnos sąnarį ir sukelia skausmą) ir potrauminė artrozė (kai visiškai susigadina čiurnos sąnarys, kremzlė).

Prevencija

Kineziterapeutė Inga Rudytė-Jorgensen teigia, kad sportininkams traumos dažnai nutinka dėl neatliktų apšilimo judesių, netinkamo pasiruošimo, neteisingai, per staigiai atliekamų judesių. Raiščių patempimų rizika didėja dėl įvairių veiksnių, tokių kaip nepakankamas apšilimas prieš fizinę veiklą, netinkama judesių technika, raumenų silpnumas ar disbalansas, anatominiai ypatumai ar anksčiau patirtos traumos. Prevenciškai svarbu stiprinti aplinkinius raumenis, bei laikytis taisyklingos kūno mechanikos. Bėgimo, šokinėjimo ar kitų intensyvių sportinių veiklų metu kojų raiščiai patiria didelį stresą, todėl svarbu palaipsniui didinti krūvį, naudoti tinkamą avalynę ir skirti pakankamai laiko poilsiui bei regeneracijai.

Apšilimo pratimai

• Pasukioti pėdas.
• Pasistiebti.
• Pašokinėti.
• Palankstyti kelius.
• Pasispardyti sau į užpakalį.
• Pašokinėti stačiais keliais vietoje.
• Pasukioti liemenį, pečius.

tags: #vairavimas #su #patempta #ciurna