Šiame straipsnyje pateikiamos rekomendacijos ir informacija, susijusios su transporto priemonėmis, įtariamomis kaip pagrobtos, jų paėmimu, saugojimu, tikrinimu ir grąžinimu atliekant ikiteisminį tyrimą bei vykdant tarptautinius įsipareigojimus. Taip pat aptariami naudotų transporto priemonių pirkimo-pardavimo niuansai, jų techninės būklės reikalavimai, registracija, eismo reikalavimai ir problemos, susijusios su neeksploatuojamomis transporto priemonėmis.
Įtariamų pagrobtų transporto priemonių valdymas
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu, patvirtintos Rekomendacijos dėl transporto priemonių, kurios, įtariama, yra pagrobtos, paėmimo, saugojimo, tikrinimo ir grąžinimo atliekant ikiteisminį tyrimą ir vykdant tarptautinius įsipareigojimus
. Tai apima daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, sąvoką, procesinį įforminimą, laikymo tvarką ir terminus, grąžinimo tvarką ikiteisminio tyrimo metu bei priemones, kurių imamasi dėl daiktų, nutraukiant ikiteisminį tyrimą. Šie procesai nustatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 91-94 straipsniuose ir 108 straipsnio 2 dalyje.
Naudotų transporto priemonių pirkimas ir garantijos
Daugelis transporto įmonių ir individualių asmenų perka naudotas transporto priemones kroviniams gabenti ar kitai ūkinei komercinei veiklai vykdyti. Lietuvos Respublikos teisės aktai nedaro takoskyros tarp naujų ir naudotų transporto priemonių teisinio reglamentavimo - tos pačios teisės normos taikomos tiek naujų, tiek naudotų transporto priemonių pirkėjams ir pardavėjams, nors naudotų transporto priemonių pardavėjams numatytos papildomos pareigos.
Naudotos transporto priemonės kokybė
Pagal teismų formuojamą praktiką, parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo ir ankstesnio naudojimo sąlygų gali skirtis nuo analogiško naujo daikto. Dėl to galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės. Tačiau, jei pirkėjas ir pardavėjas nesusitarė kitaip, naudotas daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturėtų būti suprantamas siaurai - jis apima ir situacijas, kai daiktą įmanoma naudoti, bet dėl to patiriami dideli nepatogumai, trikdžiai ar papildomos sąnaudos.
Garantija ir pirkėjo teisės
Svarbu žinoti, kad ir naudotai transporto priemonei yra taikoma garantija. Įsigijus naudotą transporto priemonę (tiesiogiai iš pardavėjo arba lizingo sutarties pagrindu) ir per 2 metus pastebėjus, kad ji turi trūkumų, pirkėjas turi įstatyminį pagrindą ginti savo teises. Pardavėjas atsako už transporto priemonės trūkumus tik tuomet, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki transporto priemonės perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki jos perdavimo (Civilinio kodekso 6.333 straipsnio 1 dalis).
Pavyzdžiui, civilinėje byloje pirkėjui lizingo sutarties pagrindu įsigijus naudotą vilkiką ir išvažiavus į pirmąjį reisą, paaiškėjo, kad vilkiko variklis yra sugadintas ir neatitinka pardavėjo deklaruotos būklės. Pirkėjui įrodžius variklio defektus ir faktą, kad pardavėjas prieš sudarant pirkimo-pardavimo sandorį jų pirkėjui neatskleidė, teismas tenkino pirkėjo ieškinį.
Pardavėjo atsakomybės ribos
Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų. Paprastai pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y., kai transporto priemonės trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi.
Pirkėjo pareiga patikrinti techninę būklę
Ar privaloma pirkėjui prieš įsigyjant naudotą transporto priemonę patikrinti jos techninę būklę (kokybę)? Vienareikšmio atsakymo nėra. Nors toks pirkinio patikrinimas įgalina išaiškinti paslėptus trūkumus, tačiau netgi ir neišnaudojus transporto priemonės patikrinimo autoservise galimybės, toks pirkėjo elgesys paprastai nėra laikomas dideliu pirkėjo nerūpestingumu įstatymo prasme. Pardavėjas turi įrodyti, jog automobilio trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.
Teismų praktikoje nurodyta, kad pirkėjo nerūpestingumas, nepasirūpinus specialia automobilio patikra, savaime neeliminuoja pardavėjo atsakomybės už automobilio paslėptus trūkumus, dėl kurių automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį, kadangi pasirūpinti specialia automobilio patikra yra pirkėjo teisė, bet ne pareiga. Vis dėlto, konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016 buvo konstatuota, kad pirkėjas įsigijo Lietuvoje nepopuliaraus modelio dešimties metų naudotą automobilį, todėl kaip apdairus ir protingas žmogus taip pat turėjo pareigą įsitikinti įsigyjamo daikto kokybe. Panaši situacija susiklostė ir kitoje civilinėje byloje (žr. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-9-569/2018), pagal kurios faktines aplinkybes, pirkėjas įsigijo dešimties metų senumo naudotą BMW markės transporto priemonę, o pardavėjas, prieš sudarant pirkimo - pardavimo sutartį, siūlė pirkėjui detaliai patikrinti transporto priemonę kokiame nors automobilių servise. Tačiau pirkėjas tokio pasiūlymo atsisakė, transporto priemonę apžiūrėjo ir išbandė pats.
Pirkėjo teisių gynimo būdai
Civilinis kodeksas numato kelis alternatyvius pirkėjo teisių gynimo būdus, taikomus įsigijus ir naudotą netinkamos kokybės transporto priemonę:
- Teisė reikalauti pakeisti daiktą tinkamos kokybės daiktu arba atitinkamai sumažinti pirkimo kainą.
- Teisė reikalauti neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti jo išlaidas trūkumams pašalinti.
- Pirkėjo teisė atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Šis reikalavimas taikomas tuomet, kai netinkama kokybė yra esminis sutarties pažeidimas.
Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų nepakanka pirkėjo pažeistoms teisėms apginti.
Pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatymo nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumo pobūdžiu. Todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai. Išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą. Pirkėjas, pastebėjęs ar turėjęs pastebėti transporto priemonės defektus, per protingą laiką turi pareigą apie tai pranešti pardavėjui.
Pardavėjo atsakomybė ir pareigos
Naudotos transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarčių reglamentavimas numato specifinių prievolių pardavėjui - šis sutartyje privalo nurodyti visus privalomus deklaruoti duomenis bei visus jam žinomus parduodamos transporto priemonės trūkumus - tiek akivaizdžius, tiek neakivaizdžius.
Jei pardavėjas pats nežino visų parduodamos transporto priemonės trūkumų, klausimas dėl atsakomybės sprendžiamas individualiai. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-9-569/2018 pardavėjas nurodė, kad pardavė neseniai įsigytą transporto priemonę ir apie ankstesnio transporto priemonės savininko atliktą variklio remontą nežinojo. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, padarė labiau tikėtiną išvadą, jog pardavėjas apie tai, kad buvo atliktas automobilio variklio remontas, nežinojo. Teismas sprendė, kad pardavėjui, kaip ankstesniam automobilio savininkui, nei norminiai aktai, nei susiklosčiusi praktika nekelia reikalavimų žinoti ir pateikti kitam pirkėjui absoliučiai visą informaciją apie parduodamą naudotą automobilį, įskaitant ir tai, kaip jis buvo modifikuotas, pažeistas ar pan. ankstesnių savininkų valdymo laikotarpiais.
Bendrieji reikalavimai transporto priemonėms ir eismas
Techninė būklė ir registracija
Viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, išskyrus Kelių eismo taisyklėse (KET) numatytus atvejus. Leidžiama dalyvauti nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti) ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Reikiamą techninę būklę, registravimą ir privalomąjį draudimą užtikrina transporto priemonės valdytojas.
Draudžiama dalyvauti viešajame eisme motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, taip pat priekaboms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse, išskyrus tam tikrus išvardintus atvejus. Leidžiama laikinai (iki 90 dienų per metus) Lietuvos Respublikoje esančioms užsienio valstybėje įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, taip pat priekaboms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse.
Motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, sugadintoms eismo ar kitokio įvykio metu, kai motorinės transporto priemonės neatitinka techninių reikalavimų (deformuotas statramstis ar lonžeronas, ar rėmas, vairo ar stabdžių sistemos, ar pakaba ir (ar) kai suveikė oro pagalvių sistema), o priekabos negali būti tempiamos, nustatyta tvarka panaikinamas privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas. Panaikinti motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą turi teisę policijos pareigūnai, Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai ir muitinės įstaigų pareigūnai. Transporto priemonėje draudžiama įrengti greitį matuoti trukdančias priemones ir daiktus. Pradedantiesiems vairuotojams draudžiama vairuoti motorines transporto priemones, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje.
Transporto priemonių ir priekabų skiriamieji ženklai
Kiekviena motorinė transporto priemonė, priekaba turi būti su tam skirtoje vietoje vertikalioje plokštumoje pritvirtintais, registruojant jai priskirtais valstybinio numerio ženklais. Valstybinio numerio ženklus draudžiama uždengti apsauginėmis medžiagomis, lankstyti ar kitaip keisti jų formą, jie neturi būti apgadinti, užteršti ar surūdiję. Transporto priemonė, į Lietuvos Respubliką atvykusi iš kitos valstybės, turi būti paženklinta tos valstybės, kurioje ji įregistruota, skiriamuoju ženklu, jei šio ženklo nėra valstybiniame numeryje. KET nustato atvejus, kuriais tam tikrų kelio ženklų ar ženklinimo reikalavimai neprivalomi skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtų transporto priemonių vairuotojams.
Registracija, jos sustabdymas ir panaikinimas
Lietuvos Respublikos viešajame eisme dalyvauti leidžiama nustatyta tvarka registruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms. Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos registruojamos neterminuotai, išskyrus tam tikrus atvejus. Laikinai registruotos motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos ženklinamos laikinaisiais valstybinio registracijos numerio ženklais, ant kurių nurodomas jų galiojimo terminas.
Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka nustačius, kad neatlikta ar negalioja motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos privalomoji techninė apžiūra arba kad motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, arba kad nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, leidimas tokiai motorinei transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme sustabdomas (išskyrus motorines transporto priemones ir (ar) priekabas, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti).
Kai draudimo įmonė ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro įgalioti asmenys nustato, kad eismo įvykio metu nukentėjusiam trečiajam asmeniui transporto priemonę remontuoti ekonomiškai netikslinga, informacija apie šią transporto priemonę turi būti pateikta Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui. Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos leidimas dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojo sprendimu panaikinamas ir motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba išregistruojama, kai motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas pripažįstama netinkama eksploatuoti.
Transporto priemonių kategorijos ir tipai
- N3 klasė: transporto priemonė kroviniams vežti, kurios techniškai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė didesnė kaip 12 t (sunkusis krovininis automobilis).
- Kategorija G: padidinto važumo transporto priemonės (visureigiai). Visureigiais vadinamos M ir N kategorijos transporto priemonės, kurios atitinka tam tikrus reikalavimus.
- M: paruoštos eksploatuoti transporto priemonės masė (kg) - transporto priemonės su kėbulu arba važiuoklės su kabina, jei gamintojas nesumontavo kėbulo, ir sukabintuvo, jei jį sumontavo gamintojas, masė, įskaitant aušinimo skysčio, alyvos, 90 proc. kuro, 100 proc. kitų skysčių (išskyrus naudojamą techninį vandenį), instrumentų komplekto, atsarginio rato ir vairuotojo (75 kg) mases.
- N: sėdimų vietų skaičius, neskaitant vairuotojo.
Visų tipų priekabų bei puspriekabių kėbulai pagal savo paskirtį koduojami ir apibrėžiami analogiškai kaip ir sunkvežimių BA kėbulų tipų kodai (išskyrus L kategorijos transporto priemonės priekabas). Pavyzdžiui, DAK - tai puspriekabė-šaldytuvas; DCG - tai centrinės ašies priekaba-konteinervežis; DBB - tai priekaba-furgonas. SA - gyvenamasis automobilis - specialus.
Neeksploatuojamos transporto priemonės ir aplinkosauga
Be priežiūros bendro naudojimo vietose paliktos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sukelia nepatogumų gyventojams ir eismo dalyviams. Jos trikdo eismą, greitosios pagalbos automobilių, šiukšliavežių ir kitų eismo dalyvių judėjimą. Savivaldybės kasmet sulaukia tūkstančių pranešimų apie tokias transporto priemones. Nemažėjantis pranešimų skaičius rodo, kad administracinė atsakomybė ne visada atbaido neatsakingus transporto priemonių savininkus nuo pažeidimų.
Poveikis aplinkai
Į aplinką patekusi automobilių alyva ir kitos kenksmingos medžiagos gali prasiskverbti į dirvožemį, užteršti gruntinius vandenis ir padaryti žalą aplinkai bei žmonių sveikatai. Dėl to itin svarbu, kad gyventojai neparduotų netinkamų naudojimui automobilių nelegaliems ardytojams, kurie dažniausiai tinkamai nepasirūpina neigiamą vertę turinčiomis atliekomis.
Lietuvos teisės aktai numato, kad eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir jų dalys turi būti perduotos tik atliekų tvarkytojams, turintiems teisę užsiimti tokių transporto priemonių surinkimu ir tvarkymu. Seni automobiliai ir jų atliekos taip pat gali būti atiduotos transporto priemonių gamintojams ir importuotojams arba pristatytos į jų įsteigtas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietas. Europos Sąjungos (ES) šalyse galioja lengvųjų automobilių (M1 klasės) ir mikroautobusų (N1 klasės) pakartotinio naudojimo ir perdirbimo pareigos ir užduotys. Pagal ES direktyvą 95 proc. lengvųjų automobilių ir mikroautobusų ardymo metu per metus susidarančių atliekų turi nukeliauti į pakartotinį naudojimą bei naudojimą, įskaitant perdirbimą.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2019 metais Lietuvoje buvo surinkta 36,4 tūkst. tonų naudotų nebetinkamų transporto priemonių, iš jų 35,7 tūkst. tonų buvo tinkamai sutvarkytos. Nepaisant to, karantino metu parkuose ar miškuose vis dar aptinkama automobilių atliekų, tokių kaip padangos, plastikas, salono apdailos medžiagos, sėdynės, kilimėliai, guma ar stiklas, net ir šalia ežerų, upių ar upelių. Tai rodo, kad ne visos atliekos patenka pas atliekų tvarkytojus ir yra tinkamai sutvarkomos.
Priverstinis transporto priemonių nuvežimas
Tūkstančiai vairuotojų jau yra patyrę, ką reiškia staiga nerasti savo automobilio ten, kur jį paliko. Nors pirmoji mintis gali sufleruoti apie vagystę, tačiau tiesa yra ta, kad automobilį pervežti iš vienos vietos į kitą gali savivaldybių samdomos įmonės. Transporto priemonė gali būti nutempta ne tik, kai ji pastatoma netinkamoje vietoje, bet ir tada, jei ji visai nenaudojama.
Statistika ir priežastys
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas teigia, kad priverstinai nuvežamų automobilių skaičius kasmet svyruoja nuo maždaug 2,5 iki 3 tūkst. ir miesto mastu nemažėja. Tačiau pareigūnai pastebi, kad palaipsniui mažėja itin grubių, įžūlių ir akivaizdžiai piktybiškų automobilių statymo pažeidimų atvejų senamiestyje. Tai leidžia operatyviau reaguoti į toliau nuo sostinės centro nutolusiuose rajonuose kylančias problemas, padėti atliekų vežėjams, kurie dėl netvarkingai pastatytų automobilių negali tinkamai aptarnauti konteinerių.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis teigė, kad, palyginti 2022 su 2024 m., yra stebimas nežymus pranešimų ir priverstinai nutempiamų nenaudojamų transporto priemonių skaičiaus mažėjimas. Šie duomenys leistų manyti, kad Kauno miesto gatvėse ir kitose bendro naudojimo teritorijose atsiranda daugiau tvarkos, transporto priemonių savininkai tampa sąmoningesni ir atsakingiau prižiūri savo turtą. Priverstinai nuvežami įvairių gamintojų automobiliai, pavyzdžiui, „VW“, „Opel“, „Renault“. Jie priverstinai nuvežami iš įvairių Kauno mieste esančių bendrojo naudojimo vietų, galbūt kiek dažniau iš miegamųjų Kauno miesto mikrorajonų.
Gyventojų skundai ir savininkų atsakomybė
Vilniuje sulaukiama daug gyventojų skundų ir pranešimų apie neeksploatuojamas arba eismui trukdančias transporto priemones. Nustačius, kad transporto priemonė yra neeksploatuojama, ieškomas jos savininkas. Jei savininkas nustatomas ir nusižengimas fiksuojamas pirmą kartą, savininkas yra įspėjamas ir įpareigojamas pasirūpinti transporto priemone, t. y. pradėti eksploatuoti transporto priemonę arba pašalinti ją iš bendro naudojimo vietos. Jei asmuo automobiliu nepasirūpina, antrą kartą skiriama piniginė bauda, o automobilis konfiskuojamas. Jei neeksploatuojamos transporto priemonės savininkas nežinomas ar nežinoma jo buvimo vieta, ji perimama savivaldybės žinion ir pradedama turto pripažinimo bešeimininkiu procedūra.
Jei transporto priemonė yra pastatyta pažeidžiant Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimus ir ji nufotografuojama, už tai automobilių savininkams surašomas protokolas ir skiriama bauda. Transporto priemonės priverstinai nuvežamos tik tais atvejais, kai jos dėl padaryto nusižengimo trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises. Pavyzdžiui, transporto priemonės priverstinai nuvežamos, kai dėl parkavimo pažeidžiant KET užstoja matomumą kitiems eismo dalyviams, trukdo pravažiuoti, užkerta galimybę pėstiesiems naudotis šaligatviu ar pėsčiųjų perėja, šiukšliavežėms privažiuoti prie atliekų konteinerių ir pan.
Kaune gyventojai taip pat aktyviai teikia pranešimus apie stovinčias ir ilgą laiką nenaudojamas transporto priemones prie bendro naudojimo vietų, pavyzdžiui, daugiabučių namų. Dalis pranešimų nepasitvirtina, nes ne visais atvejais transporto priemonės stovinčios bendrojo naudojimo vietoje atitinka neeksploatuojamos transporto priemonės požymius. Taip pat pasitaiko atvejų, kai transporto priemonės paliktos stovėti suformuotame žemės sklype, juridiniam ar privačiam asmeniui priklausančioje teritorijoje, kuri nėra laikoma bendrojo naudojimo vieta.
Išlaidos ir pasekmės
Jei automobilis yra neeksploatuojamas, turto pripažinimo bešeimininkiu procedūros yra ilgos ir sudėtingos. Teisės aktuose numatyta tvarka ir terminai saugo privačios nuosavybės neliečiamumą, kuris įtvirtintas ir Konstitucijoje. Būtent dėl to nenaudojamų automobilių patraukimas gali užtrukti. Kol ieškomas savininkas, nutempta transporto priemonė atsiduria Vilniaus miesto savivaldybės žinioje. Tokie priverstiniai nuvežimai pernai metais taikyti 63 kartus.
Jei pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūros metu savininkas atsiranda, automobilis grąžinamas, tačiau savininkas turi padengti savivaldybės patirtas išlaidas už automobilio nuvežimą ir antstolio paslaugas, iš viso - 217,8 euro. Tokių atvejų pernai buvo 4. Neatsiradus savininkui ir teismui priėmus sprendimą pripažinti transporto priemonę bešeimininkiu turtu, ji utilizuojama. Tiesa, jei savininkas nepasirūpina savo neeksploatuojama transporto priemone ir ji konfiskuojama, nebūtinai automobilis bus iškart utilizuojamas. Priklausomai nuo nustatytos transporto priemonės vertės ji arba perduodama Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) realizuoti valstybės vardu, arba utilizuojama. Pernai konfiskuotos 97 neeksploatuojamos transporto priemonės.
2024 m. vien už KET pažeidimus Vilniuje priverstinai buvo nuvežti 2888 automobiliai. Atsiimant automobilį, savininkas privalo atlyginti nuvežimo išlaidas (135 eurus), taip pat skiriama bauda, kuri, priklausomai nuo pažeidimo, gali siekti nuo 15 iki 180 eurų. Jei automobilis neatsiimamas, savivaldybė jo savo nuosavybėn neperima, klausimas dėl nuvežimo išlaidų atlyginimo sprendžiamas civiline tvarka tarp transporto priemonės savininko ir priverstinį nuvežimą vykdančios įmonės. Iki šiol neatsiimti 9 priverstinai nuvežti Kelių eismo taisykles pažeidžiant pastatyti automobiliai.
Kaune didžioji dalis automobilių priverstinai nuvežamos tada, kai jos neturi savininko arba jo nepavyksta nustatyti. Taip pat ir tada, kai transporto priemonės apskritai neįmanoma identifikuoti. Per 12 mėnesių nuo priverstinio transporto priemonės nuvežimo jos savininkas ar jo įgaliotas asmuo, turintis į ją teisių, gali kreiptis dėl transporto priemonės grąžinimo. 80-90 proc. tokių transporto priemonių savininkų nesikreipia dėl transporto priemonės grąžinimo. Tokiu atveju išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu, padengia savivaldybė.
Jei šeimininkas neatsiliepia ir nepašalina neeksploatuojamos transporto priemonės, ji, kaip ir Vilniuje, pakliūva savivaldybės žinion. Priverstinai nuvežama ir saugoma, kol atsiras savininkas arba teismas priims sprendimą dėl jų pripažinimo bešeimininkiu turtu, aikštelėje adresu Islandijos pl. 203, Kaune. Teismus priėmus sprendimą neeksploatuojamą transporto priemonę pripažinti bešeimininkiu turtu ir ją perdavus savivaldybės žinion, tokios transporto priemonės utilizuojamos teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo metu jau yra utilizuota 17 transporto priemonių.
Kauno miesto savivaldybė sako, kad artimiausiu metu tokios kontrolės, kuomet yra priverstinai nutempiami automobiliai, plėtra nėra numatoma. Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybės atstovai dar kartą ragina gyventojus pranešti apie automobilius, kurie yra neeksploatuojami, teršia aplinką bei užima stovėjimo vietą informuoti savivaldybę.
tags: #del #rekomendaciju #del #transporto #priemoniu #kurios