Degalų tikrinimas automobilių bakuose ir degalų sistemos priežiūra

Perkant naudotą automobilį iš neoficialaus pardavėjo visuomet susiduriama su rizika, jog nebus atskleistos visos detalės apie transporto priemonę. Išsami automobilio patikra, pagrįsta ekspertų patarimais ir žiniomis, padeda išvengti esminių klaidų pasirinkimo procese. Automobilio duomenis ir jo istoriją galima patikrinti pažangiose duomenų bazėse, pavyzdžiui, internetinėje svetainėje CARVERTICAL.

Automobilio apžiūra prieš pirkimą

Kėbulo ir išorės elementų patikra

Automobilio apžiūrą reikėtų pradėti nuo kėbulo detalių. Svarbu įsitikinti, jog tarpai tarp sparnų, durelių ir kitų detalių yra vienodi. Lengvai perbraukus šiuos tarpus pirštais, jei pajutami išlinkimai, gali būti, jog automobilis yra turėjęs defektų. Taip pat reikėtų patikrinti patį kėbulą, lygiagrečiai jo paviršiui, ieškant nelygumų ar pažeidimų.

Apžiūrint automobilio stiklus galima rasti atsakymus apie jo būklę. Jei transporto priemonės stiklai nėra keisti, ant jų turėtų būti išgraviruoti tie patys skaitmenys. Tas pats galioja ir automobilio žibintams.

Nepamirškite patikrinti, ar nebuvo iššovusios oro pagalvės. Tai padaryti galima apžiūrint vairo stebulę ir keleivio sėdynės oro pagalvės dangtelį.

Variklio ir skysčių būklė

Pakėlus variklio dangtį būtina įvertinti tepalo ir aušinimo skysčio būklę. Svarbu patikrinti, ar skysčių lygis atitinka normas ir ar nėra akivaizdžių nuotėkių ar nenormalių spalvų.

Važiavimo bandymas

Renkantis automobilį, būtina atsisėsti už vairo ir bent kiek pavažiuoti. Važiuojant gerai įsiklausykite, ar automobilis neskleidžia jokių pašalinių garsų stabdant ar sukant vairą. Tai gali signalizuoti apie stabdžių sistemos, pakabos ar kitų komponentų gedimus. Nepamirškite patikrinti ir išmetamųjų dujų spalvos - ji gali nurodyti į variklio problemas.

Profesionali automobilio patikra servise

Paskutinis ir itin svarbus žingsnis - automobilio patikra profesionaliame automobilių servise. Servise dirbantys profesionalūs specialistai, naudodami modernią įrangą, gali atlikti išsamią diagnostiką.

Profesionalios patikros metu nustatomas automobilio nusidėvėjimas ir galimi gedimai artimoje ateityje. Patikrinama automobilio skysčių, stabdžių, pakabos, variklio ir pavarų dėžės būklė. Taip pat nustatoma, ar tikra automobilio rida, ir įvertinama, ar automobilis buvo daužtas bei kaip buvo paruoštas jo kėbulas. Profesionalūs servisai gali padėti nuderėti automobilio kainą, atsižvelgiant į nustatytus trūkumus.

Autoserviso meistras, atliekantis automobilio patikrą keltuve, tikrinantis variklio ir pakabos elementus

Degalų bakų tipai ir veikimo principai

Automobilio degalų bakas yra talpykla, kurioje laikomi degalai, maitinantys automobilio variklį. Jis paprastai būna automobilio gale ir skirtas laikyti pakankamai degalų, kad automobilis veiktų ilgesnį laiką.

Pagrindinė degalų bako funkcija - saugoti degalus, kurie yra būtini degimo procesui variklyje. Kuro siurblio pagalba iš degalų bako kuras keliauja į variklį. Degalų matuoklis automobilio prietaisų skydelyje rodo vairuotojui, kiek degalų yra bake. Degalų bakai suprojektuoti taip, kad būtų saugūs ir neleistų degalams ištekėti.

Sistemos schema, iliustruojanti degalų kelią nuo bako iki variklio su kuro siurbliu ir purkštukais

Degalų bakų tipai:

  • Plastikiniai degalų bakai: labiausiai paplitęs tipas šiuolaikiniuose automobiliuose. Jie yra lengvi, nebrangūs ir gali būti įvairių formų bei dydžių.
  • Plieniniai degalų bakai: buvo labiausiai paplitęs tipas iki plastikinių bakų išpopuliarėjimo. Jie yra patvarūs ir atlaiko didelę jėgą, tačiau yra sunkūs ir linkę rūdyti.
  • Aliuminio degalų bakai: lengvi ir atsparūs korozijai, todėl puikiai tinka aukštos klasės automobiliams.
  • Kompozitiniai degalų bakai: gaminami iš įvairių medžiagų, pvz., plastiko ir anglies pluošto. Jie yra lengvi, tvirti ir atsparūs korozijai, puikus pasirinkimas aukštos klasės transporto priemonėms.

Degalų bako priežiūra ir patikra

Tinkama degalų bako priežiūra ne tik užtikrina sklandų automobilio veikimą, bet ir padidina jo ilgaamžiškumą. Labai svarbu atkreipti dėmesį į degalų bako priežiūrą ir nedelsiant spręsti bet kokias problemas, kad ateityje būtų išvengta didesnių gedimų.

Reguliari priežiūra:

  • Reguliariai tikrinkite, ar degalų bakas yra sandarus ir nepažeistas.
  • Palaikykite degalų baką švarų, nes jame gali kauptis nešvarumai ir šiukšlės, dėl kurių gali užsikimšti sistemos elementai.
  • Naudokite aukštos kokybės degalus, kad išvengtumėte degalų bako ir kitų variklio dalių pažeidimų.
  • Reguliariai tikrinkite kuro filtrą, kuris yra atsakingas už priemaišų pašalinimą iš degalų prieš jiems patenkant į variklį. Užterštas filtras sumažina kuro praleidimą ir gali pažeisti kuro tiekimo sistemą.

Degalų sistemos gedimai

Didžioji dauguma šiandieninių automobilių vis dar varomi vidaus degimo varikliais, kuriuose įmontuotos pažangios kuro tiekimo sistemos. Bet kokie nedideli gedimai gali visiškai sustabdyti kuro padavimą, o tuo pačiu ir variklio darbą. Kone visos kuro sistemos detalės yra gaminamos naudojant kitokį dizainą nei prieš 20 metų. Pavyzdžiui, visuose dyzeliniuose ir daugelyje benzininių modernių variklių naudojami aukšto slėgio degalų siurbliai, sutvirtintos kuro linijos, sumontuoti elektroniniai purkštukai bei integruoti įvairūs davikliai našesniam kuro tiekimui.

Dažnai pasitaiko dyzelinių automobilių kuro sistemos gedimų. Nors degalinėse stengiamasi užtikrinti kuro kokybę ir švarą, to nepakanka, kad būtumėte tikri, jog į kuro baką nepapuolė jokių pašalinių teršalų. Nuo teršalų, kurie papuola į automobilio kuro baką, visiškai apsisaugoti tikrai nepavyks. Jei pamirštumėte laiku pasikeisti kuro filtrą, užterštas filtras sumažins kuro praleidimą. Toliau dirbant varikliui, kuras bus priverstinai traukiamas per filtrą, pažeidžiant jį ir leidžiant teršalams patekti į variklio kuro tiekimo sistemą bei dyzelinį kuro siurblį. Tai pasunkina variklio paleidimą ir gali sukelti rimtesnių gedimų.

Degalų įpylimo pusės nustatymas

Daugelis vairuotojų nežino, kaip patikrinti, kurioje pusėje yra degalų bakas. Nors tai gali atrodyti akivaizdu, daugelis vairuotojų tai pamiršta, todėl kyla dilemų privažiavus prie degalinės. Guminė žarna ne visada būna švari, dažnai padengta dulkėmis, smėliu ir purvu. Be to, yra degalinių, kuriose žarnelė yra tokia trumpa, kad, privažiavus prie automobilio ne iš tos pusės, teks jį perstatyti.

Kaip to išvengti? Daugelyje naujesnių automobilių užpylimo pusė pažymėta prietaisų skydelyje. Anksčiau degalų įpylimo pusę buvo galima nurodyti pagal rezervo piktogramoje esančią pistoleto žarną. Vėliau, siekiant išvengti painiavos, pradėta naudoti piktograma (trikampis), nurodanti teisingą automobilio pusę. Senesniuose automobiliuose, kuriuose apskritai nėra jokių nuorodų, galima priimti bendrą taisyklę, kad japoniškuose modeliuose užpildas yra kairėje, o europiniuose - dešinėje. Tačiau tai labai bendra taisyklė, ne visada atspindinti tikrovę.

Kuro kontrolės sistemos

Išsamus kuro stebėjimo ir kontrolės sprendimas skirtas sumažinti transporto priemonių eksploatacijos išlaidas, padidinti efektyvumą ir užkirsti kelią degalų vagystėms. Kuro sekimo įrenginys renka kuro lygio ir sąnaudų duomenis iš transporto priemonės kompiuterio (CANbus) arba bake sumontuoto degalų lygio jutiklio.

Šios sistemos suteikia itin tikslius kuro duomenis, leidžiančius sumažinti nuostolius ir pastebėti neatitikimus. Tikslus kuro lygis stebimas realiuoju laiku - aukšto tikslumo jutikliai montuojami tiesiai į baką ir fiksuoja net menkiausius tūrio pokyčius su 98 % ar didesniu tikslumu. Tai leidžia greitai aptikti kuro vagystes, nutekėjimus ar netolygų sunaudojimą. Staigaus kiekio sumažėjimo atveju iškart gaunamas pranešimas.

Sistemoje aiškiai matoma, kiek kuro sunaudoja kiekvienas vilkikas - informacija pateikiama suprantamose diagramose ir ataskaitose, kad būtų užtikrinta visiška kontrolė. Identifikuojamos neįprastos situacijos užpilant degalus. Kuro sekimo modulis automatiškai renka duomenis per įvairias sąsajas, o algoritmai tikrina GPS duomenis. Tai padeda sutaupyti kuro išlaidas, matyti kuro įsipylimo/nupylimo faktų istoriją ir gauti pranešimus realiuoju laiku, užkertant kelią degalų vagystėms ir užtikrinant atskaitomybę.

Kuro kontrolės modulis padeda atpažinti degalų vagystės įvykius - staigūs degalų lygio kritimai degalų sąnaudų grafike identifikuoja galimą degalų vagystę. Neįprastų įvykių atveju kuro sekimo sistema siunčia automatinį pranešimą transporto parko valdytojui, kurį galima ištirti detaliau.

Mobiliojo degalų bako sandarumo tikrinimas

Tikrinti mobiliojo degalų bako sandarumą yra labai svarbu, kad būtų galima efektyviai užkirsti kelią degalų nutekėjimui ir išvengti saugos pavojų.

Bendri tikrinimo būdai:

  • Išvaizdos patikrinimas: atlikite išsamų degalų bako išvaizdos patikrinimą, ieškant akivaizdžių naftos dėmių, alyvos ženklų ar degalų nutekėjimo požymių ant degalų bako paviršiaus.
  • Slėgio testas: tai tikslesnis tikrinimo metodas. Galima naudoti specialią slėgio bandymo įrangą, kad užsandarintumėte degalų baką ir užpildytumėte jį tam tikru dujų slėgiu (paprastai oro). Slėgio vertė priklauso nuo degalų bako specifikacijų, paprastai tarp 0.1-0.3 MPa. Užpildžius dujas nurodytam laikui (pvz., 10-15 minučių), jei slėgis sumažėja daugiau nei tam tikru diapazonu (pvz., 0.05 MPa), tai reiškia, kad degalų bake yra nuotėkis.
  • Degalų lygio stebėjimo metodas: įpilkite tam tikrą degalų kiekį į baką ir stebėkite degalų lygio pokyčius per tam tikrą laiką. Jei lygis smarkiai sumažėja nenaudojant degalų, bake gali būti nuotėkis. Šis metodas yra palyginti netikslus, nes lygio kritimą gali paveikti kiti veiksniai, tačiau jis gali būti naudojamas pirminiam patikrinimui.
  • Vakuuminis testas: išbandykite degalų baką, naudodami vakuuminio bandymo įtaisą. Įpurkškite degalų bako vidų į vakuuminę būseną, o tada stebėkite, kaip prižiūrimas vakuuminis laipsnis. Jei vakuuminis laipsnis negali išlikti stabilus ir yra didelis atkovoto reiškinio požymis, tai rodo nuotėkius.

Neteisingo kuro naudojimo pavojai

Aplinkosaugininkams paskelbus apie planuojamus taršos reidus gatvėse, visuomenėje pasklido ne tik pasipiktinimo, bet ir maistinio aliejaus kvapas. Būtent šio skysčio kai kurie internautai pataria vairuotojams pilti į dyzelinių automobilių bakus, kad nereikėtų baimintis viršijus taršos normas netekti techninės apžiūros.

Ekspertai ramina, kad aliejaus naudojimas turi mažai ką bendro su mažesne tarša. Nuo š. m. planuojami gatvėse tikrinti taršą, ir nepatenkinti vairuotojai socialiniuose tinkluose jau seniau ėmė kurti įvairias specializuotas grupes, skirtas dalintis informacija apie aplinkosaugininkų reidų vietas. Viena bene dažniausiai pasitaikančių rekomendacijų dyzelinių automobilių savininkams - degalus skiesti maistui skirtu aliejumi, pavyzdžiui, išgautu iš rapsų.

Nors aliejus gaminamas iš augalinių, atsinaujinančių žaliavų, aplinkosaugininkai ar techninės apžiūros stotyse dirbantys specialistai nematuoja dyzelinių automobilių CO2 taršos, matuojamas dūmingumas, t. y. kietosios dalelės. Šiuo atveju dūmingumui aliejaus naudojimas įtakos neturi.

Su aliejumi galima tik sugadinti variklį, ypač jei jis yra naujas, šiuolaikinis. Besibaiminantiems dėl aplinkosaugininkų reidų ir savo automobilių išmetamos taršos vertėtų vykti ne į parduotuvę įsigyti aliejaus, bet į autoservisą, ten būtų galima nustatyti tikrąją problemos priežastį.

Jeigu vairuotojas jaučia, kad jo automobilis viršija leistinas ribas, patariama apsilankyti autoservise ir paprašyti diagnozuoti problemą. Gali užtekti pakeisti oro filtrą, gali būti ir didesnių problemų, pavyzdžiui, susijusių su degalų siurbliu, purkštuvais ir pan.

Kad aliejus gali pridaryti daugiau žalos nei duoti naudos, perspėja ir techninės apžiūros įmones vienijančios asociacijos „Transeksta“ atstovas spaudai Renaldas Gabartas. Nuo „Euro 5“ standarto įvedimo, kai kuro aparatūra tapo preciziškai tiksli, biodyzelinas, t. y. iš aliejaus išgautas metilo esteris (nes aliejus tėra žaliava), net specialiai pagamintas kaip priedas mineraliniam dyzelinui, laikomas motorui pavojingu. Neatsitiktinai ant degalų bako dangtelio klijuojamas perspėjimas „No biodiesel“, o grynas biodyzelinas gali būti naudojamas tik tam pritaikytuose varikliuose. Automobiliams skirtose parduotuvėse galima rasti įvairių cheminių degalų priedų, skirtų variklių darbui pagerinti, dūmingumui ar kitų išmetamųjų teršalų kiekiui sumažinti.

Muitinės kuro kiekio matavimo įranga ir nelegalaus gabenimo prevencija

Nelegalų kuro ir cigarečių gabenimą į Lietuvą žlugdo nauja muitininkų naudojama mobilioji degalų kiekio matavimo įranga. Automobiliai atrenkami įvažiavimo į Lietuvos Respubliką kanale įvairia turima medžiaga - naudojant rizikos profilius, skaičiuojant įvažiavimo kartus ir vizualiai žiūrint.

Bakuose padaromos pertvaros, įpilamas kažkoks kiekis kuro, kita dalis yra užpildoma cigaretėmis. Kai kuriuose bakuose būna tik keletas litrų, kad būtų kuro kvapas, o visas bakas pilnas cigarečių. Vieno automobilio patikrinimas trunka priklausomai nuo bako talpos - nuo 15 min. iki pusvalandžio.

Muitinės pareigūnai, tikrinantys degalų kiekį automobilyje su specialia įranga

Degalinių patikrinimai ir metrologinė kontrolė

Lietuvos metrologijos inspekcija nuolat atlieka degalinių patikrinimus visoje Lietuvoje. Šie patikrinimai dažniausiai yra planiniai, ir degalinių atstovai apie juos informuojami 10 dienų prieš atvykstant inspektoriams. Neplanuoti patikrinimai atliekami tik tuomet, kai sulaukiama degalinių klientų nusiskundimų, kas nėra labai dažna. Nustačius pažeidimą, bauda skiriama degalinės vadovui, baudos dydis - nuo 43 eurų.

Patikrinimo eiga:

  1. Atvykus į degalinę, pirmiausia tikrinami dokumentai: anksčiau atliktų patikrų, kolonėlių sertifikatai.
  2. Pasirenkama, kurie dozatoriai ir kurių degalų pylimas bus tikrinamas. Kiekvienas „pistoletas“ turi turėti sertifikatą ir būti plombuojamas pagal plombavimo schemas, nurodančias konkrečią vietą, kur turi būti užplombuotas dozatorius, kad nebūtų galimybės jų reguliuoti.
  3. Inspektoriai su savimi atsiveža specialų įrenginį, į kurį pilama po 10 l degalų. Matuojant dyzelino ir benzino dozatorius, leistina 0,5 proc. paklaida, dujoms - 1 proc.
  4. Prieš pradedant matuoti, ar degalinėje tiksliai matuojami pilamų degalų kiekiai, inspektoriai pačiose kolonėlėse dar patikrina, ar nėra pažeistos plombos.
  5. Lietuvos metrologijos inspekcijos darbuotojai atlieka tik kontrolę: ar iš tiesų įgaliotos laboratorijos viską padaro pagal dokumentus, kurie yra išrašyti degalinėms. Laboratorijos patikrinimus daro kasmet pačių degalinių iškvietimu.

Daugiausia nusiskundimų iš gyventojų dėl neva neteisingai įpilamų degalų sulaukiama, nes patys transporto priemonių savininkai ne visada žino, kokio dydžio jų automobilio degalų talpa. Pasitaiko, kad žmonės skundžiasi, jog įpilta daugiau nei bako talpa, tačiau dažnai paaiškėja, kad bakas yra didesnis, nei manyta. Taip pat, pilant degalus į plastikinę tarą, ji gali išsipūsti, todėl į ją gali sutilpti daugiau degalų. Pilant pilną degalų baką, užsipildo ir įvairūs kakleliai, vamzdeliai, kas gali sudaryti iki poros litrų degalų.

Inspekcija degalų tikslumą matuoja specialiu įrenginiu. Pilant degalus išmatuojama net jų temperatūra, kad tikslumas būtų preciziškas. Pirmuoju pylimu sudrėkinama pati matavimo tara, kad matavimai būtų dar tikslesni. Kiekvienu kartu išmatuoti vieną dozatorių, degalai į matavimo įrenginį pilami 2-3 kartus po 10 l. Išnaudoti degalai nešvaistomi - jie vėl supilami atgal į degalų rezervuarą.

Tūrinis dozatorius matuoja tik tūrį, o kiekis apskaičiuojamas pagal temperatūrinę lentelę. Tikrasis kiekis yra šiek tiek kitoks, nes temperatūrinis benzino išsiplėtimas yra didelis ir priklausomai nuo temperatūros jis arba susispaudžia, arba prasiplečia.

Metrologijos inspekcija per metus Vilniaus apskrityje pagal planinius patikrinimus apsilanko apie 60 degalinių iš maždaug 130 esančių. Lietuvos metrologijos inspekcija prižiūri ne tik degalus pardavinėjančius verslus, patikrinimai taip pat atliekami parduotuvėse, viešojo maitinimo įstaigose, turgavietėse, medicinos įstaigose ir pan.

tags: #degalu #tikrinimas #automobiliu #bakose