Transporto priemonės padeda žmonėms judėti, pasiekti darbą, mokyklą, susitikti su draugais, aplankyti kitas šalis, smagiai leisti laisvalaikį. Norint greičiau pasiekti kelionės tikslą, svarbu pasirinkti tinkamą transporto priemonę.

Bendroji Transporto Priemonių Klasifikacija
Transporto priemonė - priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Ši sąvoka apima traktorius, savaeiges mašinas ir eismui ne keliais skirtas transporto priemones.
Pagal Judėjimo Aplinką
Vandens transporto priemonės skirtos judėti vandeniu. Jos gali būti pritaikytos jūrai, ežerams ir upėms. Judėjimui vandeniu svarbios oro sąlygos.
Oro transporto priemonės skirtos judėti oru.
Antžeminės transporto priemonės yra plačiausiai naudojamos kasdieniame gyvenime ir apima platų spektrą priemonių, skirtų judėti keliais, bėgiais ar kitais paviršiais.
Dažniausiai Naudojamos Antžeminės Transporto Priemonės ir Jų Tipai
Automobiliai
Automobilis - motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti keliu, kroviniams ir (ar) keleiviams vežti arba kitoms transporto priemonėms vilkti, išskyrus motociklus, lengvuosius keturračius, keturračius, galinguosius keturračius, mopedus, triračius, traktorius ir savaeiges mašinas.
Savivaldis automobilis - save valdantis automobilis, kuris dalyvauja viešajame eisme be asmens įsikišimo, taip pat kuris gali būti tiesiogiai ar nuotoliniu būdu valdomas asmens, jeigu šią galimybę numatė šio automobilio gamintojas.
Istorinė motorinė transporto priemonė - prieš 30 metų ar anksčiau pagaminta transporto priemonė, kurios modelis nebegaminamas mažiausiai 15 metų ir kuri yra originali, tinkama eksploatuoti, bet nenaudojama kasdienėms reikmėms.
Dviračiai ir Mikrojudumo Priemonės
Dviratis - ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas.
Motorinis dviratis - ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, kuri varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas, ir turi pagalbinį vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h. Pagalbinis variklis nustoja veikti transporto priemonei pasiekus 25 km/h greitį.
Elektrinė mikrojudumo priemonė - vienam asmeniui važiuoti skirta elektra varoma transporto priemonė (elektrinis paspirtukas, elektrinė riedlentė, elektrinis balansinis vienratis, riedis ir pan.), kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, o sėdimosios vietos, jeigu ji įrengta, atskaitos taško aukštis ne didesnis kaip 540 mm.
Dviračių takas - dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui skirtas kelias arba kelio dalis, pažymėti tam skirtais kelio ženklais.
Keturračiai ir Priekabos
Galingasis keturratis - keturratė motorinė transporto priemonė, kuri negali būti klasifikuojama kaip lengvasis keturratis ar keturratis ir kurios didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 15 kW, bet ne didesnė kaip 100 kW, variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 1 000 cm3.
Priekaba - transporto priemonė, skirta tempti motorine transporto priemone. Priekabomis laikomos ir puspriekabės.
Bėginis Transportas
Bėginė transporto priemonė - bėgiais judanti transporto priemonė.
Svarba Patikrinti Transporto Priemonės Istoriją
Transporto priemonės istorijos patikrinimas yra pagrindinis elementas, su kuriuo kiekvienas turėtų susipažinti įsigyjant automobilį ir kitas transporto priemones. Šios praktikos nepaisymas gali sukelti rimtų finansinių pasekmių. Transporto priemonės istorijos ataskaita - tai dokumentas, kuriame pateikiama informacija apie konkrečios transporto priemonės istoriją.

Ką Atskleidžia Transporto Priemonės Istorija?
Transporto priemonės istorijos ataskaita pateikia išsamią informaciją, kuri padeda įvertinti transporto priemonės būklę ir teisinį statusą:
- Nuo pirmosios registracijos ir apžiūrų datos.
- Duomenis apie galimą žalą.
- Informaciją apie savininkų pasikeitimus ir naudojimą (pvz., ar ji buvo naudojama kaip taksi).
Dokumentų autentiškumas ir transporto priemonės teisėtumas yra garantija, kad automobilis nėra vogtas ir nėra įtrauktas į tokių transporto priemonių registrus.
Centrinis transporto priemonių registras yra duomenų bazė, kurioje yra informacija apie visas registruotas transporto priemones. Norint iš pradžių suprasti transporto priemonės istoriją, labai svarbu patikrinti automobilį ar kitą transporto priemonę Centriniame transporto priemonių registre.
Atbulinės Ridos Problema ir Patikra
Vokietijoje skaičiuojama, kad 30 % parduodamų naudotų automobilių turi atbulinę ridą. Niekas Lietuvoje neturi tokio tipo duomenų, tačiau tokia praktika yra bent jau tokia pat įprasta. Priežastis paprasta - automobiliai su didele rida yra pigesni ir ilgai parduodami.
Automobilius po nuomos ir automobilių parką patikrinti daug lengviau. Tokį automobilį parduodantis pardavėjas dažniausiai yra lizingo bendrovė, kuri nuo pirkėjo neslepia transporto priemonės istorijos. Tas pats pasakytina ir apie anksčiau naudotų automobilių pirkimą iš nuomos įmonės. Čia taip pat nėra griežtų taisyklių dėl techninės būklės.
VIN Numerio Svarba
VIN (Vehicle Identification Number) yra unikalus 17 simbolių kodas, identifikuojantis daugumą automobilių. VIN (transporto priemonės identifikavimo numeris) yra unikalus identifikatorius, priskirtas kiekvienai transporto priemonei. Jį sudaro 17 simbolių, kuriuose yra informacijos apie prekės ženklą, modelį, gamybos metus ir būdingus transporto priemonės ypatybes. VIN numeris naudojamas transporto priemonių istorijai sekti, pavyzdžiui, remontą, techninius patikrinimus ir avarijas.
VIN numeris dedamas ant elementų, visam laikui susijusių su kėbulu. Paprastai jį galite rasti vairuotojo pusėje, paslaugų knygoje, variklio pusėje ir įvairiose kitose vietose, kurią dažnai lemia automobilio prekės ženklas.
Papildomi Patikrinimo Aspektai
Tikrosios įrangos palyginimas su gamykline konfigūracija gali padėti nustatyti, ar jūsų transporto priemonė kada nors buvo patyrusi avariją. Dažnai po nelaimingo atsitikimo taupant panaudojamos pigesnės, gamyklinių specifikacijų neatitinkančios detalės. Taip pat verta atkreipti dėmesį į tokius, atrodytų, nereikšmingus papildymus, kaip navigacijos ir garso sistemos tipą. Be to, būtina patikrinti transporto priemonėje sumontuotos vairavimo sistemos tipą, pvz., dauguma vairuotojų nemėgsta dešinės pusės, tai gali turėti įtakos draudimo išlaidoms Lietuvoje arba pareikalauti papildomų išlaidų keičiant į kairę.
Perkant naudotą automobilį pagrindinį vaidmenį atlieka serviso istorija. Reguliari techninė apžiūra yra tinkamos priežiūros ženklas. Serviso įrašuose gali būti informacija apie pakeistas dalis, kuri gali būti svarbi vertinant esamą transporto priemonės būklę.
Jūsų draudimo istorija gali suteikti svarbios informacijos apie jūsų dabartinę draudimo būseną. Įsigytų draudimo polisų rūšys (OC, AC, Assistance) gali rodyti ankstesnių savininkų kruopštumą rūpinantis transporto priemone.
Žinodami pirmosios registracijos datą, galime tiksliai nustatyti, kiek laiko ji buvo naudota. Be to, laikui bėgant automobilių vertė sumažėja. Žinodami pirmosios registracijos datą, galite įvertinti, koks yra transporto priemonės nusidėvėjimas ir kaip tai gali turėti įtakos jos rinkos kainai.
Prieš perkant naudotą automobilį, verta atidžiai peržvelgti ankstesnes jo nuotraukas, jei tokių yra.
Transporto priemonė, parduota kaip be avarijų, iš tiesų buvo susidūrusi arba patyrusi rimtą avariją. Nuotraukos - jei jų yra daug ir jos yra iš skirtingų laikotarpių - taip pat gali rodyti, kad transporto priemonė daug kartų buvo parduota, tų pačių ar skirtingų savininkų.
AutoDNA transporto priemonės ataskaita taip pat išsaugoma QR kodo pavidalu. Juo galite naudotis internete, skelbime apie pardavimą arba socialiniuose tinkluose. Taip pat galite jį klijuoti ant šoninio lango.
Automobilio istorija gali atskleisti svarbią informaciją, pavyzdžiui, didelę žalą, kuri galėjo turėti įtakos konstrukcijos vientisumui. Visos transporto priemonės istorijos supratimas padeda įvertinti, ar pardavėjo siūloma kaina yra adekvati. Automobiliai su švaria istorija paprastai yra verti daugiau nei tie, kurie turi daug apgadinimų, remonto ar serviso atšaukimų. Transporto priemonės istorija leidžia patikrinti, ar automobilis nebuvo pavogtas ir ar visi jo dokumentai tvarkingi. Tai gali apsaugoti pirkėją nuo teisinių pasekmių ateityje. Turėdami išsamią ir tikslią naudojimo istoriją, galite geriau suprasti transporto priemonės naudojimo pobūdį ir mastą.
Būtini Daiktai Kiekvienam Vairuotojui
Kiekvienas vairuotojas savo transporto priemonėje turėtų turėti jam reikalingiausius daiktus, kurie visuomet keliauja kartu. Yra keletas daiktų, kurie yra būtini kiekvienam vairuotojui kelyje.

Pirmosios pagalbos vaistinėlė. Ji pravers ne tik patekus į nedidelį autoįvykį, bet ir tuo atveju, jei prireiktų medicininių reikmenų išvykus į tolimesnę kelionę. Pirmosios pagalbos vaistinėlę galima susikurti ir pagal savo poreikius, įtraukiant ne tik būtiniausius, bet ir dažniausiai naudojamus daiktus. Patartina įsitikinti, kad vaistinėlėje yra nuskausminamųjų, taip pat galima pridėti antihistamininių vaistų, jei kenčiama nuo alergijos ar šienligės. Svarbu reguliariai tikrinti vaistų ir medicinos reikmenų galiojimo laiką.
Svarbiausi automobilio dokumentai. Transporto priemonėje visada turėtumėte turėti kopiją arba dokumentą, kuriame būtų visi jūsų draudimo paslaugų teikėjo duomenys ir automobilio registracijos dokumentai.
Žiemai skirtos priemonės. Rekomenduojama automobilyje laikyti žiemai skirtas priemones, kurias galėtumėte panaudoti, jei transporto priemonė sugestų ar įstrigtų kelyje. Net jei neturite visų svarbiausių priemonių, naudinga turėti keletą daiktų, kurie paprastai naudojami dažniausiai, pavyzdžiui, žibintuvėlį ar žieminių batų porą. Galima suformuoti savo individualų rinkinį, į kurį įtrauktumėte ir asmeniškesnių daiktų, pavyzdžiui, antklodę, žieminę kepurę ir pirštines bei visa kita, ko, jūsų manymu, prireiks šaltuoju metų laiku.
Vandens butelis. Jis naudingas ne tik karštomis vasaros dienomis, kad būtumėte hidratuoti, bet ir gali būti panaudotas nelaimės atveju žaizdoms valyti arba priekinio stiklo plovimo skysčio bakeliui papildyti. Svarbu, kad vanduo būtų šviežias.
Telefono įkroviklis. Jis gali būti naudojamas kaip palydovinė navigacija, padedanti rasti kelią, ieškoti netoliese esančių viešbučių ar lankytinų vietų, susisiekti su techninės pagalbos kelyje paslaugų teikėjais ir kt. Rekomenduojama turėti įkroviklį, kuris tinka į 12 V lizdą, ir įkroviklį, kuris jungiamas į standartinį 3 kontaktų lizdą, jei tektų palikti automobilį.
Akumuliatoriaus užvedimo laidai. Ypač didelė tikimybė, kad transporto priemonėse išsikraus akumuliatorius, jei jos ilgesnį laiką nenaudojamos arba vyrauja labai šalti orai.
Įspėjamasis trikampis. Jis padeda įspėti kitus vairuotojus apie jūsų automobilį, jei užblokuojate kelią, ir užkirsti kelią tolesniems nelaimingiems atsitikimams.
Šviesą atspindinti liemenė. Dėl jos būsite geriau matomi kitiems vairuotojams ir sumažės rizika, kad dar labiau susižeisite. Rekomenduojama kiekvienam transporto priemonėje esančiam asmeniui turėti po vieną gerai matomą liemenę.
Ledo grandiklis. Jį galima naudoti ir kitiems dalykams, pavyzdžiui, ant langų susikaupusiems nešvarumams pašalinti.
Akiniai nuo saulės. Ryški saulė gali labai blaškyti dėmesį vairuojant. Akiniai nuo saulės padeda užtikrinti geresnį matomumą.
Pasirūpinkite, kad turėtumėte viską, ko jums gali prireikti. Nors pateikėme nemažai daiktų, kuriuos turėtumėte laikyti savo transporto priemonėje, puikiai suprantama, kad jie nėra vieninteliai, kurie jums gali praversti. Todėl visuomet pravartu pagalvoti apie savo individualius poreikius. Tai turėtų padėti daug lengviau sudaryti būtiniausių daiktų sąrašą ir visuomet būti pasiruošusiems, jei netikėtai kelyje tektų susidurti su nemaloniomis situacijomis.
Transporto Priemonių Techninė Būklė ir Eismo Saugumas
Nepaisant pastaraisiais metais pasiektos akivaizdžios pažangos saugaus eismo srityje, Lietuva užima 4 vietą nuo galo Europos Sąjungoje pagal avarijose žūstančiųjų žmonių skaičių, tenkantį 1 mln. gyventojų (2015 m. duomenys). Oficialiuose pranešimuose dažnai minima, kad avarijos įvyksta dėl neblaivių vairuotojų kaltės ir „nepasirinkto saugaus greičio“. Tačiau Europos Komisija skelbia, kad dėl techninių trūkumų ES keliuose įvyksta apie 6 proc. visų automobilių autoavarijų. Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje atliktų tyrimų duomenimis, kelių eisme nuolat dalyvauja apie 10 proc. automobilių, kurių techninė būklė neatitinka nustatytų techninių reikalavimų. Saugaus eismo specialistai Skandinavijos šalyse spėja, kad apie 10 proc. avarijų jų keliuose įvyksta dėl techninių priežasčių.
Lietuvoje eismo įvykių, pasibaigusių eismo dalyvių žūtimis, yra gerokai daugiau nei kitose Vakarų Europos valstybėse (100 eismo įvykių Lietuvoje vidutiniškai tenka 9 žūtys, kai tuo tarpu kitose Europos valstybėse šis rodiklis svyruoja nuo 3 iki 4 žūčių šimtui eismo įvykių). Daug skaudžių eismo įvykių Lietuvoje nutinka dėl netvarkingų transporto priemonių: Lietuvoje eisme dalyvauja daug po eismo įvykių antram gyvenimui prikeltų automobilių, kurie eismo įvykių metu yra itin pavojingi.
Dažniausi Techniniai Trūkumai
Netvarkingi/nesureguliuoti priekiniai žibintai, rūko žibintai, stabdymo signalo žibintai. Atvykstančių į techninės apžiūros (TA) centrus su prastai sureguliuotais žibintais siekia net 40 proc. Kadangi TA patikros algoritmas leidžia pareguliuoti žibintus, „išbrokuojami“ tik patys problematiškiausi automobiliai, kuriems reikia rimto remonto. Tai leidžia daryti prielaidą, kad ilgesnį ar trumpesnį laikotarpį prieš vizitą į TA centrą minėta dalis transporto priemonių dalyvauja eisme arba akindami kitus vairuotojus, arba tinkamai neapšviesdami važiuojamosios dalies, todėl neturėdami galimybės įvertinti judėjimo trajektorijoje esančių kliūčių ir jų išvengti. Nepriklausomi saugaus eismo ekspertai teigia, kad net iki 90 proc. avarijų susiję su vairuotojų regėjimu ir matomumu. Naktį žmogaus akys priima šviesos kontrastus prasčiau nei dieną, todėl būna ypač sunku pastebėti kelkraščiais judančius pėsčiuosius ir dviratininkus. Atlikti eksperimentai rodo, kad atšvaito neturintis pėstysis ar nedegančiais gabaritiniais žibintais stovintis automobilis tampa pastebimu, kai iki jo lieka maždaug 50 metrų.
Netvarkinga stabdžių sistema. Stabdžių sistema - pagrindinė automobilio aktyviojo saugumo priemonė. Automobilininkai neįtikėtinai dažnai patys provokuoja nuotykius vardu „nėra stabdžių“, eksploatuodami techniką su visiškai sudilusiais, ne visu plotu kontaktuojančiomis stabdžių trinkelėmis ir stabdžių diskais, sistemos hermetiškumo neužtikrinančiais vamzdeliais ar žarnelėmis.
Netvarkingi „šarnyrai“ (važiuoklės detalės). Šios automobilio detalės yra viena iš svarbiausių važiuoklės dalių, kuri jungia judančias pakabos detales ir leidžia valdyti automobilį - važiuojant nelygiu keliu jie reikiamu kampu keičia pakabos aukštį, padeda užtikrinti automobilio stabilumą, o drauge patogią ir saugią kelionę.
Automobilių vairo mechanizmo būklė. Tiesiogiai susijusi su galimybe saugiai važiuoti ten, kur reikia mašinoje esantiems žmonėms. Klibančios traukės ir svirtys apie stabilumą, valdymo tikslumą leidžia kalbėti tik būtuoju laiku.
Sugedę ar nusidėvėję amortizatoriai, netvarkinga važiuoklė. Lemiami veiksniai transporto priemonės stabilumui, manevringumui, atsparumui slydimui. Jei amortizatoriai ir spyruoklės nebeatlieka savo funkcijų, suvaldyti automobilį būna sudėtinga net patyrusiam vairuotojui.
Padangų būklė. Lengvasis automobilis su kelio paviršiumi liečiasi keturiais delno dydžio taškais, todėl nuo padangų būklės tiesiogiai priklauso, kaip efektyviai mašina įsibėgės, reaguos į komandas vairu, stabdys ir kiek sunaudos degalų. Suomijos saugaus eismo ekspertų teigimu, vien tik nepriekaištingos padangos galėtų kasmet išgelbėti apie 10 proc. gyvybių.
Saugos oro pagalvės. Jos efektyviai veikia tik tuomet, jei avarijos metu žmonės būna jiems skirtose vietose - savotiškose saugos celėse, kurias maksimaliai apsaugoti nuo visų įmanomų pažeidimų stengiasi automobilių konstruktoriai. Tam būtinos dvi sąlygos: vairuotojas ir keleiviai privalo būti tinkamai prisirišę saugos diržais, o mašina turėti efektyviai „dirbančias“ kėbulo gniuždymo zonas, sugeriančias kinetinę energiją ir maksimaliai sumažinančias perkrovas mašinoje esantiems žmonėms. Po eismo įvykių ištiesintos ir suvirintos konstrukcijos tokių savybių dažniausiai neturi.
Techninės Apžiūros Svarba ir Statistika
Transporto priemonių patikra TA centuose yra vienas pagrindinių „filtrų“, apribojančių galimybes į kelius ir gatves patekti grėsmę kitiems eismo dalyviams keliančioms mašinoms. Tačiau akivaizdu, kad statistika apie pirmuoju bandymu TA praeinančių automobilių dalį ne visuomet atspindi realią padėtį. Bendrosios techninės būklės požiūriu šiandieninių lengvųjų automobilių kritinis amžius yra 9-12 metų. Peržengus šią ribą traumatizmo ir žūties rizika avarijos atveju pradeda intensyviai didėti. Itin svarbu tai, kad garbaus amžiaus sulaukusios mašinos neišvengiamai turi žymiai daugiau didelių techninių trūkumų. Lyginant jas su transporto priemonėmis be techninių trūkumų, „senukų“ rizika pakliūti į eismo įvykį yra beveik 50-60 proc. didesnė.
Taksi ir Viešojo Transporto Techninės Būklės Iššūkiai
Taksi mašinos pirmuoju bandymu techninės apžiūros patikrą įveikia šiek tiek sėkmingiau nei visi likę M1 klasės automobiliai (51,4 proc.). Tačiau vidutiniškai vienam taksi automobiliui tenka 2,11 didelio trūkumo (DT), o kai kuriuose miestuose šis rodiklis gerokai prastesnis. Penktadalis už pinigus keleivius vežiojančių mašinų turi didelių bėdų su žibintais, iš jų srūva eksploataciniai skysčiai, stipriai viršijamos leistino dūmingumo normos, pakabos ir vairo mechanizmo detalės būna susidėvėjusios, išklibusios, nepakankamas stabdymo efektyvumas ar kitos stabdžių bėdos, padangos visiškai nudilusios ir t.t. Dėl šių priežasčių kas pusę metų TA centruose apsilankantys taksi automobiliai „atsiveža“ po 18, 15 ar 14 „didelių trūkumų“ ar kitokių problemų, su kuriomis mašinas „draudžiama eksploatuoti“. Neretai į pakartotinę techninę apžiūrą jie važiuoja po du - tris kartus, o pašalinus vienus trūkumus jau būna atsiradę nauji.
Asociacija „Transeksta“ reaguodama į itin sudėtingą padėtį taksi automobilių parke, siūlo apsvarstyti galimybę riboti amžių, kurio sulaukusios transporto priemonės negalėtų būti naudojamos keleivių vežimui. Asociacijos „Transeksta“ prezidentas prof. dr. R. T. pastebėjo: „Taip pat reiktų atkreipti dėmesį, kad sparčiai augant pavėžėjimo paslaugas teikiančių platformų (UBER, „Bananacar“ ir pan.), daugėja automobilių, kurių tinkamumas komerciniam keleivių vežimui apskritai nėra vertinamas, o techninė būklė tikrinama.“
Tokia pat problematiška padėtis transporto parko techninės būklės požiūriu susidariusi ir daugumoje šalies keleivių vežimu besiverčiančių įmonių. Autobusų amžiaus vidurkis 17,4 metų. Didžiuosiuose miestuose padėtis tik šiek tiek geresnė (amžiaus vidurkis ~ 16,5 metų), o provincijos miestuose šis rodiklis svyruoja apie 19-20 metų. Net 35,4 proc. Lietuvoje eksploatuojamų autobusų yra senesni nei 21 metai. Jaunesnių nei 10 metų - tik 18,7 proc. Iš pirmo karto TA praėjo 48 proc. autobusų. Iš jų virš 21 metų - 39,2 procento, nuo 11 iki 20 metų - 49,2 proc. Net 5,4 proc. autobusų, atvairuotų į TA, buvo nustatyta daugiau kaip 8 dideli/draudžiantys trūkumai. Net 204 autobusai buvo pateikti į TA, kuriems buvo nustatyta 10 ir daugiau trūkumų. „Rekordininkai“ turėjo virš 20 trūkumų. Atsižvelgiant į tai, „Transeksta“ rekomenduoja numatyti tam tikrą amžiaus cenzą autobusams bei troleibusams, o apie viešojo transporto įmonių, eksploatuojančios itin netvarkingą techniką, informuoti VKTI bei kitas atsakingas institucijas.
tags: #dazniausiai #naudojamos #transporto #priemones