Dažniausi „Saab“ gedimai ir istorija

„Saab“ gerbėjai jau spėjo priprasti prie „Vectra“ bazės ir dyzelinio motoro po variklio dangčiu. Nuo 2004-ųjų rudens firma sulaužė dar vieną tabu ir po variklio dangčiu atsirado itališkas „Common Rail” dyzelinis variklis. 2004-aisiais pasirodę „Saab 9-3“ su 1.9 TiD/TiDS varikliais Lietuvoje kainavo nuo 90 tūkst. Lt. Dabar trejų metų automobilį Lietuvoje galima įsigyti nuo 50 tūkst. Lt.

„Saab 9-3“: bendras įvertinimas

Pirmiausia, keturių durų kėbulas atrodo patraukliai. Surinkimo kokybė yra gera, nėra problemų ir dėl korozijos. Salonas taip pat nusipelno pagyrų. Galbūt gale vietos galėtų būti daugiau, tačiau priekyje skųstis tikrai nevalia. Net baziniai „Saab 9-3“ modeliai buvo gerai sukomplektuoti: turi šešias saugos oro pagalves, ABS, ESP, kondicionierių ir kt. Šie elementai yra patvarūs. 1.9 TiD variklis, nors ir dirba garsiai, salone nėra labai girdimas - jaučiasi tik nedidelė vibracija. Aštuonis vožtuvus turintis motoras pasiekia 120 AG, o 16V - 150 „arklių”. Pastarasis yra mažiau patikimas, nes eksploatuojamas aktyviau. Retkarčiais genda turbinos, nuvažiavus apie 200 tūkst. km apie save primena vožtuvai.

„Saab“ detalių ir remonto kainos

Verta pasidomėti švedų vikingo detalių ir remonto kainomis. Oficialiuose „Saab“ techninės priežiūros centruose darbo valanda kainuoja nuo 100 Lt plius PVM. Kai kuriuose servisuose „Saab“ klubo nariams taikoma iki 20 proc. nuolaida.

„Saab 9-3“ su dyzeliniu 1.9 motoru - vertas dėmesio automobilis. Varikliai ir pakaba yra patikimi, o elektronika - daug geresnė negu ankstesnio modelio. Automobilis dėmesį patraukia savo išvaizda, puikiai valdomas ir turi elegantišką saloną. Jis yra ganėtinai solidus, tačiau kartu neatrodo pernelyg iššaukiamai. Prie visų išvardytų savybių pridėjus palyginti nedidelę kainą (2005-ųjų gamybos dyzelis - apie 50 tūkst. Lt).

Dažniausiai pasitaikantys automobilio gedimai

Vokietijos automobilių klubas ADAC kasmet rengia dažniausiai gendančių automobilių suvestinę. Ataskaitoje nurodoma, kad daugiau kaip 40 proc. gedimų buvo susiję su akumuliatoriais. 23,8 proc. buvo susiję su variklio arba elektronikos gedimais. 10,4 proc. buvo susiję su gedimais, susijusiais su generatoriumi, starteriu, elektros sistema ar apšvietimu. Tik 8,4 proc. buvo susiję su padangų problemomis, o 7,2 proc. su kitais gedimais.

Pavojingi gedimai

• Stabdžių sistemos gedimai. Jei disko paviršiuje dėl nusidėvėjimo yra daugiau nei 1 mm aukščio šukių, tai rodo, kad netrukus reikės keisti stabdžius. Tai gali sukelti pavojingų situacijų posūkiuose, o stabdymo kelias gerokai pailgėja. ABS daviklio gedimą jaustumėte per stabdžių pedalą - jis muštų jį atgal, jei ABS įsijungtų itin anksti.
• Paskirstymo diržo gedimas. Paprastai paskirstymo diržas keičiamas kas 90 tūkst. kilometrų, tačiau draudimo sumetimais rekomenduojama tai daryti kas 60 tūkst. Jei nežinote, kada paskutinį kartą keitėte diržą, reguliariai jį apžiūrėkite, ar nėra įtrūkimų ir kitų pažeidimų.
• Vairo sistemos gedimai. Jei jūsų automobilis prarado jautrumą vairo posūkiams, tai gali būti vairo sistemos gedimo požymis. Svarbu prisiminti, kad bendra lengvųjų automobilių vairo pasukimo atsilikimas neturėtų viršyti 10 laipsnių.
• Variklio perkaitimas dėl antifrizo. Dėl nepakankamo antifrizo lygio variklis gali perkaisti, o tai savo ruožtu gali sukelti jo elementų deformaciją ir lydymąsi. Svarbu reguliariai tikrinti alyvos lygį variklyje ir pavarų dėžėje, taip pat antifrizo ir stabdžių skysčio lygį automobilyje. Aušinimo sistemos gedimai gali sukelti rimtų automobilio problemų. Neatidėliokite aušinimo sistemos remonto, nes be tinkamo šilumos išsklaidymo variklis gali perkaisti arba užvirti.
• Degalų nuotėkis. Net ir nedidelis degalų nuotėkis gali turėti rimtų pasekmių transporto priemonės vairuotojui ir keleiviams.
• Akumuliatoriaus problemos. Apie būtinybę įkrauti akumuliatorių gali pranešti tiek techninės problemos, pavyzdžiui, blogas uždegimo laikas, sugedę elektros prietaisai ar pritemdyti priekiniai žibintai, tiek prietaisų skydelio rodmenys. Įjungus uždegimą, visos kontrolinės lemputės užsidega vienu metu. Patikrinkite, ar visos jos yra aktyvios.

Kiti dažni gedimai

1. Pirmas ir dažniausias gedimas yra elektrinės dalies gedimai. Nuo „šaltapaikių“ iki nusprogusių tranzistorių, nukepusių takelių ar kitų pažeidimų, kurie dažnai reikalauja grandymo ir užlietų PCB (spausdintinių plokščių) taisymo.
2. Nusprogusi žvakė. Jei žvakė nusprogsta, krosnelė nepasileis, o po 10 nesėkmingų bandymų visiškai užsiblokuos.
3. SS modelyje, prie žvakės esantis mažytis apvalus sietelis, į kurį patenka kuras, kartais apsineša/užsikiša, todėl prastai veikia krosnelė.
4. Nusprogęs arba dalinai nusprogęs daviklis.
5. Kuro pompa. Dažniausiai jos problema - korozija ir nupuvę kontaktai, kas nėra susiję su kuro pertekliumi.
6. Šiukšlės įsiurbimo kanale ar stringanti sparnuotė. Tiršti mėlyni dūmai reiškia, kad yra ženkliai per daug kuro ir jis nėra sudeginamas. Tai gali būti dėl to, kad krosnelė iš karto dėl kažkokių priežasčių nepasileido, o pasileidusi iš 2 ar 3 karto pradėjo išdeginti degimo kameroje susikaupusį kurą, todėl smarkiai užsidūmijo. Taip pat gali būti, kad pakaitinimo žvakė neįkaista tiek, kiek reikia, arba kažkas su ja negerai.

Norint išspręsti krosnelės problemas, dažnai tenka ją išimti iš mašinos, išardyti, patikrinti temperatūrinius jutiklius, pakeisti sietelį, patikrinti žvakę (jos jokiu būdu negalima jungti prie +12V, nes žvakė yra 8 voltų) arba iškart pakeisti ją nauja. Taip pat teks dėti naujas tarpines ir grūsti krosnelę atgal į mašiną, stebint, kas bus. Tačiau nėra jokių garantijų, kad pakeitus įtartiną žvakę ar tą patį sietelį situacija pagerės. Opi problema su elektrinėmis dalimis „Saab“ automobiliams.

„Saab“ istorija: nuo aviacijos iki bankroto

„Saab“ - taigi lėktuvų gamykla buvo, o dar su „Scania“ buvo susijungusi anksčiau, tai mašinos buvo nuostabios. Iš išvaizdos - pusę šimtmečio nuo gyvenimo atsilikusios, bet viduriais tokios, kad kitoms dar augti ir augti reikėtų. Daugelis sako, kad tik labai įdomiai galvojantys žmonės tais „Saab“ ir tevažinėjo, nes matyt paprastiems žmonėms šios mašinos buvo pernelyg nesuprantamos.

„General Motors“ įtaka

Vėliau „General Motors“ nusipirko visą „Saab“ kompaniją. Jie žadėjo kompaniją paversti konkurentais BMW ir „Mercedes-Benz“, tačiau šio pažado jie neįvykdė. Būtent „General Motors“ europietiška savo atžala iš esmės nesirūpino ir daugiausia, ką leisdavo daryti „Saab“ inžinieriams, sutikdavo, kad šie adaptuotų kokį nors „Opel“ agregatą. Todėl ilgainiui iš „Saab“ liko tik legenda apie sąsajas su aviacija. Visa kita - pigios vokiškos detalės už solidžią švedišką kainą. Todėl visiškai nenuostabu, kad prakutę verslo žmonės kelius į „Saab“ salonus užmiršo.

Nuo 1997-aisiais įvykusios „Saab 9-5“ premjeros net 13 metų šios markės gerbėjai buvo penimi pažadais, kad tuoj tuoj sulauks kažko naujo ir, žinoma, verčiančio iš klumpių. „Tai iš tiesų buvo nemaža bėda. Labai sunku rasti kitą gamintoją, taip ilgai delsusį atnaujinti svarbiausią gaminamą modelį. Verslo klasės automobilių sektoriuje įprasta rokiruotes daryti kas 3-5 metus. Todėl kai po tokios pertraukos atėjusiam klientui galėdavome pasiūlyti viso labo naują spalvą ar kokį kitą niekutį, patys jausdavomės nelabai jaukiai“, - pripažino „Saab“ interesams atstovaujančios bendrovės „Žaibo ratas“ pardavimo vadovas Artūras Levickas. Kadangi tokia padėtis užtruko nesuvokiamai ilgai, „Saab“ vietininkai visose rinkose pamažu prarado net pačius ištikimiausius klientus.

„Saab 9-5“: viltys ir nusivylimai

Naujausias „Saab“ sedanas, be jokios abejonės, buvo pats moderniausias jų pagamintas automobilis. Naujas 9-5 gali iškuopti amerikietiškos politikos arklides ir sugrąžinti „Saab“ kadaise turėtą šlovę. Teoriškai gali. Šitas ratuotis pagaliau užaugo iki pagrindinių konkurentų gabaritų (bendras sedano ilgis - 5008 mm - didesnis nei „Audi A6“; ratų bazė liko šiek tiek mažesnė ir dabar siekia 2837 mm). Automobilio viduje yra beveik visos „razinos“, prie kurių įpratę vairuojantys brangesnės komplektacijos mašinas. Čia yra ir ventiliuojamos sėdynės, beraktė atrakinimo ir užvedimo sistema, erdviniai spidometro rodmenys ant priekinio stiklo. Jei naujuoju 9-5 naudojasi keletas skirtingos kompleksijos žmonių, turinčių atskirus raktelius, kiekvienas jų pasiūlo šeimininkui tokį sėdynių, vairaračio ir veidrodėlių reguliavimo paketą, koks būna įrašytas į atmintį. Smulkmena, bet maloni. Apskritai atsisėdęs prie „Saab 9-5“ vairo nesunkiai atrandi viską, ko reikia automobiliui valdyti ir patogiai kelionei. Ergonomika beveik nepriekaištinga, savitas interjero stilius primena šios švedų bendrovės klestėjimo laikus, apdailos medžiagų kokybė - tinkama. Važiavimo bandymams paskirtu modeliu dinamika iš esmės tokia, kokios ir galima tikėtis iš 300 AG ir 400 Nm motorą turinčio aparato. 2,8 litro darbinio tūrio jėgos agregatas neerzina turbo duobėmis, o 6 laipsnių automatas dirba nepastebimai. Iki 100 km/val. rubensiškų formų sedanas įsibėgėti užtrunka tiek pat, kiek ir „Golf GTI“ - per 6,9 sekundės. Skirtumas tik tas, kad „Volkswagen“ turi 100 arklių mažesnę kaimenę, o „Saab“ sveria gerais 500 kilogramų daugiau ir turi visų varančiųjų ratų transmisiją. Tačiau pakaba, alergiška prastiems keliams, galėjo tapti nusivylimu.

„Saab“ pabaiga

Deja, „Saab“ kelias pasibaigė. Kompanijos gelbėtojas Victoras Mulleris 2011-ųjų pabaigoje pareiškė - po dvejų metų sunkaus darbo gaivinant šią kompaniją valdyba nuleido rankas. Vienos priežasties, kodėl „Saab“ kortų namelis sugriuvo - nėra. Iš dalies kalti ir amerikiečiai „General Motors“. Bet vienaip ar kitaip, automobilis buvo neblogas europiečių akimis ir labai patiko amerikiečiams. Kaip žinia, automobilius jie mato kiek kitaip.

Per ilgus metus „Saab“ sukūrė daug įsimintinų automobilių. Įsimintinų ne kaip gerų automobilių, o kaip inovatyvių sprendimų.

tags: #dazniausi #saab #gedimai