Kiekvienas, vairuojantis automobilį, žino, kad transporto priemonės priežiūra reikalauja nemažai laiko ir pinigų. Lietuvoje važinėjančių automobilių amžius yra vienas didžiausių Europoje - vidutiniškai daugiau nei 16 metų. Nenuostabu, jog remontas tampa įprastu dalyku, o kai kurios problemos yra pakankamai paprastos, kad jas galėtume išspręsti patys, kitoms prireiks mechaniko pagalbos. Šiame straipsnyje aptarsime sąrašą dažniausių gedimų, simptomų diagnozavimą ir galimus sprendimo būdus, taikant prevencines priemones arba atliekant techninę priežiūrą po gedimo.
Akivaizdūs ir pavojingi gedimai
Stabdžių sistemos problemos
Stabdžių sistemos gedimai yra ypač pavojingi. Jei diskų paviršiuje dėl nusidėvėjimo yra daugiau nei 1 mm aukščio šukių, tai rodo, kad netrukus reikės keisti stabdžius. Stabdymo kelias gerokai pailgėja, o tai gali sukelti pavojingų situacijų posūkiuose. Nusidėvėjusios stabdžių kaladėlės, diskai ar stabdžių skysčio nuotėkis yra tiesioginė grėsmė eismo saugumui. Stabdžių problemas paprastai galima nustatyti pagal tai, kad automobilis stabdo per ilgai, pedalas nusileidžia iki grindų arba girdisi girgždesys. Dažnai per ilgai stabdantis automobilis gali sustoti dėl susidėvėjusių padangų. Kitas problemas taip pat gali būti paprasta išspręsti, pavyzdžiui, stabdžių pedalą reikia spausti toli žemyn. Tai paprastai paaiškinama oro burbuliuku stabdžių vamzdynuose arba užvirusiu stabdžių skysčiu. Šią problemą galima išspręsti paprastu plovimu ir papildymu. Kitų problemų priežastis paprastai būna susidėvėjusios arba deformuotos stabdžių trinkelės arba diskai. Jeigu važiavimo metu mašiną traukia į šoną su keistu girgždėsiu - reikia patikrinti stabdžių sistemos hidrocilindrus. Svarbu reguliariai tikrinti stabdžių skysčio lygį automobilyje.
Vairo sistemos gedimai
Jei automobilis prarado jautrumą vairo posūkiams, tai gali būti vairo sistemos gedimo požymis. Bendra lengvųjų automobilių vairo pasukimo atsilikimas neturėtų viršyti 10 laipsnių. Kai automobilis tampa nejautrus vairo sukimams - verta susimąstyti apie gedimus svarbioje vairo valdymo sistemoje. Suminis vairo rato laisvatarpis neturi viršyti 10 laipsnių. Remontas apima kruopštų vairo valdymo sistemos patikrinimą autoservise, testuojant hidraulinį ir elektrinį stiprintuvą.
Padangų problemos
Apie problemas su padangomis gali pranešti padangų slėgio lemputės, kurios užsidega, kai slėgis nukrenta per žemai. Padangas kuo skubiau reikėtų pripūsti. Netolygus nusidėvėjimas gali būti netinkamai sumontuotos stebulės ar guolio arba blogo ratų suvedimo rezultatas. Tačiau, kalbant apie oro slėgio sumažėjimą padangose, paprastai tai būna pradurtas arba įtrūkęs ratas. Dažniausiai problemą išsprendžia rato pakeitimas arba remontas, jei pati padanga nėra pažeista. Profilaktika - vairuotojui geriau reguliariai matuoti ir stebėti protektoriaus griovelių gylį. Pastebėjus didesnį nei leistina nusidėvėjimą, padangas būtina keisti. Vasarinių automobilio padangų protektorius lygis turi būti ne mažesnio kaip 3 mm, o žieminių ir universalių padangų - ne mažesnio kaip 4 mm gylio. Taip pat svarbu, kad padangos būtų vientisos, be įplėšimų.
Eksploatacinių skysčių nuotėkiai
Alyvos nuotėkis
Jei automobilis vartoja daugiau alyvos nei įprastai (įprastai kas maždaug 2000 kilometrų sunaudojama 1 litrą alyvos), gali būti gera mintis patikrinti, ar nėra nuotėkio ar kitų problemų. Prie nuotėkio gali prisidėti susidėvėjusios tarpinės, pasenęs karterio kamštis arba pažeistas alyvos bako dangtelis, tačiau jei nė viena iš šių priežasčių nėra priežastis, gali būti, kad turite vidinių problemų. Jeigu iš variklio skyriaus varva alyva, tuomet atsiranda ir užsidegimo rizika - juk alyvos srautai juda netoli išmetamojo vamzdžio. Alyvos deficitą dažniausia jaučia seni automobiliai, bet ir naujų mašinų savininkams rekomenduojama reguliariai tikrinti alyvos lygį prieš kiekvieną variklio paleidimą.
Aušinimo skysčio nuotėkis
Aušinimo sistemos gedimai gali sukelti rimtų automobilio problemų. Dėl nepakankamo antifrizo lygio variklis gali perkaisti, o tai savo ruožtu gali sukelti jo elementų deformaciją ir lydymąsi. Neatidėliokite aušinimo sistemos remonto, nes be tinkamo šilumos išsklaidymo variklis gali perkaisti arba užvirti. Siekiant išvengti pastarosios priežasties, aušinimo skysčio lygį rezervuare reikia reguliariai tikrinti. Jei po automobiliu pastebėjote balą ir tai nepanašu į tepalą, gali būti, kad jus vargina aušinimo skysčio nuotėkis. To priežastis gali būti nutrūkęs ar susidėvėjęs vamzdelis ar jungtis arba net radiatoriaus problemos. Jei iš radiatoriaus iš tiesų nutekėjo aušinimo skystis, pakeisti įrenginį - nesudėtingas darbas. Automobiliuose su automatine pavarų dėže pratekantis aušinimo skystis rizikuoja užsiliepsnoti. Visada patikrinkite, ar jūsų aušinimo sistema nepažeista ir ar joje nėra nuotėkių. Taip pat svarbu patikrinti, ar veikia alyvos siurblys ir ar neužsikimšęs karterio alyvos paėmimo kanalas. Radiatoriaus ventiliatorių ir įsiurbimo oro filtro patikrinimas taip pat gali būti naudingas.
Degalų nuotėkis
Net ir nedidelis degalų nuotėkis gali turėti rimtų pasekmių transporto priemonės vairuotojui ir keleiviams. Net ir degalai gali nutekėti iš jūsų automobilio, jei nesirūpinama degalų sistemos komponentais. Degalų vamzdynai po kurio laiko tampa trapūs ir gali įtrūkti, o jungtys taip pat gali pavargti ir atsilaisvinti, nors tai pasitaiko rečiau. Priklausomai nuo to, kokį automobilį turite, gali atsiskirti ir aukšto slėgio degalų siurblio korpusas, tačiau tai vėlgi reta problema. Neįprastais atvejais degalų bakas gali būti įbrėžtas arba pažeistas akmenimis ar kitomis kelio šiukšlėmis, todėl čia taip pat gali atsirasti nuotėkis. Nors degalų tiekimo liniją galima laikinai sutvarkyti lipnia juosta, dėl sistemos slėgio tai bus trumpalaikis sprendimas, todėl geriau tiesiog pakeisti pažeistą liniją. Benzinas, lašantis ir kuro kanalų, netyčia užsiliepsnojus gali tapti gaisro priežastimi. Jei automobilio salone pajutote degalų kvapą - didelė tikimybė, jog susiduriate su degalų nuotėkiu, pažeistais kuro purkštukais, sugedusiais jutikliais arba turite problemų degalų tiekimo linijoje. Rekomenduojame šios problemos neignoruoti!
Dažni variklio gedimai ir priežiūra
Paskirstymo diržo keitimas
Paprastai paskirstymo diržas keičiamas kas 90 tūkst. kilometrų, tačiau draudimo sumetimais rekomenduojama tai daryti kas 60 tūkst. Jei nežinote, kada paskutinį kartą keitėte diržą, reguliariai jį apžiūrėkite, ar nėra įtrūkimų ir kitų pažeidimų. Diržo trūkimas sukels vožtuvų susidūrimą su stūmokliais, dėl ko vožtuvai deformuojasi, o stūmoklių paviršiuje atsiranda „randų“. Išvengti brangaus remonto padės laiku atliktas diržo patikrinimas. Vidutiniškai diržo mechanizmo keitimas daromas po 90 000 km, bet geriau apsidrausti ir keisti jį po 60 000 km.
Variklio alyva ir kiti skysčiai
Svarbu reguliariai tikrinti alyvos lygį variklyje ir pavarų dėžėje, taip pat antifrizo ir stabdžių skysčio lygį automobilyje. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti alyvos lygio variklyje tikrinimui. Jei skydelyje užsidegs jos piktograma, iš karto turėtumėte sustoti ir užgesinti automobilį. Tokia piktograma gali byloti apie įvairias problemas, tačiau gali būti ir taip, kad paprasčiausiai pasibaigė automobilio tepalai. Atidarykite kapotą ir patikrinkite jų lygį - jei jis nukritęs žemiau leistinos ribos, Jums reikės pasirūpinti transporto priemonei tinkančiais tepalais ir bus galima pratęsti kelionę. Pavarų dėžės darbinio skysčio keitimas, nors ir ne taip dažnai, yra privaloma procedūra.
Variklio užvedimo problemos
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl nesiveda automobilis, yra nusėdęs akumuliatorius. Akumuliatorių nusodinti gali šaltis, netvarkinga elektros instaliacija, palikti įjungti žibintai ar grojanti muzika. Ši problema daugeliui pažįstama šaltuoju sezonu, tačiau ji gali užklupti ištisus metus. Sugrąžinti akumuliatoriui gyvybę ir vėl užkurti automobilį galėsite pasitelkę specialų jo įkroviklį arba naudodami užvedimo laidus. Jei nepavyks pastebėti gyvybės ženklų, reikės jį pakeisti nauju. Apie būtinybę įkrauti akumuliatorių gali pranešti tiek techninės problemos, pavyzdžiui, blogas uždegimo laikas, sugedę elektros prietaisai ar pritemdyti priekiniai žibintai, tiek prietaisų skydelio rodmenys. Jei automobilis sunkiai užsiveda šaltu oru, visai neužsiveda arba per dažnai keičiate akumuliatorių, gali būti, kad kaltas jūsų generatorius. Kartais galite išgirsti, kaip generatorius stengiasi veikti, nes veikiant varikliui jis spragsi. Starterio gedimai taip pat gali būti priežastis, dėl ko variklis neužsiveda. Starteris darbui naudoja šepetėlius. Taigi, jei jūsų automobilio akumuliatorius ir generatorius veikia gerai, bet starteris, atrodo, neveikia, paprastai jį galite pataisyti naujomis dalimis.
Variklio vibracija ir nestabilus darbas
Užkuriate automobilį ir pajaučiate vibraciją? Šis automobilio darbo pakitimas gali signalizuoti apie užsikimšusius kuro purkštukus, nusidėvėjusias uždegimo žvakes, įtrūkusius paskirstymo dirželius, užsiteršusius oro arba kuro filtrus bei sugedusias variklio atramas. Jeigu variklis veikia netolygiai tuščiomis apsukomis, dažniausia priežastimi būna vakuumo praradimas. Jei jūsų variklis spurda, tai gali lemti ir daugybė veiksnių. Nutrūkusi degalų tiekimo linija, blogos kokybės dujos, nešvarumai dujų bake, nesandarus purkštuvas, sugedęs ritės paketas, susidėvėję degalų siurbliai ir net toks paprastas dalykas kaip užsiteršusios uždegimo žvakės - visa tai gali būti priežastis, dėl kurios įstrigote pakelėje. Todėl rekomenduojame patikrinti šias sritis iš karto, kai tik problema išryškėja, pradedant nuo pigiausio elemento ir baigiant brangiausiu arba sunkiausiai taisomu. Spaudžiate gazą, o apsukos nekyla? Gęstančio automobilio problemas dažniausiai lemia gedimai kuro sistemoje. Pavyzdžiui, gali būti, jog susiduriate su užsikimšusiais kuro filtrais, kuro purkštukais ar kuro siurblio gedimais.
Išmetamieji dūmai
Iš automobilio išmetimo galite pastebėti įvairių spalvų dūmus. Jei matote baltus dūmus, vadinasi, yra alyvos nuotėkis. Tai gali būti vidinis nuotėkis iš turbo sandariklių (jei jūsų automobilyje yra turbokompresorius) arba tai gali būti kažkas panašaus į susidėvėjusius vožtuvų kotelių sandariklius. Tai sukelia dūmus lėtėjant arba automobiliui kurį laiką pastovėjus. Laimei, nei turbo sandariklių, nei vožtuvų stiebų sandariklių keitimas nėra brangus. Tačiau saugokitės, tamsesni dūmai taip pat gali būti per didelio degalų kiekio požymis, o tai galiausiai gali sukelti kiaurymės plovimą. Iš automobilio sklindantys juodų dūmų debesys gali signalizuoti apie išmetimo, įpurškimo ar oro įsiurbimo sistemos problemas. Kiek sudėtingesnes problemas nei juodi dūmai dažniau nurodo iš automobilio sklindantys mėlyno atspalvio dūmai. Šių dūmų atsiradimo priežastimi gali būti pažeisti kuro purkštukai, turbinos gedimai, išdilę cilindrai ar deformuotos vožtuvų gumelės.
Kitos dažnos problemos
Apšvietimo sistema
Neretai kelyje galima pamatyti automobilių su neveikiančiais žibintais. Viena dažniausių problemų techninėje apžiūroje - netvarkinga apšvietimo sistema. Tai gali būti perdegusios lemputės, nesureguliuoti žibintai ar neveikiantys posūkiai. Neverta ignoruoti žibinto perdegimą ir važinėti sau toliau „vienaakiu“ automobiliu. Pirmą - už tai baudžiama, antrą - tamsoje tokį automobilį sunku pastebėti kitiems eismo dalyviams. Tinkamai sureguliuoti žibintai leis ne tik gauti automobilio eksploatacijos dokumentą, tačiau ir puikiai matyti ypač esant blogomis oro sąlygomis. Reguliuoti reikia ne tik pagrindinius, tačiau ir rūko žibintus, gabaritines šviesas.
Važiuoklės susidėvėjimas
Kita plačiai paplitusi problema - važiuoklės susidėvėjimas. Išdilę šarnyrai, įtrūkęs stabilizatorius, klibantys įvorės ar pakabos komponentai daro įtaką tiek važiavimo komfortui, tiek automobilio valdymui. Važiuoklės gedimai dažniausia pasireiškia metalinių dalių korozija. Ją sukelia probleminė kelių dangos būklė, drėgmė, oro drėgnumas, šaltis ir druska žiemą. Jeigu per apžiūrą nustatyta, kad korozijos lygis dar nėra kritinis, o tik paviršinis - imamasi rūdžių pašalinimo. Labiausiai pažeistos ir pradedančios gęsti važiuoklės dalys keičiamos naujomis. Jei jaučiate vibraciją arba jūsų vairas dreba, vėlgi, tokios problemos priežastys gali būti įvairios. Iš galimų vairo drebėjimo priežasčių labiausiai tikėtinos priežastys kyla dėl tokių veiksnių kaip nesubalansuotas, įtrūkęs ar įlenktas ratas, išleista ar pažeista padanga, atsilaisvinęs rato varžtas, sugedęs rato guolis ar net susidėvėjusi pakabos įvorė.
Valytuvai ir kėbulo defektai
Kai kurios transporto priemonių problemos yra kosmetinės - jas nesunku pastebėti plika akimi. Pavyzdžiui, jeigu pamatysite nedidelių įbrėžimų, pirmiausia juos bus galima patiems pamaskuoti pasitelkus specialius automobilinius dažus ar korektorius. Prie šios kategorijos būtų galima priskirti ir nusidėvėjusius valytuvus: jie dažniausiai nebeatlieka savo funkcijos, skleidžia nemalonų garsą ar netgi dar labiau išpurvina stiklą. Tokias detales patiems galima pakeisti vos per kelias minutes. Automobilių parduotuvėse galite rasti bet kokio dydžio šepetėlių ir patys juos sumontuoti. Automobilio kėbulo defektai ir pažeidimai dažniausia atsiranda per eismo įvykius, susidūrimus su įvairiais objektais ir nuo netinkamo mašinos eksploatavimo. Kėbulo geometrija daugiausia deformuojasi nuo pernelyg didelės apkrovos.
Duslintuvo gedimai
Duslintuvai nukenčia nuo katalizatoriaus gedimo, nuo surūdijimo ir nuo susidėvėjimo. Duslintuvo triukšmą galima slopinti dviem būdais: aktyviuoju ir reaktyviniu. Pirmame variante triukšmas praeina pro aktyviąsias medžiagas ir virsta šilumine energija. Reaktyviniu atveju triukšmas slopinamas duslintuvo rezonansinėse kamerose (mažose ir didelėse).
Elektros ir elektronikos gedimai
Įjungus uždegimą, visos kontrolinės lemputės užsidega vienu metu. Patikrinkite, ar visos jos yra aktyvios. Elektros gedimai gali atsirasti dėl blogo įžeminimo, trapių ir supuvusių laidų, neteisingų laidų, iššokusių saugiklių arba vandens padarytos žalos. Kad ir kokius darbus atliktumėte diagnozuodami automobilio elektros problemas, prieš pradedant remontą svarbu atjungti akumuliatorių. Taip pat naudinga po ranka turėti multimetrą, kuris padėtų diagnozuoti šias problemas. Dažnai jūsų problemą gali išspręsti nauja laidų sistema, vieno laido ar relės pakeitimas arba naujos jungtys. Viena iš pagrindinių elektronikos sutrikimų priežasčių - susilpnėję kontaktai. Elektronikos sistemos laidų kontaktai neretai nukenčia dėl drėgmės, šalčio, karščio, vibracijų. Elektronikos remontas: automobilių elektrikas servise turi nustatyti - kuris būtent kontaktas iškrito iš rikiuotės, naudojant specialią įrangą. Perdegti galėjo bet kuris iš keliasdešimties saugiklių, esančių automobilyje. Saugiklio problemos sprendimas: testerio pagalba tikrinamas visų saugiklių sveikumas, siekiant išryškinti perdegusį ir pakeisti jį. Modernių automobilių savininkams būtina prisiminti ir elektronikos svarbą - daugelis šiuolaikinių modelių turi dešimtis ar net šimtus jutiklių, kurių klaidos dažnai aptinkamos tik diagnostine įranga.
Šildymo sistemos gedimai
Nešildo krosnelė. Neveikia Webasto. Tokių gedimų dažnėja šaltuoju metų laiku. Nutinka ir naujiems, ir seniems automobiliams.
Prevencija ir diagnostika
Reguliarūs patikrinimai
Svarbu reguliariai tikrinti alyvos lygį variklyje ir pavarų dėžėje, taip pat antifrizo ir stabdžių skysčio lygį automobilyje. Pirmiausia turėtumėte susipažinti su automobilio techniniais dokumentais. Tinkama ir savalaikė automobilio priežiūra leidžia užkirsti kelią didesniems gedimams. Eksploatacinių skysčių ir filtrų keitimas - vienas svarbiausių profilaktinių veiksmų. Ne ką mažiau svarbu ir stabdžių būklės tikrinimas. Kaladėlės ir diskai yra elementai, kurių dėvėjimąsi būtina stebėti - kartais užtenka tik smulkaus patikrinimo, kad būtų išvengta brangaus remonto. Žiemą keliai barstomi druska, tad būtina kėbulą padengti antikorozinėmis medžiagomis, o po žiemos - kruopščiai nuplauti. Automobilio apžiūra turi būti atliekama reguliariai, prieš bet kokią ilgesnę kelionę - būtinai. Šaltojo variklio paleidimo sunkumai ir įšilusio variklio paleidimo problemos yra dažni variklio gedimai. Simptomai: uždegimo praleidimai; pasikeitė variklio darbinis garsas; jaučiasi kėbulo vibracija paleidimo metu; galingumo ir dinamiškumo praradimas įsibėgėjimo metu; padidėjo kuro sąnaudos; jaučiasi degalų kvapas, netolygus dujų išmetimas; apsukų kritimas po paleidimo. Simptomai pasireiškia ne tik tame, kad pats įšilęs variklis nenori sklandžiai veikti, bet ir tame, kad girdisi spragtelėjimai, pasukant raktą uždegimo spynoje, arba mažėja elektros srovės stiprumas. Iš akies galima diagnozuoti simptomus pagal tą, kad salone silpnai šviečia lemputės, arba žibintų šviesa ne tokia stipri kaip buvo.
Kompiuterinė diagnostika
Beveik kiekviename šiuolaikiniame automobilyje veikia tam tikras kompiuteris, padedantis užtikrinti išmetamųjų teršalų kiekį, šalinti gedimus ir reguliuoti komponentus. Taigi, kai automobilyje pasirodo įspėjamosios lemputės, tai ne visada turėtų sukelti rimtą susirūpinimą. Žinoma, įspėjamoji lemputė rodo problemą, tačiau ji taip pat rodo, kad automobilio kompiuteris veikia tinkamai ir žino apie problemą. Problemos pašalinimas priklausys nuo to, kokie simboliai rodomi. Įspėjamoji lemputė prietaisų skydelyje gali atsirasti dėl perdegusio žibinto taip pat lengvai, kaip ir dėl mechaninio komponento gedimo, pavyzdžiui, vandens siurblio, gedimas, dėl kurio gali užsidegti baimę kelianti „variklio patikrinimo“ (angl. check engine) lemputė. „Check engine“ lemputė yra užrašas, kurį galima išvysti prietaisų skydelyje. Kartu su juo dažnai nušvinta ir variklio piktograma. Tačiau dėl jos ne visuomet reikėtų sunerimti: jei paveikslėlis yra mėlynas arba žalias, jis dažniausiai yra informacinio pobūdžio. Geltonos piktogramos yra kiek rimtesnės, o daugiausiai dėmesio reikėtų skirti raudonoms. Visgi, nepriklausomai nuo spalvos, tikslesnį gedimą Jums padės surasti automobilių diagnostikos įranga. Automobilių variklių gedimai ir jų priežastys dažniausia nėra lengvai aptinkamos plika akimi. Šiam sudėtingam darbui naudojama šiuolaikiška variklių diagnostikos įranga. Jos dėka įmanomas tikslesnis ir greitesnis gedimo nustatymas ir, atitinkamai, savalaikis gedimo pašalinimas. Protingi vairuotojai kreipiasi atlikti net ir sveiko automobilio variklio diagnostiką, nelaukdami, kol atsiras akivaizdžių gedimo požymių. Tikslus kompiuterinės diagnostikos rezultatas priklauso nuo automobilio markės ir diagnostikos įrangos duomenų bazės, reikiamos identifikuoti įvairių markių gedimus. Moderni diagnostikos įranga leidžia kuo įmanoma tiksliau nustatyti daugumos skirtingų gamintojų automobilių variklių sutrikimus. Ši problema (jutiklių gedimas) sunkiai pastebima, nebent kas nors nustoja veikti. Deja, net ir fiziškai apžiūrint jutiklį sudėtinga nustatyti, kada jis sugedo. Geriausias būdas diagnozuoti jutiklio problemą - įsigyti kokį nors OBD nuskaitymo įrankį, kurių daugelį galima pasiekti išmaniuoju telefonu.
Serviso pasirinkimas ir remonto kainos
Remontas neturėtų būti paliktas atsitiktinumui. Pasirinkus netinkamą servisą ar nekompetentingą meistrą, galima ne tik išleisti daugiau pinigų, bet ir sukelti papildomų problemų. Pirmiausia - atsiliepimai. Jei autoservisas turi daug gerų klientų įvertinimų internete ar yra rekomenduojamas pažįstamų, tai dažnai rodo, kad darbai atliekami atsakingai. Dar vienas svarbus aspektas - skaidrumas. Patikimas meistras paaiškins, kokį gedimą nustatė, ką reikia keisti ir kodėl. Jis taip pat turėtų parodyti senas, pakeistas dalis bei pasiūlyti remonto alternatyvas, jei tokių yra. Geras servisas taip pat siūlo garantiją ne tik detalėms, bet ir atliktiems darbams. Kainos gali labai skirtis. Smulkūs darbai, pavyzdžiui, stabdžių kaladėlių keitimas, kainuoja keliasdešimt eurų. Tuo tarpu didesni darbai - variklio ar sankabos keitimas - gali kainuoti šimtus ar net tūkstančius. Nors dažnai norisi rasti pigiausią pasiūlymą, svarbiau yra gauti kokybišką paslaugą. Automobilis, net ir senas, gali tarnauti ilgai ir patikimai - jei juo tinkamai rūpinamasi. Automobilio remontas nėra tik būtinybė - tai investicija į savo ir kitų saugumą. Tinkamai prižiūrima transporto priemonė mažiau genda, važiuoja ekonomiškiau ir leidžia išvengti netikėtumų kelyje. Taisyklė, siekiant sutaupyti! Kuo anksčiau pastebėsite automobilio gedimus - tuo greitesnis, paprastesnis ir pigesnis bus automobilio remontas.
tags: #dazniausi #automobiliu #gedimai