Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už kyšininkavimą siekiama užtikrinti sąžiningumo, teisėtumo, nešališkumo ir kitų konstitucinių principų laikymąsi valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų veikloje, taip pat apsaugoti juos nuo neteisėto turtinio poveikio.
Kyšio sąvoka ir apraiškos
Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse 227 straipsnis numato atsakomybę už papirkimą. Kyšio sąvoka apima bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui gavimą už įgaliojimų vykdymą. Tai gali būti materialūs daiktai, pinigai, civilinėje apyvartoje uždrausti daiktai, pavyzdžiui, narkotinės medžiagos, nelegalūs ginklai. Taip pat tai gali būti turtinio pobūdžio paslaugos, supažindinimas su komercine paslaptimi, pelną žadančių ryšių užmezgimas.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad svarbiausia yra tai, jog toks atlygis nėra oficialiai reglamentuojamų darbinių santykių dalis, bet suteikiamas valstybės tarnautojui už jo įgaliojimų vykdymą, nepriklausomai nuo to, ar jis atlieka savo pareigas teisėtais, ar neteisėtais būdais.
Veiklos, laikomos kyšininkavimu:
- Kyšio priėmimas. Praktikoje pasireiškia, pavyzdžiui, pinigų paėmimu į rankas ir įsidėjimu į kišenę arba sužinojimu, kad jie atsirado banko sąskaitoje. Kyšis laikomas priimtu, kai paimama visa jo dalis. Reikšmės neturi, kada valstybės tarnautojas gavo neteisėtą atlygį - prieš ar po veiksmų atlikimo kyšio davėjo interesais. Svarbu, kad valstybės tarnautojas išreikštų valią priimti kyšį.
- Pažadėjimas priimti kyšį. Tai žodinė veika, kuriai fizinis kyšio pavidalas nėra būtinas. Itin svarbu nustatyti tokių ketinimų realumą.
- Susitarimas priimti kyšį. Tai konkretesnis pažadėjimas priimti kyšį, susitarimas tarp kyšio davėjo ir gavėjo apie laiką, būdą ir vietą kyšiui duoti ir priimti. Pavyzdžiui, byloje advokatas susitarė tiesiogiai priimti didelės vertės kyšį dalimis, pažadėdamas už tai paveikti teisėją.
- Reikalavimas duoti kyšį. Paprastai pasireiškia informavimu, kad asmens interesai nebus patenkinti be kyšio davimo, arba grasinimu pakenkti teisėtiems asmens interesams, jei nebus duotas kyšis.
- Provokavimas duoti kyšį. Tai užmaskuoti veiksmai, kai kyšio nėra reikalaujama atvirai, bet elgesiu sudaroma padėtis, jog teisėtiems asmens interesams kyla reali žalos atsiradimo galimybė. Pavyzdžiui, valstybės tarnautojas delsia priimti sprendimą gyvybiškai svarbiais klausimais, ir asmuo yra priverstas duoti kyšį.
Bausmės už kyšio davimą policijos pareigūnui
„Transparency International Lietuvos skyriaus“ (TILS) atliktas tyrimas parodė, kad dažniausiai už kyšio davimą Lietuvoje baudžiami gyventojai, bandę papirkti kelių policininkus (98 proc. atvejų). Itin retai siekta papirkti muitinės darbuotojus (1 proc.), kitus valstybės tarnautojus (0,6 proc.) ar savivaldybių administracijų darbuotojus (0,3 proc.). Dažniausiai nuteisiami eiliniai gyventojai (94 proc. visų bylų), žymiai rečiau - policijos pareigūnai (2 proc.) ir valstybės tarnautojams prilyginti asmenys (1 proc.).
TILS išanalizavo 1427 baudžiamųjų bylų nuosprendžius iš 2006-2013 m. laikotarpio, kuriuose kaltinamieji buvo pripažinti kaltais pagal LR Baudžiamojo kodekso straipsnius: 225 str. (kyšininkavimas), 226 str. (tarpininko kyšininkavimas/prekyba poveikiu) ir 227 str. (papirkimas).
Dažniausiai skiriamos bausmės:
- Piniginė bauda: skiriama 72 proc. nuteistųjų už papirkinėjimą ir 57 proc. už kyšininkavimą.
- Laisvės apribojimo bausmė: gauna 9 proc. nuteistųjų (pvz., nekeisti gyvenamosios vietos be teismo žinios, naktimis ar savaitgaliais būti namie, užsiregistruoti darbo biržoje).
- Laisvės atėmimo bausmė: gauna 7 proc. nuteistųjų papirkinėjimo bylose ir 22 proc. kyšininkavimo bylose.
Pavyzdys iš teismų praktikos:
Vilnietis T. A. Tupinis buvo sustabdytas kelyje Vilnius-Utena už lenkimo manevrą draudžiamoje vietoje. Policijos tyrėjas paaiškino, kad už šį KET pažeidimą vairuotojas 3 mėnesiams neteks vairuotojo pažymėjimo. Tuomet T. A. Tupinis iš piniginės išsitraukė 100 eurų ir prašė pareigūną paimti pinigus. Tyrėjas paaiškino, kad tokie veiksmai laikomi papirkimu, ir apie situaciją pranešė kolegei, kuri pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 227 str. 1 dalį („Papirkimas“).
Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, vilnietis savo kaltės nepripažino. Tačiau teismą įtikino pareigūnų liudijimas ir tyrėjo kūno kamera įrašytas vaizdo bei garso įrašas. Utenos apylinkės teismas pripažino T. A. Tupinį kaltu dėl valstybės tarnautojo papirkimo ir skyrė jam 7 500 eurų dydžio baudą. Vilnietis taip pat neišvengė ir administracinės baudos už KET pažeidimą (85 eurų ir teisės vairuoti atėmimas 3 mėnesiams).
Korupcijos suvokimo indeksas ir visuomenės informuotumas
Korupcijos suvokimo indekso 2020 m. duomenimis, Lietuvoje korupcijos lygis laipsniškai mažėja. Tačiau, pasak Teisėjų tarybos pirmininko Egidijaus Laužiko, teismų sprendimų statistika atskleidžia, kad visuomenei trūksta žinių apie tai, kas yra kyšis ir jo davimas, kokios yra tokio veiksmo pasekmės. Baudžiamasis kodeksas galioja visiems vienodai, tačiau, norint jį taikyti, turi būti pradėti ikiteisminiai tyrimai ir bylos perduotos teismui.
Policija atvirai pripažįsta korupcijos problemą sistemoje ir aktyviai su ja kovoja, matydama realius rezultatus. Priešingai, sveikatos apsaugos sistemoje korupcijos suvokimas skiriasi, nes ji dažnai „ištirpdo“ glaudžiame paciento ir gydytojo santykyje, o kyšį įsiūlę asmenys nėra linkę to atskleisti.
Svarbu paminėti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 6 dalis netaikoma asmeniui, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė ar pažadėjo duoti arba davė kyšį šio kodekso 230 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui.
Iššūkiai ir sprendimo būdai
Analizuojant korupcijos tyrimų duomenis ir teismų praktiką, matomas akivaizdus atotrūkis. Dabartiniai kovos su korupcija įrankiai ne visada veikia pakankamai efektyviai. Vien dabartinių Baudžiamojo kodekso straipsnių nepakanka šiai problemai spręsti. Nors padidėjo teisėsaugos institucijų dėmesys ir buvo pradėti tyrimai įvairiuose miestuose, tai vis dar yra kova su pasekmėmis, o ne su priežastimi.
Tam tikrose srityse, pavyzdžiui, sveikatos apsaugoje, siūloma didinti medicinos darbuotojų atlyginimus ir gerinti darbo sąlygas. Tuo pat metu iš darbuotojų būtų galima reikalauti daugiau ir griežčiau juos vertinti, jei būtų padaromas nusikaltimas. Taip pat svarbu, kad gydymo įstaigų vadovai užimtų griežtesnę poziciją ir būtų vertinamas pacientų pasitenkinimas gydymo įstaigų darbu. Pacientai dažnai patys nenori duoti kyšių, jaučiasi nepatogiai ir prašo tai padaryti kitų asmenų.
Kyšininkavimas yra vienas iš faktorių, kodėl sveikatos apsaugos sistema Lietuvoje dar nėra visiškai sugriuvusi, nes dabar jai skiriamas 3,9 proc. nuo BVP finansavimas yra mažiausias Europos Sąjungoje, kai daugelyje Europos šalių sveikatos apsaugos sistemai skiriama nuo 7 iki 11 proc. BVP. Tai nereiškia, kad tokia tradicija turi būti toleruojama. Gydytojai suvokia, kad korupcija neturėtų būti, tačiau tuo pat metu jiems tai atrodo įprasta dėl didelio nusivylimo Lietuvos sveikatos apsaugos sistema ir jos finansavimu. Lietuvoje itin aukštos kvalifikacijos reikalaujantis mediko darbas dažnai apmokamas nepakankamai, o tai skatina dirbti per kelias darbovietes ir aukoti laisvas dienas.
STT atstovai teigia, kad pagrindinis tikslas yra „Nebus siūlančių - nebus imančių“. Tam, kad tai pasiektum, reikia pripažinti problemą, išsiaiškinti priežastis, perorganizuoti veiklą, mokyti ir mokytis. Baudžiamasis kodeksas galioja visiems vienodai ir išlygų čia negali būti. Pirmiausia pati institucija ar organizacija turi pripažinti, kad tai yra problema. Baudžiamajame kodekse sąvokos „dovana“ nėra, ten rasime tik straipsnį „Kyšininkavimas“.
tags: #dave #kysi #policininkui #bauda