Daugiausiai kilometrų įveikę automobiliai

Kiekvienas automobilis, nepriklausomai nuo gamintojo ir modelio, turi savo gyvavimo ciklą. Tačiau kai kurie automobiliai geba pranokti visus lūkesčius ir nuvažiuoti neįtikėtinus atstumus. Nors kartais matome automobilius, kurie per trumpą laiką nuvažiavo 200 000 ar net 400 000 kilometrų ir atrodo puikiai, pasaulyje yra ir tokių, kurie įveikė milijonus kilometrų. Kruopšti automobilio priežiūra yra svarbiausias faktorius, norint su konkrečiu modeliu nuvažiuoti pakankamai ilgą atstumą.

Ilgaamžiškumo rekordai ir jų paslaptys

Kai kurie automobiliai ne tik įveikė milijoną mylių (1,6 mln. km), bet padarė tai su originaliu varikliu. Ekspertai „milijoną kilometrų nuvažiavusiais varikliais“ vadina tokius, kurie gali veikti be galvutės ar bloko keitimo. Tvirta konstrukcija ir tinkama priežiūra yra svarbiausi veiksniai.

Legendiniai milijonieriai

• Vienas daugiausiai nuvažiavusių automobilių pasaulyje - 1966 m. gamybos „Volvo P1800“, priklausęs amerikiečiui Irvingui Gordonui. 2013 m. rugsėjį jo automobilio odometras fiksavo 3 milijonus mylių (4,82 mln. kilometrų). Po pusės metų, kai vyro pasiekimai buvo užregistruoti Gineso rekordų knygoje, jis buvo nuvažiavęs dar daugiau - 4,89 mln. kilometrų. I. Gordonas savo automobilį naudoja kasdien, per metus juo nuvažiuoja 140-160 tūkst. km. Šį modelį vyras įsigijo būdamas 20 metų ir už jį sumokėjo kiek daugiau nei 4 tūkst. dolerių.
• Tarp rekordininkų - ir dyzelinis 1976 m. laidos „Mercedes-Benz 240D“. Nuo 1981 m. iki 2004 m. savininkui pavyko nuvažiuoti kiek daugiau nei 4,5 mln. kilometrų. „Mercedes-Benz“ gamintojas šį pasiekimą pripažino ilgiausiu šio modelio istorijoje ir pasiūlė mainus: senąjį automobilį iškeisti į naujutėlį C klasės modelį.
• Dar vienas milijonus kilometrų įveikęs automobilis - „Volvo 245GL“. Jis niekuomet neturėjo vieno konkretaus savininko. Iki pat akimirkos, kai mašinos odometras parodė nuvažiuotus 2,62 mln. kilometrų, ji buvo eksploatuojama labai intensyviai.
• Į daugiausiai kilometrų pasaulyje nuvažiavusių automobilių sąrašus patenka ir „Volkswagen Beetle“. 1963 m. už 1,9 tūkst. dolerių įsigytas automobilis įveikė apie 2,5 mln. kilometrų. Šių dienų „Beetle“ nesulaukė - buvo utilizuotas 1987 m.
• Farra Haines iš Kanzaso per penkerius metus su savo „Elantra“ nuvažiavo milijoną mylių dirbdama kurjere - tai prilygsta 882 km per dieną.
• Seldenas Cooperis naudojo „Volvo“ 26 metus ir pasiekė milijono mylių ribą be rimto variklio remonto.
• Frankas Oresnickas, platintojas iš Viskonsino, įsigijo naudotą pikapą ir per 12 metų pasiekė milijoną mylių.
• Dan Edleman pasirinko „Ram“ vien dėl „Cummins 5.9“ dyzelinio variklio.
• Dvi „Honda“ versijos pasiekė septyniaženklę ridą dėl nuolatinės priežiūros ir ramaus vairavimo stiliaus.
• Žurnalisto Matto Farah automobilis jau buvo nuvažiavęs beveik 900 000 mylių, kai jis jį įsigijo. Vėliau jis pats padidino ridą iki 999 999 mylių.
• Tolimų kelionių mėgėjas Chet Belisle per 30 metų nuvažiavo 1,3 mln. mylių.
• Garsiausias rekordas priklauso Irvui Gordonui - mokytojui iš Niujorko, kurio „Volvo“ įveikė daugiau kaip 3,2 mln. mylių.

Patikimiausi varikliai ir komponentai

Ar tikrai automobilis gali nuvažiuoti 1 000 000 kilometrų ir nereikalauti kapitalinio variklio remonto? Ekspertai „milijoną kilometrų nuvažiavusiais varikliais“ vadina tokius, kurie gali veikti be galvutės ar bloko keitimo. Tvirta konstrukcija ir tinkama priežiūra yra svarbiausi veiksniai.

• Tarp ilgaamžių variklių lyderių minima „Toyota“.
• M60 V8 - natūraliai įsiurbiamas variklis, žinomas dėl daugiau nei 1 mln. kilometrų ridos.
• „Honda“ D serijos varikliai (D15, D16) yra kompaktiški, efektyvūs ir neįtikėtinai patvarūs.
• „Lancer“ ir pikapų modeliuose naudojamas 2,0 l darbinio tūrio keturių cilindrų variklis giriamas už ilgaamžiškumą.
• Taip pat verta paminėti „Mercedes-Benz“ OM617 (nuo 1974 m.) ir OM602 (nuo 1985 m.) variklius, kurie tinkamai prižiūrint dažnai viršija 1 mln. kilometrų ridą.

Tačiau rida nėra vienintelis rodiklis. Svarbios ir variklio darbo valandos, ypač važiuojant mieste. Ekspertai pabrėžia, kad net ir pats tvirčiausias variklis gali anksti sugesti, jei juo nesirūpinama.

Kėbulo ir tepalų priežiūros svarba

Svarbiausia automobilio sudedamoji dalis, kurią reikia nuolat prižiūrėti, nėra variklis ar važiuoklė, o kėbulas. Pagrindinis automobilio kėbulo priešas - korozija. Nuo jos vertėtų apsaugoti visus ant automobilio kėbulo esančius tarpelius, plyšius ir ertmes. Taip pat svarbu nepamiršti automobilio dugno, kuriam tenka didžiausia druskų dalis.

Periodinis tepalų keitimas yra vienas iš svarbiausių elementų norint su tuo pačiu varikliu nuvažiuoti kuo toliau. Mechanikai rekomenduoja variklio tepalą keisti bent kas 15 000 kilometrų, o intensyviai važiuojantiems ar dažnai mieste važiuojantiems - kas 10 000 kilometrų. Tepalo kokybė taip pat labai svarbi.

Automobilių rinka: rida ir vertė

Skelbimų portaluose galima rasti šimtus automobilių su nedidele rida už mažesnę nei rinkos kainą. Tačiau automobilių rinkos ekspertai pataria neskubėti įsigyti tokios transporto priemonės, nes už jos gali slėptis tikrosios patrauklios kainos priežastys. Nors transporto priemonė su didele rida kainuoja mažiau, neretai sutaupyta suma išleidžiama remontams.

Rida yra daug apie automobilio būklę ir vertę pasakantis faktorius, tačiau odometro parodymai naudotų automobilių rinkose klastojami, taip dirbtinai išpučiant transporto priemonių kainą. „Automobilio su didesne nei deklaruojama rida eksploatavimas - tarsi tam tikra loterija. Sunku prognozuoti, kada kas nors suges. Transporto priemonės su originalia rida yra vertingesnės nei tos, kurių odometro rodmenys buvo sumažinti.“

Didžiausią vidutinę ridą tarp 2008 m. pagamintų ir „carVertical“ platformoje Lietuvoje tikrintų automobilių markių turėjo „Volvo“ (277 446 km). Toliau rikiuojasi kitos šalies vairuotojų vertinamos markės - „Audi“ (262 373 km) ir „Škoda“ (256 625 km). Tarp 10 metų senumo transporto priemonių didžiausia užfiksuota „Škoda“ markės automobilių rida - vidutiniškai 229 454 km. 200 tūkst. kilometrų ribą taip pat perkopia „Volvo“ (208 957 km) ir „Audi“ (201 301 km). „Škoda“ pirmauja ir tarp 2018 m. pagamintų automobilių - 154 628 km. Iš karto už šio Čekijos gamintojo modelių - „Opel“ su 151 722 km ir „Renault“ - 140 703 km.

Automobilių populiarumas ir rida

Aukštesnės klasės automobiliai itin populiarūs šalyse su išvystyta greitkelių infrastruktūra. Tokiose valstybėse, kaip Vokietija, vairuotojai įpratę kasdien keliauti ilgus atstumus. Jie neretai renkasi ilgoms kelionėms pritaikytus automobilius, kaip „Škoda“, „Volkswagen“ ar prabangesnius „Audi“, BMW, „Mercedes-Benz“ bei švediškus „Volvo“. Prabangesni modeliai aprūpinti gausesne komforto įranga ir tai turi didelės įtakos renkantis transporto priemonę, kurioje bus praleidžiama didelė laiko dalis.

Mažiausia rida ir kainos tendencijos

Lyginant 2008 m. pagamintus automobilius, mažiausią vidutinę ridą turėjo „Peugeot“ - 190 001 km, „Nissan“ - 194 146 km ir „Toyota“ - 204 202 km. Praėjus penkiems metams lyderių trijulė keitėsi, mat palyginus 2013 m. pagamintų transporto priemonių ridą, į pirmą vietą pakilo „Nissan“ (133 510 km), antroje atsidūrė „Renault“ (158 261 km), o trečioje liko „Citroen“ (160 026 km). Peržvelgus 5 metų senumo automobilių duomenis, paaiškėjo, kad mažiausią ridą turi „Mazda“ - 44 818 km, „Nissan“ - 49 965 km ir BMW - 75 221 km.

Jei vairuojamo automobilio rida stipriai viršija vidutinę tos markės transporto priemonių ridą, vairuotojai galėtų apsvarstyti automobilio pardavimą. Labai daug nuvažiavę modeliai dažnai savininkams kelia daugiau rūpesčių nei atneša naudos. Lietuviams gan įprasta automobilio ridai pasiekus bent 500 000 kilometrų pradėti galvoti apie jo pardavimą.

Ekonominio vairavimo rekordai ir elektromobilių potencialas

Degalų sąnaudų mažinimas

Miko Marczykas, 29-erių FIA Europos ralio čempionas, demonstruoja ne tik greitį, bet ir išskirtinį ekonomiškumą. Jis pasiekė pasaulio rekordą - ilgiausią atstumą, nuvažiuotą vienu degalų baku. Ketvirtosios kartos „Škoda Superb“ modeliu jis įveikė 2 831 kilometrą, vidutiniškai sunaudodamas vos 2,61 litro dyzelino 100 kilometrų. Palyginimui - oficialios šio modelio mišrios sąnaudos tokioje konfigūracijoje siekia 4,8 l/100 km.

M. Marczykas dalijasi patarimais, kaip pasiekti mažesnes degalų sąnaudas: svarbu tinkamas padangų slėgis, tolygus ir numatantis vairavimas, laiku atleistas akceleratorius ir kuo mažiau stabdymų. Taip pat svarbu būti pailsėjusiam ir tinkamai vertinti situacijas kelyje. Ruošdamasis rekordiniam važiavimui M. Marczykas kruopščiai suplanavo kiekvieną detalę. Jis pasirinko „Škoda Superb“ dėl 66 litrų talpos degalų bako ir puikios aerodinamikos. Automobilis buvo aprūpintas mažo pasipriešinimo riedėjimui padangomis, o važiuoklės aukštis buvo sumažintas 15 milimetrų, siekiant pagerinti aerodinamiką.

Elektromobilių nuvažiuojami atstumai

Šiuolaikinės technologijos leidžia elektromobiliams įveikti šimtus kilometrų be sustojimo. Elektromobiliai taip pat demonstruoja įspūdingus rezultatus. „Škoda Enyaq“ elektromobiliu M. Marczykas be papildomo įkrovimo nuvažiavo 730 kilometrų iš Zakopanės į Baltijos jūrą, pasiekdamas vos 11 kWh/100 km energijos sąnaudas. Jis pastebi, kad elektriniai automobiliai sparčiai tobulėja tiek efektyvumo, tiek nuvažiuojamo atstumo prasme.

„Hyundai Kona EV“, turintis 64 kWh talpos bateriją, yra daugiausiai kilometrų viena įkrova nuvažiuojantis Lietuvoje parduodamas elektromobilis. Pagal naująją WLTP metodiką, „Kona EV“ viena įkrova gali nuvažiuoti 482 km. Šis modelis taip pat pagerino elektromobilių lenktynių rekordą iš Vilniaus į Palangą, 337 km atstumą įveikęs per 3 val.

Nuo 2021 metų JAV gaminamas elektromobilis „Lucid Air“ viena įkrova gali įveikti net 660 km. Žinoma, šis atstumas įveikiamas su galingiausia iš 4 įmanomų, 118 kWh, baterija. Palyginti su mums įprastais vidaus degimo varikliais, tai maždaug tiek, kiek nuvažiuotume su pilnu degalų baku.

„Ignitis ON: pažink Lietuvą“ ir „Aurum 1006 km“ lenktynės

Elektromobilių varžybose „Ignitis ON: pažink Lietuvą“ greičiausiu ekipažu klasėje iki 50 kWh talpos baterijos tapo Vitoldas Milius ir Aidas Bubinas, vairavę „Peugeot e-208“ elektromobilį. Tikslus ekipažo darbas ir efektyvus automobilis leido pasiekti puikų rezultatą ir užtikrintai iškovoti pirmąją vietą. „Peugeot e-208“ varžybose užtruko 3 val. 59 min. ir antroje vietoje likusį ekipažą aplenkė 4 min. „Peugeot e-208“ elektromobilio vidutinės sąnaudos siekė 13,6 kWh/100 km, kas beveik identiškai atitinka WLTP testo rezultatus (13,3 kWh/100 km).

„Aurum 1006 km powered by Hankook“ lenktynėse planuojama, kad 286 kilometrų atstumas gali būti oficialiai įrašytas kaip didžiausia Lietuvos lenktynių trasoje elektra varoma transporto priemone nuvažiuota distancija. Šiais metais V. Milius vairuos „Kia EV6“, kurioje sumontuoti du 239 kW bendrą galią išvystantys elektros varikliai ir 77,4 kWh talpos baterija. Gamintojo duomenimis, tokių energijos atsargų šiai elektromobilio versijai užtenka iki 484 kilometrų atstumui nuvažiuoti.

„Metų automobilis 2025“ testai

„Metų automobilis 2025“ testai ir komisijos nariai realiomis sąlygomis tikrino elektromobilių deklaracijas. Kiekvienas iš 12 konkurso elektromobilių turėjo vienodomis sąlygomis įveikti 200 kilometrų. Trumpiausią atstumą pagal WTLP testo metodiką žada mažieji „Alfa Romeo Junior“ (398 km), „Lexus RZ 450e“ (404 km), „Mercedes-Benz“ EQA ir EQB (atitinkamai 456 ir 463 km) bei „Volvo“ EX30 (448 km). Elektromobiliams 200 km atstumą buvo leidžiama įveikti maksimaliu 130 km/h greičiu, tačiau dėl aplinkos sąlygų vidutinis bendras greitis testo metu siekė kiek daugiau nei 90 km/h.

Apibendrinant elektromobilių nuvažiuojamo testo rezultatus, galima drąsiai teigti, jog lietuviškas ruduo nuo kiekvieno žadamo nuvažiuoti 100 km nubraukia didelę dalį. Mažiausiai klydo „Audi Q6 e-tron“, „Mercedes-Benz“ EQB ir „Volkswagen ID.7 Tourer“. Jų deklaruojamas atstumas buvo arčiausiai realaus. Didžiausiais „optimistais“ be jau minėto „Renault Scenic E-Tech Electric“ tapo „Alfa Romeo Junior“, „Lexus RZ 450e“, „Peugeot E-3008“ ir „Volvo“ EX30.

Greičio rekordai ir technologijų evoliucija

Nuo pirmojo automobilio išradimo nepraėjus net šimtui metų, žmonija jau lėkė beveik keturženkliu greičiu. Kokį dar reikėjo užsibrėžti tikslą? Galbūt visiškoje tyloje lėkti greičiau nei garsas? Per tokį laikotarpį technologijos pažengė didžiulį žingsnį ir atėjo laikas naujiems greičio rekordams.

Garso greičio viršijimas sausumoje

Praeitoje dalyje pasakojimą baigėme ties Craigu Breedlove, kuris 1965 metais viršijo 600 mylių per valandą ribą (966 km/h) su „Spirit of America Sonic 1“. Šis rekordas išliko nepajudintas penkerius metus, kol 1970 metais į Bonevilį atvyko Pete Farnsworthas su savo „Blue Flame“ bolidu. Šis modelis buvo sukurtas įžymaus raketų specialisto ir, žinoma, buvo varomas raketa. „Blue Flame“ svėrė vos 2,2 tonos, o jo širdis buvo „Reaction Dynamics“ raketa, veikianti, kuomet sureaguoja suskystintos gamtinės dujos ir kietoje būsenoje esantis peroksidas. Raketą su ratais pilotavo Garis Gabelichas. Galiausiai, visos problemos išsisprendė ir 1970-ųjų spalio 7 dieną bolidas užfiksavo naują rekordą - 1014 km/h. Tai buvo paskutinis greičio rekordas, užfiksuotas Bonevilio druskos kloduose.

Po „Blue Flame“ rekordo prasidėjo ramybė, trukusi penkiolika metų. Tačiau tai dar nereiškia, jog nieko tuo metu nevyko, kadangi po truputį pradėjo žibėti brito Ričardo Noble žvaigždė. Šis vyras visą gyvenimą dirbo aeronautikos inžinieriumi. Savo namuose inžinierius sukonstravo pirmąjį „Thrust“ automobilį, kurį į priekį varė morališkai pasenęs „Rolls-Royce“ variklis. Gerų rezultatų tikėtis nebuvo verta, tačiau jie buvo apgailėtini - bolidas sugebėjo išvystyti vos 300 km/h greitį, o galiausiai belekiant 200 km/h greičiu nulėkė vienas iš ratų ir automobilis buvo sudaužytas nepataisomai.

Nelaimės ir trukdžiai nesujaukė Ričardo planų ir britas pradėjo ieškoti rimtų rėmėjų, padėsiančių jam įgyvendinti savo viziją. Surinkęs pakankamai lėšų, inžinierius pradėjo konstruoti naują „Thrust 2“ bolidą. Automobilio suprojektavimas labai priminė rekordinį „Green Monster“ automobilį - didžiulis „Rolls-Royce“ variklis viduryje, o vairuotojo vieta pašonėje. Britui Bonevelio druskos klodai pasirodė esanti netinkama vieta, kadangi prie tokių greičių paviršius tampa nestabilus ir vietoje šios vietos buvo pasirinkta Juodojo akmens dykuma, esanti Nevadoje. Stebėtina, tačiau viskas Ričardui sekėsi puikiai ir jau pirmaisiais bandymais buvo pasiektas naujas greičio rekordas - 1047 km/h.

Puikios Ričardo Noble derybinės savybės lėmė, jog naujajam „Thrust SSC“ projektui buvo surinktas milžiniškas biudžetas ir krūva savo srities specialistų. Iš viso to gimė naujas monstras - dviem „Rolls-Royce“ varikliais apginkluotas, apie dešimt tonų sveriantis automobilis, galintis išvystyti 110 tūkstančių arklio galių ir be abejonės viršysiantis garso greitį. Ir štai, 1997-ųjų spalį, pilotuojant Didžiosios Britanijos karališkųjų oro pajėgų pilotui Andy Greenui, lekiant daugiau nei 1200 km/h greičiu, pasigirdo didelis sprogimas, kurio visi taip laukė - buvo viršytas garso greitis. Tai - vienetinis inžinierių kurtas projektas, kurio tikslas ir buvo pasiekti šį rekordą. Tikslas buvo pasiektas 1997 metais, JAV, Nevados valstijos dykumoje.

Per tokį laikotarpį technologijos pažengė didžiulį žingsnį ir atėjo laikas naujam greičio rekordui. Jį ketins pasiekti tas pats Ričardas Noble su Andy Greenu, kurie jau baigia konstruoti savo naujausiąjį bolidą - „Bloodhound SSC“, turintį reaktyvinį, raketinį ir „Formulės 1“ variklį (pastarasis tik pumpuos kurą į raketą). Tokiomis technologijomis apsiginklavę britai ketina pasiekti didesnį nei 1000 mylių per valandą greitį (1600 km/h) bei perrašyti savo vardus rekordų knygose.

Greičiausi serijiniai automobiliai ir elektromobiliai

„Bugatti Chiron Supersport 300+“ - taip vadinasi greičiausias pasaulyje automobilis, turintis vidaus degimo variklį ir skirtas važinėti bendro naudojimo keliais. Automobilyje sumontuotas 8.0 l darbinio tūrio W16 formos variklis, generuojantis net 1600 AG, leido „Chiron“ pasiekti 482 km/h greitį. Tiesa, „Koenigsegg“ teigia, kad jų „Jesko Absolut“ modelis gali pasiekti net 499 km/h.

Greičiausias pasaulio elektromobilis vadinasi „Rimac Nevera“. „Rimac“ - šalia Zagrebo įsikūręs gamintojas, kilęs iš Kroatijos. Minėto gamintojo modelis sugebėjo ketvirtį mylios įveikti vos per 8,58 sekundės, o trasoje pasiekė net 412 km/h greitį. Kūrėjai automobilyje sumontavo net 4 elektrinius variklius, išvystančius 1914 AG. O nuo 0 iki 100 km/h jis įsibėgėja vos per 1,85 sekundės.

Superautomobilių akceleracija

Šiame sąraše esantys itin greiti superautomobiliai šimto kilometrų per valandą greitį pasiekia ne ilgiau nei per tris sekundes. Kiek gi jiems reikia sekundžių, norint įsibėgėti iki 200 km/h?

1. „Koenigsegg One:1“: Sveria 1360 kg, turi 1360 AG ir 1371 Nm galią.
2. „Bugatti Veyron Super Sport“: Net ir 1838 kg svoris leidžia būti labai greitam.
3. „McLaren P1“: Galingumas yra 916 AG ir 987 Nm, svoris 1547 kg.
4. „Ferrari LaFerrari“: Dvylikos cilindrų atmosferinis variklis. 963 AG ir 900 Nm galia užtikrina, kad 200 km/h greitį pasiektų per 6,95 sek.
5. „Hennessey Venom GT“: Itin galingas, net 1261 AG ir 1566 Nm galią turintis automobilis. Varomas galiniais ratais, sveria 1244 kg ir iki 200 km/h greitį pasiekia per 7 sekundes.
6. „Porsche 918 Spyder“ su „Weissach“ paketu: Hibridas 200 km/h greitį pasiekia per 7,2 sek. Tai padaryti padeda 887 AG ir 1280 Nm galią turinti jėgainė.
7. „McLaren 675 LT“: Britiškas superautomobilis jau „telpa“ į aštuonias sekundes.
8. „Koenigsegg Agera R“: Gali pasigirti 1140 AG ir 1200 Nm galia, kuri leidžia nuo 0 iki 200 km/h greitį pasiekti per 7,8 sek.
9. „Ferrari 488 GTB“: 670 AG ir 760 Nm galia leidžia iki 200 km/h įsibėgėti per 8,3 sek.
10. „Donkervoort D8 GTO“: Žymiai lengvesnis už „Lamborghini“, tačiau turi ir žymiai mažiau arklio galių.
11. „Lamborghini Aventador LP750-4 SV“

Kiti įdomūs rekordai

Mažiausias serijinės gamybos automobilis

137 cm ilgio ir 99 cm pločio - tokio dydžio yra automobilis pavadinimu „Peel P50“. Tai - mažiausias kada nors į serijinę gamybą išleistas automobilis pasaulyje. Originaliai automobilis buvo pagamintas Jungtinei Karalystei priklausančioje saloje, pavadinimu „Isle of Man“. Originaliai „Peel P50“ buvo naudojamas 1 cilindro 49 kubinių centimetrų variklis, generuojantis įspūdingas 4,2 AG ir maksimaliai išvystantis maždaug 60 km/h. Jame naudojama 3 pavarų mechaninė greičių dėžė, kurioje nėra atbulinės pavaros. Sąnaudos su šiuo automobiliu siekia maždaug 2,8 l/100 km. Septintajame dešimtmetyje pirmieji pagaminti „Peel P50“ modeliai buvo parduoti už 299 svarus sterlingų.

Daugiausiai parduotas automobilis pasaulyje

Į šį išskirtinių pasiekimų sąrašą prie gatvėse beveik nesutinkamų modelių būtina įtraukti ir „Toyota Corolla“. Tai dažniausias viso pasaulio vairuotojų pasirinkimas. Per visą gamybos istoriją nuo 1966 metų iki dabar buvo parduoti beveik 48 milijonai naujų „Corolla“ modelių. Patikimumas, ilgaamžiškumas ir ekonomiškumas - sudedamosios dalys, nulėmusios šio modelio sėkmę.

Ilgiausias serijinės gamybos automobilis

Turbūt nenustebsite sužinoję, kad šis rekordas priklauso itin prabangių automobilių gamintojui. „Rolls-Royce Phantom VIII“ automobilio ilgis siekia net 5,98 m. Palyginti - gatvėse dažnai sutinkama „Audi A8“ yra 5,19 m ilgio. „Rolls-Royce Phantom“ - tai beveik 6 metrai prabangos, komforto ir technologijų.

Didžiausia pasaulyje automobilių grupė

Ko gero, išgirdus klausimą apie tai, kas yra daugiausia automobilių pasaulyje surenkantis gamintojas, dalis žmonių nedvejodami atsakytų „Toyota“. Visgi, tai netiesa. Pastarasis gali pasigirti tik antra lentelės vieta. Didžiausia pasaulyje automobilių grupė vadinasi „Volkswagen AG“. Įmonė buvo įkurta 1937 metais, o 2022 metų „Fortune Global 500“ sąraše buvo įvardyta kaip 8 pagal dydį pasaulyje. Joje dirba beveik 700 000 žmonių. Vien metinės šios įmonių grupės grynosios pajamos siekia daugiau nei 15 mlrd. eurų. Tačiau pajamos nėra gaunamos tik iš „Volkswagen“ automobilių. Šiai įmonių grupei priklauso tokie ženklai kaip „Audi“, „Lamborghini“, „Bentley“, „Scania“, „Seat“, „Škoda“, „Bugatti“, „Porsche“, „Ducati“ ir „MAN“.

Ilgiausią atstumą nuvažiavęs „Porsche“

Kanadietis Billas MacEachernas beveik 50 metų vairuoja tą patį „Porsche 911 (930) Turbo“, kurį naują įsigijo dar būdamas dvidešimties. Per tą laiką jis įveikė daugiau nei 1,33 milijono kilometrų. „Porsche 911 (930) Turbo“ buvo ne tik pirmasis serijinis 911 su turbokompresoriumi, bet ir tikras savo eros žvėris - nenuspėjamas ir pavojingas. Billas MacEachernas savo „Porsche“ užsisakė dar 1975-aisiais, o atsiėmė 1976-aisiais. Nuo tos dienos automobilis tapo jo kasdieniu palydovu ir pagrindiniu darbo įrankiu. Nors tikslios sumos B. MacEachernas neatskleidžia, akivaizdu, kad per beveik 50 metų išlaidos degalams ir remontui virto astronomine suma. Dabar jo tikslas - pasiekti vienos milijono mylių (apie 1,6 mln. km) ribą. Nors jis jau dabar yra absoliutus rekordininkas pagal nuvažiuotą atstumą su 930 Turbo modeliu.

„Hongqi HS6“ pasaulio rekordas

„Hongqi HS6“ krosoveris naują pasaulio rekordą pasiekė per automobilių žygį iš Šangri-La miesto į Guangdžou, kuris vyko spalio 30 - lapkričio 3 dienomis. Automobilis įveikė 2327,343 km atstumą ir aplankė Kunmingo bei Učžou miestus. Pasiekimą užfiksavo Gineso rekordų knygos atstovai. Naujasis „Hongqi HS6 PHEV“ rinkoje pasirodys lapkričio 15 d. Įkraunamas hibridas komplektuojamas su 1,5 litro darbinio tūrio benzininiu turbininiu varikliu ir elektros varikliu, ir siūlomas 225 AG priekiniais ratais varoma bei 495 AG visais ratais varoma versijomis. Pirkėjams siūlomos 23,9 kWh ir 39,5 kWh talpos baterijos: nuvažiuojamas atstumas elektros režimu siekia nuo 152 km iki 250 km.

tags: #daugiausiai #km #iveikes #automobilis