Daugiabučių namų teritorijos tvarkymas ir baudos už pažeidimus

Daugiabučio namo kiemas yra svarbi gyvenamosios aplinkos dalis, kurioje gyventojai leidžia laiką ir formuoja bendruomenę. Tačiau ne visi žino, koks yra jo teisinis statusas, kokias teises ir pareigas turi gyventojai, bei kokios baudos gresia už aplinkos tvarkymo taisyklių pažeidimus.

Teisinis daugiabučio kiemo statusas ir gyventojų atsakomybė

Daugiabučio kiemas - tai žemės sklypas, kuriame stovi daugiabutis namas ir kuris skirtas namo gyventojų poreikiams tenkinti. Tai gali būti žaliosios zonos, vaikų žaidimų aikštelės, automobilių stovėjimo vietos ir kitos bendro naudojimo teritorijos. Daugiabučio kiemas dažniausiai priskiriamas prie bendro naudojimo teritorijų, o tai reiškia, kad juo gali naudotis visi namo gyventojai, laikydamiesi nustatytų taisyklių.

Gyventojų teisės ir pareigos

Gyventojai, naudodamiesi daugiabučio kiemu, turi tam tikras teises ir pareigas:

• Teisės:
  • Naudotis bendro naudojimo teritorijomis pagal jų paskirtį.
  • Dalyvauti sprendžiant klausimus, susijusius su kiemo priežiūra ir tvarkymu.
  • Teikti pasiūlymus dėl kiemo gerinimo.
• Pareigos:
  • Laikytis nustatytų taisyklių ir tvarkos.
  • Nešiukšlinti ir saugoti aplinką.
  • Prisidėti prie kiemo priežiūros išlaidų.

Už daugiabučio kiemo priežiūrą ir tvarkymą atsakingi namo butų savininkai. Jie gali patys organizuoti priežiūros darbus arba samdyti įmonę, kuri teikia tokias paslaugas.

Atsakomybės pasiskirstymas: savivaldybė ar gyventojai?

Atsakomybė už pravažiavimų, šaligatvių, praėjimo takų bei kiemo inventorių priklauso nuo to, ar teritorijai aplink daugiabutį namą yra suformuotas atskiras žemės sklypas bei priskirtas konkrečiam daugiabučiui. Jeigu teritorija priskirta daugiabučiui, už jos tvarkymą visiškai atsako namo butų bei kitų patalpų savininkai, kurie už tvarkymo darbus organizuoja savo lėšomis. Jeigu žemės sklypas nėra suformuotas, teritorija aplink daugiabutį priklauso savivaldybei ir joje esančios infrastruktūros būkle bei tvarkymu rūpinasi miestas. Sužinoti, kam priklauso daugiabučio namo kiemo sklypas, gyventojai gali kreipdamiesi į savo namo administratorių arba bendriją, taip pat šią informaciją gali gauti Registrų centre.

Nepriklausomai nuo to, kam priskirta daugiabučio namo kiemo teritorija, už suoliukų prie daugiabučio namo priežiūrą atsako butų ir kitų patalpų savininkai. Norint juos suremontuoti ar pakeisti, vykdomas balsavimas, kuriam būtinas daugumos gyventojų pritarimas.

Vyriausybės atstovas pažymėjo, jog vietos savivaldos institucijos atsako už teritorijų prie daugiabučių namų (kurios nėra teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti ir įregistruoti žemės sklypai ir namo bendrojo naudojimo objektas) priežiūrą ir tvarkymą, kol įstatymų nustatyta tvarka suformuos sklypus ir jie bus priskirti daugiabučiams namams, todėl šią funkciją savivaldybė privalo atlikti pagal Konstitucijos ir įstatymų jai suteiktą kompetenciją.

Pavyzdžiui, Šiaulių miesto savivaldybės administracija reikalauja, kad daugiabučių gyventojai savo lėšomis organizuotų iki 20 m atstumu nuo namo žolės pjovimą savivaldybei priklausančiose teritorijose, šiose teritorijose savivaldybei priklausančių šaligatvių priežiūrą vasarą, šaligatvių priežiūrą žiemą, netgi dengtų pusę savivaldybei priklausančių šaligatvių remonto ir atnaujinimo darbų, tokiems darbams reikalingų medžiagų sąnaudų. Tai reiškia dideles sąnaudas ir atsakomybę gyventojams, ypač žiemą, kai reikia laiku kasti sniegą ir barstyti druska bei smėliu, kad neįvyktų nelaimingas atsitikimas, už kurį atsakys daugiabučio bendrijos pirmininkas arba administratorius.

Vis dėlto, daugiabučių namų gyventojai nėra namus supančių teritorijų žemės, gatvių ir šaligatvių savininkai, taip pat vaikų žaidimo aikštelių, laisvalaikio ir poilsio zonų įrenginių savininkai. Todėl visuomeninės organizacijos Šiauliuose imasi pilietinių iniciatyvų, siekdamos išsiaiškinti, ar savivaldybė teisėtai reikalauja, kad daugiabučių bendrijos ir administratoriai savo lėšomis finansuotų aplink daugiabučius esančių žaliųjų vejų, pravažiavimų, šaligatvių, takų, vaikų žaidimo aikštelių, laisvalaikio ir poilsio zonų priežiūros darbus, nors žemė ir kitas tose teritorijose esantis turtas priklauso savivaldybei.

Aplinkos tvarkymo taisyklės ir baudos už pažeidimus

Kiekviena savivaldybė turi savas miesto tvarkymo ir švaros taisykles. Pagal minėtąsias taisykles, gyventojai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką teritorijose, kuriomis naudojasi. Jie turi valyti ir prižiūrėti kiemus, sklypus, gatves, šaligatvius ir kitas jiems priskirtas teritorijas. Taip pat svarbu, kad gyventojai turėtų pasirūpinti ir teritorijoje esančiais želdiniais - svarbu, kad neaugtų nepageidaujami krūmai ir piktžolės, būtina teritoriją šienauti taip, kad žolės aukštis nebūtų labai didelis. Svarbu naikinti ir piktžoles nuo šaligatvių bei pėsčiųjų takų. Būtina tvarkyti ir žaliąsias atliekas (šakas, lapus, nupjautą žaliųjų vejų žolę).

Baudos už šiukšlinimą ir netinkamą atliekų tvarkymą

Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas primena, kad bendrojo naudojimo patalpose (pvz., laiptinėse) yra draudžiama:

• šiukšlinti;
• užsiimti bet kokia veikla, kuri sukelia ar gali sukelti patalpų užterštumą ar skatinti parazitų, graužikų veisimąsi;
• nešti į patalpas bei jose kaupti išmestas ar kitokiu būdu atsikratytas atliekas, nenaudojamas medžiagas ar daiktus;
• užgriozdinti patalpas, jų prieigą prie bendrosios inžinerinės įrangos.

Už šiuos pažeidimus gresia įspėjimas arba bauda iki 600 eurų. Taip pat bendrojo naudojimo patalpose (laiptinėse, koridoriuose, bendruose balkonuose, rūsiuose, palėpėse, bendrabučių virtuvėse ir t. t.) yra draudžiama rūkyti. Už tai gali būti skirta bauda iki 90 eurų.

Teisės aktai taip pat draudžia bendrojo naudojimo patalpose laikyti, šerti ir palikti be priežiūros naminius gyvūnus, leisti į bendrojo naudojimo patalpas patekti bešeimininkiams gyvūnams. Gyvūnui priteršus bendrojo naudojimo patalpose, gyvūno laikytojas privalo nedelsiant surinkti ekskrementus ar kitus teršalus. Už šių taisyklių nesilaikymą gali būti skirta bauda iki 550 eurų.

Jonavos mieste, pavyzdžiui, asmenys, kurie kenkėjiškai palieka didelių gabaritų atliekas šalia konteinerių, gali susilaukti daugiau nei tūkstančio eurų baudos, jei skubiai nesusitvarkys paliktų atliekų.

Statant ar remontuojant namus, butus ar kitas patalpas, remonto metu susidariusios atliekos privalo būti rūšiuojamos Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Susikaupusias atliekas iš statybos vietų turi išvežti darbus vykdantys asmenys. Jie privalo turėti pažymas apie statybos ir remonto atliekų išvežimą į statybos atliekų tvarkymo vietas.

Rudeninių lapų deginimas ir netinkamas tvarkymas

Bendrovė „Ecoservice“ atkreipia dėmesį, kad pasitaiko atvejų, kai sugrėbti lapai, o tarp jų ir kitos žaliosios atliekos, yra deginamos privačiose valdose visai šalia namų. Vis tik toks elgesys su atliekomis gali brangiai kainuoti. Už rudeninį laužą nuosavame kieme gyventojams gali tekti pakloti nuo 30 iki 230 eurų baudą. Deginant atliekas kyla ir gaisro grėsmė, o tai gali virsti didžiuliu nuostoliu ne tik gamtai, bet ir asmeniniam turtui.

Vis dar dažnai sugrėbti lapai atsiduria ir šalia konteinerių arba dar blogiau - jų viduje. Ekspertė atkreipia dėmesį, kad toks žaliųjų atliekų atsikratymo būdas tampa našta ne tik atliekų tvarkytojams, bet ir kelia nepatogumų patiems gyventojams. Žaliosios atliekos, sumaišytos su buitinėmis, pūdamos skleidžia nemalonų kvapą. Sugrėbtus lapus galima vežti į žaliųjų atliekų aikšteles, laikyti kaip kompostą. Taip pat galima juos pilti į specialius didmaišius.

Kur kreiptis ir kaip spręsti problemas?

Jei gyventojai pastebi, kad bendrose patalpose daiktai laikomi netinkamai arba yra šiukšlinama, reikėtų į tai reaguoti atsakingai. Pirmiausia patartina pasikalbėti su kaimynais ir pabandyti problemą išspręsti draugiškai. Jeigu susitarti nepavyksta, galima kreiptis į namo administratorių, bendriją ar įgaliotą atstovą.

Įmonių grupės „Civinity“ plėtros projektų vadovo Andriaus Soikino teigimu, už bendrą švarą ir tvarką daugiabutyje atsako jo valdytojas. Tai gali būti administratorius, bendrijos pirmininkas ar namo interesams atstovauti įgaliotas asmuo. Jei valdytojas neužtikrina tvarkos ir švaros pagal teisės aktus, jis pats gali susilaukti sankcijų už šių funkcijų nevykdymą.

Pasak A. Soikino, jei gyventojai informuoja apie situaciją, administratorius gali sutvarkyti bei išvalyti laiptinę, o už šį papildomą darbą sąskaitą išrašyti konkrečiam už tai atsakingam butui. O tuo atveju, kai „šiukšlintojas“ yra nežinomas, bendrų patalpų sutvarkymo išlaidos paskirstomos visiems butų savininkams.

Būsto administravimas neapima viešosios tvarkos priežiūros ar sankcijų (pvz., baudų skyrimo), nes neturi tam įgaliojimų ir priemonių. Todėl, jei kaimynų elgesys pažeidžia viešosios tvarkos nuostatas, gali būti prasminga kreiptis į policijos pareigūnus. Vienintelė legali priemonė administratoriui yra informuoti savininką ar visus gyventojus dėl tvarkos palaikymo ir, jei šie nesiima spręsti, sutvarkyti ir pateikti išlaidas savininkui arba visiems savininkams.

Daugiabučio valdytojas (administratorius) paprastai turi visų butų savininkų kontaktus, todėl esant problemoms galėtų kreiptis į konkretaus buto nuomotojus. Tačiau dėl asmens duomenų apsaugos šių kontaktų negalėtų duoti kitiems kaimynams.

Kaip ir kur pateikti skundą?

Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis vardijo, kad gyventojai gali pateikti skundą:

• per ePolicija.lt, pridėdami nuotraukas ar vaizdo įrašus, nurodydami datą, laiką ir galimą pažeidėją;
• per Kauno savivaldybės svetainę (patvirtinus tapatybę);
• skambindami 112.

G. Grubinskas antrino, kad apie pastebėtą pažeidimą reikėtų pranešti savivaldybei ar kitai kontrolę vykdančiai institucijai, kartu pateikiant įrodymų (nuotraukų ar vaizdo įrašų): „Pvz., jei susiduriama su šiukšlių kaupimo laiptinėje problema, įrodymuose turėtų matytis konkretus asmuo, kuris palieka šiukšles.“

Sprendimai ir finansavimo programos aplinkos gerinimui

Siekiant išvengti tokių situacijų, kai buto savininkai gyvena užsienyje, yra sunkiai pasiekiami arba visiškai neįsitraukia į nuomojamo būsto priežiūrą, rekomenduojama name nusistatyti ir pasitvirtinti oficialias namo priežiūros taisykles, kad visi jas žinotų ir būtų supažindinti - tada kyla mažiau nesusipratimų.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė sprendimui papildyti sostinės Tvarkymo ir švaros taisykles ir nustatyti, kad Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijos, kitų daugiabučių namų ir pastatų administratoriai būtų patys atsakingi už teritorijų švarą ir tvarką 20 metrų atstumu nuo pastatų. Tikimasi, kad įsigalėjus šiam sprendimui kasmet bus sutaupoma iki 10 mln. litų.

Finansavimo programos

Norintys iš esmės atnaujinti daugiabučio namo kiemą kauniečiai gali pasinaudoti „Svajonių kiemas“ finansavimo programa, kuri iš dalies finansuoja automobilių stovėjimo, vaikų žaidimo, sporto aikštelių, šaligatvių, pėsčiųjų takų, įvažų ir kiemų dangų, lietaus nuotekų sistemų, teritorijos apšvietimo, dviračių stoginių bei elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimo bei medžių sodinimo darbus. Pasinaudojus programa gyventojams kompensuojama nuo 40 proc. iki 90 proc. darbų kainos. Norint pasinaudoti programa pirmiausia reikia įsitikinti, kad daugiabutis namas turi suformuotą žemės sklypą. Šiuo metu tokios ar panašios programos Vilniuje ir Klaipėdoje nėra taikomos.

Kaune taip pat veikia programa „(R)evoliucija“, kuri suteikia galimybę nemokamai atnaujinti visą aplinką, esančią prie namų grupės, įrengiant naujas automobilių stovėjimo aikšteles, pėsčiųjų takus, daugiau apšvietimo.

Bendro naudojimo objektai ir želdynų tvarkymas

Bendro naudojimo objektai

Pastato bendrojo naudojimo objektai yra aprašyti Bendrijų įstatymo 2 str. Bendriją steigia pastato savininkai, to pastato savininkų bendrija rūpinasi to pastato savininkų bendraisiais interesais. Pastato savininkų bendrojo naudojimo objektai turi būti surašyti bendrojo naudojimo objektų apraše, kuriame, be kita ko, nurodoma, ar konkretus objektas priskiriamas visiems savininkas, ar tik jų daliai.

Bendrijų įstatyme bendrojo naudojimo objektams, be kita ko, priskiriamos bendrosios pastato konstrukcijos - pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios).

Jeigu sprendžiamas klausimas dėl naujo bendrojo naudojimo objekto sukūrimo (pavyzdžiui, įkrovos stotelių, kuriomis galės naudotis visi savininkai), sprendimą turėtų patvirtinti ne bendrijos nariai, bet dauguma visų butų ir kitų patalpų savininkų, kaip nustatyta Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje.

Apželdinimo tendencijos ir sprendimai

Pastaraisiais metais nekilnojamojo turto projektų vystytojai pastebi, kad rinka reikalauja ne tik aukštus reikalavimus atitinkančio pastato, bet ir aplinkos. Anksčiau projektuojant ir statant daugiabučių gyvenamųjų namų mikrorajonus būdavo paliekami skverai. Dabar aplinka turėtų tapti ne objektu, o paslauga.

Projektuose atsiradus specifiškesniems aplinkos tvarkymo sprendimams, juos reikės kur kas kruopščiau prižiūrėti. Tuo turės pasirūpinti ne gyventojai, o projekto vystytojai ar rangovai. Viena iš ryškėjančių tendencijų - vijoklinių augalų išnaudojimas, naudojant specialiai įrengtas atramas.

„Kabantys sodai, žaliosios oazės ant namo stogo ar balkonuose galėtų atgaivinti ir senos statybos tarybinius daugiabučius. Tiesa, architektai ir konstruktoriai turėtų įvertinti konstrukcijų tvirtumą“, - pastebi specialistai. Architektai vis dažniau linkę konsultuotis su želdinimo specialistais, nes tokiems sprendimams įrengti reikalinga paskaičiuoti pastato konstrukcijų apkrovas, numatyti laistymo sistemas, vietą augalų šaknims.

tags: #daugiabuciu #namu #teritojos #tvarkymas #bauda